Administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-7-424/2020
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00291-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.10
ROIK: 19107541120
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. sausio 7 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,
sekretoriaujant E. P.,
dalyvaujant nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorijos skyriaus atstovui T. V.,
vertėjai Anai Markevič,
viešame teismo posėdyje tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (-) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. S., būdamas UAB „F“ direktoriumi/atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams leido dirbti įmonės statybos objekte, adresu (-)., nuo 2017-12-07 iki 2018-01-07 M. S., nuo 2017-12-23 iki 2018-01-11 S. S.. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie S. S. ir M. S. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 str. 1 d., 2 d. bei Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. neatvyko. Pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos, pateikė rašytinius paaiškinimus.
ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. pareikto nedarbingumo pažymos (išdavimo data 2020-01-02) matyti, kad nustatyta nedarbingumo priežastis – liga, detalesnių duomenų nėra. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog liga pati savaime negali būti vertinama kaip svarbi priežastis teismo posėdžiui atidėti, nes ne kiekvienas sveikatos sutrikimas gali realiai trukdyti asmeniui atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus. Duomenų apie ligos pobūdį pareiškėjas nenurodė, taip pat kartu su prašymu asmuo nepateikė gydytojo išvados, iš kurios būtų galima spręsti, jog dėl šios ligos R. S. negali dalyvauti teismo posėdyje. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl ligos R. S. negali dalyvauti teismo posėdyje nėra. Todėl R. S. ligą laikyti svarbia jo neatvykimo į teismo posėdį priežastimi nėra pagrindo. R. S. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkinamas, kadangi asmuo, žinodamas, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, turėjo galimybę iš anksto pasirūpinti savo interesų atstovavimu, taip pat pateikti paaiškinimus raštu, ką administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. ir padarė pateikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus Administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, asmuo dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo yra pateikęs paaiškinimus raštu, kiek manė esant reikalinga tolius paaiškinimus teikti. Pažymėtina, kad teismo posėdis šioje byloje jau buvo atidėtas tenkinant R. S. prašymus: dėl suplanuoto vizito pas gydytoją ir sudarant galimybę pasirūpinti atstovavimu. Nuo 2019-10-31, kai R. S. nutraukė susitarimą su adv. T. B., savo atstovavimu šioje byloje nepasirūpino. Teismui nenustačius svarbių aplinkybių atidėti bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorijos skyriaus – atstovas T. V. nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) 2018-01-07 pradėjo patikrinimą dėl to, jog Trakų r., Mamavio k., esančioje statybvietės dingo sargas – apsaugos darbuotojas. Nustatyta, jog statybvietę kontroliuoja UAB „F“, kurios vadovas yra R. S.. Dingęs įmonės darbuotojas M. S. buvo rastas nužudytas. Patikrinus Valstybinės socialinės draudimo fondo duomenų bazę nebuvo nustatyta, jog M. S. būtų turėjęs verslo liudijimą, ar būtų įdarbintas kaip įmonės UAB „F“ darbuotojas. 2018-01-11 atliktus neplaninį patikrinimą nustatyta, jog statybvietės teritorijoje dirba S. S.. Įdarbinimo dokumentų ar verslo liudijimo minėtas asmuo neturėjo. Darbuotojas paaiškino, jog vykdė apsaugos darbuotojo funkcijas. Darbuotojas paaiškino, kad atvyksta į darbą kai rangovai UAB „Mosta“ tą dieną baigia darbus. Jis atvyksta į objektą užtikrinti statybvietės apsaugos, nurodė, kad gauna darbo užmokestį kartą į savaitę, kuris mokamas grynaisiais pinigais. Tuos pinigus jam perduodavo įmonės vadovas R. S.. Vėliau įmonės vadovas atvyko į VDI, pateikė su minėtais darbuotojais sudarytas civilines paslaugų sutartis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. 2020-01-02 rašytiniame paaiškinime savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino. Nurodė, kad įmonėje S. S. ir M. S. pagal darbo santykius nedirbo, o su minėtais asmenimis buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kurių pagrindu S. S. ir M. S. teikė statybos objekto apsaugos paslaugas. Valstybinės darbo inspekcijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodoma kaip pasireiškė S. S. ir M. S. darbo santykiai įmonėje, ką turėjo įrodyti institucija. Tarp S. S. ir M. S. ir įmonės buvos susiklostę ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl institucija nepagrindė nelegalaus darbo egzistavimo.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, tačiau padarytą administracinį nusižengimą patvirtina 2019-10-31 administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-2113-201; nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. 1015-0455; 2019-05-15 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą; S. S., R. S. paaiškinimai, sutarčių Nr. 2017/12/223-1 ir 2017/12/7-1 kopijos ir kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Kaip matyti iš 2019-08-12 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA-1015-0455 apklausus liudytoju S. S., šis parodė, kad UAB „F“ statybvietėje pradėjo dirbti nuo 2017-12-23, dirbo statybos objekto sargu, dirbti ten jam pasiūlė jo pusbrolis M. S., kuris ten dirbo apie 2 savaites. Siūlydamas darbą M. S. jam nieko nepasakojo apie savo įdarbinimą, taip pat nieko neminėjo, ar jis įdarbintas oficialiai, ar pasirašė sutartį. Jis tik paklausė, ar bus įdarbintas ir M. S. nurodė, kad bus įdarbintas kai atvyks vadovas R. S., nes dabar jo nėra. Tai pat paminėjo, kad mokės jam voke už savaitę apie 100-125 Eur, priklausomai nuo pamainų. Instruktažą prieš darbą pravedė M. S.. Pirmą kartą S. S. darbo užmokestį gavo voke apie 100 Eur. Su direktoriumi R. S. pirmą kartą susitiko tik 2018-01-09 (prieš tai nė karto nematė jo ir taip pat nebendravo su jokiais firmos oficialiais asmenimis), tuomet kai jis atvyko į UAB „F" statybvietę, tada R. S. jam davė pasirašyti sutartį, paaiškino, kad tai įdarbinimo sutartis, kas sutartyje buvo parašytasis nežinojo, R. S. jam neaiškino, sutarties į jam suprantamą kalbą nevertė. Lietuviškai jis supranta blogai. Pasakė tik žodžiais, kad sutartyje parašyta koks bus jo atlyginimas ir kad jis negali palikti apsaugos objekto be leidimo. Sutartyje buvo nurodyta data 2017-12-23 (kada jis neoficialiai pradėjo dirbti), nors pasirašė tą sutartį jis tik 2018-01-09, po to kai paaiškėjo, kad M. S. buvo nužudytas.
Tas pačias aplinkybės S. S. patvirtino ir teismo posėdyje. Parodė, kad R. S. pažįsta. Dirbti įmonėje UAB „F“ pasiūlė jo brolis M. S.. Įmonės direktorių R. S. pirmą kartą pamatė po to, kai buvo nužudytas M. S., t. y. 2018-01-09. Iki to laiko jau dirbo įmonėje, jokių dokumentų iki tol nebuvo pasirašęs. Jam buvo pasakyta, kad už budėjimo naktį gaus 25 Eur. Pinigus jam perduodavo M. S.. Darbo grafiką sudarydavo R. S..
Iš S. S., tiek kitų asmenų paaiškinimų, duotų nelegalaus darbo tyrimo metu, darytina išvada, jog tarp įmonės UAB „F“ ir asmenų S. S. ir M. S. buvo susiklostę pavaldumu pagrįsti darbo santykiai, kurie atitinka nelegalaus darbo požymius. Iš surinktos medžiagos matyti, kad asmenys S. S. ir M. S. realiai dirbo įmonėje UAB „F“, šios aplinkybės neginčija ir įmonės direktorius – administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S.. Įmonėje UAB „F“ S. S. ir M. S. dirbo apsaugos darbuotojais pagal įmonės nustatytą darbo grafiką (dažniausiai naktimis). Tai nelegalaus darbo tyrimo metu patvirtino ir darbuotojo M. S. sutuoktinė G. S. bei liudytojas S. S.. Kaip nurodė liudytojas S. S. teismo posėdžio metu, jis už atliktą darbą gaudavo apie 500 Eur per mėnesį, pinigus perduodavo įmonės direktorius R. S..
Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. savo pateiktuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad tarp asmenys S. S. ir M. S. buvo samdomi kaip asmenys teikiantys paslaugas įmonei pagal paslaugų teikimo sutartį, tačiau tarp įmonės ir fizinių asmenų (S. S. ir M. S.) sudarytos paslaugų teikimo sutartys pačios savaime nepaneigia anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių, jog tarp S. S. ir M. S. ir įmonės buvo susiklostę darbo santykiai, atitinkantys būtent darbo sutarties požymius, priešingai nei nurodė administracinėn atsakomybėn traukimas R. S..
Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas darbdavio pavedimu vykdo tam tikrą darbo funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, kurių tikslas- anksto apibrėžto rezultato pasiekimas. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra, o sutartyje numatyto rezultato asmuo siekia savo nuožiūra ir rizika. Pažymėtina, jog kaip matyti teismui pateiktų 2017-12-23 ir 2017-12-07 paslaugų sutarčių 2 dalies „turto priežiūros tvarka“ turinio, teismo vertinimu, tai atitinka darbuotojų darbo sutartyse numatytas darbo funkcijos ir darbuotojo pareigybės aprašymo sąlygas, iš kurių matyti, jog asmenys turėjo dirbti pagal įmonės nurodytas sąlygas ir tvarką, vykdyti konkrečias darbines funkcijas, tačiau pačios darbo sutartys su šiais darbuotojais nebuvo sudarytos. Sutarčių 2.1 p. nurodyta, jog „tiekėjas patvirtina, kad yra susipažinęs su turto ir įrengimų naudojimo tvarka Objekte. 2.2 p. numatyta, kad pirkėjas ne vėliau kaip prieš 72 valandas informuoja tiekėją kada reikės prižiūrėti turtą. Tiekėjas žodžiu ar SMS žinute patvirtina, kad atvyks nurodytu laiku ir galės teikti turto priežiūros paslaugas“. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog tarp įmonės UAB „F“ ir S. S. bei M. S. buvo susiklostę tęstiniai darbo santykiai, t. y. nustatytos konkrečios darbų atlikimo funkcijos ir tvarka, pavaldumas, darbo laikas bei užmokestis už atliekamą darbą. Įstatymai nedraudžia juridiniam ir fiziniam asmeniui sudaryti civilinių sutarčių, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos bei išdėstytų aplinkybių, S. S. ir M. S. dirbo įmonės UAB „F“ naudai, realiai atlikdami darbo funkcijas – paklusdami įmonės tvarkai vyko į darbo vietą, esančią Trakų r. Paluknio sen., Mamavio k., Tarpupio g. 29, vykdė jų kaip darbuotojų darbines funkcijas, susijusias su statybos objekto bei objekte esančios gruntinio vandens pumpavimo įrangos priežiūra. Tačiau su jais įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie darbuotojų priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, todėl S. S. bei M. S. darbas įmonėje buvo neteisėtas.
Pažymėtina tai, jog su S. S. paslaugų sutarties data nurodoma 2017-12-23, tačiau kaip teismo posėdžio metu bei 2018-01-11 duodamas paaiškinimus Darbo inspekcijos pareigūnui nurodė liudytojas S. S., darbo sutartis realiai su juo buvo sudaryta tik 2018-01-09, t.y. atgaline data, o be to, asmens įsitikinimu jis įmonėje dirbo kaip darbuotojas. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo paaiškinimais, todėl konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2017-12-23 iki 2018-01-11 S. S. dirbo įmonėje be jokių darbo santykius įforminančių dokumentų. Įmonės vadovas, sudarydamas paslaugų teikimo sutartis su fiziniais asmenimis, kurie veiks įmonės teritorijoje, turėjo pareigą įsitikinti, jog šie asmenys turi teisę vykdyti individualią veiklą, priešingu atveju prisiėmė riziką, jog nesant šių įrodymų, tokių asmenų veikla (darbas) įmonėje gali būti pripažinta neteisėta. Tai, kad asmenys neturi teisės vykdyti individualios veiklos ir su jais paslaugų teikimo sutartys negalėjo būti sudarytos, patvirtina ir pačios byloje esančios sutartys Nr. 2017/12/23-1 ir 2017/12/7-1, iš kurių matyti, jog fiziniai asmenys S. S. ir M. S. veiklos nei pagal verslo liudijimą, nei pagal individualios veiklos pažymą nevykdo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog R. S., būdamas UAB „F“ direktoriumi/atsakingu asmeniu, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
2019-12-18 teismui pateiktame paaiškinime R. S. nurodytas argumentas, kad 2019-12-05 darbo inspekcijos nutarimu Nr. NUĮPBJ 13601 nubaudus jo vadovaujamą įmonę UAB „F“ už tai, kad M. S. ir S. S. dirbo nelegaliai, jo nubaudimas reikštų non bis in idem principo pažeidimą, atmetamas kaip nepagrįstas. Minėtas principas reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą patį kelis kartus. Šiuo atveju nubausta įmonė; ji nubausta ne už administracinį nusižengimą, bet už užimtumo įstatymo pažeidimą; jai taikyta ne administracinė nuobauda, bet finansinė sankcija – bauda - Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. pagrindu. UAB „F“ yra juridinis asmuo, kuris nėra tapatinamas su jo vadovo ar dalyvio asmeniu, todėl šioje byloje sprendžiant dėl įmonės vadovo R. S. administracinės atsakomybės non bis in idem principas nėra pažeidžiamas.
R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę švelninančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad, asmuo anksčiau nebaustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. S. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina sankcijoje numatytos baudos vidurkio dydžio bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
n u t a r i a :
R. S., gim. (-), pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Ramunė Valiulytė