Administracinė byla Nr. eA-3262-602/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03123-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos piliečiui S. M.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) išdavimo pareiškėjui kaip lietuvių kilmės asmeniui (I t., b. l. 1–8).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Baltarusijos Respublikoje jis buvo pripažintas kaltu už nusikaltimo bendrininkų grupėje padarymą, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad jo padarytas nusikaltimas Lietuvoje būtų kvalifikuojamas, kaip padarytas organizuotoje grupėje. Pasak pareiškėjo, jo padarytos veikos nebūtų galima kvalifikuoti sunkiu nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį taip pat ir pagal pagrobto turto vertę. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas turėtų įrodyti, kad pareiškėjas padarė didelės vertės žalą ne pagal Baltarusijos Respublikos, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau pareiškėjo padaryta žala buvo daugiau nei 1,5 karto mažesnė nei 250 MGL.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai vertino pareiškėjo pavojingumą visuomenei ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Migracijos departamentas nuspręsdamas dėl pareiškėjo pavojingumo visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, nenagrinėjo, ar po bausmės atlikimo pareiškėjas pakeitė savo gyvenimo būdą. Be to, pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas laikomas teistu iki 2021 m. rugsėjo 1 d., nes pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, asmenys, nuteisti už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, laikomi turinčiais teistumą trejus metus po bausmės atlikimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sprendime paminėta aplinkybė, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 2 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už per vėlai pasižymėtą viešojo transporto bilietėlį m.ticket programėlėje nepatvirtina jo pavojingumo. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Migracijos departamentui nenurodė informacijos apie pragyvenimo lėšas, nes teisės aktai tokio reikalavimo neįtvirtina, kai asmuo kreipiasi leidimo laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo.

4.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 120–125).

5.       Migracijos departamentas paaiškino, kad 2018 m. birželio 25 d. gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadą Nr. 5-S-5986 (toliau – ir Išvada), kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentui buvo nurodyta, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikoje buvo nuteistas 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu už vagystę, įvykdytą pakartotinai grupėje asmenų ir už vagystę, įvykdytą pakartotinai grupėje asmenų stambiu mastu. Policijos departamentas nurodė, kad šie nusikaltimai atitinka BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus nusikaltimus, kurie kvalifikuojami kaip sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai.

6.       Migracijos departamentas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas. Policijos departamento Išvadoje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl Migracijos departamentas negalėjo išduoti leidimo pareiškėjui.

7.       Migracijos departamentas taip pat paaiškino, kad tais atvejais, kai užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jam nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjui taikytos priemonės buvo proporcingos ir būtinos siekiamam tikslui – užkirsti kelią atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę užsieniečiams, kurių buvimas nepageidaujamas ir vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Migracijos departamento Sprendimą palikti galioti (I t., b. l. 195–196). Policijos departamentas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Policijos departamento nuomone, Migracijos departamentas Sprendimu tinkamai pritaikė galiojančias teisės aktų normas ir Policijos departamento pateiktą Išvadą, todėl Sprendimas laikytinas pagrįstu ir išsamiu.

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. prašymą išduoti leidimą (II t., b. l. 17–27).

10.       Teismas nustatė, kad be Policijos departamento Išvados, Migracijos departamentui išvadas pateikė taip pat ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), kuri 2018 m. birželio 18 d. nurodė, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, o Valstybės saugumo departamentas 2018 m. birželio 21 d. nurodė, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 2018 m. birželio 20 d. buvo surašytas administracinis nurodymas, kurio pareiškėjas neginčijo ir sumokėjo jam skirtą 8 Eur dydžio baudą.

11.       Teismas konstatavo, kad Policijos departamento Išvadoje nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kuri aplinkybė lėmė pareiškėjo Baltarusijos Respublikoje padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymėjo, kad teismo nuosprendyje, kuriuo pareiškėjas buvo nuteistas Baltarusijos Respublikoje, nėra nurodyta, kad pareiškėjas kokią nors nusikalstamą veiką padarė organizuotoje grupėje. Be to, nėra galimybės nustatyti ir to, kokiais kriterijais vadovaudamasis Policijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjas pagrobė didelės vertės turtą (viršijusį 250 MGL). Teismas pastebėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi iš esmės tik Policijos departamento Išvada, nors joje nebuvo pagrįsta ir pasisakyta, kuo remiantis nusikaltimas, už kurį pareiškėjas buvo nuteistas Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje priskiriamas prie sunkių nusikaltimų pagal nacionalinę teisę.

12.       Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pažeidė atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei Sprendimo pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tai yra pagrindas šio Sprendimo panaikinimui.

III.

13.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (II t., b. l. 30–32).

14.        Migracijos departamentas, pakartodamas atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba VSAT. Migracijos departamentas pažymi, kad Įstatyme yra imperatyviai numatyta, kad leidimas užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, todėl Migracijos departamentas, gavęs Policijos departamento Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą. Migracijos departamentas pažymi, kad yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis įstatymų nuostatomis.

15.       Pareiškėjas S. M. atsiliepime prašo Migracijos departamento apeliacinio skundo netenkinti (II t., b. l. 37–38).

16.       Pareiškėjas nurodo, kad jokie teisės aktai nesuteikia pareiškėjui teisės susipažinti su Policijos departamento pateikiama pažyma ar ją skųsti. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, privalėjo vertinti Policijos departamento išvadų pagrįstumą bei nustatęs, kad Policijos departamentas klaidingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, pakartotinai kreiptis į Policijos departamentą arba imtis kitų reikiamų veiksmų, siekiant tinkamai vykdyti administracinius įgaliojimus. Pareiškėjas pastebi, kad Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kurie pagrįstų Policijos departamento Išvados teisingumą.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (II t., b. l. 39–40). Policijos departamentas pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė galiojančias teisės aktų normas ir Policijos departamento Išvadą, todėl priėmė pagrįstą Sprendimą.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

19.       Pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento Sprendimą panaikino, kaip nepagrįstą objektyviais duomenimis, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Migracijos departamentas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad esant Policijos departamento išvadai, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai, Migracijos departamentas pagal Įstatymą negali išduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20.       Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad išduoti leidimą atsisakoma, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka pagal kompetenciją Policijos departamentas arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad leidimas užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

21.       Taigi, kaip teisingai nurodo Migracijos departamentas, Įstatymas įtvirtina, kad vertinimą, ar užsienietis gali grėsti viešajai tvarkai pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba VSAT. Vis dėlto, galutinį sprendimą dėl leidimo užsieniečiui išdavimo arba neišdavimo nagrinėjamu atveju priima Migracijos departamentas. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo Migracijos departamentas, jis yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis įstatymų nuostatomis. Taigi, Migracijos departamentas kaip viešojo administravimo institucija savo veikloje privalo vadovautis taip pat ir Viešojo administravimo įstatymu, kurio 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas individualų administracinį aktą (kuriuo šiuo atveju yra Migracijos departamento Sprendimas), be kita ko, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nei Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalys, nei kitos Įstatymo nuostatos neatleidžia užsieniečiui teisines pasekmes sukeliantį galutinį sprendimą priimančios viešojo administravimo institucijos (šiuo atveju – Migracijos departamento) nuo pareigos laikytis šio VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir, gavus Policijos departamento ar VSAT vertinimus, pačiai analizuoti ir spręsti, ar juose yra nurodyta pakankamai objektyvių duomenų, lemiančių nurodytas išvadas.

22.       Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas vertino pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai („Įvertinus visą nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad S. M. keliama grėsmė viešajai tvarkai yra reali (nuteistas už sunkų nusikaltimą) ir akivaizdi laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu (laikomas turinčiu teistumą iki 2021-09-01), yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu <...>.“), tačiau iš tiesų šis vertinimas nebuvo atliekamas, o neigiamas pareiškėjui Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus išimtinai į Policijos departamento vertinimą.

23.       Sprendžiant, ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas 2015 m birželio 11 d. sprendime byloje C‑554/13, kuriame teismas pasisakė: „Todėl laikytina, kad valstybė narė privalo kiekvienu konkrečiu atveju vertinti Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalies sąvoką „pavojus viešajai tvarkai“ siekdama patikrinti, ar asmeninis trečiosios šalies piliečio elgesys kelia realų ir faktinį pavojų viešajai tvarkai. Jeigu siekdama konstatuoti tokį pavojų valstybė narė vadovaujasi bendrąja praktika arba kokia nors prezumpcija, tačiau tinkamai neatsižvelgia į asmeninį piliečio elgesį ir į tokio elgesio keliamą pavojų viešajai tvarkai, ji klaidingai suvokia konkretaus nagrinėjamo atvejo patikrinimo ir proporcingumo principo reikalavimus. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog trečiosios šalies pilietis yra įtariamas padaręs pagal nacionalinę teisę baudžiamą nusikalstamą veiką arba už ją buvo nuteistas baudžiamąja tvarka, pati savaime negali pateisinti to, kad toks pilietis laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai pagal Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalį.“

24.       Vien tik aplinkybė, ar nusikaltimas, už kurį pareiškėjas buvo nuteistas Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Šiuo aspektu paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012). Priemonės, kurių imtasi dėl visuomenės saugumo priežasčių, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu. Buvę kriminaliniai nusikaltimai patys savaime negali būti tokių priemonių ėmimosi priežastis. Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017).

25.       Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visai tinkamais motyvais, tačiau iš esmės teisingai nusprendė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą Migracijos departamento apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

            Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė