VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Verkių būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J.M. ieškinį atsakovei UAB „Verkių būstas“ dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo panaikinimo, balsų skaičiavimo komisijos protokolo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) sprendimą „Dėl reklamos atnaujinimo 1 buto - ODONTOLOGIJOS KLINIKOS - UAB „BORAS“, įformintą 2019 m. balandžio 8 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 46 bei pripažinti šį protokolą negaliojančiu.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. po trumpų atostogų grįžusi į nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 5, esantį name (duomenys neskelbtini), rado ant buto balkono sumontuotą šviečiančią reklaminę iškabą „Odontologija“. Apie tai, kad šio namo pirmame bute esančio odontologijos kabineto reklaminė iškaba numatoma pritvirtinti ant jai priklausančio buto Nr. 5 balkono, niekas nebuvo pranešęs ir šio veiksmo niekas su ja nederino. Dėl reklaminės iškabos įrengimo teisėtumo 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo ir leidimų skyrius elektroniniu laišku pranešė, kad išorinė reklama „ODONTOLOGIJA“ ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens 2019 m. balandžio 30 d. išduotų leidimų pagrindu. Leidimams gauti pareiškėjo UAB „Boras“ atstovai 2019 m. balandžio 16 d. nustatyta tvarka pateikė reikalingus dokumentus, ir UAB „Verkių būstas“ organizuoto Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą.?
3. Nurodė, kad UAB „Verkių būstas“ ignoravo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo (toliau Tvarkos aprašas) reikalavimus ir vykdant balsavimą nevykdė Tvarkos aprašo L Punkto Nr. 6 (pranešimas apie rengiamą balsavimą patalpų savininkams ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios nebuvo patalpintas namo laiptinėje įrengtoje skelbimų lentoje); punkto Nr. 7.4 (nebuvo surašytas aktas dėl balsavimo biuletenių įdėjimo į butų savininkų pašto dėžutes); nevykdė balsavimo biuletenio (Tvarkos aprašo 1 priedas) 3 punkto (turėjo būti pateikta (pridedama) papildoma informacija arba nurodyta, kur galima su ja susipažinti, tačiau jokios informacijos, kaip atrodys atnaujinama odontologijos klinikos reklaminė iškaba, nebuvo).
4. Atsakovė UAB „Verkių būstas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.
5. Atsakovė nurodė, kad pagal 2018 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-3483/18(2.1.1E-TD2) administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 21 butas ir 1 negyvenamoji patalpa. Negyvenamoji patalpa Nr. 1 yra gydymo paskirties, ji nuosavybės teise priklauso V. R., bet 2018 m. vasario 1 d. išnuomota UAB „Boras“.
6. Nurodė, jog balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas priskirtini prie namo bendrojo naudojimo objektų ir yra bendro naudojimo objektas. Ieškovė asmeninės nuosavybės teisių į buto Nr. 5 balkoną neįgijo.
7. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. yra įsakmiai nurodyta, kad norint įrengti išorinę reklamą ant bendrų namo objektų, turėtų būti pateikiamas namo ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas. Kai išorinė reklama įrengiama ant daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, draudžiama ją įrengti– neturint šių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimto civilinio kodekso (toliau - CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, organizavo šio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu. Paruošė 22 balsavimo raštu biuletenius ir juos įteikė namo buto ir kitų patalpų savininkams 2019 m. kovo 25 d., įdėdama į patalpų savininkų pašto dėžutes. Biuletenis buvo įdėtas ir į ieškovės pašto dėžutę. Biuletenyje buvo nurodoma, kad užpildytas biuletenis balsavimo organizatoriui grąžinamas iki 2019 m. balandžio 8 d., 12 val. Balsavimo rezultatai buvo skaičiuojami skaičiavimo komisijos ir įforminti 2019 m. balandžio 8 d. protokolu Nr. 46. Nurodė, jog atsakovei buvo grąžinta 13 vnt. biuletenių, iš kurių galiojančiais pripažinti 13 vnt. Už sprendžiamą klausimą balsavo 13, pritarė 13.
9. Ieškovės teigimu, sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad organizuojant balsavimą raštu, nebuvo vykdomi aprašo 6; 7.4 punktai; aprašo 1 priedo 3 p. Atsakovė su šiais ieškovės teiginiais nesutiko. Nurodė, kad nors namo laiptinėje įrengtoje skelbimų lentoje nebuvo patalpintas skelbimas apie rengiamą raštu balsavimą, tačiau namo patalpų savininkams buvo įteiktas balsavimo raštu biuletenis, parengtas pagal aprašo 1 priedo reikalavimus. Šiame biuletenyje buvo nurodyta visa reikalinga informacija tiek apie balsavimo raštu organizatorių, tiek apie svarstomą klausimą bei balsavimo tvarką. Aprašo 10 p. numato, kad kartu su biuleteniu gali būti pateikiama papildoma informacija, tačiau tokios papildomos informacijos pateikimo privalomumas apraše nėra numatytas. Aprašo 1 priedo 3 p. yra nurodoma, kad pridedama papildoma informacija (jei tokia yra). Šiuo atveju atsakovė jokios papildomos informacijos dėl reklamos atnaujinimo neturėjo, dėl ko jos ir neteikė. Aprašo 16 p. numato, kad balsavimo rezultatus skaičiuoja komisija, į kurią įtraukiami pagal aprašo 6.8 papunkčio nuostatas dalyvauti komisijoje kviesti asmenys. Nurodė, kad namo patalpų savininkų atstovas teisės aktų nustatyta tvarka nėra išrinktas, o patalpų savininkai nepateikė raštu pageidavimo būti komisijos nariais (aprašo 6.8 p.), dėl ko komisijoje nedalyvavo patalpų savininkų atstovai ir atsakovas nepažeidė aprašo 6.8 p. reikalavimų. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė aprašo 7.4 p. ir nesurašė akto apie balsavimo biuletenių įdėjimą į butų savininkų pašto dėžutes. Aprašo 7 p. numato, kad biuletenis patalpų savininkams gali būti įteikiamas vienu iš apraše nurodytų būdų. Aprašo 7.3 p. numato, kad biuletenis gali būti įteiktas įdedant į pašto dėžutę kartu su einamojo mėnesio mokėjimo už suteiktas paslaugas pranešimu, jame pažymint apie pridedamą biuletenį, o aprašo 7.4 p. numato, kad biuletenis gali būti įteiktas įdedant į pašto dėžutę ir apie biuletenio įteikimą surašant aktą, kuriame turi būti patalpos savininko vardas, pavardė, patalpos adresas, įdėjimo į pašto dėžutę data. Šiuo atveju atsakovė biuletenį įteikė patalpų savininkams aprašo 7.3 p. nurodytu būdu, o ne aprašo 7.4 p. nurodytu būdu. Aprašas nenumato, kad biuletenis patalpų savininkams turi būti įteiktas tik aprašo 7.4 p. nurodyta tvarka ir negali būti įteiktas kitais apraše nurodytais būdais.
10. Atsakovė nurodė, jog Sprendimas buvo priimtas 2019 m. balandžio 8 d., todėl galėjo būti ginčijamas teisme per 6 mėnesių terminą. Ieškovės teigimu, grįžusi iš atostogų, ji rado ant jos buto balkono reklaminę iškabą, o apie tai, kad ši reklaminė iškaba įrengta teisėtai ir išduodant leidimą, sužinojo 2019 m. rugsėjo 11 d., gavusi atsakymą iš savivaldybės. Į teismą su ieškiniu dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2020 m. vasario 17 d. Nurodė, kad ieškovė apie jos teisės pažeidimą turėjo sužinoti pamačiusi pakabintą pakeistą reklaminę iškabą, kuri buvo įrengta. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė negyveno jai priklausančiame bute ar buvo išvykusi, ji nepateikė, todėl praleido terminą reikšti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) sprendimą „Dėl reklamos atnaujinimo 1 buto-ODONTOLOGIJOS KLINIKOS - UAB „BORAS“, įformintą 2019 m. balandžio 8 d. UAB „Verkių būstas“, Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 46, jį pripažino negaliojančiu.
12. Teismas nustatė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas turto administravimas, pastato administratoriumi paskirtas UAB „Verkių būstas“. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J.M.; negyvenamoji patalpa – stomatologinis kabinetas, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. R., kuri 2018 m. vasario 1 d. neterminuotos nuomos sutarties pagrindu išnuomota UAB „Boras“. Teismas taip pat nustatė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 21 gyvenamoji patalpa (butai) bei 1 negyvenamoji patalpa.
13. Teismas nurodė, kad ginčui spręsti taikomas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. Dl-251, kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymų ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais, tvarką. Pagal šio Aprašo 5 p. balsavimo raštu organizuoja namo bendro naudojimo objektų valdytojas, nagrinėjamu atveju - UAB „Verkių būstas“.
14. Teismas byloje esančių šalių paaiškinimais nustatė, kad pranešimas apie atsakovės organizuotą balsavimą raštu patalpų savininkams įprastai bendro naudojimo patalpose įrengtuose skelbimų lentose ar kitokiu būdu nebuvo patalpintas, kaip tai numato Aprašo 6 punktas.
15. Teismas konstatavo, kad Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai buvo platinami asmeniškai suinteresuoto dėl reklamos atnaujinimo sprendimo priėmimo šio namo Nr. 1 buto savininko V. R.
16. Teismas atsižvelgė į tai, kad namo butų ir kt. patalpų savininkams nebuvo pateikta visos su balsavimo raštu susijusios informacijos, be to, biuleteniuose nebuvo nurodyta balsų skaičiavimo komisijos sudėties, balsavimo organizatorius nepasiūlė komisijoje dalyvauti patalpų savininkų atstovui.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei organizuojant namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu „Dėl reklamos atnaujinimo 1 buto-ODONTOLOGIJOS KLINIKOS-UAB „BORAS“, buvo pažeisti Aprašo 6 p., 6.8 p. reikalavimai.
18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ne tik apie Aprašo 7.3-7.4 p. p. įteikimo būdus, bet ir apie kitų biuletenių įteikimo būdus, numatytus Aprašo 7.1 -7.2 p. p., 7.5 p., t. y. biuletenių su pritarimu buvo surinkta tiek, kiek užtektų konstatuoti gyvenamojo namo savininkų balsų daugumą (50 balsų +1 balsas), viso surinkta 13 biuletenių, o apie kitų biuletenių raštu įteikimą kitiems gyvenamojo namo savininkams duomenų nėra.
19. Teismas sprendė, kad atsakovei organizuojant balsavimą raštu, buvo pažeistas ir Aprašo 1 priedo biuletenio 3 p. reikalavimas, nepridėta papildomos medžiagos bei nenurodoma, kur galima su ja susipažinti.
20. Teismo vertinimu, Aprašo 6 p., 6.8. p., 7.2-7.3 p., 1 priedo biuletenio 3 p. reikalavimų pažeidimai sąlygojo ieškovės esminių teisių ir interesų pažeidimą, nes buvo pažeista butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tvarka, dalis savininkų, tame skaičiuje ir ieškovė, nežinojo apie balsavimo raštu organizavimą, negalėjo pareikšti prieštaravimų, odontologijos klinikos reklamos/iškabos montavimas iš esmės yra naujos reklamos/iškabos montavimas, ši informacija savininkams buvo nepakankamai atskleista.
21. Nepaneigiant CK 4.19 str. teisinio reglamentavimo, kad ieškovės balkonas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, teismas vertino, jog šio buto balkono fasado išorinė siena, ant kurios sumontuota ginčo reklama/iškaba, priklauso visiems namo savininkams kaip bendrojo naudojimo konstrukcija. Teismas nurodė, jog pagal CK 4.85 str. 1 d., sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
22. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą ar buvo balsavimo kvorumas, atsižvelgė į tai, kad balsavo viso 13 savininkų. Teismas pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, (duomenys neskelbtini), buto savininkas yra A.Ž., o biuletenyje pasirašė L.R. todėl konstatavo, kad galiojančių yra 12 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenių, kuriuose patalpų savininkai pritarė dėl reklamos atnaujinimo. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad balsuojant raštu, ginčo sprendimas priimtas esant minimaliam kvorumui.
23. Dėl ieškinio senaties praleidimo teismas nurodė, jog formaliai ieškinio senatis yra praleista, tačiau pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų gavusi butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, būtų susipažinusi su UAB „Verkių būstas“ ginčo 2019 m. balandžio 8 d. protokolu. Nurodė, jog ieškovės teiginys, kad ji reklaminę iškalbą pamatė 2019 m. rugpjūčio 20 d. nebuvo paneigta, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties pradžia yra skaičiuojama nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir konstatuota, jog CK 4.85 str. 9 d. numatytas 6 mėn. ieškinio senaties terminas nepraleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
24. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
24.1. Apeliantės nuomone, ieškinyje ieškovė nenurodė jokių argumentų, kokiu būdu jos, kaip vienos iš namo butų ar patalpų savininkės, materialinės teisės ginčijamu sprendimu pažeistos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme žodinio teismo posėdžio metu ieškovė tikslino savo reikalavimus žodžiu, nurodydama, kad jos teisės pažeidžiamos tuo, kad jai buvo suvaržyta teisė balsuoti ir susipažinti su šviečiančios reklamos, kuri buvo pakabinta ant jos butui priklausančio balkono, iškabos projektu, kuris yra jos buto priklausinys, o kambaryje ji yra įrengusi darbo kabinetą ir šviečianti reklama jai trukdo. Ieškovė nei pirminiame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo ir dalyko, savo reikalavimus keitė bylos nagrinėjimo žodinio posėdžio metu, dėl ko buvo ribojama atsakovės teisė gintis nuo jai pareikštų reikalavimų.
24.2. Pirmos instancijos teismas neturėjo peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, tačiau juos viršijo ir ginčijamame sprendime nurodė, kad organizuojant balsavimą raštu buvo pažeisti dar ir Aprašo 6.8 p., 7.2-7.3 punktai.
24.3. Namo administratorius yra atsakingas už butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tinkamą organizavimą ir balsavimo raštu priimtų sprendimų įgyvendinimą. Tačiau administratoriaus vaidmuo nagrinėjamu atveju yra organizacinis, todėl namo administratorius nėra ir negali būti atsakingas už balsavime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus). Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą „Dėl reklamos atnaujinimo 1 buto-ODONTOLOGIJOS KLINIKOS-UAB „BORAS“, savo reikalavimą iš esmės argumentuoja tik netinkamu balsavimo raštu organizavimu (Aprašu nustatytos tvarkos pažeidimu), tačiau nepaaiškina, kodėl ir kokiu būdu balsavimo raštu priimtas sprendimas faktiškai pažeidžia jos, kaip suinteresuoto asmens, teises.
24.4. Pažymėjo, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, reiškiant reikalavimą išimtinai dėl savininkų sprendimo panaikinimo, savaime nesukuria ieškovei asmeniui teisių ar pareigų. Sprendimo panaikinimas nesukuria ir atsakovei jokių pareigų, kadangi atsakovė negali nuo pastato sienos nuimti UAB „Boras“ nuosavybės teise priklausančios reklaminės iškabos ar įpareigoti ją nuimti, esant galiojančiam jai įrengti išduotam leidimui.
24.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad ieškovės balkonas yra ieškovės buto priklausinys. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.7 punktą – balkonas yra fasado elementas. Tai reiškia, kad balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet balkonas, būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste, yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdą. Taigi, balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas priskirtini prie namo bendrojo naudojimo objektų ir yra bendro naudojimo objektas.
24.6. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai buvo platinami asmeniškai suinteresuoto dėl reklamos atnaujinimo sprendimo priėmimo šio namo Nr. 1 savininko V. R. Tokios teismo išvados apie biuletenių įteikimą ir reklamos atnaujinimo suinteresuotumą, teismo padarytos remiantis tik ieškovės teigimu, be jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, neapklausius nei buto savininko V. R., nei kitų namo butų savininkų apie biuletenių jiems įteikimo aplinkybes.
24.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei organizuojant balsavimą raštu, buvo pažeisti Aprašo 7.3-7.4 p. reikalavimai. Nurodė, jog 22 balsavimo raštu biuleteniai atsakovės buvo įteikti namo butų ir kitų patalpų savininkams 2019 m. kovo 25 d., įdedant juos į patalpų savininkų pašto dėžutes. Jokie balsavimo biuleteniai buto Nr. 1 patalpų savininkui nebuvo perduoti. Aprašo 7 p. numato, kad biuletenis patalpų savininkams gali būti įteikiamas vienu iš apraše nurodytų būdų. Šiuo atveju atsakovė biuletenį įteikė patalpų savininkams aprašo 7.3 p. nurodytu būdu, o ne aprašo 7.4 p. nurodytu būdu. Nurodė, kad Aprašas nenumato, kad įteikiant biuletenį kartu su mokėjimo pranešimu ir mokėjimo pranešime neatžymėjus, kad įteikiamas kartu biuletenis dėl to įteiktas biuletenis būtų laikomas negaliojančiu. Aprašas nenumato, kad biuletenis patalpų savininkams turi būti įteiktas tik aprašo 7.4 p. nurodyta tvarka ir negali būti įteiktas kitais apraše nurodytais būdais.
24.8. Aprašas nenumato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalomai grąžintų balsavimo organizatoriui jų gautus balsavimo biuletenius, jeigu jie nusprendžia nebalsuoti siūlomu klausimu, kaip ir privalomo jų balsavimo siūlomu klausimu. Nurodė, kad apeliantei buvo grąžinta 13 balsavimo biuletenių iš 22 išsiųstų, todėl teismo išvada dėl to, kad kitiems 9 butų savininkams nebuvo įteikti balsavimo raštu biuleteniai, nepagrįsta.
24.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reklaminė iškaba yra iškabinta ant buto Nr. 5 balkono išorinės sienelės. Pagal išorinės vaizdinės reklamos „ODONTOLOGIJA“ projektą, paruoštą pagal UAB „Boras“ užsakymą, tikslus reklamos plotas (visos iškabos) sudaro 2,99 kv. m. Iškabą sudaro organinis stiklas, įrengiamas LED apšvietimas, iškaba talpinama į metalinį rėmelį, raidės tvirtinamos prie rėmelio, rėmelis tvirtinamas prie sienos. Leidime nurodyta, kad reklamos plotas yra 0,67 kv. m., t. y. ant Namo fasado reklamos iškaba užima tik 0,67 kv. m. ploto. Pateiktos į bylą nuotraukos patvirtina, kad išorinė reklama, iškaba „ODONTOLOGIJA“, yra pakabinta virš įėjimo į stomatologinio kabinėto patalpas ir pritvirtinta prie Namo fasado sienos, o nepakabinta ant balkono išorinės sienelės.
24.10. Teismas sprendime konstatavo, kad už Namo buto Nr. 10 savininką pasirašė kitas asmuo bei kad galiojančių yra ne 13, o 12 balsavimo raštu biuletenių, kuriuose patalpų savininkai pritarė dėl reklamos atnaujinimo 1 buto-ODONTOLOGIJOS KLINIKOS-UAB „BORAS“ ir sprendė, kad balsuojant raštu ginčo sprendimas priimtas esant minimaliam kvorumui. Tačiau tokios teismo išvados nepaneigia įvykusio balsavimo raštu rezultatų, nes iš 22 įteiktų biuletenių buvo grąžinta 12 galiojančių biuletenių ir sprendimas pagal Aprašo 21 p. laikomas vis tiek priimtu, kadangi daugiau kaip ½ patalpų (22:2=11+1) savininkų išreiškė vienodą nuomonę ir svarstomam klausimui pritarė.
24.11. Ieškovė vienu iš savo reikalavimu prašė pripažinti Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolą negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo neišsprendė ir sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl jo nepasisakė, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje šį protokolą pripažino negaliojančiu. Tuo teismas pažeidė civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 str. ir 270 str. 4 d. nuostatas.
24.12. Pažymėjo, kad nei Aprašas, nei CK 4.85 str. 9 d., nenumato patalpų savininko teisės apskųsti komisijos protokolo teismine tvarka, kadangi protokolas tik įformina įvykusio balsavimo rezultatus, dėl ko ieškovės reikalavimas pripažinti protokolą negaliojančiu taip pat yra nepagrįstas.
24.13. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, trukdžiusias laiku kreiptis į teismą ir pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas turi būti taikomas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškinys turi būti atmestas.
25. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo pašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
25.1. Teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, atskleidė ginčo esmę ir išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, pritaikydamas pagrįstas konkrečias materialiosios teisės normas.
25.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nustatė reikšmingas nagrinėjamajai bylai aplinkybes (CPK 250 straipsnis), suteikė byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę remiantis teismo ištirtais įrodymais išsakyti savo nuomonę ir poziciją dėl ginčo teisinių santykių (CPK 253 - 254 straipsniai).
25.3. Teismas ėmėsi visų priemonių ir padėjo šalims surinkti įrodymus bei tarp ginčo šalių užtikrino informacijos apsikeitimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas patenkino visus šalių prašymus dėl įrodymų pateikimo teismui. Taip pat teismas siekė šalis sutaikyti, t. y. išsiaiškinti, ar nėra galimybių tai padaryti, ir taip išvengti teisminio bylos nagrinėjimo. Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas atitinkamai apgynė ieškovės subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 5 straipsnis, CK 1.138 straipsnis).
25.4. Byloje teismas tinkamai nustatė, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie namo administratoriaus organizuotą balsavimą raštu viešai nebuvo informuoti; butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai buvo platinami asmeniškai suinteresuoto dėl reklamos atnaujinimo sprendimo priėmimo šio namo Nr. 1 buto savininko V. R., kuris pats vaikščiojo per butus ir prašė biuletenius pasirašyti.
25.5. Sutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad namo butų ir kitų patalpų savininkams nebuvo pateikta visos su balsavimo raštu susijusios informacijos, be to, biuleteniuose nebuvo nurodyta balsų skaičiavimo komisijos sudėties, balsavimo organizatorius nepasiūlė komisijoje dalyvauti patalpų savininkų atstovui.
25.6. Pirmos instancijos teismas labai tiksliai ir konkrečiai nurodė Aprašo punktus, kurie buvo pažeisti, organizuojant balsavimą. Sutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad balsavimo organizavimo pažeidimai sąlygojo ieškovės esminių teisių ir interesų pažeidimą, nes buvo pažeista Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tvarka; dalis savininkų, tame skaičiuje ir ieškovė, nežinojo apie balsavimo raštu organizavimą, negalėjo pareikšti prieštaravimų, nes odontologijos klinikos reklamos/iškabos atnaujinimas iš esmės yra naujos reklamos/iškabos montavimas. Ši informacija savininkams nebuvo pateikta, ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su reklamos/iškabos projektu.
25.7. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog balsavimo raštu balsavimo biuletenius įteikė visiems butų ir kitų objektų savininkams.
25.8. Sutiko su teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2020 m. vasario 17 d., CK 4.85 str. 9 d. numatytas 6 mėn. ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
25.9. Prašė neprijungti prie bylos atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus: iškabos ODONTOLOGIJA projekto kopiją, Vilniaus miesto savivaldybės raštą UAB „Boras“ dėl prašymo išduoti leidimą, leidimo įrengti išorinės reklamą kopiją su detaliais metaduomenimis, sąskaitos - faktūros kopiją, darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. 101 kopiją, nes jie nesusiję su ieškiniu, taip pat apeliantė turėjo galimybę juos pateikti anksčiau.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyti CPK 329 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkte nurodyti absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
28. Apeliantė (atsakovė) prašo prie civilinės bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus, susijusius su UAB „Boras“ atliktais veiksmais projektuojant, gaminant, įrengiant reklaminę iškabą ant namo fasado. Nurodė, jog šių dokumentų apeliantas anksčiau neturėjo ir jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau bei jie yra susiję su iškabos įrengimo teisėtumu, butų ir kitų patalpų savininkų priimto sprendimo įgyvendinimu.
29. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
30. Nagrinėjamu atveju teikiami nauji rašytiniai įrodymai - iškabos projekto kopija, Vilniaus miesto savivaldybės raštas UAB „Boras“ dėl prašymo išduoti leidimą, leidimo įrengti išorinės reklamą kopija su detaliais metaduomenimis, sąskaitos - faktūros kopija, darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. 101 kopija nebuvo teikiami į bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą apeliantas grindžia vėliau iškilusia būtinybe pateikti duomenis, tačiau šios aplinkybės nedetalizuoja ir nepagrindžia.
31. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus nepriima.
Byloje nustatytos aplinkybės
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3483/18 (2.1.1E-TD2) pagrindu atsakovė UAB „Verkių būstas“ paskirta pastato administratoriumi. Šiame name esantis butas Nr. 5 nuo 1993 m. asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J.M. Šiame name esanti negyvenamojo patalpa Nr. 1 –stomatologinis kabinetas nuo 1999 m. nuosavybės teise priklauso V.R. Ši negyvenamoji patalpa nuo 2018 m. vasario 13 d. neterminuotos nuomos sutarties Nr. 2018/01 pagrindu išnuomota UAB „Boras“. VĮ Registrų centras duomenimis, gyvenamajame name yra 21 gyvenamoji patalpa (butai) bei 1 negyvenamoji patalpa.
33. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) sprendimą „Dėl reklamos atnaujinimo 1 buto-ODONTOLOGIJOS KLINIKOS- UAB „BORAS“, įformintą 2019 m. balandžio 8 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 46, kurį ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu. Ieškovės nuomone, namo butų ir kt. patalpų savininkų balsavimo raštu procedūra nebuvo tinkama, jos metu pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. Dl-251, L punktas Nr. 6, Punktas Nr. 7.4 ir aprašo 1 priedo 3 punktas.
34. 2019 m. balandžio 8 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 46, balsų skaičiavimo komisijos nariai, gavę 13 biuletenių iš 22, nustatė, jog 13 biuletenių yra galiojantys bei suskaičiavę, kad 13 butų ir kitų patalpų savininkų balsavo pritardami klausimui dėl reklamos atnaujinimo 1 buto – odontologijos klinikos -UAB „Boras“, konstatavo, jog balsavimas įvyko, sprendimas priimtas.
35. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jei balsavimo raštu pažeidimų nebūtų padaryta, balsavimas raštu būtų organizuojamas iš naujo, tikėtinas kitas sprendimo priėmimas. Tai reiškia, jog tuomet butų ir kitų patalpų savininkai nebūtų balsavę už reklamos atnaujinimą ir reklama nebūtų iškabinta.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš esmės ginčija ne tik atsakovės, kaip namo administratoriaus organizuotą butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo tvarką dėl padarytų organizavimo pažeidimų bet ir butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų priimtą sprendimą, įformintą 2019 m. balandžio 8 d. protokolu Nr. 46 (ir patį protokolą), nes, anot ieškovės, atnaujinta reklama iškabinta ne buvusioje vietoje, ne ant buto Nr. 1 sienos, bet ant virš jos esančio buto Nr. 5 balkono išorinės sienelės, iš procesinių dokumentų turinio ir pačios ieškovės paaiškinimų akivaizdu, jog jai netinkama ir nepriimtina atnaujinta reklama, ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „Verkių būstas“ tenkino, nors sprendimą dėl reklamos atnaujinimo priėmė butų ir kitų patalpų savininkai, balsavę raštu, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą.
37. Be to, teismas į bylos nagrinėjimą jokia forma neįtraukė negyvenamosios patalpos Nr. 1 savininko V. R. ir valdytojo nuomininko UAB „Boras“, kurių interesais UAB „Verkių būstas“ vykdė butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo procedūrą dėl reklamos atnaujinimo. UAB “Boras“, kurio interesais įrengta išorinė reklama, dėl šios reklamos įrengimo ir pastatymo neabejotinai patyrė išlaidų, ir, jei ieškiniu būtų siekiama pašalinti įrengtą reklamą, UAB „Boras“ būtų įpareigota reklamą pašalinti.
38. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkams pritarus reklamos atnaujinimui, reklama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 30 d. išduotu leidimu penkiems metams buvo patalpinta ant gyvenamojo namo fasado, atsakovo teigimu, 2019 m. gegužės 29 d. Pirmosios instancijos teismas, esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams, įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius dėl reklamos pakabinimo datos, nereikalavo. Kaip ir nereikalavo įrodymų iš ieškovės, patvirtinančių, jog ji nuo reklamos pakabinimo iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., šios reklamos nematė (bute Nr. 5 negyveno, buvo išvykusi ir pan.). Dėl to galėjo būti neteisingai nustatyta ieškinio senaties termino pradžia.
Dėl neįtrauktų į bylą asmenų ir dėl to neatskleistos bylos esmės
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
40. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą.
41. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti 2019 m. balandžio 8 d. butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos sprendimą ir protokolą Nr. 46. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ieškovei pareigos patikslinti procesinį dokumentą, paaiškinti, kaip su jos teisėmis ir pareigomis susijęs priimtas sprendimas, kokio ieškovė siekia teisinio rezultato, nepaaiškino, kad tenkinus tokius ieškinio reikalavimus, kaip jie suformuluoti ir panaikinus sprendimą bei protokolą, atsakovė nebus įpareigota pašalinti naujai įrengtą reklamą, nes reklama įrengta pagal teisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą. Taigi, bylinėjimasis iš tikrųjų tampa betikslis.
42. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovei į bylą įtraukti balsavime dalyvavusių ir taip savo poziciją dėl reklamos išreiškusių butų ir kitų patalpų savininkų, su kurių teisėmis teismo sprendimas yra akivaizdžiai susijęs. Jeigu ieškovė būtų atsisakiusi į bylos nagrinėjimą įtraukti asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis įvykęs balsavimas yra susijęs, teismas turėjo pareigą pats tai padaryti, įtraukdamas juos trečiaisiais asmenimis ir, nustatęs ieškiniu siekiamą teisinį rezultatą, spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 straipsnis), nes iš ieškovės procesinio dokumento (ieškinio) turinio bei jos pačios paaiškinimų nėra suprantama ieškovės valia. Tai yra, neaišku, ar balsavimo raštu priimtas sprendimas ginčijamas tik dėl to, jog atsakovė, organizuodama balsavimą raštu, padarė Apraše numatytus pažeidimus, ir jei taip, tuomet, kokio rezultato tikimasi, neprašant pašalinti įrengtą reklamą; ar sprendimas ir protokolas ginčijamas dėl to, jog, jei ieškovė žinotų, ji balsuotų „prieš“ reklamos atnaujinimą ir tokiu būdu reklama nebūtų atnaujinta, tačiau ji buvo atnaujinta; ar ieškovė nesutinka su namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtu sprendimu ir ginčija ne atsakovės, kaip namo administratoriaus, įformintą sprendimą, o balsavusių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą atnaujinti reklamą, ar dar kitos priežastys.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisija susirinko išimtinai vienam klausimui išspręsti, t. y. suskaičiuoti balsus ir nustatyti, ar butų ir kitų patalpų savininkai (duomenys neskelbtini) pritarė 1 buto reklamos atnaujinimo klausimui. Kitų klausimų spręsti neketinta. Pati atsakovė jokių sprendimų nepriiminėjo.
44. Spręsdama šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta taisyklė, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.
45. Pažymėtina, jog namo administratorius (atsakovė) veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatos) 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus. Remiantis nuostatų 4.11 punktu, administratorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu.
46. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų konstatuoja, jog butų ir kitų patalpų savininkų namo administratorius yra atsakingas už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų (balsavimo raštu) tinkamą organizavimą ir susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimą. Tačiau teisėjų kolegija vertina, jog administratoriaus vaidmuo nagrinėjamu atveju yra organizacinis, todėl vien tik jis negali būti atsakingas už balsavime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus). Minėta, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašydama panaikinti butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl reklamos atnaujinimo, įformintą 2019 m. balandžio 8 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 46 bei pripažinti šį protokolą negaliojančiu, savo reikalavimą iš esmės argumentuoja tik netinkamu balsavimo raštu organizavimu, nesilaikant Apraše nustatytos tvarkos, tačiau nepaaiškina, kodėl ir kokiu būdu balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos priimtas sprendimas faktiškai pažeidžia jos, kaip suinteresuoto asmens, teises.
47. Įvertinęs visumą bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išnagrinėjo bylą neturėdamas tam pakankamai faktinių duomenų, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą nei buto Nr. 1 savininko, nei nuomininko, nei butų ir kitų patalpų savininkų, balsavusių už reklamos atnaujinimą, neturėdamas jokių įrodymų apie ieškovės galimą teisių pažeidimą, pažeidimo atsiradimo momentą, remdamasis vien tik ieškovės paaiškinimais, galėjo neteisingai nustatyti ieškinio senaties pradžios terminą, neišaiškino ieškovei pareigos pagrįsti jos galimą teisių pažeidimą bei teisines ieškinio tenkinimo pasekmes; kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, išėjo už ieškinio ribų, nesant tam jokio teisinio pagrindo, nesant viešojo intereso ir/ar kitų sąlygų, leidžiančių viršyti ieškinio reikalavimus, ko pasėkoje, neištyrus ir neįvertinus visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, padarė išvadas, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais.
48. Neišsiaiškinus, kokio teisinio rezultato ieškiniu siekiama, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio patenkinimas be reikalavimo pašalinti įrengtą reklamą, ir dėl to neįtraukus į bylos nagrinėjimą visų suinteresuotų asmenų, nenustačius, kokioje apimtyje kuris iš suinteresuotų asmenų yra atsakingas už galimą ieškovės teisių pažeidimą, nesurinkus naujų įrodymų ir jų pagrindu nenustačius aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, nėra galimybės ginčo išspręsti teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtų sudaryta galimybė ieškovei tikslinti reikalavimus, jei ji to pageidautų, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus vertinimus.
49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
50. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas, nes visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinėje instancijoje, turi būti paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė