Civilinė byla Nr. e2A-599-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00052-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14., 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Agnės Tikniūtės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber forest“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prolain“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber forest“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prolain“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „If P &C Insurance AS“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl pardavėjo kaltės, sumokėtos kainos grąžinimo, nuostolių priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties pripažinimo galiojančia bei skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Amber forest“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Prolain“ (toliau – atsakovė) 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis) vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 180 130,00 Eur sumą už malkų džiovinimo įrangą pagal Sutartį, 37 285,94 Eur nuostolius; 3) 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei pilnai veikiančią ir sukomplektuotą mobilią malkų džiovinimo įrangą (toliau – ir Įranga), o ieškovė – ją nupirkti už 185 130,00Eur. Sutartį šalys vykdė – atsakovė pagal 2019 m. rugpjūčio 31 d. Priėmimo–perdavimo aktą perdavė ieškovei Įrangą, o ieškovė iš dalies atliko mokėjimus pagal atsakovės 2019 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (Serija PRO Nr. (duomenys neskelbtini)). Malkų džiovinimo įranga ją perdavus ieškovei buvo pradėta eksploatuoti ieškovės vykdomoje veikloje. Tačiau ieškovei eksploatuojant iš atsakovės įsigytą Įrangą, paaiškėjo, jog ji nėra saugi ir patikima – nors buvo įsigyta visiškai nauja ir nuo įsigijimo dienos ieškovės eksploatuota neilgai, tačiau netikėtai užsidegė: gaisras malkų džiovinimo įrangoje kilo net du kartus. Po pirmąkart įvykusio gaisro 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovės atstovai atliko Įrangos, esančios ieškovės teritorijoje, apžiūrą, ir 2019 m. gruodžio 12 d. parengė ieškovės medienos džiovinimo įrangos defektavimo aktą, kuriuo nustatė Įrangos defektus. Atsakovė prisiėmė atsakomybę už pirmojo gaisro pasėkoje atsiradusius defektus, todėl atliko šilumokaičio įtrūkimų remontą, sumontavo papildomą šamoto apsaugą nuo kaitinimo elementų perkaitimo. Tačiau netgi atsakovės atliktas Įrangos remontas bei papildomų apsaugos elementų Įrangoje įdiegimas neapsaugojo šios Įrangos nuo pakartotinio užsidegimo. Antrą kartą gaisras malkų džiovinimo įrangoje kilo 2020 m. sausio 27 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020 m. sausio 27 d. Aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kilusio gaisro“ užfiksuota, kad: „Gaisro kilimo priežastis: kibirkštis iš kaitinimo įrenginio.“ Antrojo gaisro kilimo dieną, t. y., 2020 m. sausio 27 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie mobilioje malkų džiovinimo įrangoje kilusį gaisrą, kuriuo informavo apie gaisro padarinius bei ieškovei kilusius nuostolius. Šiuo ieškovės pranešimu atsakovės buvo prašoma raštiškai informuoti, kada atsakovė ketina atvažiuoti pašalinti gaisro padarinius ir būtinybę spręsti klausimą dėl seno šilumokaičio keitimo nauju, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimo neįvykdė.

3.       Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktuose užfiksuotomis išvadomis, galima pripažinti, jog tiek pirmą kartą 2019 m. gruodžio 9 d. kilusio gaisro, tiek antrą kartą 2020 m. sausio 27 d. kilusio gaisro priežastys sutampa, tai yra gaisras kilo būtent dėl kibirkšties iš Įrangoje esančio kaitinimo įrenginio patekimo ant Įrangoje džiovinamų malkų, kurios užsiliepsnojo. Tai leidžia manyti, jog Įrangos dalimi esantis šilumokaitis abiejų gaisrų atvejais pasiekė per aukštą, eksploatacijos reikalavimų neatitinkančią temperatūrą, dėl ko neatlaikė Įrangos konstrukciniai elementai ir ugnis pateko ant džiovinamų malkų. Malkų džiovinimo įrangos specifikacijoje pažymėta, kad malkų džiovinimo temperatūra yra 100–120 °C. Eksploatuodama šią Įrangą ieškovė laikėsi gamintojo nurodymų dėl maksimalios malkų džiovinimo temperatūros ribos ir jos neviršijo, todėl Įrangos užsidegimą galėjo sąlygoti tik paties įrenginio netinkama kokybė (brokas) ar priešgaisrinės apsaugos sistemos įrenginyje nebuvimas, apie ką ieškovė sužinojo tik po gaisrų kilimo. Esant šioms aplinkybėms, bei atsakovei neprisiėmus atsakomybės dėl gaisro kilimo ir atsiradusių neigiamų padarinių ieškovei, objektyviai nebegalint naudotis malkų džiovinimo įranga ir turint pakankamą pagrindą laikyti, kad ši Įranga neatitinka esminių saugumo reikalavimų, ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie vienašališką Sutarties nutraukimą (toliau – ir Pranešimas) bei reikalavimą grąžinti už įrangą sumokėtą 180 130,00 Eur kainą ir nuostolius dėl gaisro. Šiuo atveju ieškovės iš atsakovės įsigytai Įrangai bei jos konstrukcijoms Sutartyje nustatytas garantinis terminas gaisrų metu nebuvo pasibaigęs, todėl atsakovė atsako už aukščiau nurodytus Įrangos defektus, dėl kurių daiktas negali būti tinkamai ir saugiai eksploatuojamas toliau.

4.       Ieškovė paaiškino, kad jos patirtus nuostolius, kurių atsiradimą tiesiogiai sąlygojo gaisras malkų džiovinimo įrenginyje, sudaro sugadintos medienos (malkų) – 20 vnt. konteinerių, prikrautų po 3 m3 (viso 60 m3) malkų, 4 vnt. konteinerių (12 m3) malkų, kurios stipriai apdegė (apanglėjo), 16 vnt. konteinerių (48 m3) malkų, kurios stipriai aprūko ir prarado prekinę išvaizdą – vertė (kaina). Viso abiejų gaisrų metu buvo sugadinta 120 m3 ieškovės malkų, kurių bendra kaina yra 5 600,00 Eur. Be to, tam, kad būtų tinkamai eksplotuojama džiovykla, ieškovė turėjo pasigaminti 40 vnt. konteinerių, būtent atsakovės perduotai džiovyklai, kurių gamybos kaštai buvo 31 685,94 Eur. Bendra nuostolių suma 37 285,94 Eur. Kadangi šie nuostoliai atsirado būtent dėl nekokybiškos iš atsakovės įsigytos Įrangos eksploatavimo, atsakovei, kaip pardavėjai, kyla atsakomybė šiuos nuostolius atlyginti.

5.       Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį ir pripažinti šią Sutartį galiojančia; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 81 662,03 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (nuo priešieškinio priėmimo) teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė nurodė, kad 81 662,03 Eur skolos sumą sudaro: 5 000,00 Eur skola už mobilią džiovyklą pagal laiku neapmokėtą 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRO (duomenys neskelbtini), 24 853,40 Eur suma už ieškovės buveinėje įrengtą asfalto dangą, netoli mobilios džiovyklos, 7 643,63 Eur skola už ieškovės buveinėje įrengtą gelžbetonio plokštę mobiliai džiovyklai ir 44 165,00 Eur skola už ieškovės mobilios džiovyklos negarantinį remontą.

7.       Atsakovė paaiškino, kad Tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti iš atsakovės pilnai veikiančią ir sukomplektuotą Įrangą, kurios techninės specifikacijos nurodytos Priede Nr. 1. Galutinė Įrangos kaina 185 130,00 Eur, Įranga turėjo būti pristatyta ir sumontuota ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 18 d. Šalys prieš pasirašydamos Įrangos perdavimo priėmimo aktą, šią Įrangą patikrino, išbandė, ieškovės darbuotojai buvo instruktuoti ir buvo įsitikinta, jog jie sugeba teisingai naudotis Įranga. Išbandžius, patikrinus Įrangą bei instruktavus ieškovės darbuotojus dėl Įrangos naudojimo, 2019 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė rašytinį Įrangos perdavimo priėmimo aktą (toliau – Aktas), kuriuo ieškovei buvo perduota pilnai veikianti, kokybiška ir atitinkanti Sutarties techninius reikalavimus Įranga. Jokių pretenzijų, taip pat jokių pastabų dėl Įrangos neatitikties Sutarties sąlygoms pareikšta nebuvo. Kartu su Aktu, atsakovė perdavė ieškovei Įrangos techninę dokumentaciją, kuri laikoma Sutarties sudėtine dalimi. Techninėje dokumentacijoje detalizuotos garantijos taikymo/netaikymo sąlygos, Įrangos techniniai duomenys ir kt. Perdavus Įrangą, atsakovė pateikė ieškovei 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRO (duomenys neskelbtini) 185 130,00 Eur sumai, tačiau ieškovė pilnai jos neapmokėjo, sąskaitos likutis – 5 000,00 Eur.

8.       Atsakovė pažymėjo, kad jau nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio rinko informaciją pagal ieškovės prašymą dėl medienos džiovyklų techninių galimybių trumpinant medienos džiovinimo ciklą bei keitėsi tarpusavyje gauta informacija. Ieškovė siekė gauti paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) mobilios medienos džiovyklos įsigijimui, todėl šiai buvo svarbu atitikti ir įvykdyti tam tikrus reikalavimus ir sąlygas, o tai reiškia, jog dalį darbų, kaip antai pamatų medienos džiovyklai įrengimą, turėjo atlikti kiti asmenys, nes parama tokiems darbams nebūtų išmokėta. Atsakovė ieškovės prašymu parengė bei tikslino malkų džiovyklos pamatų planą. Pamatų planą braižė (parengė) atsakovės darbuotojas, plane užsakovu nurodyta ieškovė, plane vykdytoju nurodyta atsakovė. Gelžbetonio plokštės pamatai buvo įrengti ieškovės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytus darbus atliko ieškovės surastas fizinis asmuo, ieškovė pati kontroliavo atliekamų darbų eigą, tikrino atliekamų darbų kokybę, priėmė atliktą darbų rezultatą ir jokių pretenzijų nepareiškė, iš darbus atlikusio asmens gavo ir persiuntė atsakovei sąskaitą apmokėjimui, verslo liudijimo kopiją, atliktų darbų ataskaitą, iki šiolei naudojasi atliktu darbų rezultatu. Atsakovė apmokėjo fiziniam asmeniui 7 643,63 Eur sumą už malkų džiovyklos pamatų klojimo darbus. Už minėtus darbus ieškovė buvo įsipareigojusi kompensuoti (apmokėti) atsakovei gavusi paramą iš NMA. Kilus ginčui, paaiškėjo, jog atsakovė nesikreipė į NMA dėl paramos gavimo, be to, ji siekia teismo keliu atgauti už Įrangą sumokėtas sumas, todėl tai reiškia, jog atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė kompensuotų 7 643,63 Eur sumą.

9.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės žodiniu prašymu jos veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), buvo įrengta asfalto danga. Tuo pagrindu 2019 m. rugsėjo 3 d. atsakovė sudarė rašytinę statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangove UAB „Aukštaitijos traktas“ dėl asfalto dangos įrengimo, adresu (duomenys neskelbtini) 2) bendrai 24 853,40 Eur sumai. Ši rangos sutartis buvo tinkamai ir visiškai įvykdyta, t. y. 2019 m. rugsėjo 13 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu Nr. 1 atlikti darbai, t. y. asfalto danga, adresu (duomenys neskelbtini) buvo įrengta ir perduota ieškovei, šios patikrinta bei iki šiolei naudojama. Jokių pretenzijų dėl įrengtos asfalto dangos nebuvo pareikšta. Atsakovė apmokėjo rangovei UAB „Aukštaitijos traktas“ už asfalto dangos įrengimą. Už minėtus darbus ieškovė buvo įsipareigojusi kompensuoti (apmokėti) atsakovei gavusi paramą iš NMA, tačiau kilus ginčui paaiškėjo, jog ieškovė nesikreipė į NMA dėl paramos gavimo, be to ji siekia teismo keliu atgauti už Įrangą sumokėtas sumas, todėl tai reiškia, jog atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė kompensuotų 24 853,40 Eur sumą.

10.       Atsakovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. parengė remonto darbų sąmatą, ši sąmata buvo derinta ir su ieškove, ir su Įrangą apdraudusia draudimo bendrove. Derinant sąmatą, ieškovė ir draudimo bendrovei prašant, atsakovė atliktiniems darbams pritaikė nuolaidą, vėliau 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė galutinę suderintą darbų sąmatą ir defektavimo aktą. Įranga buvo remontuojama nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. sausio 9 d. Prieš pradedant Įrangos remonto darbus, ieškovei buvo pateikta pasirašyti 2019 m. gruodžio 16 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog atsakovė už 44 165,00 Eur atliks Įrangos po gaisro remonto darbus. Ieškovė vilkino šios sutarties pasirašymą, tačiau suderindama darbų sąmatą minėtai sumai, faktiškai pritarė tokios sutarties sudarymui ir vykdymui, vadinasi prisiėmė prievolę apmokėti už atliktus darbus, priimti atliktų darbų rezultatą. 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovei buvo pateikta išvada dėl kilusio pirmojo gaisro. Įrangos remontui einant į pabaigą, ieškovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti sutartį dėl Įrangos remonto, 2020 m. sausio 10 d. atsisakė priimti ir apmokėti sąskaitą, atsisakė priimti faktiškai atliktų darbų dalį. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė žinojo ir pilnai suprato, jog Įrangai garantija netaikoma, o Įranga bus remontuojama iš anksto aptarta kaina ir sąlygomis, todėl šalys derino atliktinų darbų apimtis ir darbų kainą. Garantijos galiojimo atveju, šalims nebūtų prasmės derėtis dėl papildomų darbų, derinti atliktinų darbų apimtį ir kainą ir t.t. Taigi, atsakovė vykdydama šalių susitarimą atliko beveik visus sutartus negarantinius Įrangos remonto darbus ir pateikė sąskaitą apmokėjimui, tačiau ieškovė faktiškai gavusį atliktų darbų rezultatą (negalutinį) be pagrindo atsisakė už atliktus darbus apmokėti, be pagrindo atsisakė atliktų darbų rezultatą priimti, savavališkai pradėjo naudoti Įrangą. Nurodyti šalių veiksmai ir elgesys rodo šalių susitarimą dėl negarantinių Įrangos remonto darbų atlikimo bei remonto atlikimą, todėl ieškovė turi prievolę už faktiškai atliktus Įrangos remonto darbus apmokėti atsakovei 44 165,00 Eur skolą.

11.       Atsakovė nurodė, kad nesutinka su vienašaliu Sutarties nutraukimu ir Sutarties nutraukimą laiko neteisėtu, kadangi Sutarties nutraukimui nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo, be to, buvo pažeista Sutarties nutraukimo tvarka, o reikalavimas nutraukti Sutartį turėjo būti reiškiamas teisme. 2020 m. vasario 26 d. Pranešimas apie Sutarties nutraukimą nėra aiškus ir negali būti laikomas įspėjimu apie vienašalį sutarties nutraukimą, kadangi jame nurodyti alternatyvūs reikalavimai, be to, pačiame Pranešime nurodyta, jog dėl Sutarties nutraukimo bus kreiptasi į teismą, taigi atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog šalių ginčas dėl Sutarties nutraukimo bus sprendžiamas teisme. Atsakovės vertinimu, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, todėl nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, o Sutartį – galiojančia. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų ar draudžiamų veiksmų dėl kurių būtų pagrindas išvadai dėl pagrindo nutraukti sutartį buvimo, atsakovės veiksmuose nėra jokios kaltės dėl ieškovei neteisingai eksploatuojant Įrangą atsiradusių pasekmių, kadangi abu kartus Įrangoje kilę gaisrai buvo sąlygoti neteisinga Įrangos eksploatacija, nesilaikant Įrangos eksploatavimo taisyklių ir sąlygų. Be to, pagal Sutarties priedą – Techninę dokumentaciją (skyriuje „Garantiniai įsipareigojimai) 5.5 punktą, esant gaisrui ir kitoms nuo pardavėjo nepriklausančioms priežastims, garantiniai įsipareigojimai Įrangai negalioja arba netaikomi.

12.       Atsakovė pažymėjo, kad būtent ieškovė pažeidė Sutarties sąlygas dėl visos Įrangos kainos sumokėjimo laiku, taip pat dėl tinkamo Įrangos eksploatavimo. Ieškovė neįsirengusi priešgaisrinės sistemos, pati prisiėmė sau riziką, taip pat pati prisiėmė riziką eksploatuoti nepabaigtą remontuoti, neišbandytą ir nepaleistą į eksploataciją Įrangą. Taigi, nurodytas ieškovės elgesys neteisingai eksploatuojant Įrangą, taip pat neįsirengus priešgaisrinės apsaugos sistemų, eksploatuojant nepabaigtą remontuoti Įrangą, rodo ieškovės neteistus veiksmus, kaltę bei pavojingą bei rizikingą elgesį eksploatuojant Įrangą, todėl dėl kilusių gaisrų Įrangoje yra atsakinga būtent ieškovė, bet ne atsakovė, kas reiškia, jog atsakovė neturėjo jokio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. kovo 27 d. dėl atsakovės kaltės. Priteisė iš atsakovės 159 590,00 Eur sumą už malkų džiovinimo įrangą pagal Sutartį sumokėtą kainą, 933,34 Eur nuostolius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 160 523,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 379,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

14.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės išreikšta pozicija, kad iš Pranešimo apie Sutarties nutraukimą nėra aišku, jog ieškovė nutraukia Sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo. Teismas sprendė, kad minėtame Pranešime buvo aiškiai nurodytos priežastys, kodėl nutraukiama Sutartis ir išreikštas reikalavimas grąžinti sumokėtą sumą. Todėl atsakovė turėjo suprasti, kad vien sumokėtos sumos reikalavimas grąžinti per 30 dienų, reiškia Sutarties vienašališką nutraukimą CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė nurodė, kad kreipsis į teismą dėl Sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė negalėjo suprasti Pranešimo turinio ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovės kaltės nuo Pranešimo išsiuntimo dienos praėjus 30 dienų, t. y. nuo 2020 m. kovo 27 d. dėl esminio Sutarties pažeidimo.

15.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad abu gaisrai kilo dėl atsakovės kaltės, pastarajai netinkamai suvirinus džiovinimo kamerą, neįrengus vakuuminio slėgio sistemos, nesumontavus gaudyklės, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti Sutartį ir pagrįstai reikalauja grąžinti visą atsakovei sumokėtą sumą už įrangą, t. y. 180 130,00 Eur.

16.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, nustatė, kad ieškovė pagrindė tik 20 m3 apdegusių malkų kiekį, todėl priteisė tą kiekį atitikusią 933,34 Eur nuostolių sumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad konteinerių pasigaminimas buvo reikalingas atsakovei, kad pastaroji galėtų pilnai išnaudoti įrangos pajėgumus, tačiau tai buvo ieškovės sprendimas ir savo darbo organizavimo palengvinimas, ji pati prisiėmė riziką dėl jų panaudojimo. Įvertinęs tai, kad ieškovės veikla yra malkų džiovinimas, aplinkybių, kad šia veikla toliau nebeužsiims ieškovė nenurodė, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad išlaidų už konteinerius kompensuoti atsakovė neturi.

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalys Sutartyje nėra susitarusios dėl palūkanų mokėjimo už netinkamą Sutarties vykdymą, taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir priteisė 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes, kas buvo užsakovu dėl asfalto dangos įrengimo, kam buvo priduoti darbai ir pateikta sąskaita apmokėjimui, konstatavo, kad aikštelės asfalto darbai įėjo į Įrangos kainą ir ieškovė mokėti už jos įrengimą neprivalo. Teismas sprendė, kad iš pačios atsakovės pateiktos siūlomos Įrangos specifikacijos matyti, kad į Įrangos kainą įėjo aikštelės įrengimas Įrangai pastatyti, o Sutarties kaina atitinka antram komerciniam pasiūlymui, kuriame numatyta tik viena Įranga ir kuriame nėra nurodyta, kad aikštelė neįeina į įrangos kainą. Aikštelė buvo įrengta dar iki ieškovei pradedant eksploatuoti malkų džiovinimo įrangą (2019 m. rugsėjo 25 d.), todėl teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad jokių darbų ieškovė nebuvo užsakiusi atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikė pagrįstu šioje dalyje reikalavimu sumažinti grąžintinos sumokėtos už Įrangą sumą, t. y. 20 540 Eur suma, kurią atsakovė yra sumokėjusi už asfalto dangos darbus savo rangovui. Teismas nurodė, kad asfalto danga yra statinys pagal Statybos įstatymo nuostatas. Šio statinio išsikelti atsakovė neturi galimybės, nes asfalto danga nėra kilnojamas daiktas, ji lieka ieškovei, kuri ja naudosis, todėl paliekant asfalto dangą ieškovei neminusavus jos įrengimo kaštų, ieškovė praturtėtų atsakovės sąskaita.

19.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 7 643,63 Eur sumos už įrengtą gelžbetoninę plokštę, priteisimo, nurodė, šie atlikti darbai buvo Įrangos sudedamoji dalis ir negali būti traktuojama kaip skola už atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tarp šalių buvus susitarimą atlikti kokius tai statybos rangos darbus, kuriuos būtų užsakiusi ieškovė ir kurie būtų atlikti jos atskirų poreikių tenkinimui, bet ne malkų džiovinimo įrangos montavimui ir naudojimui. Teismas pabrėžė, kad be pamatų, kurių planas yra pateiktas byloje ir plokštės, kuri buvo reikalinga Įrangos pastatymui, pajungimui, įžeminimui, atsakovės parduota įranga nebūtų tinkama naudojimui.

