Civilinė byla Nr. e2A-1934-230/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19044-2017-8

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei J. R. ir atsakovės J. R. priešieškinį ieškovui G. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. R. ieškinyje teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardes palikti nepakeistas, nustatyti dukros I. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. R., priteisti iš ieškovo G. R. dukrai I. R. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės J. R. nurodytą banko sąskaitą, nustatyti ieškovo G. R. bendravimo tvarką su dukra I. R., po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui G. R. santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti iš ieškovo G. R. atsakovei J. R. 2 440 Eur kompensaciją už atsakovei priklausančius 4 procentus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei J. R. automobilį Toyota Yaris Nr. (duomenys neskelbtini)

2.       Atsakovė J. R. priešieškinyje teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo G. R. kaltės, sutuoktiniams palikti jų turimas pavardes, nepilnametės dukros I. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. R., nustatyti G. R. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra I. R., iš G. R. priteisti dukros I. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d., iš viso 2 340 Eur, iš G. R. priteisti dukros I. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d., iš viso 2 340 Eur, J. R. naudai, iš G. R. priteisti nepilnametės I. R. išlaikymui po 190 Eur per mėnesį, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant J. R., po santuokos nutraukimo G. R. palikti nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius daiktus – indaplovę, šaldytuvą, garų surinktuvą, virtuvinį baldų komplektą, po santuokos nutraukimo J. R. palikti transporto priemonę Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skalbimo mašiną AEG, elektrinę orkaitę, indukcinę viryklę, spintą su komoda (komplektas), iš G. R. priteisti 30 100 Eur kompensaciją J. R. už jam atitenkančią didesnę turto dalį, iš G. R. priteisti 1 900 Eur kompensaciją J. R. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė G. R. ir J. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardes paliko nepakeistas, nustatė dukros I. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. R., priteisė iš ieškovo G. R. dukrai I. R. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 6 d.) iki I. R. pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės J. R. nurodytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametei I. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę J. R., priteisė iš G. R. dukros I. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. – 1 080 Eur ieškovės J. R. naudai, priteisė iš G. R. dukros I. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. – 1 300 Eur ieškovės J. R. naudai, nustatė G. R. bendravimo su nepilnamete dukra I. R. tvarką, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui G. R. santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovo G. R. atsakovei J. R. 25 793 Eur kompensaciją už atsakovei J. R. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, priteisė iš ieškovo G. R. atsakovei J. R. 1 900 Eur piniginę kompensaciją už parduotą santuokoje automobilį VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė atsakovei J. R. kilnojamąjį turtą – automobilį Toyota Yaris, Nr. (duomenys neskelbtini) skalbimo mašiną AEG, elektrinę orkaitę, indukcinę viryklę, spintą su komoda (komplektas), po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui G. R. kilnojamąjį turtą – indaplovę, šaldytuvą, garų surinktuvą, virtuvinį baldų komplektą, priteisė iš G. R. atsakovei J. R. 800 Eur advokato atstovavimo išlaidas, priteisė iš J. R. ieškovui G. R. 600 Eur advokato atstovavimo išlaidas, priteisė iš G. R. 270 Eur, o iš J. R. 228 Eur žyminį mokestį valstybei.

4.       Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo dėl turto padalinimo būdo, t. y. ieškovui atitenka turtas natūra, atsakovei išmokama piniginė kompensacija. Iš nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto matyti, kad šalių santuokoje įgyto turto vertė yra 61 100 Eur. Ieškovas nurodė, kad iš ekspertize nustatytos nekilnojamojo turto vertės turėtų būti atimta mainų sutartyje nurodyta buto vertė 36 000 Eur, nes butas buvo dovanotas jo mamos, bei atimta pusė priemokos už namą, kuri sudaro 1448 Eur. Atsakovė prašė priteisti pusės nekilnojamojo turto ekspertize nustatytos turto vertės dydžio piniginę kompensaciją 30 100 Eur ir nurodė, kad, nors butas buvo įgytas ieškovo motinos vardu, prie šio buto įsigijimo yra prisidėjusi ir atsakovė: buvo ieškovui perduoti 6 000 Lt (1 737 Eur) butui įsigyti, vėliau iš bendrų santuokinių lėšų šis butas buvo suremontuotas.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes dėl santuokinio turto sukūrimo ir indėlio jį kuriant, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo vadovaujantis CK 3.123 straipsniu ir ieškovui pripažinti teisę į didesnę nekilnojamojo turto dalį, t. y. kompensaciją mažinant buto pirkimui panaudota pinigų suma. Išanalizavęs pateiktus šalių rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų, liudytojos S. G. paaiškinimų, teismas konstatavo, kad nekilnojamasis turtas, registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis, iš atsakovei tenkančios turto dalies atimant ieškovo motinos buto įgijimo sumą, kuri sudaro 4 707 Eur (arba 5 400 dolerių buto pirkimo kaina), tokiu būdu priteisiant atsakovei 25 793,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui liekančio turto natūra dalį.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1 900 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 800 Eur vertės. Išanalizavęs byloje pateiktus šalių rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ginčo automobilis buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad šis automobilis buvo įgytas už jo brolio pinigines lėšas, byloje nėra. Ginčo automobilis buvo parduotas gyvenant santuokoje ir apie šio automobilio pardavimą atsakovė buvo informuota tik bylą nagrinėjant teisme, sutikimo parduoti turtą nebuvo davusi. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai sumažino santuokinio turto masę ir be atsakovės sutikimo pardavęs automobilį privalo išmokėti jai piniginę kompensaciją – 1 900 Eur.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovas G. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. R. ieškinio dalį dėl nekilnojamojo turto padalinimo tenkinti visiškai ir priteisti atsakovei J. R. 12 500 Eur kompensaciją už ieškovui liekančio turto natūra dalį, o atsakovės J. R. priešieškinio dalį dėl transporto priemonės VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 900 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovo G. R. atmesti, priteisti iš atsakovės J. R. ieškovo G. R. naudai 200 Eur išlaidas, susijusias su ekspertize, turėtas pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis, iš atsakovei tenkančios turto dalies atimant ieškovo motinos buto įgijimo sumą, kuri sudaro 4 707 Eur, kadangi neteisingai įvertino dovanoto turto sumą. 2011 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta mainų sutartis, kuria buvo išmainytas ieškovui asmeninės nuosavybės teise (pagal dovanojimo sutartį) priklausantis butas (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Mainų sutartyje nurodyta, kad šalių išmainoma daiktų vertė nustatoma šalių susitarimu, t. y. butas su ūkiniu pastatu įvertintas 114 543 Lt, o žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais įvertintas 124 543 Lt, todėl dar buvo sumokėta grynais pinigais 10 000 Lt priemoka. Nėra aišku, kodėl teismas išskaičiavo buto pirkimo kainą 5 400 dolerių, o ne mainų sutartyje nurodytą buto vertę 36 000 Eur. Taigi teismas neatsižvelgė į šį svarbų rašytinį įrodymą, be to, į bylą nebuvo pateikta buto pirkimo–pardavimo sutartis, o teismas nepareikalavo jos pateikti.   

1.2.       Automobilis VW MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2008 m. kovo 19 d. ieškovo, jo brolio E. R. ir tėvo A. R. už 7 000 Lt. 2013 metais automobilis įregistruotas ieškovo vardu, o 2017 m. vasario 25 d. buvo parduotas broliui E. R., nes brolis į jį buvo investavęs didžiąją dalį pinigų ir automobilį pagerino savo darbu. Šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos, kadangi šalys faktinėje santuokoje gyveno iki 2018 m. rugpjūčio pradžios. Šalys buvo sutarę, kad tiek ieškovas nereikš pretenzijų dėl atsakovės vardu registruoto automobilio Toyota Yaris, tiek atsakovė nereikš pretenzijų dėl ieškovo automobilio VW MAN.

1.3.       Atsakovė nepateikė jokių ginčo automobilio vertę pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu ieškovas pateikė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad automobilis parduotas už 100 Eur. Taigi vadovaujantis šia sutartimi atsakovei galėtų būti priteista 50 Eur kompensacija, tačiau atsižvelgiant į šalių žodinius susitarimus, kad nei vienas, nei kitas santuokos nutraukimo atveju nepretenduos į šalių asmeniškai registruotus automobilius, kompensacija neturėtų būti priteista.

1.4.       Teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertize. Ieškovas byloje prašė paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę. Teismas tenkino šį ieškovo prašymą ir ieškovas buvo įpareigotas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 400 Eur už ekspertizės atlikimą. Ieškovas teismo įpareigojimą įvykdė. Po ekspertizės atlikimo buvo apmokėta eksperto V. L. sąskaita už ekspertizės atlikimą 400 Eur sumai. Teismas nustatė, jog byloje yra patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų ir 50 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį.

8.       Atsakovė J. R. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Butas, kuris buvo išmainytas į namą, įgytas už bendras sutuoktinių lėšas, tačiau ieškovas butą iš savanaudiškų paskatų įregistravo savo motinos vardu. Vėliau ieškovo motina buto nuosavybės perleidimo faktą šalims įformino ne kaip pardavimo sandorį, bet kaip dovanojimo, ko pasėkoje butas tapo asmenine ieškovo nuosavybe. Netgi nevertinant šios aplinkybės kaip reikšmingos bylai, pažymėtina, kad butas buvo kapitališkai suremontuotas iš abiejų šalių lėšų. Taigi buto vertė buvo sukurta šalims gyvenant kartu iš bendrų šeimos lėšų, todėl būtų nesąžininga atimti šio buto vertę, nurodytą mainų sutartyje, iš byloje dalinamos namų valdos vertės.

2.2.       Ieškovas nuo mašinos pardavimo savo broliui iki šiol naudojasi ir dirba su transporto priemone VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina jo paties į bylą pateikta 2017 m. kovo 2 d. panaudos sutartis. Taigi atsakovė matydavo, kaip ieškovas nuolat naudojasi transporto priemone, kasdien važinėja ja į darbą, todėl jai nekilo minčių, kad transporto priemonė gali būti parduota. Ieškovo teiginiai dėl žodinio sutikimo parduoti transporto priemonę davimo nepagrįsti. Atsakovė apie tai, kad transporto priemonė nebepriklauso ieškovui sužinojo tik prasidėjus skyrybų procesui teisme. Vien dėl to, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu šalys dar gyveno kartu viename name, nereiškia, jog atsakovei buvo žinoma apie transporto priemonės pardavimą, kadangi tuo metu šalių santykiai buvo pašliję, jos gyveno tiesiog tame pačiame name ir bendraudavo tik dėl dukrų, o bendro ūkio jau nevedė.

2.3.       Prieš atliekant ekspertizę atsakovė savo iniciatyva bei su ieškovo sutikimu jau buvo atlikusi namų valdos rinkos vertės vertinimą, nes ketino santuoką nutraukti bendru sutarimu. Už vertinimo ataskaitą UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atsakovė asmeniškai sumokėjo 400 Eur ir šią sumą prašė priteisti iš G. R. kaip bylinėjimosi išlaidas, tačiau dėl šių išlaidų teismas nepasisakė. Be to, ekspertizė buvo atlikta ieškovo G. R. prašymu, atsakovė ekspertizės skirti neprašė, kadangi ją tenkino pačios nurodyta dalinamo turto vertė pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ paskaičiavimus. Reikšdama nuomonę dėl ekspertizės skyrimo atsakovė nurodė, kad neprieštarauju, jog ekspertizė būtų atlikta G. R. lėšomis. Kadangi abi šalys patyrė po vienodą sumą, t. y. 400 Eur, išlaidų, susijusių su turto vertinimu, todėl protingiausia ir sąžiningiausia būtų, kad kiekviena iš šalių prisiimtų patirtas išlaidas.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10.       Ginčas byloje kilo dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniui pardavus transporto priemonę, priteisimo.

11.        Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu po šalių santuokos nutraukimo priteisė ieškovui G. R. santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir du ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš ieškovo G. R. atsakovei J. R. 25 793 Eur kompensaciją už atsakovei J. R. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, taip pat priteisė iš ieškovo G. R. atsakovei J. R. 1 900 Eur piniginę kompensaciją už parduotą santuokoje įgytą automobilį VW MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

12.       Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovei priteistu kompensacijos už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį dydžiu, kadangi mano, jog teismas netinkamai įvertino jo asmeninį įnašą įgyjant šį nekilnojamąjį turtą, taip pat nurodo, kad automobilis VW MAN buvo įgytas jo, brolio ir tėvo lėšomis, o vėliau, įvertinus brolio didesnį indėlį jį įsigyjant bei pagerinant, automobilis buvo parduotas broliui už 100 Eur, todėl atsakovei galėtų būti priteista tik 50 Eur kompensacija, tačiau šalys buvo susitarę, kad nereikš pretenzijų viena kitai, nes atsakovei lieka kitas automobilis.

Dėl atsakovei priteistų kompensacijų, padalijant santuokoje įgytą turtą, pagrįstumo

13.       Bylos nagrinėjimo eigoje tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo dėl žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo, šis nekilnojamasis turtas priteistas natūra ieškovui. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl šio turto vertės, kurią teismas, remdamasis ekspertizės išvada, nustatė esant 61 100 Eur. Teismas, padalindamas šį nekilnojamąjį turtą, sprendė, jog jis tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis, kartu atsižvelgiant į ieškovo indėlį sukuriant šį turtą, t. y. iš atsakovei tenkančios turto dalies atimant ieškovo motinos buto įgijimo (vėliau dovanoto ieškovui) kainą –  4 707 Eur (arba 5 400 dolerių).

14.       Ieškovo nuomone, teismas neteisingai nustatė dovanoto buto vertę, nes turėjo būti remiamasi mainų sutartimi, kadangi nekilnojamasis turtas buvo įgytas jam išmainius asmeninės nuosavybės teise priklausiusį (motinos jam dovanotą) butą į byloje dalijamą nekilnojamąjį turtą, sutuoktiniams už jį dar primokėjus 10 000 Lt. Kadangi mainų sutartyje išmainomo buto vertė nurodyta 36 000 Lt, todėl jis sutinka sumokėti ieškovei 12 500 Eur kompensaciją.

15.       Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nustatydamas ieškovui dovanoto turto vertę rėmėsi būtent ieškovo paaiškinimais apie šio buto įsigijimo kainą, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad tokia teismo išvada yra pagrįsta. Kadangi mainų pagrindu išmainytas turtas – butas – buvo dovanotas ieškovui, tai dovanojimo metu jis laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau pats ieškovas, duodamas paaiškinimus, pripažino, kad butą remontavo, buvo perkeltos sienos, pakeisti langai, santechnika, šildymo sistema, t. y. faktiškai pagerino dovanotą turtą ir sukūrė jam papildomą vertę. Todėl sutuoktiniams bute kartu pragyvenus daugiau kaip 10 metų ir jį per tą laiką bendromis lėšomis ir bendromis jėgomis pagerinus, buto vertė mainų sutarties sudarymo metu jau buvo sukurta kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo mainų metu buvusią buto vertę, nurodytą mainų sutartyje, laikyti ieškovo asmeniniu indėliu į nekilnojamąjį turtą, kuris sutuoktinių buvo įgytas išmainius ieškovui dovanotą butą ir sumokėjus priemoką.

16.       Atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai buto pirkimo kainą nustatė remdamasis jo paaiškinimais, nepareikalavęs pateikti šio buto pirkimo–pardavimo sutarties. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

17.       Ieškovas, siekdamas, kad teismas turėtų pagrindą nustatyti didesnę buto įsigijimo kainą, nei jis pats nurodė savo paaiškinimuose, turėjo savo iniciatyva teikti tokius įrodymus, neperkeldamas šios naštos teismui. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus neegzistuoja. Nors šiuo atveju nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau ginčo atveju (dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių) teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, o šalims galioja dispozityvumo ir rungimosi principai. Tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

18.       Ginčo automobilis VW MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, ieškovas pasirengimo santuokos nutraukimui metu, t. y. 2017 m. vasario 25 d., automobilį pirkimo–pardavimo sutartimi be atsakovės sutikimo pardavė broliui E. R. už 100 Eur (e. b. t. 1, b. l. 141). Teismas sprendė, kad ieškovas tokiu būdu nepagrįstai sumažino santuokinio turto masę, todėl ieškovas privalo sumokėti atsakovei kompensaciją, kompensacijos dydį nustatė 1 900 Eur.

19.       Nors ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje teigė, kad automobilis faktiškai įgytas už brolio pinigines lėšas, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė, nes tokių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovas apeliaciniame skunde toliau tvirtina, kad automobilis nebuvo vien jo nuosavybė, nes įsigytas kartu su broliu ir tėvu, o vėliau perleistas broliui dėl jo esminių investicijų į šį turtą (piniginio įnašo ir automobilio pagerinimo), tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nenurodo ir nepateikia, todėl šios aplinkybės nėra įrodytos. Ieškovo nurodytas automobilio įsigijimo aplinkybes paneigia ir byloje pateikta panaudos sutartis, kuri sudaryta su broliu dėl automobilio panaudos netrukus po jo perleidimo, kas patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas būtent ieškovo vykdomai veiklai, todėl neabejotinai jo lėšomis, nes kitokių įrodymų nepateikta. Nėra pateikta ir įrodymų, kad automobilis buvo perleistas ieškovo broliui su atsakovės žinia ir jos sutikimu. Atsakovė ginčija šias ieškovo nurodytas aplinkybes, o ieškovo paaiškinimų nepatvirtina jokie įrodymai.

20.       Ieškovas taip pat ginčija automobilio vertę ir teigia, kad atsakovė nepateikė jo vertę patvirtinančių įrodymų. Tačiau atsakovė automobilį priešieškinyje vertino 3 800 Eur, pats atsakovas 2018-04-27 atsiliepime į patikslintą priešieškinį yra nurodęs tą pačią automobilio vertę (3 800 Eur), o apeliaciniame skunde nurodo, jog yra pripažinęs, kad automobilio vertė 3 000-4 000 Eur, o tai atitinka atsakovės nurodytą automobilio vertę, kurią ji ir nurodė remdamasi ieškovo paaiškinimais. Esant tokiems šalių paaiškinimams, nebuvo jokio pagrindo nustatinėti automobilio vertę kitais įrodymais, nes ginčo tarp šalių šiuo klausimu faktiškai nebuvo, todėl kompensacijos dydis už ieškovo parduotą santuokoje įgytą automobilį nustatytas tinkamai.

Dėl ekspertizės išlaidų pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nepriteisė jam byloje turėtų ekspertizės išlaidų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. 50 %, kaip šią proporciją nustatė pirmosios instancijos teismas. Tokias išlaidas – 400 Eur – ieškovas turėjo, kreipdamasis dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo (e. b. t. 2, b. l. 11), teismo sprendime dėl jų priteisimo ar nepriteisimo nepasisakyta. Tačiau, įvertinus tai, kad ir atsakovė yra turėjusi turto vertinimo išlaidų, kurios taip pat sudaro 400 Eur, ir prašė jas priteisti, pateikdama šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (e. b. t. 2, b. l. 142-144), o patenkinti ir atmesti šalių reikalavimai atitinkamai yra 50 % ir 50 %, šalių turėtos turto įvertinimo išlaidos viena kitai neatlygintinos.

22.       Nenustačius pagrindo panaikinti ar pakeisti sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovo priteistinos 400 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Nijolia Indreikienė

Virginija Lozoraitytė

Tomas Romeika