Civilinė byla Nr. 2-79-231/2014 m.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01583-2013-0.
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2014 m. balandžio 28 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,
sekretoriaujant Agnei Andrulionienei,
dalyvaujant ieškovei I. V.,
ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. B.,
atsakovei I. U.,
atsakovės atstovui advokatui S. S.,
vertėjai Kristinai Matulevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei I. U., trečiajam asmeniui VšĮ „Paslaugų teikimo centras“ dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11000 Lt paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2004-09-23 ieškovė suteikė atsakovei 11000 Lt dydžio piniginę paskolą. Atsakovė žodžiu įsipareigojo grąžinti ieškovei visą gautą paskolą per penkerius metus. Patvirtindama paskolos sutarties perdavimą, atsakovė pasirašė paskolos raštelį. Tačiau atsakovė paskolos negrąžino. Ieškovė patvirtino, kad ją ir tuo metu buvusį atsakovės sutuoktinį V. S. siejo verslo santykiai. Paaiškino, jog buvusiam atsakovės sutuoktiniui pinigus perduodavo jam atvykus į Lietuvą, kadangi jis gyveno Švedijoje.
Ieškovės atstovė palaikė ieškovės argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas raštelis atitinka paskolos sutarties normas. Remiantis 2008-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis neaptarė prievolių pasiskirstymo, todėl prievolė ieškovei laikytina asmenine atsakovės prievole, todėl ji yra tinkama šalis.
Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ji iš ieškovės pinigų nesiskolino, paskolos raštelių nepasirašė, todėl nebuvo jokio įsipareigojimo grąžinti gautus pinigus. 2004-09-23 rašytas raštelis buvo pasirašytas atsakovės, kad ji gavo 11000 Lt, kuriuos ieškovė perdavė atsakovei, nes minimi pinigai buvo skirti ne jai, o jos buvusiam sutuoktiniui V. S., kuris su ieškove užsiiminėjo bendru verslu ir tuo metu gyveno Švedijoje, todėl atsakovė tik tarpininkavo perduodant jam pinigus. Apie tai V. S. patvirtino savo rašytame pareiškime. Teismui pateiktas raštelis yra tik pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas, todėl jis pasirašytas, patvirtinant, kad atsakovė pinigus gavo. Šiuo atveju jokia paskola atsakovei nebuvo suteikta. Atsakovė pažymėjo, jog 2004-08-30 ji skolino iš ieškovės 2000 Lt ir ieškovei buvo parašiusi raštelį, šiuos pinigus ji grąžino VšĮ „Paslaugų teikimo centrui“ , kuriam ieškovė perdavė reikalavimo teisę pagal reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 050 ir 051. VšĮ „Paslaugų teikimo centras“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 050 dėl jos 2000 Lt skolos buvo sudaryta taikos sutartis teisminiame procese, o byla pagal reikalavimo sutartį Nr. 051 nebuvo pradėta.
Atsakovės atstovas palaikė atsakovės atsiliepime ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tretysis asmuo buvo įgijęs reikalavimo teisę į atsakovės skolą ir delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus iš ieškovo pagal 2011-01-07 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 051, tačiau 2011-05-27 ieškovui grąžino reikalavimo į atsakovės skolą ir delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus.
Ieškinys atmestinas.
Byloje esantis raštelis (b.l. 17) patvirtina, kad I. S. (dabar atsakovė I. U.) 2004-09-23 gavo iš I. V. 11000 Lt. Raštelis pasirašytas I. S. parašu.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar 2004-09-23 buvo sudaryta paskolos sutartis, ar užfiksuotas pinigų priėmimo faktas.
Civiliniame Kodekse paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).
Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl to, ar ieškovė perdavė atsakovei 11000 Lt, nėra. Tačiau šalys nesutaria dėl kitų paskolos sutartį kvalifikuojančių požymių – perdavimo gavėjo nuosavybėn ir įsipareigojimo grąžinti. Vertinant ar raštelis atitinka paskolos sutarties požymius vadovaujamasi Civiliniame kodekse numatytomis sutarties aiškinimo taisyklėmis. Pagal CK 6.193 straipsnį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Vertinant atsakovės pasirašytą raštelį, kuriame nurodoma, jog ji gavo iš I. V. 11000 Lt, pažymėtina tai, jog minimame raštelyje nėra minima, kad ši pinigų suma skolinama atsakovei, nenurodoma, kad atsakovė įsipareigoja 11000 Lt grąžinti ieškovei per penkerius metus. Remiantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis paskolos sutartį, konstatuotina, kad paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia ir kuriuo abi šalys gauna atitinkamas teises ir prisiima pareigas. Tačiau 2004-09-23 raštelis yra pasirašytas tik atsakovės. Esant šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovė neketino sudaryti paskolos sutarties.
Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad ieškovę ir atsakovės buvusį sutuoktinį, gyvenusį Švedijoje, V. S. siejo verslo santykiai (abu užsiiminėjo bendru verslu). Kaip matyti iš pateiktų byloje 2003-12-05 UAB „Elmorenis“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, ieškovė I. V. ir atsakovės buvęs sutuoktinis buvo tos pačios uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, V. S. buvo šios bendrovės vadovu, pa tai patvirtina atsakovės paaiškinimus, jog ieškovė su atsakovės buvusiu sutuoktiniu užsiėmė bendru verslu. Taip pat nustatyta, kad ieškovė paprastai perdavinėdavo atitinkamas pinigų sumas atsakovės buvusiam sutuoktiniui, tai patvirtino ieškovė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovė tarpininkaudavo perdavinėjant pinigus savo sutuoktiniui. Tai patvirtina atsakovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, ir 2014-03-17 pažyma apie I. U. išsiųstas Western Union grynųjų pinigų perlaidas, iš kurios matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2004-10-19 iki 2008-07-26 savo buvusiam sutuoktiniui V. S. persiuntinėdavo įvairias pinigų sumas. Esant šiom aplinkybėmis teigtina, kad ieškovė ir atsakovė tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo jas bendrai siejančiame versle (ieškovei kartu užsiimant verslu su buvusiu atsakovės sutuoktiniu; atsakovei tarpininkaujant savo vyrui perduodant pinigus). Vertinant 2004-09-23 raštelį ir jo turinį atsižvelgtina ir į šias aplinkybes. Teismo vertinimu, minėtas raštelis patvirtina pinigų perdavimo faktą. Teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė užsiiminėjo bendru verslu su atsakovės vyru; atsakovė tarpininkaudavo perduodant savo sutuoktiniui pinigus, įvertinus tai, jog pinigai gali būti perleidžiami kitam asmeniui ne tik paskolos sutarties pagrindu, tačiau ir kitais pagrindais (pavyzdžiui, dovanojant, grąžinant įsiskolinimą ir pan.), 2004-09-23 raštelio turinį, teigtina, kad 2004-09-23 rašteliu nebuvo sudaryta paskolos sutartis, o raštu patvirtintas faktas, jog atsakovė priėmė 11000 Lt.
Aplinkybę, kad ieškovės atsakovei duoti 11000 Lt buvo perduoti atsakovės buvusiam sutuoktiniui V. S. patvirtina jo raštiški paaiškinimai, kuriuose jis patvirtina, kad I. V. 2004 m. rudenį perdavė pinigus jo buvusiai sutuoktinei, t.y. atsakovei, o ši – per Western Union persiuntė pinigus jam. (b.l. 24-28).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).
Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus (paskolos raštelį, atsakovės buvusio sutuoktinio V. S. rašytinius paaiškinimus), ieškovės ir atsakovės paaiškinimus vertindamas tiek minimo raštelio turinį, tiek jo sudarymo aplinkybes konstatuoja, jog tarp šalių nesusiklostė prievoliniai santykiai, t.y. ieškovė atsakovei nepaskolino 11000 Lt, o atsakovė neįsipareigojo šios sumos grąžinti. Teismo vertinimu, minėta pinigų suma atsakovei buvo perduota kaip ieškovės įsipareigojimų vykdymas atsakovės buvusiam sutuoktiniui V. S.. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad 11000 lt ji paskolino atsakovei ir pastarojo įsipareigojo grąžinti skolą per penkerius metus.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovė nesudarė 2004-09-23 paskolos sutarties, todėl ieškovės reikalavimas dėl 11000 Lt skolos priteisimo iš atsakovės atmetamas kaip nepagrįstas.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., iš ieškovės atsakovei priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Taip pat vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš ieškovės priteistina 20,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. V. 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. U..
Priteisti iš ieškovės I. V. 20,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Česlava Malinovska