20.       Pirmosios instancijos teismas priešieškinio dalį dėl išlaidų priteisimo už atlikto remonto darbus atmetė. Teismas nustatė, kad Įranga ieškovei buvo perduota 2019 m. rugpjūčio 31 d., gaisras įvyko 2019 m. gruodžio 9 d., garantijos laikotarpis nebuvo pasibaigęs ir ieškovė negali atsakyti už jo pasekmių šalinimą, t. y. kad atsakovė turėjo kokių tai išlaidų remontuojant įrangą jos garantiniu laikotarpiu. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad sąmatos derinimas pagrindžia, kad garantinis laikotarpis nesiskaičiuoja, ar kad 5 000,00 Eur nesumokėjimas už Įrangą naikina garantinį terminą. Šalių pasirašyta Sutartis nenumatė, kad nesumokėjus kokios tai dalies sumos už priduotą Įrangą, negaliotų garantinis terminas.

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys buvo patenkintas 83 proc., priešieškinis 25 proc., todėl šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų išlaidų už ekspertizių atlikimą, ekspertų apklausą ir liudytojų apklausą, nustatė, kad tiek liudytojų parodymai, tiek atliktos ekspertizės paneigia atsakovės teiginius dėl gaisrų kilimo priežasčių, todėl šių išlaidų atsakovės naudai nepriteisė.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą, papildomai priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 31 686,37 Eur dydžio nuostolius, bei šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai: priteisti iš atsakovės 159 590,00 Eur už malkų džiovinimo įrangą pagal Sutartį sumokėtą kainą, 32 619,68 Eur nuostolius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 192 209,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 888,56 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su priteistinais nuostoliais už pagamintus 42 vnt. metalinius konteinerius, kuriuose buvo džiovinamos malkos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas dėl konteinerių pasigaminimo buvo priimtas ieškovės darbo palengvinimui ir dėl to ji prisiėmė riziką dėl jų panaudojimo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Visų pirma, kvietime pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą, buvo aiškiai nurodyti reikalavimai prekei: džiovinimo talpa ne mažiau kaip 60 m3, tai yra 20 konteinerių × 3 m3 yra 60 m3. Be to, pagal pateiktus pamatų brėžinius matyti, kad oro paėmimo angų taip pat yra 20 vnt., tai yra po vieną kiekvienam konteineriui. Netgi atsakovės teismui pateiktoje specifikacijoje, kuri ieškovei net nebuvo įteikta, yra nurodyta, kad medienos pakrovimas – vagonėliais. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad konteinerių pasigaminimas buvo reikalingas atsakovei, kad pastaroji pilnai išnaudotų savo įrangos pajėgumus. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad norint naudoti mobilią malkų džiovinimo įrangą pagal Sutarties sąlygas – vienu metu džiovinti 60 m3 malkų, buvo būtina pasigaminti ir naudoti konteinerius. Be to, Įranga yra pagaminta atsakovės, tai yra vienetinis įrenginys, pirmas toks rinkoje, todėl metaliniai konteineriai, kurie pagaminti individualiai pagal atsakovės pagamintos Įrangos matmenis / konstrukciją, tai yra konteineriai yra pritaikyti būtent atsakovės pagamintai Įrangai bei jokiai kitai netinka. Vienintelis galimas konteinerių pirkėjas nagrinėjamu atveju galėtų būti tik atsakovė. Ieškovė konteinerių realizuoti faktiškai neturi galimybės, taip pat jų neturi galimybės naudoti ir tolimesnei veiklai, nes ieškovė neturi kitos džiovyklos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pateisinamos išlaidos už konteinerių gamybą, kurias ieškovė patyrė, yra 19 171,73 Eur. Ieškovės vertinimu teismas neįvertino byloje pateiktų visų dokumentų, kurie patvirtina, kad ieškovės nuostoliai susiję su konteinerių gamyba, kurie gali būti naudojami tik su atsakovės pagaminta malkų džiovykla ir daugiau nėra tinkami naudoti kitam tikslui bei iš esmės nėra likvidūs kaip savarankiški gaminiai, todėl ieškovė įrodė 31 686,37 Eur dydžio nuostolius, kurie pirmosios instancijos teismo turėjo būti priteisti iš atsakovės.

23.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą:

23.1.                      Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. kovo 27 d. dėl atsakovės kaltės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti arba bylą šioje dalyje nutraukti;

23.2.                      Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovės 159 590,00 Eur sumą už malkų džiovinimo įrangą pagal Sutartį sumokėtą kainą, 933,34 Eur nuostolius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 160 523,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5379,91 turėtų bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.

24.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškinio reikalavimą ir pripažinęs, kad Sutartis yra vienašališkai nutraukta nuo 2020 m. kovo 27 d. dėl atsakovės kaltės ir konstatuodamas šį faktą, neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ginčo nagrinėtinumą teisme, neteisingai nustatė ir neteisingai sprendė, kad pareikštas reikalavimas sukurs ieškovei materialinių teisių, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti arba civilinę bylą šioje dalyje nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu;

24.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadas, jog atsakovės Pranešimas apie Sutarties nutraukimą yra aiškus ir tinkamas, bei kad Sutartis dėl atsakovės kaltės yra nutraukta 2020 m. kovo 27 d., neteisingai vertino tokio Pranešimo turinį bei Pranešimo išsiuntimą patvirtinančius duomenis, ieškovės elgesį nesiekiant grąžinti Įrangos, todėl padarė neteisingas išvadas ir neteisingai taikė ir aiškino CK 6.217 straipsnio 1 dalies, 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo dalyje priėmimą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovė turėjo teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti Sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, neįvertino to, jog Pranešimas buvo grindžiamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta pirkėjo teise grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl neteisingai sprendė, jog Sutartis galėjo būti vienašališkai nutraukta ne teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovė įsigijo Įrangą, į kurios sudėtį įėjo malkų džiovinimo įranga, gelžbetonio plokštė ant kurios sumontuota Įranga ir asfalto aikštelė, kuri teismo manymu vertinama kaip statinys pagal Statybos įstatymo nuostatas, neteisingai sprendė, jog dėl Įrangos, kurios sudėtyje yra nekilnojamasis daiktas (statinys) (asfalto aikštelė) Sutartis galėjo būti vienašališkai nutraukta ne teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis); 

24.3.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl aplinkybių, sudariusių pagrindą vertinti Sutarties pažeidimus esant esminiams bei laikant Sutarties nutraukimą teisėtu, pažeidė CPK 12, 176, 177, 178, 179, 181, 183, 185 straipsnių nuostatas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias CPK nuostatas, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė tik ieškovės pateiktiems įrodymams. Ieškovė nurodė, jog Įranga yra nekokybiška, nesaugi, nes joje du kartus kilo gaisrai, todėl tai laikė esminiu Sutarties pažeidimu ir tuo pagrindu Sutartį vienašališkai nutraukė dėl atsakovės kaltės. Nors byloje ieškovė kėlė klausimą dėl Įrangos nesaugumo, tačiau net ir gavus teismo ekspertų ekspertizės bei papildomos ekspertizės aktus, šis ieškovės teiginys nepasitvirtino, tokių išvadų teismo ekspertizės aktuose nėra, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovė turėjo pagrindą dėl Įrangos nesaugumo vienašališkai nutraukti Sutartį. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog ieškovė esminį sutarties pažeidimą, kaip pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, kildina iš Įrangoje kilusio antrojo gaisro, kas atsakovės manymu, nėra teisinga. Tai, jog nuo 2020 m. sausio 9 d. iki antrojo gaisro (2020 m. sausio 27 d.) eksploatuojant Įrangą joje kilo gaisras, dėl to yra kalta pati ieškovė, nes šios Įrangos neturėjo teisės naudoti;

24.4.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar buvo pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo dėl Įrangos saugumo, neteisingai įvertino byloje teismo ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadas, todėl padarė neteisingas išvadas dėl atsakovės kaltės Įrangoje kilus dviem gaisrams. Teismo ekspertizės aktų išvados paneigia tiek ieškovės, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, jog Įranga yra nesaugi, nekokybiška, netinkama ją saugiai eksploatuoti. Be to, byloje apklausti priešgaisrinės tarnybos specialistai, nurodė, jog jokie gaisrinės saugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato specialių gaisrinės saugos reikalavimų, leidimų ar derinimų Įrangai, taigi tokios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius dėl Įrangos nesaugumo gaisrinės saugos požiūriu;

24.5.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo ekspertizių aktų išvadas, taip pat vertindamas draudimo pasamdyto gaisrų eksperto paaiškinimus teisme, jog nebuvo numatytas karšto oro recirkuliacinių kanalų valymas bei kad toks valymas apsukintas ir padarydamas išvadą, jog tai turėjo įtakos gaisrų kilimui, įrangos nekokybiškumui, neteisingai vertino minėtų asmenų paaiškinimus, išvadas, todėl jų pagrindu padarė neteisingas išvadas. Atsakovė pažymėjo, kad teismo ekspertams įvykio vietoje kartu su šalimis apžiūrint Įrangą, buvo atsakovės parodyta, kaip nuimti angos metalinį tinklelį bei kaip išvalyti angas, tą teismo ekspertai be vargo ir be papildomų pastangų ir padarė. Taigi nurodytos aplinkybės rodo, jog Įranga galėjo lengvai būti valoma, tam buvo sudarytos sąlygos, valymas nereikalavo jokių specialių įgūdžių ar žinių, ar specialių priemonių, taigi pirmosios instancijos teismas tai taip pat turėjo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog Įrangos valdymo negalima buvo reguliuoti mažinant ventiliatoriaus apsukas bei užaukštinant temperatūrą, neteisingai vertino Įrangos veikimo principą bei šią pagrindžiančią dokumentaciją, taip pat be pagrindo neatsižvelgė ir į gamintojo (atsakovės) paaiškinimus šio klausimo sprendimo kontekste, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kurios nulėmė neteisingos bylos išsprendimą;

24.6.                      Pirmosios instancijos neteisingai sprendė, kad egzistuoja pagrindas vienašališkam Sutarties nutraukimui dėl to, jog Įranga suprojektuota ir pagaminta neužtikrinant oro kanalų valymo ir neįrengus prieigos prie jų išvalymo, kas lėmė esminį Sutarties pažeidimą bei sudaro pagrindą vienašališkam Sutarties nutraukimui. Vien dėl nurodytos priežasties vienašališkai nutraukti Sutartį, yra neteisinga. Gaisrų kilimą sąlygojo pačios ieškovės neteisingas Įrangos eksploatavimas;

24.7.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės vadovo ir ieškovės darbuotojo A. Stipinio paaiškinimus dėl apmokymo naudotis Įranga bei padarydamas išvadas, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji yra tinkamai apmokiusi ieškovės paskirtą asmenį naudotis Įranga, kokių saugumo priemonių būtina laikytis su ja dirbant, neteisingai sprendė, jog ieškovės darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti naudotis Įranga. Atsakovė pažymėjo, kad nuo Įrangos eksploatavimo pradžios 2019 m. rugsėjo 25 d. iki pirmojo gaisro 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovė atliko 29 malkų džiovinimo ciklus ir išdžiovino 1 885 m3 medienos, nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 27 d. (antro gaisro) ieškovė atliko 9 malkų džiovinimo ciklus ir išdžiovino apie 500 m3 medienos. Taigi, aptartos Įrangos naudojimo laikotarpis, intensyvumas, įvairios medienos rūšių skirtingais režimais džiovinimas rodo, jog ieškovės darbuotojai buvo tinkamai apmokyti kaip teisingai ir saugiai naudotis Įrangą. Tai, jog atsakovė negali pateikti rašytinių įrodymų, jog ji apmokė ieškovės darbuotojus, kaip teisingai naudoti Įranga, ar kad neišdavė pažymos apie apmokymus, visai nereiškia, jog tokie apmokymai nebuvo vykdomi, ar kad ieškovės darbuotojai nebuvo apmokyti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar buvo apmokyti ieškovės darbuotojai teisingai naudotis Įranga, turėjo atskirai vertinti Įrangos naudojimą iki pirmojo gaisro, bei iki antrojo gaisro, kadangi abiem atvejais pagal abi Sutartis, ieškovės darbuotojai turėjo būti du kartus atskirai apmokyti, kaip teisingai naudotis Įranga;

24.8.                      Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog Įranga buvo neteisingai eksploatuota, o Įrangos kompiuterinių programų archyvinius duomenis laikydamas nepatikimais, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Atsakovės vertinimu, tiek iki pirmojo gaisro kilimo, tiek iki antrojo gaisro kilimo kompiuteriniai duomenys gauti iš to paties kompiuterio, abiem atvejais tokių gavime abi šalys kartu nedalyvavo, tačiau tokie duomenys vien dėl to negali būti laikomi nepatikimais. Juolab, kad minėti duomenys patvirtina, kad nuo Įrangos eksploatavimo pradžios iki pirmojo gaisro iš 29 džiovinimo ciklų, tik 5 džiovinimai buvo atlikti laikantis Sutarties sąlygų (nuo 1 iki 20, 25, 29 džiovinimo ciklų, operatoriaus užduota temperatūra viršydavo 120 laipsnių, 21–24,26,27,28, džiovinimo ciklų operatoriaus užduota temperatūra neviršijo 120 laipsnių). Taigi akivaizdu, kad Įranga iki pirmojo gaisro ieškovės buvo eksploatuojama pažeidžiant Įrangos eksploatavimo sąlygas ir Sutarties nuostatas, sąmoningai nesilaikant gamintojo nurodymų dėl maksimalios malkų džiovinimo temperatūros ribos ir ją beveik visais džiovinimo ciklų atvejais viršijant. Todėl Įrangos užsidegimą sąlygojo ne Įrangos kokybė (brokas), bet paties Įrangos eksploatuotojo neteisėti veiksmai – sąmoningas ir tęstinio pobūdžio neteisingas Įrangos eksploatavimas. Tai, jog papildomos ekspertizės akte nurodyta, jog Įrangos dokumentacijoje nebuvo numatyta karšto oro kanalų valymas, visai nereiškia, jog jie neturėjo būti valomi, nes valyti šiuos kanalus po kiekvieno medienos džiovinimo ciklo atsakovė buvo apmokiusi ieškovės darbuotojus;

24.9.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl 7 643,63 Eur skolos už gelžbetonio plokštės pamatų įrengimą ir padarydamas išvadas, jog gelžbetonio plokštės pamatų įrengimas yra sudėtinė Įrangos dalis, kuri įskaičiuota į Įrangos kainą, kurios atsakovė niekada nereikalavo, neteisingai vertino šį priešieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, taip pat neteisingai vertino šalių susitarimus bei jų elgesį dėl gelžbetonio plokštės pamatų įrengimo, neatskleidė tikrosios šalių valios bei siekiamo tikslo, todėl be pagrindo atmetė šį priešieškinio reikalavimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė siekė gauti paramą iš NMA mobilios džiovyklos įsigijimui, todėl jai buvo svarbu atitikti ir įvykdyti tam tikrus reikalavimus ir sąlygas, o tai reiškia, jog dalį darbų, kaip pamatų medienos džiovyklai įrengimą, turėjo atlikti kiti asmenys, nes parama tokiems darbams nebūtų išmokėta. Gelžbetonio plokštės pamatai buvo įrengti ieškovės prašymu, jos naudai ir interesais bei jos veiklos adresu (duomenys neskelbtini) Nurodytus darbus atliko ieškovės surastas fizinis asmuo, ieškovė pati kontroliavo atliekamų darbų eigą, tikrino atliekamų darbų kokybę, priėmė atliktą darbų rezultatą ir jokių pretenzijų nepareiškė, iš darbus atlikusio asmens gavo ir persiuntė atsakovei sąskaitą apmokėjimui, verslo liudijimo kopiją, atliktų darbų ataskaitą. Už minėtus darbus ieškovė buvo įsipareigojusi kompensuoti (apmokėti) atsakovei, gavusi paramą iš NMA, tačiau tik kilus ginčui, paaiškėjo, jog ieškovė nesikreipė į NMA dėl paramos gavimo. Nurodyti byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti, dėl šių niekaip nebuvo pasisakyta;

24.10.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimą dėl 24 853,40 Eur skolos už asfalto aikštelės įrengimą priteisimo ir padarydamas išvadą, jog asfalto dangos įrengimo kaina apėmė ir bendrą Įrangos kainą, neteisingai vertino su šia priešieškinio dalimi susijusius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Nors ši priešieškinio dalis buvo faktiškai patenkinta ir asfalto aikštelė palikta ieškovei, 20 500,00 Eur suma sumažinant už Įrangą grąžintiną sumą, ir toks teismo sprendimas šioje dalyje faktiškai tenkina atsakovę, tačiau apeliacinės instancijos teismas šia teismo sprendimo dalį palikdamas nepakeistą, turėtų šalinti Sprendimo išvadas, jog asfalto aikštelės darbų įrengimo kaina apėmė bendrą Įrangos kainą. Byloje esantys įrodymai patvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl asfalto aikštelės įrengimo ir jos kainos sumokėjimo atidėjimo, bet ne tai, kad asfalto aikštelės įrengimo kaina apima bendrą Įrangos kainą, ar kad asfalto aikštelės ieškovė neprašė įrengti;

24.11.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, jog esant galiojančiai Įrangos garantijai, ieškovė neturi mokėti Įrangos remonto po pirmojo gaisro kainos, ko pasėkoje teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 44 165,00 Eur skolos už Įrangos negarantinį remontą priteisimą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino Sutarties sąlygas dėl garantijos teikimo ir jos apimties, todėl be pagrindo atmetė šį priešieškinio reikalavimą. Atsakovė nurodė, kad Įrangai garantija negaliojo ir neturėjo būti taikoma, o dėl kilusių gaisrų Įrangoje ir nuostolių atsiradimą atsakovė nėra atsakinga ir nėra jokios jos kaltės, kadangi pati ieškovė pažeidė Sutarties sąlygas tiek dėl visos Įrangos kainos sumokėjimo laiku, tiek dėl tinkamo Įrangos eksploatavimo. Šiuo atveju ieškovė, neįsirengusi priešgaisrinės sistemos, pati prisiėmė sau riziką, taip pat pati prisiėmė sau riziką eksploatuoti neišbandytą ir nepaleistą į eksploataciją Įrangą. Juolab, kad pagal Sutartį, esant gaisrui ir kitoms nuo pardavėjo nepriklausančioms priežastims, garantiniai įsipareigojimai Įrangai negalioja arba netaikomi;

24.12.                      Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkindamas ieškinio reikalavimą ir priteisdamas ieškovei iš atsakovės 933,34 Eur nuostolius už gaisrų metu apdegusių malkų 20 m3 kiekį bei padarydamas išvadą, jog šią nuostolių sumą turi atlyginti atsakovė, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas ir be pagrindo priteisė šią nuostolių sumą. Atsakovės vertinimu, nors byloje esantys duomenys rodo, jog gaisrų metu galėjo apdegti 20 m3 malkų, tačiau tai visai nereiškia, jog malkos sudegė ir nebuvo tinkamos naudoti pagal jų paskirtį. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie rodytų apdegusių malkų panaudojimą, utilizavimą, negalėjimą jų realizuoti, mažesnio pelno gavimą ir kt. Be to, abu gaisrai kilo dėl pačios ieškovės kaltės neteisingai eksploatuojant malkų džiovyklą;

24.13.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1–4 dalyse nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė neteisingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino: vieną ieškovės neturinio pobūdžio reikalavimą dėl pripažinimo, kad sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės, dalį procesinių palūkanų reikalavimo (vietoje, ieškiniu prašytų 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo – teismas priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, ir dalį turtinio pobūdžio reikalavimo priteisdamas 160 523,34 Eur sumą, o atmetė 53 892,60 Eur. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas 73,83 proc., bet ne 83 proc. Pirmosios instancijos teismas taip pat patenkino: vieną atsakovės priešieškinio turtinio reikalavimo dalį priteisdamas (įskaitydamas) 20 540,00 Eur sumą už asfalto aikštelės įrengimą, o atmetė 61 152,03 Eur priešieškinio reikalavimą, tai pat atmetė vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog atsakovės priešieškinis patenkintas 25,15 proc., bet ne 25 proc. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai išskaičiavo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas;

24.14.                      Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atsakovei priteisti jos patirtų išlaidų už ekspertizės atlikimą, ekspertų ir liudytojų kvietimo į teismą išlaidas bei tokių išlaidų nepaskirstydamas, motyvuojant tuo, jog liudytojų parodymai bei atliktų ekspertizių išvados paneigė atsakovės teiginius dėl gaisrų kilimo priežasčių ir nėra atsakovės naudai, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė neteisingai. Byloje yra duomenys, jog atsakovės sumokėtos sumos už ekspertizes yra 3 777,17 Eur (2 505,83 + 1 271,34), taip pat už ekspertų atvykimą į teismą 184,26 Eur, 200,00 Eur taip pat už liudytojų atvykimą į teismą, taigi viso atsakovė yra apmokėjusi 5 432,77 Eur, kitas sumas (nepanaudotą užstatą) prašant teismo grąžinti, taigi 5 432,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti proporcingai paskirstyta;

24.15.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo priteista iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 160 523,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas, priteisė ieškovei daugiau, nei ji prašė, t. y. priteisė procesines palūkanas ne nuo teismo sprendimo priėmimo, bet nuo bylos iškėlimo teisme, todėl laikytina, jog teismas pakeitė ieškinio dalyje dalyką, taigi tokia aplinkybė sudaro atskirą pagrindą Sprendimo dalyje panaikinimui; 

24.16.                      Atsakovė paaiškino, kad byloje ginčas kilo dėl to, jog ieškovė siekia atsisakyti Sutarties bei, kad jai būtų priteista jos sumokėta suma už Įrangą, būtų atlyginti nuostoliai, priteistos palūkanos už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Byloje buvo nustatyta, jog Įranga yra ieškovės valdyme, ji nėra atsakovei grąžinta, taip pat kartu su teismo ekspertu apžiūrint Įrangą, pastebėta, jog nėra dalies Įrangos (kompiuterio), apie ką pažymėta apžiūros akte. Atsižvegiant į tai, jog Įranga yra pas ieškovę, ji jos nėra grąžinusi atsakovei, o atsakovė nėra šios Įrangos gavusi (susigrąžinusi), pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu nėra išsprendęs restitucijos klausimo, todėl neturėjo jokio pagrindo netaikęs restitucijos priteisti įstatyminių palūkanų ir dar nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

25.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

25.1.                      Apeliantės argumentai, kad teismas turėjo pripažinti, kad norint naudoti mobilią malkų džiovinimo įrangą pagal Sutarties sąlygas – vienu metu džiovinti 60 m3 malkų, buvo būtina pasigaminti ir naudoti konteinerius, yra nepagrįsti ir neteisingi. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie teiktų pagrindą išvadai, jog norint naudoti Įrangą, buvo būtina pasigaminti ir naudoti konteinerius. Nei siūlymuose įsigyti Įrangą, nei Sutarties sąlygose, nei Įrangos techninėje dokumentacijoje, nei kitur, nebuvo numatyta jokių sąlygų, jog norint naudoti Įrangą buvo būtina specialiai pasigaminti metalinius konteinerius, ar kad nepasigaminus konteinerių, Įrangos nebūtų galima buvę naudoti. Be to, byloje pateikti įrodymai, kad ir be metalinių konteinerių Įranga buvo naudojama. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog konteineriai buvo pasigaminti pačios apeliantės (ieškovės) patogumui ir jų pasigaminimo išlaidos neturi būti vertinamos, kaip patirti nuostoliai;

25.2.                      Atsakovė nurodė, kad turi būti atmestas kaip nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visų pirma, ieškovė neturi teisės apeliacinės instancijos teismo reikalauti, kad būtų patenkintas jos apeliacinio skundo reikalavimas ir priteistos 6 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo momento, kadangi ieškinyje suformuotas reikalavimas buvo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo. Antra, byloje nustatyta, jog metaliniai konteineriai yra ieškovės žinioje ir valdyme, taigi priteisus iš atsakovės už konteinerių pagaminimą, susidarytų tokia situacija, kai konteineriai būtų ieškovės žinioje ir valdyme ir jie faktiškai nebūtų perduoti atsakovei, tačiau už juos atsakovė turėtų taip pat mokėti ir palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų konteinerių nuosavybės teisę, t. y. kad konteineriai yra ieškovės nuosavybė, taigi nesant duomenų apie konteinerių savininką, nėra pagrindo spręsti ne tik dėl nuostolių atlyginimo, bet ir spręsti procesinių palūkanų priteisimo klausimų.

26.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, įrodymus įvertino laikydamasis įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių, priimdamas sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmesdamas; 

26.2.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nebuvo laikomasi vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos. Pranešime buvo aiškiai nurodytas 30 dienų terminas reikalavimams įvykdyti. Ieškovei nutraukus Sutartį ir atsakovei neįvykdžius reikalavimo grąžinti sumokėtą kainą bei neatlyginus patirtų nuostolių, ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. pateikė teismui ieškinį, tai yra ieškovė į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 30 dienų terminui;

26.3.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo jokio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovė pažeidė ieškovės teises – pardavė netinkamos kokybės daiktą – mobilią malkų džiovyklą, kurios negali naudoti pagal paskirtį. Pirkėjos tikslas sudarant Sutartį buvo įsigyti tokią malkų džiovinimo įrangą, kurią naudojant būtų užtikrinta pakankamai aukšta džiovinimo kameros temperatūra, malkų džiovinimo trukmė iki 48 val. Šias Įrangos savybes atitinkančią įrangą atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei. Savaime aišku, kad ieškovei buvo svarbu, kad Įrangoje būtų užtikrintas pilnas priešgaisrinis saugumas, nes Įranga turėjo atitikti visus saugos reikalavimus, bei būtų saugi naudoti pagal paskirtį, tačiau esminės ieškovei parduotos prekės kokybinės charakteristikos nebuvo užtikrintos, nes eksploatuojant Įrangą pagal gamintojo nurodymus, ši net du kartus užsidegė, o gaisro priežastis – kibirkštis iš kaitinimo įrenginio. Šiuo atveju ieškovės iš atsakovės įsigytai Įrangai bei jos konstrukcijoms Sutartyje nustatytas garantinis terminas gaisrų metu nebuvo pasibaigęs. Nors atsakovė atsikirsdama į ieškinį teigė, kad Įrangos trūkumai atsirado dėl netinkamo Įrangos eksploatavimo, tai yra didesnės nei 125 laipsnių temperatūros, tačiau atsakovė byloje neįrodė, kad Įranga buvo eksploatuojama netinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias pirkėjo teisių gynimą dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą;

26.4.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad abu gaisrai kilo dėl atsakovės kaltės. Atsakovės teiginiai nėra pagrįsti, neatitinka bylos aplinkybių, atsakovė remiasi tik subjektyviu atskirų įrodymų dalių vertinimu. Ieškovės paaiškino, kad Įrangos nebūtų pradėjusi naudoti po gaisro, jei iš atsakovės nebūtų gavusi priėmimo–perdavimo akto bei patvirtinimo, kad Įrangą galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė veikė pagal atsakovės nurodymus bei pagal atsakovės pateiktą informaciją, todėl atsakovės teiginiai apie Įrangos savavališką naudojimą yra nepagrįsti ir neteisėti. Po pirmo gaisro buvo nustatyta, kad šilumokaitis yra trūkęs, o po antro gaisro šilumokaičio būklė nebuvo nustatyta, nes atsakovė atsisakė įrenginį išardyti. Pati atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų, kad šilumokaitis buvo kokybiškai pagamintas. Priešingai, pagal byloje surinktus įrodymus galima spręsti, kad įrenginys buvo nekokybiškas bei negali būti naudojamas pagal Sutartyje nustatytą paskirtį; 

26.5.                      Atsakovė neįrodė fakto, kad buvo informavusi ieškovę apie karšto oro kanalų valymą, nebuvo apmokiusi ieškovės darbuotojo kaip juos valyti, o byloje apklaustų ekspertų parodymai patvirtina, kad Įrangos konstrukcija yra tokia, kad galimybės išvalyti karšto oro kanalus nėra;

26.6.                      Ieškovei nutraukus Sutartį ir pareiškus reikalavimą grąžinti ne Sutartyje nustatytą Įrangos kainą (185 130,00 Eur), o sumažintą 5 000,00 Eur, tai yra faktiškai sumokėtos kainos dalį (180 130,00 Eur), ieškovė neturi pagrindo mokėti atsakovei 5 000,00 Eur sumą už nekokybišką, pirkėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių neatitinkančią įrangą;

26.7.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl skolos už gelžbetonio plokštės įrengimą. Gelžbetoninė plokštė buvo įrengta pagal atsakovės pateiktus duomenis, joje yra sumontuoti karšto oro padavimo kanalai ir kt., tai yra ji yra pritaikyta būtent pagamintos mobilios malkų džiovinimo įrangos sukomplektavimui / pastatymui. Taigi gelžbetoninės plokštės įrengimas buvo tiesiogiai susijęs su Įrangos pirkimu ir pastatymu bei pardavimu ieškovei, tai yra plokštės įrengimas buvo įskaičiuotas į bendrą Įrangos kainą;

26.8.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo reikia šalinti išvadą, jog asfalto aikštelės darbų įrengimo kaina apėmė bendrą Įrangos kainą. Ieškovės vertinimu, asfalto danga buvo įrengta būtent dėl džiovyklos eksploatacijos, tai yra nesant asfalto dangos nebūtų galimybės transportuoti metalinių konteinerių, kurie buvo pagaminti tikslingai džiovyklos naudojimui. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šį turtą palikti ieškovei bei atitinkamai sumažinti ieškovės reikalavimą atsakovei 20 540,00 Eur;

26.9.                      Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai vertina garantinį terminą. Šalys sudarė atsakovės parengtą Sutartį, kuria susitarė dėl garantijos terminį ir sąlygų, kuriose nėra pateikta jokių nuorodų į apeliaciniame skunde nurodamas nuorodas į „Techninę dokumentaciją“. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės teismui pateikta techninė dokumentacija ieškovei niekada nebuvo įteikta, nebuvo perduota bei nebuvo sudėtinė Sutarties dalis, tai yra jos sąlygos ieškovei negalioja. Ieškovė pažymėjo, kad Įrangos trūkumų šalinimas buvo atliekamas lygiagrečiai kilusio gaisro priežasčių nustatymui, tai yra ieškovė visą savo turtą yra apdraudusi, todėl vykdydama draudimo sutarties sąlygas nedelsiant apie įvykį informavo draudiką, kuris atliko gaisro priežasties tyrimą. Tuo tarpu atsakovė atliko gaisro padarinių šalinimą, o sąmatą ir defektinį aktą rengė tikėdamasi, kad draudikas pripažins gaisrą draudiminiu įvykiu, tačiau atliekant gaisro tyrimą, buvo nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis yra netinkama atsakovės pagaminta įranga bei kilusio gaisro nepripažino draudiminiu;

26.10.                      Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė procesines palūkanas. Šiuo atveju būtent atsakovė naudojasi ieškovės sumokėta pinigų suma ir gauna iš to naudą. Tuo tarpu ieškovė patiria nuostolius, tai yra ieškovė neturi nei prekės, už kurią yra sumokėjusi pinigus bei pakankamai ilgą laiką negauna sumokėtos kainos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl reikalavimo sutartį pripažinti nutraukta dėl atsakovės kaltės

28.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-421/2022).

29.       Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-421/2022).

30.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2018  m.  gruodžio  20  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad tarp šalių sudaryta Sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 217 415,94 Eur sumą, kurią sudaro 180 130,00 Eur suma už malkų džiovinimo įrangą pagal Sutartį ir 37 285,94 Eur nuostoliai; 3) 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. vasario 26 d. kreipėsi į atsakovę, pranešdama, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl atsakovės pateiktos nekokybiškos Įrangos bei reikalaudama per 30 dienų terminą grąžinti jai už Įrangą sumokėtą 180 130,00 Eur kainą bei atlyginti 33 600,00 Eur nuostolius. 

33.       Taigi, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, matyti, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, neginčija Sutarties nutraukimo fakto, o siekia vien atsakovės kaltės, kaip pagrindo jau jos pačios nutrauktai Sutarčiai nutraukti, konstatavimo. Tačiau vienašališkai nutraukus Sutartį, fakto konstatavimas, kad Sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės, nesukurs ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kita vertus, reikalavimo pripažinti, kad sutartis nutraukta dėl kitos šalies kaltės, tenkinimas, reikštų prejudicinio fakto kitam civiliniam ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo nustatymą, o tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai, todėl ir dėl šios priežasties toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo suformuluotas reikalavimas – pripažinti, kad Sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės, nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad pareiškimas apie vienašalį sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris. Tam, kad vienašalis sutarties nutraukimas ir pranešimas apie tai kontrahentui būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, teismas turi atlikti vertinimą, spręsdamas, ar egzistuoja vienašalio sutarties nutraukimo, kaip sandorio, negaliojimo pagrindai. Apie sandorio negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimą teismas sprendžia, išanalizavęs šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 55 punktas). Favor contractus (liet. sutarties išsaugojimo) principas nėra absoliutus ir vienašalis sutarties nutraukimas, laikantis šalių susitarime nustatytų sąlygų ir tvarkos, savaime negali būti pripažintas šio principo pažeidimu. Tačiau, spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 36 punktas).

35.       Kasacinio teismo praktikoje pažeidžiančiais sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principus pripažįstami sutarties šalies veiksmai, kuriais būtų siekiama vienašališkai nutraukti sutartį nesant tam pakankamo įstatyme ar sutartyje įtvirtinto pagrindo ir nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos. Akcentuojama, kad tais atvejais, kai sutartis joje nustatytais atvejais gali būti vienašališkai nutraukta net ir nesant jos esminio pažeidimo, sutarties nutraukimo tvarkos laikymasis įgyja dar didesnę svarbą, nes kita sutarties šalis gali visiškai nesitikėti sutarties nutraukimo ir dėl to nukentėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013  m.  kovo  28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Be to, net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

36.       CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

37.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. vasario 26 d. Pranešimu kreipėsi į atsakovę pranešdama, kad vadovaujantis CK 6.334 straipsniu, 6.217 straipsniu, 6.218 straipsniu, ji vienašališkai nutraukia šalių sudarytą Sutartį bei reikalauja, kad atsakovė per 30 dienų nuo Pranešimo gavimo dienos grąžintų ieškovei už malkų džiovinimo įrangą sumokėtą 180 130,00 Eur kainą bei per 30 dienų nuo šio Pranešimo gavimo dienos atlygintų ieškovei atsiradusius nuostolius dėl gaisro pasėkoje sugadintos medienos (malkų), kas iš viso sudaro 33 600,00 Eur. Minėtame Pranešime, be kita ko, buvo nurodyta, kad jeigu per nustatytą terminą atsakovė neįvykdys aukščiau nurodytų reikalavimų ar atsisakys bendradarbiauti su ieškove dėl kitokio pažeistų ieškovės teisių atkūrimo, ieškovė kreipsis į teismą su ieškiniu dėl vienašališko sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-55). Atsakovė, atsakydama į ieškovės Pranešimą, 2020 m. kovo 9 d. pateikė ieškovei prašymą pateikti Pranešime nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-55).

38.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino tokio Pranešimo turinį bei Pranešimo išsiuntimą patvirtinančius duomenis, ieškovės elgesį nesiekiant grąžinti Įrangos, todėl padarė neteisingas išvadas ir neteisingai taikė ir aiškino CK 6.217 straipsnio 1 dalies, 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas, o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo dalyje priėmimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

39.       Iš Pranešimo turinio nustatyta, jog ieškovė informavo atsakovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminio nupirktos Įrangos trūkumo, yra nustatytas terminas per kurį atsakovė turi grąžinti ieškovės sumokėtą sumą už Įrangą bei patirtus nuostolius, yra pateikta nuoroda į teisės normas, reglamentuojančias vienašališką sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės teiktas Pranešimas iš esmės atitinka CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, atsakovė buvo tinkamai informuota apie ketinimą nutraukti Sutartį, o vien ta aplinkybė, jog Pranešime buvo nurodyta galimybė kreiptis į teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, savaime nepaneigia ieškovės pakankamai aiškiai išreikštos valios vienašališkai nutraukti sutartį dėl Įrangos esminių trūkumų. Taip pat byloje nenustatyta, jog ieškovė, pasinaudodama teise vienašališkai nutraukti sutartį, elgėsi nesąžiningai. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu vertinti, kad pranešimas sudarė pagrindą dviprasmiškai suprasti jo turinį, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui turi tai, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl šioje nutartyje plačiau pasisakytina dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo

40.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

41.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 22 punktas).

42.       Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

43.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė (pirkėja) pareiškė teisme reikalavimą priteisti už nekokybišką Įrangą sumokėtus pinigus. Šis ieškovės reikalavimas grindžiamas įsigytos Įrangos kokybės trūkumais dėl kurių neįmanoma jos naudoti pagal paskirtį.

44.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė turėjo teisę dėl esminio Sutarties pažeidimo vienašališkai nutraukti Sutartį, nurodė, jog jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadas, todėl padarė neteisingas išvadas dėl atsakovės kaltės Įrangoje kilus gaisrams. Apeliantės vertinimu, būtent dėl ieškovės netinkamo Įrangos eksploatavimo kilo gaisrai, nes kelis džiovinimo ciklus temperatūra buvo pakilusi iki 130 ? temperatūros, be to, ieškovė nevalė oro cirkuliacinės sistemos, kurioje kaupėsi džiovinamos medienos dalelės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

45.       Pirma, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Įranga buvo eksploatuojama netinkamai, nesilaikant gamintojo nurodymų bei, kad tai turėjo įtakos gaisrams kilti, o gaisrų kilimo priežastis iš esmės grindė subjektyviu situacijos vertinimu. Iš byloje pateiktos Įrangos Techninės dokumentacijos matyti, kad visą džiovinimo procesas buvo automatizuotas, o duomenų, jog Įrangos trūkumai jį eksploatuojant atsirado dėl ieškovės fizinio įsikišimo, nenustatyta. Be to, Techninėje dokumentacijoje nurodyta, kokie veiksmai turi būti atlikti paruošiant džiovyklą eksploatavimui (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-2708), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad Įrangos ortakius buvo būtina išvalyti, byloje taip pat nepateikta. Be to, nors atsakovė teigė, kad Įrangos trūkumai atsirado dėl pakilusios 130 ? temperatūros, tačiau byloje pateiktas šilumokaičio metalo sertifikatas, iš kurio matyti, kad esant aukštai +130 ? temperatūrai metalo profiliai patiria nedidelį nusidėvėjimą (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-4607), todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog pakilusi temperatūra turėjo esminės reikšmės metalo savybėms ir trūkumai atsirado dėl pakilusios temperatūros. Taigi, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog Įrangos trūkumai ir gaisro priežastis atsirado nesilaikant gamintojo reikalavimų ir netinkamai ją eksploatuojant, o atsakovės samprotavimai, jog ieškovės darbuotai buvo apmokyti, kad po kiekvieno medienos džiovinimo ciklo turi būti išjungiama Įranga, mediena išvežama iš džiovinimo kameros, turi būti išvalyti džiovinimo kameroje grindyse įrengti karšto oro kanalai (necirkuliacine? sistema), grindinys, nepagrįsti objektyviais duomenimis, t. y., techninėje dokumentacijoje tokie reikalavimai neaptarti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas, kad ieškovė įrodytų, jog ji nebuvo apmokyta ar jai nebuvo suteikta atsakovės minima informacija, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Todėl būtent atsakovei, teigiančiai, jog ieškovė nesilaikė jos pateiktų įrangos eksploatavimo nurodymų, tenka procesinė našta įrodyti, jog jį tinkamai įvykdė pareigą pateikti informaciją apie Įrangos saugų naudojimą, ypač įvertinant galimą užsidegimo riziką. 

46.       Antra, byloje nustatyta, kad ieškovė siekė įsigyti Įrangą, kurios techninę specifikaciją nurodė Kvietime pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-55). Atsakovė, pateikdama ieškovei pasiūlymą, patvirtino, kad siūloma įsigyti Įranga yra nauja ir nenaudota bei atitinka Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus, taip pat atitinka ieškovės pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus (pirkėjo lūkesčius) (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-55). Įrangos eksploatavimo metu kilo du gaisrai. Iš byloje pateiktų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktų matyti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. kilo gaisras ieškovės malkų džiovykloje, kurio metu apdegė 15 m3 malkų, buvo sugadinta džiovinimo metalinė įranga, nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – džiovinimo proceso metu degioms kibirkštims patekus ant malkų; 2020 m. sausio 27 d. įvyko gaisras ieškovės džiovykloje, kurio metu apdegė 5 m3 malkų, aprūko džiovyklos patalpos. Gaisro kilimo priežastis – kibirkštis iš kaitinimo įrenginio (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-55). Po pirmąkart įvykusio gaisro atsakovės atstovai atliko medienos džiovinimo įrangos, esančios ieškovės teritorijoje, apžiūrą, ir 2019 m. gruodžio 12 d. parengė ieškovės medienos džiovinimo įrangos defektavimo aktą, kuriuo nustatė Įrangos defektus. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 9 d. malkų džiovykloje gaisro kilimo priežastis buvo įtrūkęs šilumokaitis, iš kurio į karšto oro recirkuliacinę sistemą galėjo patekti degančio kieto kurto dalelės, žarijos ar kibirkštys, smulkių medienos dalelių ir / ar dulkių kaupimasis medienos džiovinimo įrangoje ir / ar judėjimas recirkuliacinėje sistemoje bei medienos džiovinimo proceso temperatūra palanki smulkių medienos dalelių ir / ar dulkių šiluminiam savaiminiam užsiliepsnojimui (t. 2, b. l. 71–86). 2021 m. lapkričio 12 d. teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš esmės patvirtinta išvada dėl pirmo gaisro kilimo (t. 3, b. l. 2–14). Be to, pati atsakovė pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Medienos džiovinimo įrangos šilumos patikros išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovės atstovams atliekant Įrangos šilumokaičio patikrinimą dėl gaisro priežasties nustatymo, buvo išmontuotas Įrangos šilumokaitis, kuris perduoda šilumą į džiovinimo kamerą, kuriame buvo pastebėti du metalinės plokštės įtrūkimai. Atsakovės atstovų vertinimu, dėl minėtų šilumokaičio įtrūkimų galėjo šilumokaičio kanalą patekusi medžio dulkė užsiliepsnoti ir patekti ant sausų malkų ir sukelti malkų užsiliepsnojimą džiovinimo kameroje (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-4607). Taigi, aptartų įrodymų visuma, priešingai nei nurodė apeliantė, įrodo, jog Įranga turėjo esminių defektų, todėl negalėjo būti saugiai naudojama pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, jog ne oro recirkuliacinę sistemos valymas, o būtent Įrangos defektai sąlygojo gaisro kilimą, todėl atsakovės samprotavimai dėl netinkamo Įrangos eksploatavimo atmestini kaip nepagrįsti.

