Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-815-361/2012
Teisėja L. Bukauskienė Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00160-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Jurgitai Dilienei ir Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei,
gynėjui advokatui Tomui Leščinskui,
nuteistajam R. A.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.
Nuosprendžiu nuteisti ir D. T., E. J. bei M. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
R. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. T., E. J., M. V., (duomenys neskelbtini) pastato koridoriuje, viešoje vietoje, S. Š., A. T., M. R., A. R., V. B., V. R., M. J., M. B., Ž. V. bei kitų nenustatytų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, stovėdami būryje koridoriaus vidury, nepraleido į lauką ėjusio M. G., tyčia kumščiu R. A. jam sudavė vieną smūgį, E. J. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius, D. T. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį, spyrė koja, M. V. tyčia kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: kaktos kairės pusės sumušimą su poodine kraujosruva kaktos kairėje. Tokiais veiksmais nuteistieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Nurodo, kad jo kaltė įrodinėjama vaizdo įrašu, kurį vertindamas teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus. Neįvertinta įraše užfiksuotų asmenų veiksmų visuma, taip pat įraše matyti, jog jis stovi nuošalyje, todėl nelogiška teismo išvada, kad nepraleido į lauką ėjusio M. G., priešingai, tai jį pasivijęs M. G., kuris visą vakarą provokavo ir agresyviai elgėsi, sudavė smūgį į veidą, todėl gindamasis pastarąjį nustūmė, tačiau smūgio nesudavė. Į brutalų M. G. elgesį sureagavo jo, R. A., draugai. Apeliantas teigia, kad tik pasyviai stebėjo muštynes, kelio niekam neužstojo, įžūliai nesielgė, agresijos nedemonstravo ir už draugų veiksmus atsakyti negali, vaizdo įraše taip pat nesimato, kad būtų sudavęs M. G., to nenurodė ir liudytojai bei pats M. G.. Kavinės savininkas patvirtino, kad būtent M. G. agresyvūs veiksmai kėlė aplinkinių nepasitenkinimą, trikdė rimtį. Nesutinka su R. S. ir S. Š. parodymų interpretavimu, kadangi jų apklausos tik patvirtina, jog ne jis, o M. G. dar prieš konfliktą koridoriuje jį provokavo, užkabinėjo ir tai paaiškina priežastį, kodėl koridoriuje dar ir smogė į veidą. Taigi pats M. G. turi būti apkaltintas viešosios tvarkos pažeidimu.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
R. A. apeliaciniame skunde teigia, jog neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, taip pat pabrėžia, jog provokuojamai elgėsi pats nukentėjusysis M. G.. Tačiau įrodymų visuma leidžia spręsti, jog R. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, taip pat vaizdo medžiaga nustatyta, kad kavinės „(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužaloti du asmenys – M. G. ir G. V.. Nusikalstama veika buvo apkaltinti 4 asmenys, tarp kurių yra ir apeliantas. Faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog koridoriuje konfliktavusios pusės stumdėsi bei mušėsi. Apklaustų asmenų parodymai, kuriuose iš esmės nenurodomos jokios rimtos ir konkrečios kilusio konflikto priežastys, o kalbant apie vieną ar kitą muštynėse dalyvavusią pusę skirstoma į „ylakiškius“ ir „rukiškius“, patvirtina, kad konfliktas kilo dėl menkaverčių dingsčių, tiesiog demonstruojant vienų pranašumą prieš kitus, o tai reiškia, kad smurtiniai veiksmai pirmiausia buvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Neabejotina ir tai, kad konfliktas, kurio metu nuo smurtinių vienos pusės, kurioje buvo ir apeliantas, veiksmų nukentėjo du asmenys (vieno sveikata sutrikdyta nežymiai, kito nesunkiai), sutrikdė viešąją rimtį – susistumdymą stebėjo kiti kavinės lankytojai, darbuotojas ėmėsi skirti konfliktuojančias puses, kavinėje buvo įjungta šviesa, dėl sužeistųjų kviesti medikai.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo kaltė grindžiama vaizdo įrašu, kurį vertindamas teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, atliko įrodymų tyrimą ir peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuris vis dėlto patvirtino, jog R. A. iš tikro sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kadangi vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas kilęs konfliktas, matomi keli asmenys, apeliantas peržiūrint įrašą apygardos teisme, paaiškino, kuris iš nufilmuotų asmenų jis yra, nurodė, kad tas, kuris vilki mėlyna striuke su gobtuvu (striukė nugaros dalyje yra su šviesia juosta), džinsais, baltais sportiniais batais. Vaizdo įraše yra aiškiai matyti, kad iš pradžių R. A. laikosi nuošaliau nuo besistumdančių asmenų, bet netrukus (įrašo laikas 23.47.55 val.) ir pats vis dėlto įsivelia į konfliktą bei suduoda smūgį nukentėjusiajam, taigi, priešingai nei pats nurodo, vartoja smurtą. Nors nuteistasis pabrėžia, kad nukentėjusysis M. G. elgėsi provokuojančiai, remiasi liudytojų R. S. ir S. Š. parodymais, tačiau net ir sutinkant su juo, R. A. elgesys nėra pateisinamas, jo reakcija, kai į galbūt netinkamą kito asmens elgesį atsakoma smurtu, nėra adekvati, juolab, jog dėl pavartotos jėgos tas kitas asmuo, šiuo atveju M. G., yra sužalojamas. Po to, kai apygardos teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kad R. A. sudavė nukentėjusiajam smūgį, apeliantas nebebuvo toks kategoriškas dėl to, jog jokio smurto nevartojo, ir teigė, jog tyčia smūgio nesudavė, o kaip ten yra, pasakyti negali.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vertinant įrodymų visumą, galima pagrįstai teigti, kad R. A., kartu su kitais bendrininkais dalyvaudamas dėl menkavertės dingsties kavinės koridoriuje kilusiame konflikte, kitų žmonių akivaizdoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam M. G., ir taip prisidėdamas prie jo sužalojimo, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Tokie veiksmai yra įžūlūs, jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir tai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dalius Jocys
Teisėjai Eduardas Maškevičius
Linas Pauliukėnas