Civilinė byla Nr. A2-1822-221/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08082-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.4.2.2; 3.3.4.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. T. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ER Group“ ieškinį atsakovams individualiai įmonei ,,Produce Entertaiment“, M. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį dėl susitarimo ir pinigų išmokėjimo kvito pripažinimo negaliojančiais,

nustatė :

Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) padavė prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovės UAB „ER Group“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams IĮ ,,Produce Entertaiment“, M. T. (toliau – atsakovai), tenkinti atsakovų priešieškinį.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovų 85 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pateikė teismui priešieškinį, prašydami pripažinti nesudarytu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos 2015 m. sausio 27 d. susitarimą, pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo dienos ieškovės 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitą ER Nr. 000006. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės IĮ „Produce Entertaiment“ 85 000 Eur finansavimą, 1 989 Eur žyminį mokestį, 880 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetė ieškinį atsakovo M. T. atžvilgiu, atsakovų priešieškinį. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-72-196/2017 atmestas atsakovų apeliacinis skundas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarimas savo esme yra susitarimas dėl jungtinės veiklos, t. y. vienas duoda lėšas šalių aptartiems renginiams organizuoti, o kitas dirba, ir atitinkamai dalijasi pelnu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino, kad toks susitarimas neturėjo būti patvirtintas notaro, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, be to, susitarimas dėl pinigų perdavimo yra įvykdytas, pinigai atsakovui M. T. yra perduoti. Šias išvadas dėl susitarimo egzistavimo ir pinigų perdavimo atsakovui M. T. teismai padarė remdamiesi 2015 m. sausio 27 d. susitarimu ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitu ER Nr. 00006, kuriuose yra nenuginčytas atsakovo M. T. parašas, liudytojo E. K. parodymais apie susitarimo pasirašymo ir pinigų perdavimo aplinkybes. Teismai laikė neįrodytais atsakovų argumentus, jog ieškovė neturėjo ir negalėjo perduoti atsakovui M. T. 85 000 Eur, sprendė, jog nustatytas faktas, kad 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitas ER Nr. 00006 atspausdintas ne vienu spausdinimo veiksmu, nepatvirtina, jog įrašai kvite yra prirašyti, ir šis faktas nepaneigia aplinkybės, kad pinigai atsakovui M. T. buvo perduoti. Pagal ieškovės atstovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau Kauno apygardos teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-211-327/2018, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad būdamas IĮ „Produce Entertaiment“ direktoriumi nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. aplaidžiai organizavo ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą – nepildė apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytos pareiškėjo gautos pajamos iš individualios veiklos, dėl ko iš dalies negalima nustatyti IĮ „Produce Entertaiment“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Produce Entertaiment“ direktoriumi nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. kovo 10 d. apgaulingai tvarkė UAB „Produce Entertaiment“ buhalterinę apskaitą, iš ieškovės gautų 85 000 Eur neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neįnešė į banko sąskaitas ar grynais pinigais į bendrovės kasą, neįtraukė į savo avanso apyskaitą, neįrašė į apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „Produce Entertaiment“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad gavo 85 000 Eur, kurių sąmoningai neįtraukė į UAB „Produce Entertaiment“ buhalterinę apskaitą, neįnešė į bendrovės banko sąskaitas ar grynais pinigais į bendrovės kasą, neįtraukė į savo avanso apyskaitą neįrašė į apskaitos registrus, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir padarė ieškovei 85 000 Eur turtinę žalą. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-327/2018 pripažino pareiškėją kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu pripažino šią veiką mažareikšme, pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukė. Kauno apygardos teismas išteisino pareiškėją pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-487/2019 atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir nepakeitė nuosprendžio. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, abiejų instancijų teismai išsamiai nagrinėjo aplinkybes, susijusias su 2015 m. sausio 27 d. susitarimo pasirašymu ir pinigų perdavimu/neperdavimu pareiškėjui. Paaiškėjo naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016. Pareiškėjas nepripažino kaltės dėl pinigų pasisavinimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad sąmoningai nepasirašė 2015 m. sausio 27 d. susitarimo su ieškove, neplanavo organizuoti bendrų renginių nei su ieškove, nei su E. K., jų neorganizavo, negavo 85 000 Eur, renginius organizavo ir finansavo iš savo turimų lėšų, pradinėms įmokoms pinigų pasiskolino iš motinos L. T. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančių kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių, 2014 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderiu Nr. ERE001 ieškovės kasininkas K. G. paėmė iš E. K. ir užpajamavo 85 000 Eur, o 2014 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIOE001 juos išdavė E. K. Tą pačią pinigų sumą 2015 m. sausio 26 d. kasininkas K. G. vėl užpajamavo įmonės kasoje kasos pajamų orderiu Nr. ERE002, kaip priimtą iš E. K., o 2015 m. sausio 27 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO002 vėl išdavė E. K. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo, kad ieškovės kasininkas, pasirašęs į civilinę bylą pateiktus kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, nematė pajamuojamų pinigų. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apklaustas ieškovės direktorius K. G. parodė, kad atliko ir įmonės kasininko funkcijas, niekada realiai neėmė pinigų iš E. K. ir jų jam neperdavė, nedalyvavo E. K. ir pareiškėjo projektuose, nematė susitarimo tarp ieškovės ir UAB „Produce Entertaiment“, nežinojo jo sąlygų, nedalyvavo susitarimo pasirašymo ir pinigų perdavimo pareiškėjui metu, nežinojo koncertų finansavimo aplinkybių, viską tvarkė E. K. K. G. kasos išlaidų orderį pasirašė buhalterijoje, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 26 d. tik vieną kartą matė seife pinigus, suvyniotus į maišą, kai pasirašė pinigų priėmimo kvitą, tačiau jų neperskaičiavo, nes pasitikėjo E. K. Nagrinėjant civilinę bylą nebuvo apklaustas ieškovės direktorius ir kasininkas K. G., todėl nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo žinoma, kad ieškovės kasininkas du kartus užpajamavo ir du kartus išlaidavo 85 000 Eur skolintų lėšų, jų neperskaičiavęs ir net realiai nematęs pinigų. Taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teismui nebuvo žinomas faktas, kad E. K. apie pareiškėjo organizuojamus koncertus sužinojo iš pažįstamų ir buvo susipykęs su pareiškėju. Tai duoda pagrindą manyti, kad E. K. buvo suinteresuotas melagingai apkaltinti pareiškėją, duoti jo atžvilgiu neteisingus parodymus. Nagrinėjant civilinę bylą, kaip liudytojas apklaustas E. K. tvirtino, kad bendras koncertų organizavimas ir jų finansavimas buvo asmeniškai aptartas su pareiškėju. Baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad išliko E. K. ir pareiškėjo susirašinėjimas socialiniame tinkle „Facebook“, iš kurio matyti, kad E. K. pretenzijas pareiškėjui dėl jo organizuojamų koncertų, tame versle nedalyvaujant E. K., išreiškė naktį iš 2014 m. gruodžio 22 d. (nuo 23.23 val.) į 2014 m. gruodžio 23 d., 85 000 Eur paskolos sutartis tarp A. M. ir ieškovės buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 20 d., o pinigai pagal pinigų priėmimo kvitą E. K. sumokėti 2014 m. gruodžio 22 d., į ieškovės kasą įnešti 2014 m. gruodžio 22 d., t. y. dar prieš E. K. ir pareiškėjo pokalbį dėl planuojamų trijų koncertų organizavimo, nesant jų susitarimo bendrai organizuoti šiuos koncertus. Nurodytos aplinkybės nulėmė apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą, išvadas, kad pareiškėjas turėjo pakankamai