Civilinė byla Nr. e2-1877-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01371-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ipsun“ direktoriaus A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Ipsun“, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ipsun“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovė) direktorius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Ipsun“ bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. Bendrovė dirbo nuostolingai, todėl 2020 m. balandžio 28 d. pranešimu buvo kreiptasi į Bendrovės kreditorius dėl UAB „Ipsun“ nemokumo proceso inicijavimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo. 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas pradėti vykdyti UAB „Ipsun“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Nors šis nutarimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi, tačiau, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju Bendrovės kreditoriai jau buvo informuoti apie inicijuojamą UAB „Ipsun“ nemokumo procedūrą ir jiems buvo pasiūlyta bankrotą vykdyti ne teismo tvarka, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio reikalavimai yra įvykdyti tinkamai. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė nebeturi galimybių vykdyti veiklą, visi darbuotojai atleisti. Bendrovės įsipareigojimai žymiai viršija jos turto vertę, dalis kreditorių yra pradėję priverstinį skolų išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes pareiškėjas netinkamai pasinaudojo JANĮ 8 straipsnyje nustatyta išankstine ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarka.

3.       Teismas, vadovaudamasis JANĮ 8 straipsnio 1–2 dalimis nurodė, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja pateikdamas kreditoriams pranešimą, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas;
3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo;
4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Pagal JANĮ 16 straipsnio 2 dalį, praėjus
3 mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui taikomos šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi.

4.       Teismas nustatė, kad Bendrovės kreditoriai apie inicijuojamą UAB „Ipsun“ nemokumo procedūrą informuoti 2020 m. balandžio 28 d. pranešimu. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad JANĮ 8 straipsnio reikalavimai šiuo atveju yra įvykdyti tinkamai ir pažymėjo, kad JANĮ nenumato, jog kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka panaikinimas daro įtaką JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimui, t. y., kad jis pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo teismo nutarties įsiteisėjimo. Jokios išimtys tokioje situacijoje nenumatytos ir JANĮ 8 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, pakartotinai nepasinaudojęs JANĮ nustatyta privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, netinkamai vykdė JANĮ 8 straipsnyje nustatytą išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką, todėl pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Pareiškėjas UAB „Ipsun“ direktorius A. L. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas formaliai ir neracionaliai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad griežtas JANĮ 8 straipsnio taikymas, sprendžiant vadovo pareiškimo dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą, nebūtų suderinamas su protingumo ir sąžiningumo, bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principais. Be to, JANĮ nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimus, taip pat ir į teisinio reglamentavimo tikslus, t. y. kuo greičiau identifikuoti juridinio asmens finansinius sunkumus, informuoti kreditorius ir siekti susitarimo tarp įmonės ir kreditorių dėl pagalbos šiuos sunkumus sprendžiant.

5.2.                      Šiuo atveju apeliantas jau buvo informavęs kreditorius apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį bei siūlęs priimti sprendimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Be to, kreditoriai net buvo priėmę nutarimą vykdyti Bendrovės bankroto procedūras ne teismo tvarka ir jos buvo pradėtos, tačiau šis nutarimas buvo panaikintas ir pradėtos bankroto procedūros ne teismo tvarka nutrauktos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 1 d. Apeliantas dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. nepraėjus 3 mėn. po teismo nutarties nutraukti bankroto procedūras ne teismo tvarka įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo netipiniu ir JANĮ atskirai neaptartu atveju nebuvo pažeistos JANĮ 8 ir 16 straipsnių nuostatos dėl nemokumo procedūrų inicijavimo tvarkos ir kreditorių informavimo. Priešingas susiklosčiusios situacijos vertinimas ir JANĮ nuostatų taikymas būtų akivaizdžiai formalus ir neatitiktų bendrųjų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų.

5.3.                      Nurodymas apeliantui pakartotinai pasinaudoti JANĮ nustatyta privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai formalus JANĮ nuostatų taikymas, neatitinkantis šio įstatymo tikslų. Dalis Bendrovės kreditorių nepritarė ir nepritars Bendrovės bankroto procedūroms ne teismo tvarka, taip pat dalis iš jų yra pradėję priverstinį skolų išieškojimą iš Bendrovės, kas pagal JANĮ nuostatas yra kliūtis bankroto procesui ne teismo tvarka, taigi įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka šiuo atveju neįmanomos. Be to, apeliantas nebegali siūlyti kreditoriams sudaryti susitarimą dėl pagalbos, nes Bendrovė nebeturi realių galimybių vykdyti veiklą, visi darbuotojai atleisti po nemokumo proceso inicijavimo. Nagrinėjamu atveju tokio siūlymo teikimas būtų absoliučiai formalus veiksmas ir iš esmės kreditorių klaidinimas, nes Bendrovė turėtų siūlyti sudaryti susitarimą, kurio aiškiai negalėtų vykdyti, kas tikrai neatitinka JANĮ
8 straipsnio nuostatų tikslų.

5.4.                      Formaliai antrą kartą taikant JANĮ 8 straipsnio nuostatas atsidėtų bankroto procedūrų pradžia, dėl ko augtų skolos kreditoriams ir nukentėtų jų interesai. Bendrovė turi virš
120 kreditorių, kurių nemaža dalis yra užsienio įmonės, ir visų šių kreditorių pakartotinis informavimas apie nemokumo procedūrų inicijavimą registruotu paštu pareikalautų nemažai lėšų. Be to, net ir gavę pakartotinę informaciją apie planuojamą kreipimąsi į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai negalėtų daryti jokios įtakos teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimui, o apie iškeltą bankroto bylą ir galimybę pareikšti kreditorinį reikalavimą visus kreditorius informuos teismo paskirtas nemokumo administratorius. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

6.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio
2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK
329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

7.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „Ipsun“ direktoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Ipsun“ iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Vadovaujantis JANĮ 8 straipsnio 1–2 dalimis, juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 8 straipsnio 3 dalį susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. JANĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) likvidatorius inicijuoja bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; 3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

9.       Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalį teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Praėjus 3 mėnesiams nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo, taikomos bendrosios JANĮ 8 straipsnio nuostatos (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis).

10.       JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą.

11.       Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas JANĮ nuostatas, darytina išvada, kad juridinio asmens vadovas, prieš kreipdamasis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, privalo pasinaudoti ginčo sprendimo ne teisme procedūra – pateikti pranešimą juridinio asmens kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė bei terminas, per kurį turėtų būti sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Tik pasibaigus terminui, skirtam susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, juridinio asmens vadovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo ir šią teisę jis gali įgyvendinti per 3 mėnesius nuo jos atsiradimo dienos. Praėjus 3 mėnesių terminui nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos, jeigu šia teise nebuvo pasinaudota, nemokumo procesas inicijuojamas iš naujo, t. y. iš naujo turi būti įvykdyta privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūra – pateikiamas JANĮ 8 straipsnyje numatytas pranešimas kreditoriams apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą.

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Ipsun“ vadovas Bendrovės kreditorius apie inicijuojamą nemokumo procesą informavo 2020 m. balandžio 28 d. pranešimais, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. šaukiamas UAB „Ipsun“ kreditorių susirinkimas, kurio metu bus svarstomi klausimai dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, nemokumo administratoriaus paskyrimo, procedūrinių terminų nustatymo ir įgaliojimų nemokumo administratoriui suteikimo. Pranešime taip pat siūloma kreditoriams sudaryti susitarimą dėl pagalbos, išdėstant skolos grąžinimo terminą abiem šalims priimtinomis sąlygomis bei apie šiuo klausimu priimtą sprendimą informuoti bendrovę iki 2020 m. gegužės 14 d. 

13.       Pažymėtina, kad susitarimas dėl pagalbos Bendrovei nebuvo sudarytas, tačiau UAB „Ipsun“
2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas pradėti vykdyti UAB „Ipsun“ bankroto procedūras ne teismo tvarka. 2020 m. gegužės 15 d. UAB „Ipsun“ kreditorių susirinkimo sprendimai buvo panaikinti ir Bendrovės bankroto procesas, vykdomas ne teismo tvarka, nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3378-854/2020. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1544-798/2020. UAB „Ipsun“ direktorius su pareiškimu dėl bankroto bylos UBA „Ipsun“ iškėlimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi
2020 m. lapkričio 6 d.

