Civilinė byla Nr. e2A-1589-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25464-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.9; 2.6.1.4; 2.2.2.3.1.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.19.8

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai, trečiasis asmuo A. V., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendriją pateikti ieškovei D. K. bendrijos kaupimo sąskaitos banko išrašą už 2015 metus; 2) jei atsakovė per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys nustatyto įpareigojimo pateikti bendrijos kaupimo sąskaitos banko išrašą ieškovei D. K., skirti jai bei administracijos vadovui 10 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo įvykdymo dieną; 3) įpareigoti atsakovės (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininką nustatyti minėtos bendrijos narių bei gyventojų priėmimo dienas bei valandas bei paskelbti apie tai viešai; 4) jei (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė L. S. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo įpareigojimo nustatyti bendrijos pirmininko bei bendrijos buhalterio bendrijos narių bei gyventojų priėmimo dienas bei valandas, skirti jai 10 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo įvykdymo dieną. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1.       Ieškovei susipažįstant su atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentais paaiškėjo, kad atsakovė turi dalies apskaitos dokumentų tik kopijas, dalies apskaitos dokumentų už 2015 metus neturi. Ieškovei neišduodamas bendrijos kaupimo fondo sąskaitos išrašas už 2015 metus, motyvuojant tuo, kad už sąskaitos išrašą reikės bankui mokėti. Pasak ieškovės, nesant kaupimo sąskaitos išrašo, negalima tinkamai vesti buhalterinės apskaitos, už 2015 metus apskaičiuoti bendrijos išlaidų ir pajamų. Atsakovė nesilaiko buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimų ir nesaugo svarbių apskaitos dokumentų savo veikloje. Atsakovė atsisakydama atstatyti apskaitos dokumentus, kurių neturi savo žinioje, pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX574 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 2 dalį. Atsakovės atsisakymas pateikti bendrijos kaupimo sąskaitos išrašą pažeidžia ieškovės kaip pastatų bendrosios dalinės nuosavybės savininkės teisę žinoti, kiek lėšų yra sukaupta kaupimo sąskaitoje bei žinoti, kaip sukauptos lėšos buvo naudojamos atsakovės veikloje, pažeidžiama ieškovės teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą ir valdymą.

1.2.       Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – DGNKPPSBĮ) 14 straipsnio 2 dalį, bendrijos pirmininkas priima bendrijos patalpų savininkų ir gyventojų prašymus, skundus ir kitus dokumentus, kurie yra registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose numatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 dienų nuo buto ar kitų patalpų savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Pasak ieškovės, bendrijos įstatuose turi būti numatyta, kaip bendrijos primininkas galės priiminėti suinteresuotus asmenis. Bendrijos įstatuose šis klausimas nėra reglamentuojamas, tačiau bendrijos pirmininko pareiga yra bendrijos darbų organizavimas, o tai, ieškovės įsitikinimu, reiškia, kad pirmininkas privalo išspręsti klausimą dėl bendrijos narių priėmimo, nustatydamas dienas ir valandas. Ieškovė prašė organizuoti bendrijos narių bei gyventojų priėmimo valandas, tačiau tai padaryti vengiama, nors bendrijos administracijos darbo grafike yra nurodomos darbo valandos, už ką yra bendrijos narių sąskaitą mokamas atlyginimas. Tokia padėtis pažeidžia ieškovės teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą ir valdymą bei tiesiogiai bendrijos administracijai pateikti rašytinius prašymus ir skundus. Padėtis, kai siūloma siųsti savo kreipimąsi į bendrijos administraciją paštu yra nepriimtina.

2.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau ir – Bendrija) bei trečiasis asmuo A. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.       Pinigų iš bendrijos kaupimo sąskaitos naudojimas galimas tik visuotinio narių susirinkimo nutarimu. 2021 m. liepos 7 d. ieškovei buvo pateikti visi 2015 m. kaupimo fondo apskaitos dokumentai, nurodomų dokumentų gavimą ieškovė patvirtino savo parašais. Dabar gauti banke kaupimo fondo sąskaitos išrašus Bendrijai būtų brangu. Toks apmokėjimas sukeltų Bendrijos narių nepasitenkinimą, prieštarautų Bendrijos uždaviniams. Baudos skyrimas prilygtų bausmei baudžiamojoje byloje.

2.2.       Bendrijos narių ir gyventojų priėmimo laiko ir grafiko nustatymas yra beprasmis, nes ir šiuo metu yra pašto dėžutė, elektroninio pašto adresas, skelbimų lenta, telefonas, kas užtikrina Bendrovės pirmininko ir buhalterio ryšius su interesantais bei visų aktualių klausimų savalaikį išsprendimą. Korekciją įstatuose šiuo klausimu galima spręsti Bendrijos narių susirinkime, o taip pat apklausų būdu, gaunant narių parašus.

2.3.       Bendrijos Įstatų 54 punktas reikalauja ginčų sprendimą pradėti nuo Bendrijos valdymo organų ir tik nepavykus išspręsti ginčas gali būti nagrinėjamas įstatymų numatyta tvarka. Išankstinį (ne teisme) reikalavimų nagrinėjimą nustato ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 293 straipsnio 2 dalis, todėl ieškinys teisme nenagrinėtinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės D. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai atmetė, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 34,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4.       Teismas atsakovės argumentus, kad ieškovės reiškiami reikalavimai neturėtų būti sprendžiami teisme, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pripažino nepagrįstais. Nurodė, kad pagal Bendrijos įstatų 45, 53, 54 punktais ginčus nagrinėja Bendrijos pirmininkas arba Valdyba. Ieškovė kreipėsi į Bendrijos pirmininkę; jai atsisakius tenkinti ieškovės reikalavimus dėl banko išrašų pateikimo ir priėmimo valandų nustatymo, ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, kasacinio teismo praktiką, Bendrijos (atsakovės), kurioje yra mažiau nei šimtas narių, įstatuose nesant nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos (ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens) DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma.

5.       Pasisakydamas dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos nario teisės į informaciją, teismas atsižvelgė į Bendrijos pirmininkės paaiškinimus, jog ji pateikė atsakovei visus Bendrijos turimus dokumentus, tačiau atsisakė 2021 metais iš Bendrijos lėšų, kurios kaupiamos Bendrijai priklausantiems pastatams atnaujinti ir kitoms būtinoms Bendrijos reikmėms, mokėti už ieškovės pageidaujamą gauti 2015 metų Bendrijos kaupimo sąskaitos banko išrašą, nes taip būtų netikslingai leidžiamos Bendrijos narių sukauptos lėšos; ieškovė pati susimokėti už asmeniniams tikslams prašomą išduoti banko išrašą nesutiko. Teismas sprendė, kad atsakovė, vadovaudamasi DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalimi, 21 straipsnio 4 dalies 4 punktu įvykdė bendrijai (jos pirmininkui) nustatytą pareigą ir suteikė ieškovei visą Bendrijos turimą informaciją apie kaupiamąsias lėšas už 2015 metus, sutiko (neprieštaravo), kad ieškovė susipažintų su kaupimo sąskaitos banko išrašu, kuris nėra išlikęs (perduotas esamai Bendrijos pirmininkei su visa bendrijos dokumentacija), todėl norėdama savo reikmėms gauti banko kaupimo sąskaitos išrašą už 2015 metus ieškovė turi pati sumokėti banko mokesčius. Teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei Bendrijos kaupimo sąskaitos banko išrašą už 2015 metus atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas visus klausimus, susijusius su daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo yra delegavęs patiems daugiabučio namo (daugiabučių namų) bendrijos nariams, patikėjęs pačių gyventojų kompetencijai. Iš Bendrijos 2021 m. gruodžio 13 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2021/3 turinio nustatęs, kad klausimas dėl Bendrijos pirmininko bendrijos narių ir gyventojų priėmimo yra išspręstas, teismas nurodė, kad nesutikdama su visuotinio susirinkimo sprendimu, ieškovė turi teisę jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       teismo sprendimo išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas bei pažeidžiant procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo, šalių lygybės ir rungimosi principus.

7.2.       Teismas nemotyvuotai vadovavosi atsakovės teiginiu, kad bendrijos kaupiamojo fondo banko sąskaitos išrašas negali būti pateiktas ieškovei (apeliantei) dėl to, kad šie dokumentai nebuvo perduoti atsakovės atstovei L. S.. Remiantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimais, bendrijose buhalterinė apskaita privalomai vedama ir grindžiama įstatymais. Tai reiškia, kad turi būti saugomi apskaitos dokumentai, kurie leistų nustatyti bendrijos finansinius rodiklius bei turtą. Informacija apie kaupimo fonde sukauptų ir turimų lėšų apimtis leidžia gyventojams ir bendrijos nariams spręsti ir finansuoti būtiniausius namų priežiūros darbus. Kaupiamojo fondo banko išrašų turėjimas leidžia analizuoti išlaidų iš minėto fondo pagrįstumą ir teisėtumą. Banko išrašai gali nesutapti su turimais bendrijos žinioje dokumentais. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla (DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalis). Teisės žinoti ir gauti prieigą prie reikalaujamų dokumentų bei bendrijos informacijos realizavimo įstatymas nesieja su būtinumu mokėti už gaunamą informaciją.

7.3.       Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas įpareigoja įmonės (ir bendrijos) vadovą ar pirmininką rūpintis buhalterinių dokumentų, apskaitos registrų apsauga, ir įpareigoja dokumentų praradimo atveju, prarastus dokumentus atstatyti. L. S. nesilaiko apskaitą reglamentuojančių įstatymų, siekia perkelti ieškovei Bendrijos narei jos sąskaita vykdyti atsakovės atstovės pareigas. Tokia pozicija prieštarauja įstatymams ir negali būti teismo ginama. Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, jai turi būti pateiktas reikalaujamas kaupiamo fondo banko išrašas už 2015 metus. Atsakovės atstovė nesiėmė jokių veiksmų išreikalauti minimus dokumentus iš buvusio bendrijos pirmininko ir įpareigoti jį neperduotus dokumentus atstatyti.

7.4.       Apeliantė atkreipia dėmesį į tarpusavyje nesuderinamų dokumentų pateikimą. Pažymi, kad teismui pateiktas pakvitavimas, kuriame atsakovės atstovė prirašė tariamai ieškovei pateiktų ir grąžinamų dokumentų pavadinimus, nors kituose pateiktuose ieškovei pranešimuose minimas šių dokumentų neturėjimas. Teismas netenkino ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovės minėto pakvitavimo originalo, tuo atimdamas iš ieškovės galimybę pagrįsti teiginius, kad šis dokumentas neatitinka tikrovės, yra sukurtas siekiant suklaidinti teismą. Remdamasi CPK 184 straipsniu ieškovė pareiškė teismui apie įrodymo suklastojimą ir dokumentų grąžinimo pakvitavimo prašė nelaikyti įrodymu. Teismas neatkreipė į tai dėmesio, nepareikalavo atsakovės pateikti kitų jos poziciją pagrindžiančių įrodymų ir vadovavosi minėtu dokumentu priimdamas sprendimą.

7.5.       Teismas, prieš nagrinėdamas bylą posėdyje nepareikalavo iš L. S. įrodymų, kad ji teisėtai atstovauja atsakovę. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė, kad L. S. nebėra atsakovės (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkė. Teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų – atsakovės atstovo. Jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Nurodoma aplinkybė yra pagrindas panaikinti priimtą sprendimą (CPK 329 straipsnis).

7.6.       Teismas, atmesdamas reikalavimą įpareigoti atsakovės pirmininką nustatyti bendrijos narių bei gyventojų priėmimo dienas bei valandas bei paskelbti apie tai viešai, vadovavosi atsakovės atstovės pateiktu bendrijos narių ir gyventojų susirinkimo sprendimu. Pažymi, kad ieškovė posėdžio metu informavo teismą, kad susirinkime nebuvo kvorumo, kad susirinkimo sušaukimas, susirinkimo protokolas ir sprendimai yra ginčijami. Apeliantės įsitikinimu, dėl šios priežasties teismas negalėjo priimti sprendimo nei atmesti, nei patenkinti reikalavimą, nes nėra duomenų apie ginčą dėl susirinkimo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teismo sprendimas yra grindžiamas įvykiu, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu. Tai sudaro pagrindą naikinti šią teismo sprendimo dalį.

8.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą ir civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai nutraukti, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       L. S., kaip (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkės, kadencija baigėsi 2022 m. sausio 10 d., bet L. S. yra Bendrijos valdybos pirmininkė (iki bus išrinktas kitas pirmininkas ir L. S. (kaip pirmininkė) bus išregistruota Registrų centre). 2022 m. gegužės 10 d. vykusiame Visuotiniame bendrijos narių susirinkime naujas pirmininkas nebuvo išrinktas. Laikinai eiti pirmininko pareigas valdybos nariai atsisako. Asmuo, kuris galėtų būti įgaliotas atstovauti teisme, neišrinktas, kadangi niekas nenorėjo.

8.2.        Teiginys, kad pakvitavimas suklastotas, neteisingas. Kai buvo grąžinti visi dokumentai, ieškovė liepė pakvitavimus suplėšyti ir išmesti, kad nepamatytų bendrijos gyventojai. Pirmininkė L. S. taip ir padarė, o kai buvo apkaltinta, kad nedavė kaupimo fondo dokumentų, ištraukė iš šiukšlinės pakvitavimą, suklijavo bei pateikė kaip įrodymą.

8.3.       Nėra prasmės svarstyti dėl 2022 m. kovo 28 d. teismo sprendimo, kadangi pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bendrijos nariai patys organizuoja Visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Jame bendrijos nariai numato reorganizuoti (likviduoti) bendriją. Visuotiniame bendrijos narių 2022 m. gegužės 10 d. susirinkime buvo pritarta bendrijos reorganizavimui (likvidavimui). Mano, kad ši byla turėtų būti nutraukta, kadangi nebus kam nustatyti nei darbo vietos, nei darbo valandų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šis pranešimas apeliantei įteiktas jau po sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, ieškovė negalėjo ir neturėjo galimybės teismui pateikti minėto įrodymo anksčiau. Prašo jį priimti.

11.       Su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą L. S. pateikė raštelio (pakvitavimo) originalą.

12.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Pažymėtina, kad apeliantė Savivaldybės administracijos dokumentą gavo jau po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, jis susijęs su apeliaciniame skunde nurodytais proceso teisės pažeidimais, be to, su teikiamo dokumento turiniu dalyvaujantys byloje asmenys yra susipažinę (dokumentas jiems išsiųstas su apeliaciniu skundu) ir jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės naujai teikiamą įrodymą.

14.       Kadangi L. S. galėjo pateikti raštelio originalą pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija šio įrodymo (originalo) nepriima ir jo nevertina. Pažymėtina, kad nors ieškovė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo išreikalauti originalą, apeliaciniame skunde toks reikalavimas nesuformuluotas, neprašoma skirti ekspertizę (net ir gavus atsiliepimą į apeliacinį skundą) ir pan.

Dėl apeliacinio skundo esmės

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo Daugiabučių namų savininkų bendrijai bei jos pirmininkui atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu atmesti jos reikalavimą įpareigoti atsakovę - (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendriją ­ pateikti ieškovei minėtos bendrijos kaupimo sąskaitos banko išrašą už 2015 metus. Teigia, kad bendrijose buhalterinė apskaita privalomai vedama ir grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais šioje srityje. Tai, pasak apeliantės, reiškia, kad apskaitoje turi būti saugomi apskaitos dokumentai, jie leistų nustatyti bendrijos finansinius rodiklius bei turtą. Informacija apie kaupimo fonde sukauptų ir turimų lėšų apimtis leidžia gyventojams ir bendrijos nariams spręsti bei finansuoti būtiniausius namų priežiūros darbus.

17.       Pažymėtina, kad tokie apeliantės argumentai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, nesusieti su konkrečiomis įstatymų nuostatomis bei pareikštu reikalavimu, t. y. apeliantė neatskleidė, kuo grindžiami jos teiginiai dėl atsakovės pareigos pateikti konkretų dokumentą – būtent kaupimo sąskaitos banko išrašą.

18.       DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas; susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis (8 punktas), įgyvendinti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises (10 punktas). Bendrijos nariai papildomai turi teisę teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

19.       Apeliaciniame skunde cituojamoje 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

20.       Taigi įstatymo nuostatose nėra detalizuota, kokia forma tokia informacija teikiama (kokie konkrečiai dokumentai turi būti pateikti). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė įvykdė bendrijai (jos pirmininkui) nustatytą pareigą ir suteikė ieškovėms visą Bendrijos turimą informaciją apie kaupiamąsias lėšas už 2015 metus, sutiko (neprieštaravo), kad ieškovė susipažintų su kaupimo sąskaitos banko išrašu, kuris nėra išlikęs (perduotas esamai Bendrijos pirmininkei su visa bendrijos dokumentacija), todėl norėdama savo reikmėms gauti banko kaupimo sąskaitos išrašą už 2015 metus ieškovė turi pati sumokėti banko mokesčius.

21.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pastebėjimu, kad teisės gauti informaciją įstatymas nesieja su bendrijos nario pareiga už tai sumokėti. Tačiau informacija bei konkreti tokios informacijos forma (sąskaitos išrašas) nėra tapačios sąvokos. Iš atsakovės byloje išdėstytos pozicijos matyti, kad atsakovė ieškovės reikalaujamo banko sąskaitos išrašo neturi. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, 18 punktą - pasibaigus finansiniams metams, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, pateikdamas patalpų savininkams savo veiklos ataskaitą, pateikia išsamią informaciją apie sukauptas lėšas, jų naudojimą ir šių lėšų likutį. Aprašas nenustato reikalavimo turėti kaupiamosios lėšų sąskaitos išrašą. Nors apeliantė akcentuoja, kad buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (dabar galiojančio įstatymo pavadinimas - Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) įpareigoja bendrijos vadovą ar pirmininką rūpintis buhalterinių dokumentų, apskaitos registrų apsauga, o dokumentų praradimo atvejų, prarastus dokumentus atstatyti, konkrečių nuostatų, įtvirtinančių pareigą turėti kaupimo sąskaitos banko išrašą (kaip dokumentą), nenurodė.

22.       Dėl šios priežasties argumentai dėl atsakovės atstovės pareigos atkurti prarastus dokumentus atmestini kaip nepagrįsti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino faktą, kad bendrija ieškovei pateikė turimus dokumentus ir netenkino reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti kaupimo sąskaitos išrašą. Teisėjų kolegija neneigia ieškovės teisės gauti iš bendrijos prašomus dokumentus (kaip minėta, atsakovė sutiko, kad ieškovė susipažintų su kaupimo sąskaitos banko išrašu), tačiau įvertinusi tai, jog atsakovė reikalaujamo kaupimo sąskaitos išrašo neturi ir tokio ieškovės prašymo įgyvendinimas susijęs su papildomomis išlaidomis, pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad šias išlaidas turi padengti pati ieškovė.

23.       Apeliaciniame skunde ieškovė atkreipia dėmesį į prieštaringą atstovės poziciją ir tarpusavyje nesuderinamų dokumentų pateikimą teismui. Pažymi, kad pakvitavime pati atsakovės atstovė prirašė tariamai ieškovei pateiktų ir grąžinamų dokumentų pavadinimus, nors kituose pateiktuose ieškovei pranešimuose minimas šių dokumentų neturėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai stokoja pagrįstumo. Minėtame prieraše „kaupimo fondas“ konkreti dokumento rūšis nenurodyta, o 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės atsakyme nurodyta, jog negali pateikti banko išrašų už 2015 metus. Ieškovė reikalavimą (tiek prašyme atsakovei, tiek pareikštą ieškinyje) reiškia būtent dėl kaupimo lėšų sąskaitos išrašo, o ne dėl atsakovės turimų kaupimo dokumentų.

24.       Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad remdamasi CPK 184 straipsniu ieškovė pareiškė teismui apie įrodymo suklastojimą ir prašė dokumentų grąžinimo pakvitavimo nelaikyti įrodymu, tačiau teismas nepareikalavo iš atsakovės pateikti kitų jos poziciją pagrindžiančių įrodymų ir vadovavosi minėtu dokumentu priimdamas sprendimą.

25.       CPK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.

26.       Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju pateikęs įrodymą asmuo, t. y. atsakovė, neprašė įrodymo nelaikyti įrodinėjimo priemone. Ieškovė suklastojimo dokumentų taip pat neteikė. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas pirmosios instancijos teismo atsisakymas išreikalauti pakvitavimo originalą, tačiau L. S. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikus ieškovės teisme reikalautą originalą, apeliantė jokių prašymų ar papildomų paaiškinimų, susijusių su šiuo dokumentu, nepateikė. Kita vertus, kaip minėta, pakvitavime nenurodyta, kad ieškovei buvo pateiktas ieškiniu reikalaujamas sąskaitos išrašas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl atsakovės pateikto raštelio (pakvitavimo) įrodomosios reikšmės, atmestini, kaip nepagrįsti.

27.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų – atsakovės atstovo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad L. S. nuo 2022 m. sausio 10 d. nebėra atsakovės (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkė ir negalėjo teisėtai atstovauti bendriją.

28.       Pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

29.       Nustatyta, kad atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2021 m. spalio 20 d., pranešimas apie 2022 m. kovo 7 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovei (atstovei L. S.) įteiktas 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu, t. y. iki apeliantės nurodytos bendrijos pirmininkės kadencijos pabaigos datos. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad Juridinių asmenų registre L. S. iki šiol registruota (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininke; duomenų apie kitą teisėtai išrinktą atstovą nėra (tokių duomenų nenurodė ir apeliantė). Be to, šiuo atveju apeliacinį skundą teikia ieškovė, o ne atsakovė, todėl apeliantės teiginiai dėl CPK 329 straipsnyje esančio pagrindo egzistavimo nepagrįsti.

30.       Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti Bendrijos pirmininkę nustatyti Bendrijos narių bei gyventojų priėmimo dienas, valandas ir paskelbti apie tai viešai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2021 m. gruodžio 13 d. Visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 2021/3 patvirtina, kad klausimas dėl Bendrijos pirmininko bendrijos narių ir gyventojų priėmimo yra išspręstas, ir jeigu ieškovė nesutinka su Visuotinio susirinkimo sprendimu, ji turi teisę jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ji teismo posėdžio metu informavo teismą, kad susirinkimo protokolas ir sprendimai yra ginčijami. Mano, kad teismas negalėjo priimti sprendimo nei atmesti, nei patenkinti reikalavimo, nes nėra duomenų šioje byloje apie ginčą dėl susirinkimo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

31.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į prieštaringą apeliantės poziciją – nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimant naują sprendimą, kartu teigiama, kad nesant duomenų apie ginčo dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teismas negalėjo priimti sprendimo. Pažymėtina, kad informacijos apie ginčo nagrinėjimą ieškovė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Kita vertus, pateikus apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl to, kad tokio pobūdžio klausimus sprendžia bendrijos nariai (namo gyventojai). Tokiu atveju, nors Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ginčijamo sprendimo priėmimo metu ieškovė jau buvo pateikusi ieškinį dėl Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 13 d. visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo sprendimų bei protokolo pripažinimo negaliojančiais (2022 m. liepos 21 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas; ši nutartis neįsiteisėjusi, nes pateiktas atskirasis skundas), darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti tokį klausimą spręsti bendrijos pirmininkei, netenkinta pagrįstai.

32.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos         Rūta Burdulienė

        Jadvyga Mardosevič

                                                                                          Rosita Patackienė