Civilinė byla Nr. 2-708-647/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04025-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.26; 2.6.1.5; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,

sekretoriaujant Vaivai Liaubienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transaura“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Linterus“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Transaura“ (toliau – UAB „Transaura“) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Linterus“ (toliau - UAB „Linterus“) 1 170,00 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (b. l. 3-5) nurodė, kad ieškovas UAB „Transaura“ ir atsakovas UAB „Linterus“ bendradarbiavo vykdant krovinio pervežimą tarptautiniais maršrutais. Atsakovas užsakė krovinio pervežimo paslaugą, o ieškovas (vežėjas) organizavo krovinio pervežimą. 2019 m. balandžio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 2019/225, pagal kurią atsakovas užsakė pas ieškovą iš Lietuvos į Rusiją pervežti krovinį, t. y. ieškovas su atsakovu susitarė, kad ieškovas įsipareigoja sutartyje nurodytomis sąlygomis pervežti atsakovo pateiktą krovinį į sutartyje nurodytą paskirties vietą ir perduoti jį krovinių gavėjui, o atsakovas įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą sutartyje paslaugų kainą. Ieškovas pervežimui pasitelkė transporto priemonę, kuri buvo techniškai tvarkinga, tinkanti kroviniui vežti, turinti visus pervežimams vykdyti reikalingus leidimus. Šalys sulygo dėl krovinio pervežimo kainos sutartyje – 1 320,00 Eur, o pervežimo atlygį atsakovas įsipareigojo apmokėti per 30 dienų nuo CMR originalų gavimo. Ieškovas visas iš sutarties jam kylančias pareigas ir prievoles vykdė tinkamai kiek tai leido susidariusios sąlygos, t. y. krovinį priėmė ir pristatė. Dėl netvarkingų dokumentų krovinį buvo vėluojama pristatyti, nes užtruko išmuitinimas, dėl to buvo sutarta su atsakovu dėl papildomo apmokėjimo už prastovą muitinėje. Ieškovas pateikė atsakovui visus reikiamus dokumentus paslaugų apmokėjimui, tačiau atsakovas šiai dienai ieškovui liko skolingas 1 170,00 Eur pagal 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4372. Atsakovas nei suėjus mokėjimo terminams, nei iki šios dienos už paslaugas pilnai neatsiskaitė, už paslaugas mokėjo dalimis. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų visam įsiskolinimui padengti.

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 16-18), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartimi šalys susitarė, kad užsakovas atsiskaito su vežėju per 30 dienų po CMR sąskaitos originalo pateikimo. Nežiūrint į tai, kad ieškovas ieškinyje deklaruoja, kad visi užsakymai yra įvykdyti ir nurodo jų įvykdymo datą, kuri sutampa su krovinio pristatymo data, pažymi, jog atsakovui iki šiol nėra pateiktas nei vienas CMR važtaraščio originalas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iki šiol nėra atsiradusi jokia prievolė apmokėti ieškovo nurodytas sąskaitas, kadangi ieškovas nėra tinkamai įvykdęs minėtų sutarties nuostatų, t. y. pateikęs CMR važtaraščių originalų.

3.       Ieškovas UAB „Transaura“ į teismo posėdį neatvyko, tačiau iš jo gautas prašymas (b. l. 24), kuriame ieškovas nurodo, jog ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

4.       Atsakovas, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 246 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. tarp ieškovo UAB „Transaura“ (vežėjo) ir atsakovo UAB „Linterus“ (užsakovo) buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 2019/225 (b. l. 7), kuria šalys susitarė, kad apmokėjimas už suteiktas paslaugas vykdomas per 30 dienų nuo CMR originalų ir sąskaitų gavimo paštu. Iš teismui pateiktų Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (toliau – CMR važtaraštis) (b. l. 8) matyti, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį atliko, t. y. CMR važtaraštyje yra pakrovimo/pristatymo žymos, kas patvirtina, kad atsakovo krovinys buvo pristatytas į sutartyje nurodytą vietą. Už paslaugas ieškovas 2019 m. balandžio 17 d. išrašė atsakovui Sąskaitą-faktūrą NTR 2015 serija Nr. 4372 (b. l. 6) – 1 720,00 Eur sumai, kurioje detalizuojama suma: 1 320,00 Eur transporto paslaugos Lietuva – Rusija ir 400,00 Eur prastova. Iš teismui pateikto AB Lietuvos paštas Korespondencijos siuntų sąrašo (b. l. 9-10) matyti, kad dokumentų originalai atsakovui buvo išsiųsti 2019 m. balandžio 24 d. jo buveinės adresu: Lietuva, 15166, Vilniaus r., Tuščiaulių k., Miško g. 31.

6.       Byloje nekilo ginčas nei dėl paslaugų atlikimo fakto (kad krovinys buvo faktiškai pervežtas ir pristatytas nurodytam krovinių gavėjui), nei dėl kokybės, galimų nuostolių (sugadinus ar pavėlavus pristatyti krovinį ir pan.), o surinktų įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, kaip vežėjas, įvykdė savo sutartines prievoles pagal ieškinyje įvardytą vežimo sutartį, t. y. pervežė atsakovo užsakytą krovinį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

7.       Ieškovui pervežus atsakovo užsakytus krovinius, atsakovui atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę, t. y. sumokėti sutartą vežimo užmokestį šalių sutartais terminais ir tvarka. Tačiau atsakovas teigia, kad jam nėra pareigos su ieškovu atsiskaityti, nes jis iki šiol nėra gavęs iš ieškovo CMR važtaraščių originalų. Minėta, atsakovo bei ieškovo pasirašytoje sutartyje yra nurodyta, kad apmokėjimo terminas: iki 30 dienų po CMR originalų ir sąskaitų gavimo paštu dienos.

8.       Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovui siuntė dokumentus atsakovui 2019 m. balandžio 24 d. jo buveinės adresu: Lietuva, 15166, Vilniaus r., Tuščiaulių k., Miško g. 31. Pažymėtina ir tai, kad iš teismui pateikto AB SEB banko išrašo (b. l. 11) matyti, jog atsakovas su ieškovu dalinai atsiskaitinėjo (laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. spalio 7 d. atsakovas ieškovui pervedė 550,00 Eur sumą; nurodydamas, kad mokėjimo paskirtis – Dalinis atsiskaitymas NTR2015 4372), todėl atsakovo argumentai, kad jam nėra atsiradusi jokia prievolė apmokėti ieškovo nurodytas sumas, kadangi ieškovas iki šiol nėra tinkamai įvykdęs sutarties nuostatų, yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ieškovui nepateikė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl CMR važtaraščių originalų, neginčijo krovinių pristatymo, neįrodinėjo, kad originalių CMR važtaraščių nepateikimas yra esminis sutarties pažeidimas ar kad dėl originalių važtaraščių nepateikimo atsakovas būtų patyręs nuostolių.

9.       Teismas pažymi, kad pareiga sumokėti pervežimo kainą atsiranda pervežimo paslaugos suteikimo pagrindu. Nagrinėjamo ginčo sprendimui taikytina CMR konvencija, nes šalių sutartys dėl krovinio pervežimo atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: buvo vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos buvo skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės. CMR konvencijos 4 straipsnis nustato, kad važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Taigi CMR važtaraščio nepateikimas nepanaikina pareigos atsiskaityti už krovinio pervežimą ir neatleidžia nuo šios pareigos vykdymo.  Šalių sudarytos sutarties sąlygų turinio analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, jog CMR važtaraščių ir sąskaitų-faktūrų originalų pateikimas yra esminė sąlyga, kurią pažeidęs ieškovas prarastų teisę į užmokestį už atliktą vežimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.193 straipsnio 1, 4, 5 dalys).

10.       Maža to, dokumentų originalai atsakovui buvo siųsti atsakovui jo buveinės adresu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

11.       Remiantis aukščiau išvardintai argumentais, teismas sprendžia, kad atsakovas nesielgė kaip sąžiningas ir rūpestingas verslininkas, nebendradarbiavo su ieškovu bei neatsiskaitė už suteiktas pervežimo paslaugas. Manydamas, jog ieškovas nepateikė visų dokumentų, reikalingų mokėjimams atlikti, atsakovas galėjo kreiptis į ieškovą dėl tokių dokumentų pateikimo, tačiau bylos duomenimis to nedarė. 

12.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, 6.813 straipsnio 1 dalimi, be to, CK 6.38, 6.200 straipsnių nuostatomis, įpareigojančiomis šalis vykdyti sutartis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, o taip pat ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal ieškinyje nurodytą sutartį ir ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vežimo užmokestį – 1 170,00 Eur, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkintinas.

13.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1 170,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia šių išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 216,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (35,00 Eur žyminis mokestis, 181,50 Eur išlaidos advokato paslaugoms). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 1, 12-13), bylinėjimosi išlaidos (216,50 Eur) yra priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

15.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Linterus“ (j. a. k. 304888117) ieškovo UAB Transaura“ (j. a. k. 110789680) naudai 1 170,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) įsiskolinimą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 170,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 216,50 Eur (du šimtus šešiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                              Alfredas Juknevičius