14.       Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasis ankščiau išdėstytomis JANĮ nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas praleido JANĮ
16 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos Bendrovei iškėlimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad terminas kreiptis su pareiškimu dėl nemokumo bylos UAB „Ipsun“ iškėlimo skaičiuotinas nuo 2020 m spalio 1 d., t. y. datos, kada įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis dėl UAB „Ipsun“ kreditorių 2020 m. gegužės 15 d. susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo ir UAB „Ipsun“ bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, nutraukimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka panaikinimas nedaro jokios įtakos JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimui, be to, jokios išimtys dėl JANĮ 8 straipsnio 2–3 dalių taikymo tokiu atveju nenumatytos ir JANĮ 8 straipsnio 4 dalyje. Kaip minėta, juridinio asmens vadovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo pasibaigus terminui, skirtam susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti ir šią teisę jis gali įgyvendinti per 3 mėnesius nuo jos atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad pranešimai UAB „Ipsun“ kreditoriams dėl susitarimo dėl pagalbos arba sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo išsiųsti 2020 m. balandžio 28 d., 2020 m. gegužės 15 d. įvyko Bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas. Nors minėto susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, tačiau jis vėliau teismo buvo panaikintas, kadangi priimant 2020 m. gegužės 15 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimus buvo pažeisti imperatyvūs JANĮ
11 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimai. Darytina išvada, kad sprendimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo taip pat nebuvo priimtas, taigi pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsirado 2020 m. gegužės 16 d. ir ją apeliantas galėjo įgyvendinti iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., o to nepadaręs, turėjo iš naujo inicijuoti nemokumo procesą JANĮ 8 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta tvarka.

15.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, JANĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1566-381/2020). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamajame rašte atskleidžiama nurodytos nuostatos paskirtis ir įstatymų leidėjo valia bei nurodoma, kad, praleidus JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, privalomos ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūros taikomos iš naujo, siekiant teisinio tikrumo. Byloje nustačius, kad pareiškėjas dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „Ipsun“ iškėlimo kreipėsi į teismą praleidęs 3 mėnesių terminą bei pakartotinai nepasinaudojęs JANĮ nustatyta privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, jo pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos Bendrovei iškėlimo pagrįstai atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

16.       Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek Vilniaus apygardos teismas
2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3378-854/2020, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1544-798/2020 konstatavo, kad net ir pirmą kartą siųsdamas 2020 m. balandžio 28 d. pranešimus Bendrovės kreditoriams UAB „Ipsun“ direktorius netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnyje nustatytą išankstinę ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką, nes kreditoriams išsiųstame pranešime nesilaikė įstatyme nustatytų terminų susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti ir išsiuntė pranešimą dėl nemokumo bylos iškėlimo ne visiems kreditoriams.

17.       Pažymėtina, kad per trijų mėnesių laikotarpį finansinių sunkumų turinčios įmonės turtinė padėtis gali pasikeisti, dėl to gali keistis įmonės kreditorių nuomonė dėl pagalbos jai suteikimo ar dėl galimybės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Taigi įmonės vadovui pakartotinai kreipusis dėl kreditorių pagalbos suteikimo, galimybė tikėtis tokią pagalbą gauti yra išlikusi, nes įstatymas nekelia reikalavimo, kad pagalbą sutiktų suteikti visi kreditoriai. Be to, JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Šiuo metu, praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo Bendrovės kreditorių susirinkimo, byloje nėra aktualių duomenų apie kreditorių valią vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Dėl to negalima daryti išvados, kad naujas pagal JANĮ 8 straipsnio ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatas pranešimų kreditoriams išsiuntimas (kaip ir naujo kreditorių susirinkimo sušaukimas) nelemtų kitokio kreditorių sprendimo dėl pagalbos suteikimo ar bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo priėmimo.

18.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio
1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                   Artūras Driukas