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 40-42 punktus), iš esmės teisingai ir pagrįstai sprendė, kad gaisrai kilo dėl netinkamos Įrangos kokybės, Sutarties pažeidimas buvo esminis, nes ieškovė negavo to, ko pagal Sutartį tikėjosi gauti, t. y. saugią Įrangą, kurią galėtų naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį ir gauti iš to atitinkamą naudą. Todėl ieškovė turėjo pakankamą pagrindą nutraukti Sutartį ir pagrįstai reikalauja grąžinti visą atsakovei sumokėtą sumą už Įrangą. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog Įrangos trūkumai atsirado dėl netinkamo jos naudojimo, byloje nenustatyta, o vien atsakovės subjektyvus situacijos vertinimas, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

48.       Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog skirtingai nei sandorio negaliojimo atveju, teismui sprendžiant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo įstatyme nenustatyta pareigą restitucijos pagal nutrauktą sutartį klausimą spręsti ex officio. Priešingai, civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad tik šalis gali spręsti, ar reikalauti iš kitos sutarties šalies grąžinti viską, ką ji yra perdavusi vykdydama sutartį, dėl kurios nutraukimo teisėtumo sprendžiamas ginčas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-969/2021). Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, taip pat priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau nereiškė reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti ginčo Įrangą, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ginčo Įrangos grąžinimo atsakovei klausimo.

Dėl skolos už Įrangos remontą priteisimo 

49.       Pagal CK 6.335 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Garantija šiuo atveju galioja visoms daiktų sudėtinėms dalims, jeigu kas kita nenustatyta įstatymuose ar sutartyje. 

50.       Kokybės garantijos terminai turi svarbią reikšmę ir pirkimo–pardavimo santykiams. Pardavėjas privalo parduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka prikimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Jei įstatyme arba sutartyje (CK 6.335 straipsnio 1 dalis) nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu šie nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Taigi, garantijos termino pasibaigimas lemia pardavėjo suteiktos garantijos pasibaigimą, vadinasi, ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, atsiradusius pasibaigus garantijos terminui, išnykimą. Atsižvelgiant į aptartas bendrąsias sutarčių aiškinimo ir garantinį terminą apibrėžiančias nuostatas, konstatuotina, kad aiškinant daikto kokybės garantiją nustatančias sutarties nuostatas būtina atsižvelgti ne tik į bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir į konkretaus teisės instituto (šiuo atveju – garantinio termino) prigimtį bei paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011  m.  gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2011).

51.       CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

52.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas). Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 32 punktas ir jame nurodyta praktika).

53.       Byloje ginčas kilo dėl to, kad šalys skirtingai supranta ir aiškina garantijos termino (ne)taikymą. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi mokėti už Įrangos remontą po pirmojo gaisro kainos. Atsakovės vertinimu, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, Sutarties sąlygas dėl garantijos teikimo ir jos apimties, todėl be pagrindo atmetė priešieškinio reikalavimą dėl skolos už Įrangos negarantinį remontą priteisimo. Atsakovė vadovaujasi „Technine dokumentacija“, kurios 5.2, 5.5. ir 5.9 punktuose nurodyta, kad pardavėjo garantiniai įsipareigojimai negalioja arba netaikomi, esant neteisingai eksploatacijai, esant nelaimingiems atsitikimams: sprogimams, žaibui, potvyniui, gaisrui, neteisingai ventiliacijai ir kitoms nuo pardavėjo nepriklausančioms priežastims bei jei su įranga dirbo Pirkėjo personalas, raštiškai nesusipažinęs su įrangos veikimu ir teisinga jos eksploatacija. Atsakovės vertinimu Įrangai garantija negaliojo ir neturėjo būti taikoma, o dėl kilusių gaisrų Įrangoje ir nuostolių atsiradimo atsakovė nėra atsakinga ir nėra jokios jos kaltės, kadangi pati ieškovė pažeidė Sutarties sąlygas dėl visos Įrangos kainos sumokėjimo laiku, dėl netinkamo Įrangos eksploatavimo, be to, garantiniai įsipareigojimai Įrangai negalioja, esant gaisrui ir kitoms nuo pardavėjo nepriklausančioms priežastims. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad šalys aiškiai susitarė dėl garantijos sąlygų Sutarties 4 dalyje, Sutartyje jokių nuorodų į atsakovės nurodytą „Techninę dokumentaciją“ nebuvo. Techninė dokumentacija ieškovei niekada nebuvo pateikta ir ji negali būti laikoma Sutarties sudėtine dalimi.

54.       Šalių sudarytos Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad Įrangai pardavėjas (šiuo atveju – atsakovė) suteikia 1 metų garantiją, o Įrangos konstrukcijoms – 10 metų garantiją nuo Įrangos priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Pardavėjas įsipareigoja pašalinti garantinio laikotarpio metu išryškėjusius Įrangos defektus ar gedimus. Įrenginiai keičiami naujais tada, kai defektų arba gedimų neįmanoma pašalinti ar pataisyti arba tada, kai tas pats gedimas pasikartoja trečią kartą garantinio periodo metu (Sutarties 4.2 punktas). Pardavėjas neprisiima atsakomybės už gedimus, atsiradusius dėl netinkamos Įrangos eksploatacijos (Sutarties 4.5 punktas).

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys Sutarties 4.1 punktu aiškiai susitarė dėl Įrangos garantijos sąlygų ir terminų. Tokios garantijos sąlygos ir terminai iš esmės atitinka ir atsakovės Komerciniame pasiūlyme nurodytas Įrangos garantines sąlygas (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-55), todėl jos laikytinos atitinkančios tikrąją Sutarties šalių valią, o „Techninė dokumentacija“ buvo parengta vienasmeniškai atsakovės, kaip pardavėjos, siekiant nurodyti Įrangos funkcijas, informuoti apie saugumo kriterijus, aptarnavimo instrukciją. Duomenų, kad šalys tarėsi dėl „Techninėje dokumentacijoje“ nurodytų papildomų garantijos sąlygų, byloje nenustatyta. Įvertusi tai, kad Įranga ieškovei perduota naudoti 2019 m. rugpjūčio 31 d., teisėjų kolegija sprendžia, gaisro metu (žr. šios nutarties 47 punktą) Įrangai galiojo Sutartimi nustatytas garantinis terminas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gaisro metu Įranga užsidegė garantiniu laikotarpiu ir pagal Sutarties 4.2 punktą, atsakomybė už įrangos remontą tenka pardavėjui – atsakovei. Ieškovė turėjo teisę pasinaudoti garantiniu terminu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 44 165,00 Eur išlaidų priteisimo už atliktus Įrangos remonto darbus.

Dėl skolos gelžbetonio plokštės pamatų įrengimą priteisimo

56.       Atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, susijusią su gelžbetonio plokštės pamatų įrengimu. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl skolos gelžbetonio plokštės pamatų įrengimą priteisimo ir padarydamas išvadas, jog gelžbetonio plokštės pamatų įrengimas yra sudėtinė Įrangos dalis, kuri įskaičiuota į Įrangos kainą, neteisingai vertino šį priešieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, taip pat neteisingai vertino šalių susitarimus bei jų elgesį dėl gelžbetonio plokštės pamatų įrengimo, neatskleidė tikrosios šalių valios bei siekiamo tikslo, todėl be pagrindo atmetė šį priešieškinio reikalavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais.

57.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti iš atsakovės pilnai veikiančią ir sukomplektuotą malkų džiovinimo įrangą, kurios techninės specifikacijos nurodytos Priede Nr. 1 pateiktame atsakovės komerciniame pasiūlyme (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-55). Komercinio pasiūlymo 7 dalyje nurodyta, kad pirkimo objektas į dalis neskaidomas, tai yra tiekėjas (atsakovė) pateikė pasiūlymą visam pirkimo objektui, į kurį, be kita ko, įėjo ir gelžbetonio plokštė mobiliai džiovyklai. Be to, byloje pateiktas malkų džiovyklos pamatų planas (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-2708) patvirtina, kad gelžbetoninė plokštė turėjo būti parengta pagal atsakovės nurodytus išmatavimus, skirtus konkrečiai Įrangai, joje turėjo būti sumontuoti vamzdžiai ir kitos tik Įrangai pritaikytos konstrukcijos. Taigi, be gelžbetoninės plokštės, kuri buvo reikalinga Įrangos pastatymui, pajungimui, įžeminimui, atsakovės parduota Įranga nebūtų tinkama naudojimui.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atlikti darbai buvo Įrangos sudedamoji dalis ir negali būti traktuojama kaip skola už atliktus statybos rangos darbus.

59.       Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pamatai buvo įrengti ieškovės iniciatyva bei iki atsakovės komercinio pasiūlymo pateikimo ir Sutarties sudarymo, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų (žr. šios nutarties 58 punktą), kurios padarytos įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, o būtent tai, kad įrangos specifikacijoje, kuri yra neatskiriama sutarties dalis, buvo nurodyti matmenys gelžbetonio plokštės ir pridėtas planas, taip pat kartu su įrangos specifikacija pateikti pamatai ir jų matmenys, taip pat įvertintas tarp šalių vykęs susirašinėjimas, verslo liudijimas, 2019 m. liepos 4 d. paslaugų pirkimo–pardavimo kvitas, atsakovės atliktas apmokėjimas už atliktus darbus tiesiogiai pagal verslo liudijimą paslaugas suteikusiam asmeniui, įrodymai apie atsakovės turėtas išlaidas už įrangos pastatymą, pačios atsakovės pateiktą techninę dokumentaciją, kurioje nurodytos įrangos sudėtinės dalys bei reikalavimai plokštei ir pamatams (jų dydis). Taigi, vien tai, kad atsakovė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė iki ginčo perdavimo teismui būtų reiškusi reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su plokštelės įrengimu, atlyginimo, o tai taip pat netiesiogiai įrodo, jog atlikti darbai buvo Įrangos sudedamoji dalis ir negali būti traktuojami kaip skola už atliktus statybos rangos darbus.

Dėl skolos už asfalto aikštelės įrengimą priteisimo

60.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji iš esmės neprieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria 20 500,00 Eur suma buvo sumažinta už Įrangą grąžintina suma už asfalto aikštelę, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asfalto dangos įrengimo kaina apėmė ir bendrą Įrangos kainą.

61.       Byloje pateikta 2019 m. rugsėjo 3 d. Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-2708), iš kurios matyti, kad rangovė UAB „Aukštaitijos traktas“ įsipareigojo atlikti asfalto dangos įrengimo (duomenys neskelbtini), darbus, o užsakovė (nagrinėjamoje byloje – atsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas darbams sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal šioje sutartyje nustatytą tvarką. Atliktus asfalto dangos įrengimo darbus atsakovė priėmė ir atsiskaitė mokėjimo pavedimais pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą AT Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-2708). Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė užsakė atlikti asfalto įrengimo darbus ir už juos sumokėjo. Aplinkybių, kad ieškovė būtų prašiusi įrengti asfalto aikštelę ir įsipareigotų už ją sumokėti, byloje nenustatyta. Be to, Sutarties Priede Nr. 1 pateikto atsakovės Komercinio pasiūlymo (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-55) 7 dalyje nurodyta, kad pirkimo objektas į dalis neskaidomas, tai yra tiekėjas (atsakovė) pateikė pasiūlymą visam pirkimo objektui, į kurį, be kita ko, įėjo ir aikštelė.

62.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asfalto dangos įrengimo kaina apėmė ir bendrą Įrangos kainą, todėl nėra pagrindo šalinti iš ginčijamo teismo sprendimo motyvus, kurių pagrindu buvo išspręstas reikalavimo sumažinimo klausimas. Pažymėtina tai, kad atsakovė šioje apimtyje iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išnagrinėjimo rezultato, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl teismo priimto ginčijamo sprendimo dalies, kuria nuspręsta sumažinti už Įrangą grąžintiną sumą už asfalto aikštelę.

Dėl netinkamo procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento nustatymo

63.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteistos 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 160 523,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei daugiau nei ši prašė, tai yra priteisė procesines palūkanas ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, bet nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Be to, byloje nustatyta, kad Įranga yra pas ieškovę, ji jos nėra grąžinusi atsakovei, o atsakovė nėra šios Įrangos gavusi (susigrąžinusi), teismas Sprendimu nėra išsprendęs restitucijos klausimo, todėl neturėjo jokio pagrindo netaikęs restitucijos priteisti įstatyminių palūkanų ir dar nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

64.       Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtus pinigus už Įrangą, yra reikalavimas taikyti restituciją. Taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievole, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 29 d.) iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Be to, sutiktina su atsakove, pati ieškovė buvo suformulavusi prašymą priteisti procesines palūkanas nuo sprendimo priėmimo dienos.

65.       Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti ginčo Įrangą, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ginčo Įrangos grąžinimo atsakovei klausimo (žr. šios nutarties 48 punktą).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

66.       CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 

67.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą priteisti sumą nurodė kaip jos patirtas išlaidas už konteinerių įsigijimą, tai yra tiesioginius nuostolius.

68.       Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas dėl konteinerių pasigaminimo buvo priimtas ieškovės darbo palengvinimui ir dėl to ji prisiėmė riziką dėl jų panaudojimo yra nepagrįsta ir neteisėta. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

69.       Nagrinėjamu atveju nei iš Sutarties, nei iš kitų byloje pateiktų duomenų, negalima spręsti, kad šalys buvo susitarę, kad Įrangos naudojimui yra būtini konteineriai, kuriuos įsigijo ieškovė. Be to, nors Sutarties Priede Nr. 1 yra nurodyta, kad džiovinimo talpa ne mažiau kaip 60 m3, tačiau nei Sutartyje, nei Techninėje dokumentacijoje nebuvo numatyta sąlyga, jog norint naudoti Įrangą, yra būtina pasigaminti metalinius konteinerius, ar, kad nepasigaminus metalinių konteinerių, nebuvo galima eksploatuoti Įrangos. Priešingai, byloje pateikti duomenys, kad ieškovė pirmuosius konteinerius malkoms džiovinti įsigijo tik 2019 m. spalio 22 d., įrodo, kad tam tikrą laiką Įrangą eksploatavo naudodamasi kitomis talpomis. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė, jog metaliniai konteineriai buvo pagaminti Įrangos naudojimo patogumui, tačiau nepateikė įtikinamų įrodymų, jog metalinių konteinerių pagaminimas buvo neišvengiamas ir būtinas, bei įrodymų, jog įsigyti konteineriai gali būti naudojami išimtinai tik įsigytos įrangos eksploatacijai. Vien ieškovės abstraktūs teiginiai, jog konteineriai pritaikyti išimtinai atsakovės pagamintos įrangos naudojimui, savaime neįrodo fakto, jog įsigyti konteineriai negali būti parduoti ar naudojami ieškovės veikloje.

70.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad konteinerių pasigaminimas buvo reikalingas Įrangos naudojimo patogumui, tačiau ieškovė neįrodė, kad metalinių konteinerių pasigaminimas buvo būtinas eksploatuojant Įrangą, todėl šioje dalyje pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

71.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

72.       Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad tarp šalių sudaryta Sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 217 415,94 Eur sumą, kurią sudaro 180 130,00 Eur suma už malkų džiovinimo įrangą pagal Sutartį ir 37 285,94 Eur nuostoliai. Kadangi buvo pareikšti du reikalavimai, laikytina, kad kiekvienas reikalavimas – tiek turtinis, tiek neturtinis, sudaro po 50,00 proc. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pirmojo ieškovės ieškinio reikalavimo ir šioje dalyje bylą nutraukus, laikytina, kad yra patenkinta 37,00 proc. (160 523,34 Eur × 100 proc. ÷ 217 415,94 Eur × 50,00 proc.) ieškovės reikalavimų.

73.       Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 719,00 Eur žyminis mokestis, 6 655,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 28,00 Eur turėtos dokumento vertimo išlaidos. Tai yra iš viso 9 402,00 Eur. Tenkinus 37,00 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, kurios lygios 3 478,74 Eur (9 402,00 Eur × 37 proc.).

74.       Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakove ir pripažinti šią Sutartį galiojančia; 2) priteisti iš ieškovės 81 662,03 Eur skolą. Kadangi buvo pareikšti du reikalavimai, laikytina, kad kiekvienas reikalavimas – tiek turtinis, tiek neturtinis, sudaro 50 proc. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovės priešieškinis buvo tenkintas iš dalies, tai yra pirmasis ieškinio reikalavimai atmestas, o antrasis reikalavimas tenkintas iš dalies, priteisiant 20 540,00 Eur sumą. Tokiu būdu buvo tenkinta 13 proc. (20 540,00 Eur × 100 proc. ÷ 81 662,03 Eur × 50 proc.) priešieškinio reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovės pareikštų reikalavimų nebuvo pakeistas, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje buvo patenkinta 13 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 535,00 Eur žyminis mokestis bei 8 245,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, tai yra iš viso 9 780,00 Eur. Tenkinus priešieškinį iš dalies, atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, kurios lygios 1 271,40 Eur (9  780,00 Eur × 13 proc.).

75.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti atsakovei jos patirtų išlaidų už ekspertizių atlikimą, ekspertų apklausą ir liudytojų apklausą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės argumentais. Byloje paskirtos ekspertizės, apklausti liudytojai ir ekspertai iš esmės paneigė atsakovės teiginius dėl gaisro kilimo priežasčių (dėl netinkamo įrangos eksploatavimo). Kadangi teismo paskirtomis ekspertizėmis, ekspertų bei liudytojų parodymais buvo pagrįsti esminiai ieškovės reikalavimų argumentai, susiję su nekokybiška įranga, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi išlaidų susidarymo priežastis, sprendžia, kad ekspertizės išlaidų paskirstymas būtų nesuderinamas su protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, nes nekokybišką Įrangą pateikusiai atsakovei būtų nepagrįstai sumažinta dalis jos išlaidų, patirtų jai bandant įrodyti aplinkybes, kurios byloje buvo atmestos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teismo ekspertize, ekspertų bei liudytojų atvykimu, klausimą.

Dėl procesinės bylos baigties

76.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą, tačiau tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl Sutartis vienašališko nutraukimo dėl atsakovės kaltės, neteisingai išsprendė šio reikalavimo priėmimo klausimą, todėl keistina sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad Sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės, byla šioje dalyje nutrauktina, taip pat dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o likusi dalis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

77.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m.  spalio  24  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022  m.  birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

78.       Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 860,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2 100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tai yra iš viso patyrė 4 960,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, jos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos iš ieškovės. Atsakovė apeliaciniame skunde išdėstė 4 reikalavimus, todėl laikytina, kad kiekvienas reikalavimas sudaro 25 proc. apeliacinio skundo. Patenkinus pusę pirmojo reikalavimo ir trečdalį antrojo reikalavimo, o kitus reikalavimus atmetus, laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 21 proc. (25 proc. ÷ 2 + 25 proc. ÷ 3). Taigi iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 041,60 Eur (4 960,00 Eur × 21 proc.).

79.       Be to, atsakovė patyrė 750,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą. Atsakovė už teisinę pagalbą sumokėjo 2022 m. vasario 10 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 077,53 Eur (1,3 × 1 598,10 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą (750,00 Eur) neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos atsakovės naudai iš ieškovės.

80.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nepriteistinos. Ieškovė patyrė 2 420,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. pinigų mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 248,87 Eur (1,3 × 1 729,90 Eur). Kadangi ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 420,00 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl atitinkamai mažintina jai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (21 proc.), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, mažintinos atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (79 proc.). Ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 776,61 Eur (2 248,87 Eur × 79 proc.) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sprendimo rezoliucinę dalį šioje apimtyje išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės UAB „Prolain“, juridinio asmens kodas 302665037, ieškovės UAB „Amber forest“, juridinio asmens kodas 301741959, naudai 159 590 Eur už malkų džiovinimo įrangą pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą kainą, 933,34 Eur turėtų nuostolių atlyginimui ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 160 523,34 Eur sumą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 478,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisi atsakovei UAB „Prolain“, juridinio asmens kodas 302665037, iš ieškovės UAB „Amber forest“, juridinio asmens kodas 301741959, 1 271,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“.

Kitose dalyse Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Prolain“, juridinio asmens kodas 302665037, iš ieškovės UAB „Amber forest“, juridinio asmens kodas 301741959, 1 791,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB „Amber forest“, juridinio asmens kodas 301741959, iš atsakovės UAB „Prolain“, juridinio asmens kodas 302665037, 1 776,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Agnė Tikniūtė

                                                                                        Žilvinas Terebeiza 

                                                                                        Alma Urbanavičienė