Baudžiamoji byla Nr. 1-1845-1034/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10306-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.1.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,
dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,
kaltinamajam D. F. (D. F.),
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. V.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. F. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. kovo 26 d. apie 11.15 val., būdamas prie parduotuvės „Maxima“ esančio bankomato „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), adresu Taikos g. 162A, Vilnius, iš AB „Swedbank“ banko bankomato langelio, skirto pinigams paimti, paėmė R. V. priklausančius 200 Eur grynųjų pinigų ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. V. priklausantį 200 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais D. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. F. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad prie bankomato nieko nebuvo, žmonių nebuvo, išlindo iš bankomato pinigai. Paėmė pinigus nepagalvojęs. Tai buvo prie parduotuvės „Maxima“, tikslaus parduotuvės adreso nežino, galėjo būti adresu Taikos g. 162A, Vilnius. Bankomate buvo 200 Eur, kupiūros buvo po 100 Eur. Nukentėjusiosios R. V. pareikštą 200 Eur civilinį ieškinį atlygins. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 205 Eur dydžio socialinę pašalpą iš seniūnijos. Savo elgesį vertina blogai.
Išvada dėl D. F. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. F. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. 2022 m. kovo 26 d., galėjo būti nuo 11 val. iki 12 val., ėjo link parduotuvės „Maxima“, ,tikslios gatvės nepamena, bet tai yra Justiniškių mikrorajone. Einant į parduotuvę, šalia yra porą bankomatų ir jam būnant šalia „Swedbank“ bankomato išgirdo, kad supypsėjo bankomatas. Tada priėjo dar arčiau ir pamatė, kad bankomatas išdavė 200 Eur, buvo po 100 Eur nominalo kupiūros. Žmonių prie bankomato nebuvo, jis buvo vienas. Pamanė, kad gal sugedo bankomatas ar kažkas nutiko ir jam spontaniškai kilo mintis paimti minėtus 200 Eur grynųjų pinigų. Apie tai, kad paėmė pinigus niekam nesakė, į bankomatą neskambino ir jokios informacijos nesuteikė. Tiesiog minėtus pinigus paėmė sau, juos įsidėjo į kelnių kišenę ir išėjo toliau nuo bankomato, ėjo namo. Minėtus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 94-95).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 11.15 val. atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, adresu Vilnius, Taikos g. 162A. Apsipirkus parduotuvėje ji nusprendė nuimti nuo savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), grynuosius pinigus, o būtent 200 Eur. „Swedbank“ bankomatas yra tuo pačiu adresu lauke prie įėjimo į parduotuvę „Maxima“. Atlikusi išgryninimo operaciją pasiėmė iš bankomato banko mokėjimo kortelę, o pinigus paimti pamiršo ir pradėjo eiti link savo automobilio, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Eidama link automobilio suprato, kad iš bankomato pamiršo paimti grynuosius pinigus ir iš karto grįžo prie jo, tačiau pinigų bankomate jau nebuvo. Pastebėjus, kad bankomate nėra pinigų ji iškarto paskambino į „Swedbank“, kad pasiteirautų, ar nebuvo pinigai grąžinti į sąskaitą. Banko operatorė jai paaiškino, kad pinigai buvo nuskaityti. Tada ji suprato, kad pinigai buvo pavogti. Ji nuėjo pas parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotoją, kadangi matė, kad prie įėjimo į parduotuvę "Maxima" yra vaizdo stebėjimo kamera. Nuėjus pas apsaugos darbuotoją jis patikrino vaizdo stebėjimo kameras ir jai pasakė, kad galimai aukštas vyras su gaubtuvų ėjęs link parduotuvės įėjimo nuo taros surinkimo punkto sustojo prie „Swedbank“ bankomato, galimai paėmė jame gulėjusius pinigus, apsisuko ir nuėjo link ten iš kur atėjo. Tada ji prisiminė, kad jai grįžtant prie bankomato ji matė nuo jo tolstantį aukštą vyrą, lieso kūno sudėjimo, vilkinti tamsias kelnes ir trumpa, tamsiai mėlyna pusta striukę su gaubtuvu. Vagystės metu jai padaryta 200 Eur turtinė žala (b. l. 28-29).
Nukentėjusiosios R. V. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 11.15 val., adresu Vilnius, Taikos g. 162A, prie parduotuvės „Maxima“, esančiame „Swedbank“ bankomate iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 200 Eur, tačiau pinigus pasiimti pamiršo ir maždaug po 10 sekundžių grįžusi prie " bankomato pinigų jame nerado, įtaria, kad jie buvo pavogti. Jai padaryta 200 Eur turtinė žala (b. l. 1).
2022 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra parduotuvės „Maxima“ sienoje įrengtas „Swedbank“ bankomatas, adresu Vilnius, Taikos g. 162A. Apžiūrėjus įvykio vietos grindinį, bankomatą, objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui rasta ir paimta nebuvo. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (b. l. 13-22).
2022 m. kovo 26 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad R. V. savanoriškai tyrimui pateikė jos mobilaus ryšio telefone įdiegtos elektroninės bankininkystės, pinigų išgryninimo išrašo ekrano nuotrauką (b. l. 40-44).
2022 m. balandžio 5 d. gautu atsakymu iš AB „Swedbank“ su R. V. sąskaitos išrašu, nustatyta, kad 2022 m. kovo 26 d. 11.15 val., iš jos sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti 200 Eur (b. l. 48-49).
2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. balandžio 29 d. objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros objektas yra pateiktas UB „Omniva LT“ vaizdo įrašas. Pateiktas vaizdo įrašas laikotarpio 2022 m. kovo 26 d. nuo 11.10 val. iki 11.16 val. iš vaizdo įrašo matyti, kad apie 11.14 val. iš Taikos g. 162 pusės eina vyras lieso kūno sudėjimo, aukštas, apsirengęs tamsiai mėlyna striuke su gaubtuvu ant galvos, mėlynos spalvos džinsai, juodos spalvos sportbačiai, su baltu padu, paėjęs į priekį nusiėmė gaubtuvą nuo galvos, po to vėl užsidėjo. Apie 11.15 val. nuo parduotuvės pusės link paštomato į Taikos g. 162, eina tas pats vyras, lieso kūno sudėjimo, aukštas, apsirengęs tamsiai mėlyna striuke su gaubtuvu ant galvos, tamsiai pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos sportbačiai, su baltu padu, iš po gaubto matosi žieminės kepurės baltas kraštas (b. l. 59-61).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. G. 2022 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10306-22, pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymius. Tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 11.15 val. R. V., AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Taikos g. 162A, su kortele atliko finansinę operaciją ir suvedus PIN kodą, pasirinko funkciją pinigų gryninimas, o būtent nurodė 200 Eur išėmimą. R. V. pasiėmė mokėjimo priemonę, tačiau pamiršo paimti pinigus. Tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė D. F., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 74).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. F. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prie bankomato nieko nebuvo, žmonių nebuvo, išlindo iš bankomato pinigai. Paėmė pinigus nepagalvojęs. Tai buvo prie parduotuvės „Maxima“, tikslaus parduotuvės adreso nežino, galėjo būti adresu Taikos g. 162A, Vilnius. Bankomate buvo 200 Eur, kupiūros buvo po 100 Eur. Tokie kaltinamojo parodymai buvo gana nuoseklūs ir iš esmės atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 94-95).
Teismas nustatė, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiosios R. V. pareiškimu ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. F. kaltė dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo yra įrodyta.
Kaltinamojo D. F. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, nes pagrobto turto vertė, t. y. 200 Eur, viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis).
IV. Bausmės skyrimas
BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamojo D. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (b. l. 108-113), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jo teigimu, gaunantis socialinę pašalpą, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamasis nepaisant gana jauno amžiaus teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. arešto bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės dydžio vidurkiui. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. F. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 98-99).
V. Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. F. pripažino pareikštą civilinį ieškinį, o pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. F. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam areštą 39 paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti D. F. areštą 26 paroms.
D. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento vykdant šį nuosprendį.
Tenkinti nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį ir priteisti iš D. F. nukentėjusiosios R. V. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti D. F., kad:
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas