Civilinė byla Nr. e2-7690-1186/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15091-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.16.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 20 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kamilei Valaitienei,

dalyvaujant ieškovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „PREF III“ įgaliotam atstovui advokatui Povilui Gruodžiui (per ZOOM programą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „PREF III“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Quality Development“ dėl nuomos mokesčio skolos ir vėlavimo palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PREF III“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka iš atsakovės UAB „Quality Development“ (toliau – atsakovė) priteisti 56 512,63 Eur nuomos mokesčio skolą, 673,36 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė (duomenys neskelbtini)  įvykus reorganizacijai perėmė visą UAB BH Domus Pro turtą bei visas teises ir pareigas, įskaitant ir turtines teises bei pareigas, kylančias iš (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau – ir Sutartis), sudarytos tarp atsakovės ir UAB BH Domus Pro. Ieškovė nurodo, jog atsakovei laiku ir tinkamai neatsiskaitant su ieškove, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 31 d. iki 2025 m. gegužės 28 d. susidarė įsiskolinimas, viso 56 512,63 Eur sumai, už šį laikotarpį vadovaujantis Sutarties nuostatomis taip pat paskaičiuotos 673,36 Eur palūkanos.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. birželio 11 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys, iš atsakovės priteista 56 512,63  Eur nuomos mokesčio skola, 673,36 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 357,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė, nesutikdama su priimtu preliminariu sprendimu, 2025 m. liepos 2 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo (registracijos Nr. DOK-26360). Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose išreiškė prašymą panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nebandė su atsakove derėtis, arba ieškinį atmesti, kaip neįrodytą, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktuose prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo atsakovė nurodė, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, neatsižvelgė į atsakovės sudėtingą finansinę padėtį, dėl kurios atsakovei Sutarties vykdymas pasidarė pernelyg apsunkintas, ieškovė šiuo pagrindu neinicijavo Sutarties sąlygų keitimo. Taip pat atsakovė nurodė, jog Sutartyje numatytos netesybos yra nepagrįstai didelės, todėl turėtų būti mažinamos, bei pažymėjo, jog Sutarties nutraukimas atsakovei taip pat yra labai apsunkintas.

2025 m. liepos 14 d. ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į prieštaravimus (registracijos Nr. DOK-27666), kuriame prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pateiktus prieštaravimus grindžia abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Ieškovės vertinimu, atsakovė nenurodo jokių argumentų dėl preliminariu sprendimu priteistos skolos dydžio nepagrįstumo ar dėl preliminaraus sprendimo faktinio pagrindo. Atsakovė taip pat nepateikia jokių konkrečių argumentų ar paaiškinimų, kurie galėtų patvirtinti, kaip ir kodėl, atsakovės vertinimu, pasikeitė ginčo sutarties vykdymo esminės aplinkybės bei kokios konkrečiai aplinkybės pasikeitė. Ieškovė papildomai nurodo, jog atsakovės argumentai, kuriuose pasisakoma dėl aiškiai per didelių sutartinių netesybų, taip pat laikytini deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio, kadangi atsakovė nenurodo nei kurios konkrečiai sutartinės netesybos yra aiškiai per didelės, nei kodėl atsakovė laiko sutartines netesybas aiškiai per didelėmis. Ieškovė taip pat pažymi, jog jokia išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka byloms dėl skolos priteisimo nėra taikoma, todėl atsakovės argumentas, jog ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas šiuo pagrindu, yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės pateiktuose prieštaravimuose nėra neigiamas įsiskolinimo faktas. Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo naikinti preliminarų sprendimą. Papildomai ieškovės atstovas atkreipė dėmesį į atsakovės procesinį elgesį, kuris, ieškovės vertinimu, buvo nukreiptas į bylos nagrinėjimo vilkinimą, sąlygotą ekonominių priežasčių. Ieškovės atstovas nurodė, jog dėl nuomos sutarties sąlygų šiuo metu su atsakove nėra deramasi, atsakovei buvo paaiškinta, jog siekiant derėtis dėl nuomos sutarties sąlygų keitimo reikalinga laiku atlikti mokėjimus, padengti esamus įsiskolinimus ar įsipareigoti juos padengti. Ieškovės atstovas pažymėjo, jog atsakovei nevykdant prievolių ir susidarius įsiskolinimui, į teismą kreipiamasi nebe pirmą kartą.

Atsakovei apie paskirtą teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau atsakovės atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, jokių duomenų teismui apie neatvykimo priežastis nepateikė ir teismo posėdžio atidėti neprašė. Susiekus telefonu atsakovės atstovas nurodė, jog teismo posėdyje nedalyvaus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinė byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, jog atsakovė su UAB BH Domus Pro (toliau – pirminis nuomotojas) (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini) papildomą susitarimą prie šios sutarties, kuriais atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti su pirminiu nuomotoju, o pirminis nuomotojas įsipareigojo atsakovei perduoti valdyti ir naudotis patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitarimu tarp ieškovės ir atsakovės, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, ieškovė perėmė priminio nuomotojo turėtas teises ir pareigas, kilusias iš Sutarties, bei pakeitė pirminį nuomotoją tarp atsakovės ir pirminio nuomotojo susiklosčiusiame teisiniame santykyje. Papildomai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 31 d. iki 2025 m. gegužės 28 d. atsakovė naudojosi ieškovės jai suteiktomis patalpomis, tačiau nuomos mokesčio bei kitų pagal Sutartį numatytų mokėjimų nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas, viso 56 512,63 Eur sumai. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis buvo paskaičiuota ir 673,36 Eur palūkanų suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsniu, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pažymėtina, jog nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį yra įtvirtinta CK 6.487 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės skolos, susidariusios atsakovei laiku ir tinkamai nevykdant Sutartimi prisiimtos prievolės atsiskaityti su ieškove už jai naudotis suteiktas patalpas. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodo, jog ieškovė nesilaiko sutarčių vykdymo principų ir vykdydama sutartį nevykdo pareigos bendradarbiauti su atsakove bei ieškoti kompromisinio problemos sprendimo būdo, nesikreipiant į teismą. Papildomai nurodo, jog Sutarties sąlygų pakeitimas galėtų atkurti sutartinių prievolių balansą ir proporcingai paskirstytų naštą abiem Sutarties šalims. Susidariusį sutartinių prievolių disbalansą atsakovė grindžia jos patiriamais finansiniais sunkumais, kurių ieškovė neįvertino.

Atsakovė taip pat vadovaujasi CK 6.204 straipsnyje įtvirtintu rebus sic stantibus institutu, nurodydama, jog jos patiriami finansiniai sunkumai sąlygoja esminį sutarties vykdymo suvaržymą, taigi reikalavimas vykdyti sutartį esant šioms aplinkybėms pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Kaip aiškindamas minėtą teisės normą savo jurisprudencijoje nurodo kasacinis teismas, tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; ją sudarydama šalis negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012; 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018 24 punktas; 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018 47 punktas). Nagrinėtinu atveju pažymėtina, jog atsakovė teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių aplinkybių, kurios iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, egzistavimą. Atsakovė apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patiriamus finansinius sunkumus, kurių taip pat nepagrindė jokiais įrodymais. Reikalinga pažymėti ir CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri numato, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Vis tik atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, jog būtų kreipusis į ieškovę dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ar kad būtų informavusi ieškovę apie patiriamus finansinius sunkumus, kurie sąlygoja apsunkintą sutarties vykdymą. Atskirai paminėtina ir CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, jog kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Taigi, net jei ir būtų egzistavę rebus sic stantibus instituto taikymui būtinos sąlygos, o atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tai nesudarytų savarankiško pagrindo ieškovei sustabdyti Sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą.

Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su atsakove ir ieškoti kompromisinio problemos sprendimo būdo, nesikreipiant į teismą. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.38, 6.200 straipsniai įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Nagrinėtinu atveju atsakovė nurodo, jog ieškovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su atsakove, tačiau kaip pažymėjo kasacinis teismas, pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys. Vis tik teismui atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, jog pati kokiais nors veiksmais būtų siekusi įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutarties vykdymo principą, numatantį pareigą sutarties šalims bendradarbiauti vykdant sutartį ir būtų siekusi bendradarbiauti su ieškove, siekdama užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, jog ieškovė, atsakovei neteisėtai nevykdant Sutartimi prisiimtos prievolės ir taip pažeidžiant ieškovės teises bei teisėtus interesus, į teismą teisinės pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynybos kreipiasi nebe pirmą kartą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13098-1010/2024 ieškovei iš atsakovės priteista 75 227,43 Eur skola, 1 514,01 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. vasario 4 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4271-639/2025 iš atsakovės ieškovei priteista 53 872,76 Eur skola, 656,80 Eur palūkanos, 6 procentų metinės procesinės palūkanos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2025 m. rugsėjo 2 d. priimtas preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7562-1158/2025 dėl 34 985,27 Eur skolos, 287,28 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovei (šis preliminarus sprendimas nėra įsiteisėjęs, atsakovei pateikus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo). Taigi atsakovės elgesys, vengiant vykdyti Sutartimi prisiimtas prievoles, yra sistemingo pobūdžio, be kita ko, ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė gražiuoju skolų nemoka, dėl įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistų skolų buvo pradėtas priverstinis išieškojimo procesas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog šiuo metu su atsakove nesiderama dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovės atstovas paaiškino, jog pirmiausia reikalinga tinkamai vykdyti prievolę, atsiskaityti pagal Sutartį bei padengti susidariusius įsiskolinimus. Tačiau kaip matyti iš aukščiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių ir ieškovės paaiškinimų, atsakovė ir toliau nevykdo sutartinių įsipareigojimų, taip pažeisdama ieškovės teises bei teisėtus interesus. Apibendrinus, darytina išvada, jog pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų laikiusis įstatymo nustatytos pareigos savo teises įgyvendinti taip, jog nebūtų pažeisti kitos Sutarties šalies interesai, be kita ko, pati atsakovė neįrodė, jog ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, jog būtų užtikrintas tinkamas Sutarties vykdymas bei nepažeidė sutarčių vykdymo principų, numatytų CK 6.200 straipsnio 1-3 dalyse. Įrodymų, jog ieškovės elgesys vykdant Sutartį būtų pažeidęs sutarčių vykdymo principus ar pažeidęs atsakovės teises bei teisėtus interesus, atsakovė taip pat nepateikė, pateiktuose prieštaravimuose nurodydama tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius.

Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovė į teismą kreipėsi nesilaikiusi tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teismas pažymi, jog šiuo metu galiojančiose CPK ar CK redakcijose nėra numatyta privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ginčams, kilusiems iš nuomos teisinių santykių. Byloje nenustatyta aplinkybių, užkertančių kelią ieškinio nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka. Atsakovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovės reikalavimas negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovės piniginiai reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, ieškovei išreiškus prašymą nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškinys išnagrinėtas CPK XXII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Atsakovės argumentas, jog ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, laikytinas nepagrįstu.

Atsakovė taip pat nurodo, jog Sutartyje nustatytos netesybos atsakovei yra akivaizdžiai per didelės, viršija galimus ieškovės nuostolius dėl negautų nuomos pajamų, dėl to netesybos turėtų būti mažinamos. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas). Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Nagrinėtinu atveju atsakovė: pirma, nenurodė, kokios konkrečiai Sutartimi nustatytos netesybos turėtų būti mažinamos, kadangi, kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų 8 punkto, šalys susitarė dėl 0,02 procentų dydžio palūkanų nuo uždelstos sumokėti sumos per dieną; netesybos Sutartimi nėra numatytos; antra, atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų ar paaiškinimų, kad šalių Sutartimi nustatytų palūkanų dydis būtų nepagrįstai didelis, nors tokią pareigą, kaip nurodyta aukščiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, turėjo būtent atsakovė, kaip netesybas (palūkanas) mažinti prašanti šalis. Atsakovė apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patiriamus finansinius sunkumus, kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių Sutartimi nustatytas palūkanų dydis (0,02 procento) būtų nepagrįstai didelis.

Atsakovė taip pat nurodė, jog yra reikšmingai suvaržytos atsakovės galimybės nutraukti Sutartį, kadangi už Sutarties nutraukimą nustatytos netesybos sudarytų tokią sumą, kuri būtų pernelyg didelė finansinius sunkumus patiriančiai atsakovei. Teismas pažymi, jog nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra reikalavimo dėl prašomo priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimo bei vėlavimo palūkanų pagrįstumo įvertinimas, o ne šalių sudarytos Sutarties sąlygų, susijusių su jos nutraukimu, teisėtumo bei sąžiningumo vertinimas. Ši aplinkybė taip pat nėra susijusi su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovė laiku ir tinkamai nevykdo Sutartimi prisiimtos prievolės, dėl ko susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Todėl dėl šio atsakovės argumento plačiau nepasisakytina. Reikalinga pažymėti ir kasacinio teismo nuostatą, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 80 punktas). Įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsniai). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas, gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą, pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

Nagrinėtinu atveju atsakovė, pareiškusi prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, nepateikė jokių įrodymų ar nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų jos nurodytas aplinkybes. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog ji nevykdė prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove, nenurodė jokių aplinkybių, jog ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma būtų nepagrįsta. Atsakovė apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, neatsižvelgė į atsakovė sudėtingą finansinę padėtį, kuri sąlygojo apsunkintą Sutarties vykdymą atsakovei. Atsakovė nors ir nurodė, jog Sutartyje numatytos netesybos yra pernelyg didelės, tačiau nekonkretizavo, kokios būtent Sutartyje numatytos netesybos yra pernelyg didelės, nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, pagrindžiančių šį atsakovės argumentą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovės pateikti prieštaravimai bei juose nurodyti argumentai, nelaikytini pakankamais, jog paneigtų ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bei įrodytų ieškovės reiškiamo reikalavimo ar priimto preliminarus teismo sprendimo nepagrįstumą.

Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovė įrodė tinkamai vykdžiusi Sutartimi prisiimtas prievolę, t. y., suteikusi atsakovei naudotis patalpas, bei aplinkybę, jog atsakovė Sutartimi prisiimtų prievolės laiku ir tinkamai nevykdė, t. y., vengė atsiskaityti su ieškove, kas sąlygojo 56 512,63 Eur įsiskolinimo susidarymą bei 673,36 Eur palūkanų priskaičiavimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai ieškovei iš atsakovės priteisiant 56 512,36 Eur nuomos mokesčio skolą ir 673,36 Eur palūkanas (CK 6.38 straipsnis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 542,00 Eur žyminis mokestis ir 1 815,00 Eur patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant ieškinį bei 1 452,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir atstovavimą teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl, iš viso 3 809,00 Eur, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., TAR, 2023, Nr. 2023-24579), nustatytą minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „PREF III“, juridinio asmens kodas 302682385, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Quality Development“, juridinio asmens kodas 301854768:

- 56 512,63 Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų dvylikos eurų 63 ct) nuomos mokesčio skolą;

- 673,36 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 36 ct) palūkanas;

- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (57 185,99) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 3 809,00 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per galutinį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja        Justina Stančikienė