piniginių lėšų koncertams organizuoti (tiek savo, tiek gautų iš anksčiau paminėtų šaltinių), jam nebuvo poreikio skolintis iš ieškovės ar E. K., juo labiau, kad, kaip nustatyta byloje, pareiškėjas nenorėjo, kad E. K. būtų jo verslo partneris, pareiškėjas norėjo pats vienas organizuoti koncertus. Nagrinėjant civilinę bylą nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, kad civilinėje byloje kaip liudytojas apklaustas E. K. klaidino teismą, teigdamas, jog pinigus perdavė pareiškėjo bendrovei, o ne kaip fiziniam asmeniui. Apklaustas liudytoju nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme E. K. parodė, kad ieškovės vardu pagal sutartį iš fizinio asmens A. M. pasiskolinęs 85 000 Eur, juos perdavė pareiškėjui kaip asmeniui, o ne bendrovei, tuos pinigus realiai matė tik jis pats, A. M. ir pareiškėjas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodė, kad nelogiškos 2015 m. sausio 27 d. susitarimo sąlygos, kai pinigai – 85 000 Eur, kurie tariamai buvo skirti trijų koncertų organizavimui, turėjo būti grąžinti iki 2015 m. kovo 27 d., t. y. neįvykus nė vienam iš trijų koncertų (pirmasis „Nneka“ koncertas turėjo įvykti 2015 m. balandžio 18 d., „Loreen“ koncertas – 2015 m. balandžio 24 d., o „Back To 80‘s“ – 2015 m. lapkričio 7 d.) ir dar negavus iš jų viso pelno. Be to, pagal minėtą susitarimą iš šių renginių gautas pelnas, atskaičius privalomus mokesčius, turėjo būti padalintas tokia tvarka: 80 proc. UAB „Produce Entertaiment“ ir 20 proc. ieškovei, tačiau E. K. nepateikė pagrįstų ir patikimų duomenų, kokiu būdu ieškovė prisidėjo prie šių trijų koncertų organizavimo, kodėl UAB „Produce Entertaiment“, atstovaujama pareiškėjo, turėtų su ieškove, atstovaujama pagal įgaliojimą E. K., dalintis gautu pelnu. 2015 m. sausio 27 d. susitarimas UAB „Produce Entertaiment“ buvo ekonomiškai nepagrįstas ir nenaudingas, todėl abejotina, kad pareiškėjas galėjo sąmoningai pasirašyti tokį susitarimą su ieškovės atstovu E. K., juo labiau, kad pareiškėjas nenorėjo tokio verslo partnerio kaip E. K., jam nereikėjo piniginės pagalbos iš ieškovės ar E. K., nes pareiškėjas pinigus, skirtus koncertų organizavimui, gavo iš kitų šaltinių. Pareiškėjo parodymus, kad jis net nebuvo raginamas sumokėti skolą, iš esmės patvirtino ir liudytojas E. K., nurodęs, kad iš karto po susitarime nurodytos datos – 2015 m. kovo 27 d. buvo pradėta skolos išieškojimo procedūra. Byloje nepaneigti pareiškėjo parodymai, kad tokiais veiksmais E. K. siekė pakenkti pareiškėjo verslui, sutrukdyti toliau organizuoti koncertus, nes pareiškėjas 2014 m. gruodžio 23 d. atsisakė bendrai organizuoti koncertus su E. K. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad civilinėje byloje aplinkybė, jog pareiškėjas gavo 85 000 Eur iš E. K., nustatyta, iš esmės vadovaujantis tik jo parašu 2015 m. sausio 27 d. susitarime ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite. Baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nesaisto civilinėje byloje nustatytas faktas, kad, sprendžiant iš pareiškėjo pasirašytų 2015 m. sausio 27 d. susitarimo ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvito, jis gavo 85 000 Eur iš E. K. Nagrinėjant civilinę bylą, nebuvo žinoma aplinkybė, kad 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite serija ER Nr. 00006 buvo spausdinama po įrašų ir parašų pasirašymo. Baudžiamojoje byloje buvo vertinama 2017 m. vasario 13 d. specialisto išvada, kurioje su didele tikimybe nurodyta, kad 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite serija ER Nr.00006 buvo spausdinama po įrašų ir parašų pasirašymo. Civilinėje byloje atlikta ekspertizė nepateikė tokios išvados. Pareiškėjas nuosekliai teigė, kad kvite galėjo būti atspausdinti įrašai ir po to, kai jis tą kvitą pasirašė, todėl tikėtina, jog pareiškėjui pasirašius 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite, jo turinys buvo pakeistas (papildytas). Nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nagrinėjant baudžiamąją bylą leido teismui padaryti išvadą, jog vien 2015 m. sausio 27 d. susitarimo ir pinigų išmokėjimo kvito pasirašymas vienareikšmiai ir neabejotinai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas gavo nurodytą pinigų sumą, ją pasisavino.

Atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė prašo netenkinti prašymo. Ieškovė nurodo, kad visos aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjas, jam galėjo būti žinomos ir faktiškai buvo žinomos daug anksčiau, nei Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2019 m. balandžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-487/2019. Aplinkybė, kad ieškovės kasininkas, pasirašęs į civilinę bylą pateiktus kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, nematė pajamuojamųjų pinigų, paaiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjas ją sužinojo iki 2018 m. gruodžio 21 d., kai pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-327/2018. Aplinkybę, kad E. K. apie pareiškėjo organizuojamus koncertus sužinojo iš pažįstamų ir buvo susipykęs su pareiškėju, pareiškėjas įrodinėja savo paties pokalbio su E. K. įrašais „Facebook“ socialiniame tinkle, kurių data nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. Taigi nurodytą aplinkybę pareiškėjas sužinojo 2014 m. gruodžio 22 d., todėl šios aplinkybės atžvilgiu CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra praleistas. Aplinkybė dėl E. K. parodymų baudžiamojoje byloje tariamo neatitikimo parodymams civilinėje byloje paaiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai E. K. buvo apklausas liudytoju teisiamajame posėdyje, todėl pareiškėjas ją sužinojo dar iki 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio priėmimo. 2015 m. sausio 27 d. susitarimas ir jo turinys buvo nagrinėjami civilinėje byloje, kurią pareiškėjas siekia atnaujinti. Pareiškėjas pats siekė šio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, todėl susitarimo turinys jam buvo žinomas tuo metu. Visi procesiniai veiksmai (ieškovės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ir pan.) buvo atliekami civilinėje byloje, kurią pareiškėjas siekia atnaujinti. Pareiškėjas buvo minėtos civilinės bylos dalyvis, visos aplinkybės jam žinomos iš civilinės bylos. Aplinkybė dėl kvito spausdinimo keliais veiksmais buvo aptariama ne tik 2017 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje, bet ir 2016 m. kovo 2 d. ekspertizės išvadoje, todėl ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma nuo 2016 m. kovo 2 d. Nurodyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, todėl jo prašymas turi būti atmestas. Taip pat neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą. Visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ne tik buvo ar turėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos nagrinėjimo metu, bet ir neturi esminės reikšmės priimtam sprendimui civilinėje byloje. Būdamas atsakovu civilinėje byloje pareiškėjas galėjo liudytoju kviesti K. G. ir užduoti jam klausimus apie pinigų įnešimą į ieškovės kasą, jeigu tokia aplinkybė pareiškėjui būtų atrodžiusi reikšminga. Pažymėtina, kad pareiškėjui atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai. Be to, pareiškėjas netiksliai perteikia liudytojo K. G. parodymus: pastarasis teigė, kad pinigus matė seife, tačiau jų neperskaičiavo. Kita vertus, aplinkybė, matė ar ne K. G. pinigus, neturi reikšmės civilinės bylos išsprendimui, nes bylos objektas yra ne K. G., kaip kasininko, pareigų vykdymo tinkamumas. Byloje nėra ginčo, kad ginčo objektu esančius susitarimą ir pinigų perdavimo kvitą ieškovės vardu pasirašė ir pinigus pareiškėjui perdavė E. K. K. G. nedalyvavo šiuose sandoriuose, neperdavė pinigų pareiškėjui ir niekada nebuvo teigiama priešingai. Aplinkybė, kuri sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnį, turi būti nežinoma ne teismui, o pareiškėjui. Aplinkybė, kad E. K. ir pareiškėjas buvo susipykę buvo žinoma pačiam pareiškėjui, pareiškėjas šią aplinkybę grindžia savo asmeniniu susirašinėjimu su E. K. per „Facebook“ socialinį tinklą. Tai, kad 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. galbūt vyko ginčas, kurio kontekstas nepateikiamas, nepaneigia aplinkybės, jog 2015 m. sausio 27 d. šalys pasiekė susitarimą. Nėra tiesioginio ryšio tarp pareiškėjo nurodyto pokalbio ir jo tvirtinamo fakto, kad jis negavo pinigų. Jokioje byloje nėra pripažinta, kad E. K. davė melagingus parodymus. E. K. nėra teisininkas ir liudijo apie faktines aplinkybes, o ne teikė teisinį jų vertinimą. Kadangi sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, tai pinigus iš E. K. fiziškai priėmė pareiškėjas, ką savo parodymuose ir tvirtino E. K. Tai nepaneigia aplinkybės, kad sandorio metu pareiškėjas veikė kaip UAB „Produce Entertaiment“ atstovas. Aplinkybę, kad pinigus realiai matė E. K., A. M. ir pareiškėjas, jeigu ją būtų laikęs reikšminga, pareiškėjas galėjo išsiaiškinti nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, apklausiant E. K. kaip liudytoją. Taigi, ši aplinkybė galėjo būti žinoma pareiškėjui. Kita vertus, pareiškėjas nepagrindžia, kaip aplinkybė, kad pinigus matė tik E. K., A. M., pareiškėjas, galėtų lemti kitokį sprendimo priėmimą civilinėje byloje. Civilinėje byloje niekada nebuvo teigiama, kad pinigų perdavime dalyvavo kiti asmenys. Ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad pareiškėjas gavo pinigus. Išsakyti teiginiai apie sandorio ekonominį nenaudingumą ar nepagrįstumą, išreikštos abejonės dėl įvykių eigos yra ne juridiniai faktai, o jų interpretacija, nuomonė. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi netgi nėra konstatuota, kad pareiškėjas nepasirašė sandorių, yra tik išreikšta tam tikra teismo abejonė dėl sandorio sudarymo aplinkybių. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nepaneigė kokių nors pareiškėjo parodymų, nelaikytina juridiniu faktu, nes nuo to civiliniai teisiniai santykiai nei atsirado, nei pasikeitė, nei pasibaigė. Aplinkybės, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra civilinės bylos dalis, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodoma aplinkybe, kad pareiškėjas gavo 85 000 Eur iš E. K., nustatyta iš esmės vadovaujantis tik jo parašu 2015 m. sausio 27 d. susitarime ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite, grindžiamas teismo sprendimas civilinėje byloje, dėl to ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Aplinkybė dėl kvito spausdinimo keliais veiksmais buvo aptariama ne tik 2017 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje, bet ir 2016 m. kovo 2 d. ekspertizės išvadoje, kuri buvo gauta civilinės bylos nagrinėjimo metu. Dėl to aplinkybė buvo pareiškėjui žinoma ir ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje buvo aiškinamasi ne pinigų gavimo, o pinigų pasisavinimo faktas. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-327/2018, įrodymų vertinimo dalyje nurodyta: „Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas 85 000 eurų perdavimo faktas, todėl šios pinigų sumos suteikimo aplinkybių šioje byloje teismas detaliau nebenagrinėja. Sprendžiamas tik klausimas, ar kaltinamasis pinigus pasisavino“, „baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nekvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje nustatyto fakto, kad pinigai buvo perduoti“. Lietuvos apeliaciniam teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-487/2019 teigiama, kad apeliacinis teismas tikrino, ar byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis 2015 m. sausio 27 d. susitarime ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite nurodytą pinigų sumą 85 000 Eur pasisavino, panaudojo ne pagal paskirtį ar prarado, dėl ko turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-487/2019 prokuroro apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Taigi baudžiamojoje byloje tik konstatuota, kad pareiškėjas pinigų nepasisavino baudžiamojo įstatymo prasme, tačiau nepaneigta, kad pareiškėjas gavo pinigus.

Atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovė IĮ ,,Produce Entertaiment“ prašo patenkinti prašymą. Atsakovė IĮ ,,Produce Entertaiment“ nurodo, kad esminės bylos aplinkybės naujai paaiškėjo tik Kauno apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir 85 000 Eur, neva gautų iš ieškovės, pasisavinimu. Jeigu nagrinėjant civilinę bylą minėtas aplinkybes teismas būtų žinojęs, neabejotinai priimtų visai kitokį sprendimą ieškovės ieškinį atmetant, o priešieškinį patenkinant tuo pagrindu, kad neįrodytas ieškovės pinigų turėjimo ir perdavimo faktas, o E. K. ir pareiškėjo susirašinėjimas socialiniame tinkle „Facebook“ paneigia teismo išvadą kad šalys turėjo jungtinės veiklos susitarimą organizuoti tris koncertus.

Prašymas netenkintinas.

Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016 ieškovė buvo pareiškusi ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovų 85 000 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai buvo pareiškę priešieškinį, kuriame prašė pripažinti nesudarytu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos 2015 m. sausio 27 d. susitarimą, pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo dienos ieškovės 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitą ER Nr. 000006. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė ieškinį atsakovo M. T. atžvilgiu, patenkino ieškinį atsakovės IĮ „Produce Entertaiment“ atžvilgiu: priteisė ieškovei 85 000 Eur finansavimą, 1 989 Eur žyminį mokestį, 880 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 23 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo; atmetė priešieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-72-196/2017 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą.

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016 nurodytas aplinkybes ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016 buvimą grindžia įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-211-327/2018) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-197-487/2019). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas trijų mėnesių terminą pradeda skaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties (baudžiamosios bylos Nr. 1A-197-487/2019) priėmimo. CPK 368 straipsnio 1 dalis termino pradžią sieja su sužinojimu apie aplinkybes, sudarančias atnaujinimo pagrindą, ir nenustato konkrečios sužinojimo formos. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2019 m. liepos 2 d., laikytina, jog trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nebuvo praleistas.

Nagrinėjamu atveju yra aktualūs proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esmė, nes tokiu būdu gali būti tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtinti principai dėl teisingumo vykdymo ir pagrindinės teismo funkcijos teisingai išspręsti šalių ginčą. Taigi esminė nurodyto principo įgyvendinimo sąlyga yra teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, proceso atnaujinimo instituto taikymas siejamas ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, kurį aiškindamas Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, jog teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama atsižvelgiant į Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis, turinį. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kad galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar yra protingas pagrindas abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad, išnagrinėjus bylą, jam tapo žinomos naujos, esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turinčios aplinkybės, t. y., kad ieškovės kasininkas, pasirašęs į civilinę bylą pateiktus kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, nematė pajamuojamų pinigų; E. K. apie pareiškėjo organizuojamus koncertus sužinojo iš pažįstamų ir buvo susipykęs su pareiškėju; civilinėje byloje kaip liudytojas apklaustas E. K. klaidino teismą, teigdamas, jog pinigus perdavė pareiškėjo bendrovei, o ne pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui, pinigus realiai matė tik jis pats, A. M. ir pareiškėjas; 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite serija ER Nr. 00006 buvo spausdinama ir po įrašų ir parašų pasirašymo.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).

Vertinant pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016, konstatavo, jog ginčijamas susitarimas savo esme yra susitarimas dėl jungtinės veiklos, pripažinti nesudarytais dokumentus, kuriuose yra pareiškėjo parašai, patvirtinantys, jog tokie dokumentai buvo sudaryti, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, pinigų išmokėjimo kvitas, pareiškėjui nenuginčijus parašo, tik patvirtina pinigų gavimo faktą, todėl negali būti pripažintas negaliojančiu, aplinkybė, jog įrašai padaryti ne vienu spausdinimo veiksmu, nepaneigia pinigų gavimo fakto, nes parašas yra pareiškėjo. Taip pat Kauno apygardos teismas, įvertinęs, jog pareiškėjas yra juridinio asmens savininkas ir vadovas, betarpiškai dalyvaujantis sutarčių sudaryme, buhalterinės apskaitos tvarkyme, jam yra žinoma kaip atrodo darbo sutartis, atlyginimo žiniaraštis, kasos išlaidų kvitas; jo nurodomas suklydimo ir apgaulės aplinkybes – dokumentus pasirašė automatiškai, galvodamas, jog tai eiliniai dokumentai, susiję su jo atleidimu iš darbo; nepripažino esminėmis, t. y. normaliai atidus ir protingas asmuo panašioje situacijoje atskirtų darbo sutartį nuo susitarimo vykdyti jungtinę veiklą ir atlyginimo žiniaraštį nuo pinigų išdavimo kvito, skaitytų dokumentų turinį, todėl pareiškėjo veiksmų nepripažino suklydimu dėl neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Atmetęs priešieškinį, Kauno apygardos teismas patenkino ieškinį atsakovės IĮ „Produce Entertaiment“ atžvilgiu, kadangi 2015 m. sausio 27 d. susitarime numatyta, jog suteikta 85 000 Eur finansavimo suma turi būti grąžinta ieškovei iki 2015 m. kovo 27 d., tačiau tai nėra padaryta. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-72-196/2017, sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog įrašai padaryti ne vienu spausdinimo veiksmu, nepaneigia pinigų gavimo fakto, nes parašas yra pareiškėjo, be to, pinigų gavimo faktą pareiškėjas pripažino ir 2015 m. sausio 27 d. susitarime, nurodydamas, kad gavo 85 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog pareiškėjas pasirašė 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitą, yra nustatyta byloje paskirtos ekspertizės akte, be to, tai, kad jis pasirašė 2015 m. sausio 27 d. susitarimą byloje, taip pat nėra nuginčyta. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas prisiėmė iš šių sandorių kylančių padarinių riziką, kurią prieš pasirašydamas turėjo įvertinti kaip protingas ir apdairus verslo subjektas.

Pareiškėjas pagrindą atnaujinti procesą sudarančia aplinkybe nurodo tai, kad ieškovės kasininkas K. G., pasirašęs į civilinę bylą pateiktus kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, nematė pajamuojamų pinigų. Teismas pažymi, kad pagrindą atnaujinti procesą sudaranti aplinkybė turi būti ne tik naujai paaiškėjusi, bet ir turinti esminę reikšmę bylai. Kaip nurodo pats pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą, aplinkybė, kad pareiškėjas gavo 85 000 Eur iš E. K., nustatyta vadovaujantis jo parašu 2015 m. sausio 27 d. susitarime ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite. Net ir laikant naujai paaiškėjusia aplinkybe ieškovės kasininko K. G. liudijimą baudžiamojoje byloje (pareiškėjui civilinėje byloje buvo atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl šis galėjo prašyti kaip liudytoją apklausti nurodytą asmenį ir civilinėje byloje), nėra aišku, kaip šis liudijimas paneigia civilinėje byloje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas pasirašė 2015 m. sausio 27 d. susitarimą ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitą, kurių pagrindu jam buvo perduota 85 000 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytas liudytojas K. G. nurodė ne tik paminėtas aplinkybes, bet ir tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 26 d. vieną kartą matė seife pinigus, suvyniotus į maišą, kai pasirašė pinigų priėmimo kvitą, tačiau jų neperskaičiavo, nes pasitikėjo E. K. Tai reiškia, kad seife yra buvę pinigų, o aplinkybė, kad jie K. G. nebuvo perskaičiuoti, nepaneigia galimybės, jog seife buvo būtent 85 000 Eur suma ir pareiškėjas gavo šią sumą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepripažįsta šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punkto pagrindu.

Kita pagrindą atnaujinti procesą sudarančia aplinkybe pareiškėjas nurodo tai, kad E. K. apie pareiškėjo organizuojamus koncertus sužinojo iš pažįstamų ir buvo susipykęs su pareiškėju. Šią aplinkybę pareiškėjas įrodinėja jo paties ir E. K. susirašinėjimu „Facebook“ socialiniame tinkle 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. Pažymėtina, kad sudarančia pagrindą atnaujinti procesą naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti laikoma tik aplinkybė, kuri pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Kadangi susirašinėjime su E. K. „Facebook“ socialiniame tinkle dalyvavo pats pareiškėjas, tai, kad jis buvo susipykęs su E. K., jam negalėjo būti nežinoma. Jeigu pareiškėjas jo su E. K. vykusio pokalbio nelaiko (nelaikė) konfliktu, tokiu atveju prasmės netenka pats tvirtinimas, kad pareiškėjas buvo susipykęs su E. K. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepripažįsta šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punkto pagrindu.

Dar viena pagrindą atnaujinti procesą sudarančia aplinkybe pareiškėjas nurodo tai, kad civilinėje byloje kaip liudytojas apklaustas E. K. klaidino teismą, teigdamas, jog pinigus perdavė pareiškėjo bendrovei, o ne pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui, pinigus realiai matė tik jis pats, A. M. ir pareiškėjas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylai. Pats pareiškėjas nenurodo, kokią įtaką bylos išnagrinėjimui turi paminėta aplinkybė. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėjas gavo 85 000 Eur sumą. Aplinkybė, ar ši suma buvo perduota pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui ar pareiškėjui kaip juridinio asmens atstovui šiuo atveju neturi reikšmės, nes niekaip nepaneigia Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjas gavo 85 000 Eur sumą. Kita pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pinigus realiai matė tik jis pats, A. M. ir pareiškėjas, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kadangi jam ši aplinkybė turėjo būti žinoma nuo pinigų perdavimo. Be to, neturi esminės reikšmės bylai žmonių, mačiusių pinigus, skaičius, kadangi jis niekaip nepaneigia 85 000 Eur sumos perdavimo pareiškėjui fakto.

Atnaujinti procesą sudarančia aplinkybe pareiškėjas nurodo ir tai, kad 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite serija ER Nr. 00006 buvo spausdinama ir po įrašų ir parašų pasirašymo. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime nurodė, kad, atlikus ekspertizę, 2016 m. kovo 2 d. akte padaryta išvada, jog yra didelė tikimybė, kad kvite esantis įrašas „aštuoniasdešimt penki tūkstančiai eurų 00 euro ct“ yra išspausdintas kitu spausdinimo veiksmu nei įrašas „pagal sausio 27 d. susitarimą“ ir, tikėtina, nei įrašas „2015 m. sausio 27 d.“, nustatyti su kokiais įrašais tuo pačiu spausdinimo veiksmu išspausdintas įrašas „85 000 Eur 00 Eur ct“ negalima. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime vertino, kad aplinkybė, jog įrašai padaryti ne vienu spausdinimo veiksmu, nepaneigia pinigų gavimo fakto, nes parašas yra pareiškėjo. Su tuo sutiko ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-72-196/2017. Nors 2017 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje su didele tikimybe nurodyta, kad 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite serija ER Nr. 00006 buvo spausdinama po įrašų ir parašų pasirašymo, tai vėlgi nepaneigia Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendime konstatuoto fakto, kad pareiškėjas gavo pinigus. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjas niekuomet neteigė, kad pasirašė tuščiame pinigų išmokėjimo kvite, taip pat jis nenurodė, kas konkrečiai yra prirašyta, nors neginčytinai nustatyta, kad parašas yra pareiškėjo. Kauno apygardos teismo konstatuotų faktų nepaneigia 2017 m. vasario 13 d. specialisto išvada, todėl teismas nepripažįsta pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punkto pagrindu.

Taip pat prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas cituoja Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-211-327/2018) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį (baudžiamosios bylos Nr. 1A-197-487/2019), tačiau neįvardina, kokios konkrečios aplinkybės, nurodytos cituojamuose procesiniuose dokumentuose, sudaro pagrindą jas vertinti kaip naujai paaiškėjusias ir turinčias esminę reikšmę bylai. Pareiškėjo minimos Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-211-327/2018) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1A-197-487/2019) nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui nebuvo išmokėti pinigai, dėl kurių negrąžinimo civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2019 buvo kilęs ginčas, taip pat minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra pasisakyta dėl pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. susitarimo ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvito galiojimo (negaliojimo). Priešingai, iš Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio matyti, kad teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas 85 000 Eur perdavimo faktas, todėl šios pinigų sumos suteikimo aplinkybių šioje byloje teismas nebenagrinėja, sprendžiamas tik klausimas, ar kaltinamasis šiuo pinigus pasisavino. Taigi nors Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje nekonstatavo, kad pareiškėjas pasisavino 85 000 Eur sumą, tačiau nepaneigė Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime nustatyto fakto, kad pareiškėjas tuos pinigus gavo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje, vertindamas bylos medžiagą, darė tam tikras prielaidas ir išvadas, tačiau šis Lietuvos apeliacinio teismo vertinimas nepaneigė Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime padarytų išvadų, be to, skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo jas pripažinti naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis esminę reikšmę bylai. 

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje konstatuota, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarime tarp UAB „ER Group“ ir UAB „Produce Entertaiment“ ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite serija ER Nr. 000006 dėl 85 000 Eur pasirašė pareiškėjas. Nors Lietuvos apeliacinis teismas vertino nurodyto susitarimo sudarymo ir pinigų išmokėjimo kvito pasirašymo aplinkybes, pareiškėjo ir E. K. tarpusavio santykius, pareiškėjo norą ir galimybes organizuoti koncertus savarankiškai, būtinybę jam skolintis pinigus,  aties susitarimo naudingumą pareiškėjui, kitas aplinkybes, abejojo, ar pareiškėjas galėjo sąmoningai pasirašyti tokį susitarimą, tačiau nepadarė išvados, kad pareiškėjas nesudarė 2015 m. sausio 27 d. susitarimo, nepasirašė 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite, taip pat nekonstatavo, kad pareiškėjas negavo 85 000 Eur sumos. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodė, kad E. K. iš A. M. paskolinti pinigai galimai pareiškėjui pagal UAB „ER Group“ ir UAB „Produce Entertaiment“ susitarimą ir pinigų išmokėjimo kvitą serija ER Nr. 000006 buvo perduoti 2015 m. sausio 27 d. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad, esant abejonėms, vien 2015 m. sausio 27 d. susitarimo ir pinigų išmokėjimo kvito pasirašymas vienareikšmiškai ir neabejotinai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas, gavęs nurodytą sumą, ją pasisavino. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą netiksliai cituoja Lietuvos apeliacinį teismą teigdamas, kad nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nagrinėjant baudžiamąją bylą leido teismui padaryti išvadą, jog vien 2015 m. sausio 27 d. susitarimo ir pinigų išmokėjimo kvito pasirašymas vienareikšmiai ir neabejotinai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas gavo nurodytą pinigų sumą, ją pasisavino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nekonstatavo, kad pareiškėjas neabejotinai negavo pinigų, jis tik konstatavo, kad nėra patvirtintas faktas, jog, gavęs pinigus, pareiškėjas juos pasisavino. Be to, kaip minėta, liko nepaneigtas faktas, kad pareiškėjas pasirašė 2015 m. sausio 2 d. susitarimą ir pinigų išmokėjimo kvitą, kuris ir sudarė pagrindą Kauno apygardos teismui 2016 m. gegužės 16 d. priimti pareiškėjui nepalankų sprendimą.

Darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nepripažintinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, todėl šiuo pagrindu civilinės bylos Nr. A2-1822-343/2016 procesas negali būti atnaujinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu,

n u t a r i a :

Netenkinti pareiškėjo M. T. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ER Group“ ieškinį atsakovams individualiai įmonei ,,Produce Entertaiment“, M. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį dėl susitarimo ir pinigų išmokėjimo kvito pripažinimo negaliojančiais.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja        Virginija Lozoraitytė