Civilinė byla Nr. 2YT-9964-599/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05090-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1; 3.5.6; 3.2.7.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. kovo 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija bei antstolė Irena Beliačic.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas L. L. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nuimti areštą nuo jo banko sąskaitos, esančios Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, kadangi į minėtą banko sąskaitą jo artimieji moka pinigines lėšas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) – 460 EUR, kurias pareiškėjas naudoja būtiniausioms prekėms įsigyti, moka už elektrą, higienos priemones, kanceliarines prekes, vokus ir pašto ženklus. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymąsi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į 1 MMA neviršijančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja pareiškėjo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už jo ir jo artimųjų į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą pervestas pinigines lėšas. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, pareiškėjas neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir kitų reikmenų laisvoje rinkoje. Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių prekių asortimentas. Ši aplinkybė paneigia motyvus esą nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Pagal kasacinio teismo praktiką, teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką ir išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei iš kitų asmenų. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Tuo atveju, jei lėšos nuskaitomos kaip darbo užmokestis, turi būti vadovaujamasi CPK LI skyriaus nuostatomis ir iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų turi būti daromos išskaitos, t. y. iš pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, turi būti išieškoma 20 procentų, o iš pajamų dalies, viršijančios 1 MMA – 70 procentų.
Antstolė Irena Beliačic pateikė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą Nr. S-21-11-7368, kuriame nurodė, kad antstolė 2021-01-28 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtas patvarkymas priimtas nepažeidžiant CPK normų ir vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis. Patvarkymu nėra nurašomos visos lėšos, gaunamos į areštuotą sąskaitą. Iki 2021-02-12 dienos lėšų nurašyta nebuvo. Pažymi, kad pagal CPK 733 straipsnį, išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas. Kitų pajamų sąvoka nėra pateikta CPK. Skolininkui į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nes laikėsi CPK LI skyriuje nustatytų apribojimų.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų tiesėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Pažymėjo, kad vykdymo proceso esmė – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant skolininko teisių.
Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d., 510-513 str.).
Skundas atmestinas.
Iš civilinėje ir vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko L. L. išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 ir 3 policijos komisariatų naudai. Antstolė vykdomosiose bylose 2021 m. sausio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-11-4793 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo vadovaudamasi CPK 611, 688, 733-743 straipsniais, pareikalavo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Skundžiamu patvarkymu antstolė taip pat nustatė 1 MMA lėšų sumą, kuria pareiškėjas gali disponuoti per 1 kalendorinį mėnesį ir pažymėjo, kad tai yra vienkartinis apribojimas.
Pareiškėjas apskundė nurodytą patvarkymą, kadangi, jo manymu, antstolės priimtas patvarkymas neatitinka CPK įtvirtintų ribojimų dėl skolos išieškojimo iš fizinio asmens lėšų.
Sutinkamai su LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nuostatomis, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kurias tretieji asmenys perveda į skolininkės sąskaitą laisvės atėmimo vietos įstaigoje.
Taisyklę dėl išieškojimo iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos. Šio draudimo antstolis privalo laikytis pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose. Tuo atveju, jei iš turto, pritaikius CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimo nepakanka (išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma), antstolis gali nukreipti jį į skolininko ateityje gautinas pajamas, laikydamasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuojančių CPK nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018).
Tai reiškia, kad sprendžiant ar skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra priskirtinos prie skolininko darbo užmokesčio, yra aktualu, ar antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko jau turimo turto, ar iš ateityje gautinų sumų. Išieškojimas iš sumų, kurias į skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą bus pervestos ateityje, yra vykdomas CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokios lėšos, skolininko gaunamos iš trečiųjų asmenų, laikytinos darbo užmokesčiui prilygintoms pajamoms. Ir priešingai, vykdant išieškojimą iš skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių lėšų, kurios jau yra sąskaitoje, kai antstolis priima patvarkymą dėl skolos išieškojimo, taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Tai reiškia, kad jei konkrečiu metu laisvės atėmimo bausmę atliekančio skolininko sąskaitoje yra suma, neviršijanti 1 MMA, priimdamas patvarkymą išieškoti skolą iš skolininko turto, antstolis negali atlikti išieškojimo iš šios sumos.
Skundžiamu patvarkymu antstolė įpareigojo laisvės atėmimo vietos įstaigą daryti iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų išskaitas, laikantis CPK 733-746 straipsniuose nustatytų apribojimų, o taip pat nustatė skolininkui vienkartinę laisvai disponuojamų lėšų sumą, kurios dydis – 1 MMA. Teismo vertinimu, priimdama skundžiamą patvarkymą, antstolės laikėsi CPK reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausios Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018, pateiktų išaiškinimų, t. y. nustatė vienkartinę lėšų sumą, kuria skolininkas gali disponuoti laisva valia (CPK 668 straipsnio 1 dalis), o iš kitų skolininko gaunamų lėšų nurodė vykdyti išieškojimą laikantis CPK 733-746 straipsniuose nurodytų dydžių, t. y. 50 procentų nuo sumos, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo sumos, neviršijančios 1 MMA.
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, antstolė, nepažeisdama jokių CPK nuostatų, tinkamai bei laiku atliko visus vykdymo veiksmus, priskirtinus antstolio kompetencijai, todėl pareiškėjo argumentai dėl antstolės 2021-01-28 patvarkymo Nr. S-21-11-4793 neteisėtumo yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-179 straipsniai).
Vadovaujantis LR CPK 290 – 292 str., 510 – 513 str., teismas,
n u t a r i a :
pareiškėjo L. L. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Irenai Beliačic vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/06633, 0011/13/02319, 0011/13/05698 ir 0011/13/04568.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Stočkienė