Civilinė byla Nr. 3K-3-156/2010                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 30.8 (S)                                            

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 6 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Terekas“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, D. B., A. B.   

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Pareiškimo esmė

 

            UAB „Terekas“ prašė nustatyti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – autodromą – įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Pareiškėjas nurodė, kad 1992 m. lapkričio 30 d. Kretingos valstybinė autotransporto įmonė, vadovaudamasi Privatizacijos tarnybos patvirtinta 1992 m. rugsėjo 28 d. viešo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 2 ir perdavimo–priėmimo aktu, perdavė UAB „AJVA“ pagrindines valstybinės įmonės priemones, ekonominius duomenis bei sutartinius įsipareigojimus: pastatus ir teritoriją, darbo mašinas ir įrengimus, agregatus, mazgus, detales ir medžiagas, transporto priemones, 1992 m. lapkričio 1 d. balansą, kreditorius ir debitorius. Dar 1985 metais Kretingos valstybinei autotransporto įmonei buvo paskirtas 1 ha žemės sklypas Kretingoje vairuotojų mokymo autodromui įrengti. Tuometė Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija 1986 m. birželio 26 d. raštu Nr. 44-5097 leido Kretingos valstybinei autotransporto įmonei 1986 metais atlikti autodromo statybos darbus už 17 000 rublius. Kretingos rajono valdyba 1993 m. liepos 15 d. potvarkiu Nr. 317v ne konkurso tvarka išnuomojo UAB „AJVA“ 26 004 kv. m žemės sklypą prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), ir 8000 kv. m žemės sklypą prie autodromo, esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas UAB „Terekas“ pateikė į bylą 1994 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Joje nurodyta, kad UAB „AJVA“ ir UAB „Terekas“ pasirašė šią ketinimo sutartį, pagal kurią UAB „AJVA“ parduoda pareiškėjui administracinį pastatą, mechanines ir remonto dirbtuves, degalų dispečerinę, garažo teritoriją, autodromą už 436 306 Lt, kuriuos UAB „Terekas“ perveda UAB „AJVA“ sąskaitą per 14 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir įregistravimo inventorizacijos biure. Pateikto 1994 m. spalio 11 d. priėmimo–perdavimo akto duomenimis, UAB „AJVA“ perdavė, o UAB „Terekas“ priėmė pirmiau išvardytus daiktus. 1999–2004 m. laikotarpiu pareiškėjas teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai valstybinės žemės, kurioje yra jo valdomas statinys, nuomos mokesčio deklaracijas. Nuo 1994 metų pareiškėjas įsigytame autodrome užsiima mokymo vairuoti autotransporto priemones veikla. Kretingos rajono savivaldybei apie visa tai buvo žinoma. Niekas kitas niekada nereiškė jokių pretenzijų į šį turtą.

Pareiškėjo teigimu, pirmiau išvardytos aplinkybės patvirtina, kad jis sąžiningai įgijo autodromą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nuo 1994 metų valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą.

                       

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino; nustatė, kad pareiškėjas įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – autodromą, esantį (duomenys neskelbtini), 9158 kv. m ploto žemės sklype, kurių matavimus 2008 m. rugsėjo 18 d. atliko S. U. geodezinių darbų įmonė; nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas dėl nuosavybės teisės įregistravimo. Teismas sprendė, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius duomenis yra pagrindas nustatyti, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nurodytą statinį įgyjamosios senaties pagrindu.

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2009 m. spalio 22 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tik patikslino teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydama, kad pareiškėjas įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – autodromą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš 1994 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas įsigijo iš UAB „AJVA“ nekilnojamuosius daiktus, tarp jų ir autodromą, kurį 1994 m. spalio 11 d. priėmimo–perdavimo aktu pardavėjas perdavė pirkėjui. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 199 duomenimis, statinys, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise neįregistruotas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nėra kitu būdu įgijęs nuosavybės teisės į statinį, dėl kurio prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Teisėjų kolegija pripažino, kad nurodytas statinys, kuriam suteiktas unikalus numeris ir dėl kurio atlikti kadastriniai matavimai, gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka ir jis gali būti privačios nuosavybės objektas. Bylos rašytinius duomenis įvertinusi kaip patvirtinančius statinio statybos teisėtumą, taip pat tai, jog daiktas pradėtas valdyti sąžiningai bei visą laiką buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas, kartu pažymėdama, jog, siekiant įregistruoti statinį, vien teismo sprendimo nepakanka, pareiškėjas privalo pateikti nekilnojamojo turto registro įstaigai ir įstatymuose nurodytus statinio registracijai reikalingus dokumentus. Atkreipusi dėmesį į tai, kad žemės sklypas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, be to, byloje nėra duomenų dėl konkretaus jo ploto, teisėjų kolegija pašalino iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą, jog statinys yra 9158 kv. m ploto žemės sklype, kurių matavimus 2008 m. rugsėjo 18 d. atliko S. U. geodezinių darbų įmonė.   

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, patenkindami pareiškėjo UAB „Terekas“ prašymą dėl nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, netinkamai taikė šį savarankišką nuosavybės teisės įgijimo būdą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 4.68–4.71 straipsnius) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos, nes nenustatė visų sąlygų, būtinų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui konstatuoti. Žemės sklypas, kuriame išsidėstęs autodromas, nesuformuotas. Pareiškėjas nėra teisėtas šio sklypo naudotojas (savininkas ar nuomininkas). CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Dalis autodromo yra suinteresuotų asmenų D. B. ir A. B. 2006 m. spalio 6 d. mainų sutarties pagrindu įsigytame žemės sklype. Sutartyje neaptarta dėl sklype esančios autodromo dalies nuosavybės teisės perėjimo. Taigi suinteresuoti asmenys turi daugiau teisių už pareiškėją į dalį jo valdomo daikto. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas teisėtai ir sąžiningai valdo visą autodromą kaip savo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad autodromo statyba buvo įteisinta įstatymuose nustatyta tvarka. Bylos duomenimis, šis statinys nesuformuotas, jis nebuvo ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nesuformavus statinio, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, taigi – ir CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

2. Pirmosios instancijos teismas, 2008 m. rugsėjo 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs patikslintą pareiškėjo UAB „Terekas“ pareiškimą prieš tai neįteikęs jo nuorašo kitiems proceso dalyviams, nesilaikė CPK 141 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas, suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu pripažindamas nepagrįstais dėl to, kad dėl patikslinto pareiškimo neįteikimo nebuvo pateikta kitų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų, pažeidė CPK 305 straipsnį.

Suinteresuoti asmenys D. B. ir A. B. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, prašydami šį tenkinti.

            Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas UAB „Terekas“ prašo kasacinį skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Nesutikimas su kasaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:

            1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų konstatuotas statinio įgijimo bei valdymo sąžiningumas, taip pat išvados dėl autodromo statybos įteisinimo yra fakto klausimai, kurie negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

            2. Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-498/2006 ir Nr. 3K-3-514/2008, kurios faktinėmis aplinkybėmis (spręstas nuosavybės įgijimo į savavališkai pastatytus statinius klausimas) iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškimas patenkintas nukrypstant nuo šiose nutartyse pateiktų išaiškinimų.

            3. Kasaciniame skunde nenurodyta, kaip konkrečiai nepranešimas apie pareiškimo dalyko pakeitimą pažeidė kasatoriaus teises, taip pat nepagrindžiama, kad įvardytų proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama apie proceso teisės normų pažeidimą, negali būti pripažinti patvirtinančiais CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kasacijos pagrindo šioje byloje buvimą.

 

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį instituto esmės

 

            Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo šiuo pagrindu klausimas keliamas nagrinėjamoje byloje.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; kt.).    

 

Dėl nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi įgijimo sąlygų

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).

Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra pageidaujamo įgyti pagal įgyjamąją senatį daikto autodromo, kurio asfalto dangos plotas yra 2086 kv. m, savininkas ir nepripažįsta, kad kiti asmenys turi daugiau už jį teisių į šį statinį. Savo teises į šį statinį pareiškėjas kildina iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštaravo kiti asmenys, be to, remiasi 1994 m. spalio 11 d. priėmimo–perdavimo aktu, kuriuo autodromą pareiškėjui perdavė UAB „AJVA“ pagal su šia 1994 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą ketinimo sutartį dėl nurodyto statinio pardavimo. Tačiau statinys pagal šią sutartį nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Fakto, kad asmuo turtą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra valdymo įregistravimas viešame registre savo vardu. Šioje byloje taikoma CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., ir nors pagal šio įstatymo 33 straipsnį įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 m., tačiau, netgi pripažįstant, kad pareiškėjas pageidaujamą įgyti įgyjamąja senatimi statinį pradėjo valdyti 1994 m. spalio 11 d., iki 2003 m. liepos 1 d. nebuvo praėję dešimt metų. Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo valdymas neatitiko ir reikalavimo valdyti daiktą taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų pasinaudojęs ja.

Pareiškėjas negali būti laikomas teisėtu pageidaujamo įgyti pagal įgyjamąją senatį autodromo valdytoju. Žemės sklypas, kuriame išsidėstęs autodromas, nesuformuotas. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Dalis autodromo yra suinteresuotų asmenų D. B. ir A. B. 2006 m. spalio 6 d. mainų sutarties pagrindu įsigytame 0,55 ha ploto žemės sklype. Sutartyje neaptarta dėl sklype esančios autodromo dalies nuosavybės teisės perėjimo. Darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys turi daugiau teisių už pareiškėją į dalį valdomo daikto. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas teisėtai ir sąžiningai valdo visą autodromą kaip savo. Autodromas pagal savo paskirtį yra vientisas ir nedalomas daiktas (b. l. 12, 20), skirtas vairuotojų mokymui. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes autodromas yra suskaidytas į dvi atskiras dalis (b. l. 94, 111, 112), kurios atskirai kaip autodromas negali funkcionuoti.

Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, pageidaudamas įgyti nuosavybėn autodromą pagal įgyjamąją senatį, neatitiko CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos sprendimas, kuriuo nepagrįstai buvo patenkintas pareiškėjo prašymas, bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nepagrįstai buvo paliktas galioti šis sprendimas, naikintini ir pareiškėjo UAB „Terekas“ pareiškimas atmestinas.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Suinteresuoti asmenys D. B. ir A. B. pareiškime dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos kasacinio skundo prašo priteisti iš pareiškėjo visose teismų instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įrodymais (2010 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 477476) pagrįsta tik 968 Lt išlaidų, šių asmenų patirtų pateikiant advokato surašytą pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasaciniame teisme patirta 70,85 Lt tokių išlaidų.

Patenkinus suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą, panaikinus žemesniųjų instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir priėmus naują sprendimą pareiškėjo UAB „Terekas“ pareiškimą atmesti, suinteresuotų asmenų D. B. ir A. B. patirtos bei pagrįstos bylinėjimosi išlaidos šių asmenų naudai, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – valstybės naudai priteistinos iš priešingą interesą nei kasatorius ir suinteresuoti asmenys D. B. ir A. B. turinčio byloje dalyvaujančio asmens, t. y. pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Suinteresuotų asmenų prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo suma (968 Lt) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.15 punkte nustatytą dydį, todėl šis suinteresuotų asmenų prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jiems 400 Lt.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo UAB „Terekas“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės į autodromą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Priteisti suinteresuotiems asmenims D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo UAB „Terekas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 400 Lt (keturi šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Terekas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 70,85 Lt (septyniasdešimt litų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Egidijus Laužikas

 

                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys