Civilinė byla Nr. e3K-3-162-421/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00729-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lesto“, kurios teises ir pareigas perėmė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatų pripažinimo niekinėmis ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kasacinio skundo pateikimą per įstatymo nustatytą terminą, šio termino praleidimo teisines pasekmes, taip pat galimybes paduoti kasacinį skundą ne dėl viso skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, o tik dėl tam tikros motyvų dalies, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. kovo 27 d. ieškiniu prašė Vilniaus apygardos teismo: pirma, pripažinti 2013 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – 2013 m. gruodžio 30 d. sutartis) nuostatas (1.5, 3.2 punktus, priedą Nr. 1, priedo Nr. 3 4 punktą) ta apimtimi, kiek jomis įtvirtinta AB „Lesto“ pareiga iš UAB „Vilniaus energija“ termofikacinių elektrinių Nr. 2 ir Nr. 3 per 2014 metus supirkti ne maksimalų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1051 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2014 metams nustatymo“ (toliau – nutarimas Nr. 1051) 3.1 punkte nustatytą remtinos gamybos apimties (toliau – RGA) elektros energijos kiekį, o tik elektros energijos techninį minimumą, ir teisę, atsižvelgiant vien į ekonominį naudingumą, papildomai supirkti techninį minimumą viršijančią RGA elektros energiją niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio); antra, pripažinti 2014 m. gruodžio 29 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – 2014 m. gruodžio 29 d. sutartis) nuostatas (1.5, 3.2 punktus, priedą Nr. 1, priedo Nr. 3 4 punktą) ta apimtimi, kiek jomis įtvirtinta AB „Lesto“ pareiga iš UAB „Vilniaus energija“ termofikacinių elektrinių Nr. 2 ir Nr. 3 per 2015 metus supirkti ne maksimalų Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“ (toliau – nutarimas Nr. 1091) 3.1 punkte nustatytą RGA elektros energijos kiekį, o tik elektros energijos techninį minimumą, ir teisę, atsižvelgiant vien į ekonominį naudingumą, papildomai supirkti techninį minimumą viršijančią RGA elektros energiją niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio); trečia, priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 6 339 800 Eur už 2014 metus ir 4 371 900 Eur už 2015 metus nuostolių atlyginimą; ketvirta, priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 6 proc. metines procesines palūkanas už UAB „Vilniaus energija“ naudai priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
3. Ieškovė prašė teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar nutarimo Nr. 1051 3.1, 5 punktai, Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1216 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – nutarimas Nr. 1216, VIAP teikimo aprašas) 2.4, 2.5 punktai, Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ (toliau – nutarimas Nr. 1083) 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio bei Konkurencijos įstatymams.
4. Ieškovė teigė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. sutarčių ginčijamos nuostatos ta apimtimi, kiek jose įtvirtinta atsakovės pareiga supirkti ne maksimalų nutarimuose Nr. 1051 ir Nr. 1091 3.1 punktuose nustatytą RGA elektros energijos kiekį, o tik RGA elektros energijos techninį minimumą, ir teisė, atsižvelgiant vien į ekonominį naudingumą, papildomai supirkti techninį minimumą viršijančią RGA elektros energiją prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, todėl negalioja ab initio (nuo sudarymo dienos). Atsakovė reguliuojamų vartotojų poreikiui tenkinti privalėjo supirkti maksimalų RGA elektros energijos kiekį 2014 bei 2015 metams, o dėl nesupirkto maksimalaus kiekio ieškovė teigė patyrusi nuostolių. Tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydis nurodytas ieškovės 2017 m. sausio 20 d. pažymos Nr. 098-10-922 prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, o tiesioginių nuostolių skaičiavimai pateikti eksperto M. N. 2017 m. vasario 7 d. papildomoje pažymoje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmetė.
6. Dėl teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių – nutarimu Nr. 1051, įsigaliojusiu 2013 m. lapkričio 24 d., buvo nustatyta maksimali remtinos elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros ir šilumos gamybos ciklo visose elektrinėse (toliau – TEC) Lietuvoje apimtis – 700 GWh, 2013 m. buvo 800 GWh, o nutarimo Nr. 1091 3 punktu 2015 metams nustatyta 600 GWh. Minimalūs (ar privalomi supirkti) RGA elektros energijos kiekiai nebuvo nustatyti. Nutarimuose 1051 ir 1091 kvotos nustatytos kaip maksimalios („ne daugiau kaip“).
7. Nutarime Nr. 1051 nurodyta, kad TEC remtinos elektros energijos kiekį gamina: 1) neviršydami nurodytų apimčių, 2) šildymo sezono metu, 3) pagal visuomeninio tiekėjo pareikštą ir su konkrečiu gamintoju suderintą poreikį, siekiant užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis būtų tenkinamas įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu, 4) elektros energijos poreikis būtų tenkinamas įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu nediskriminuojant gamintojų ir 5) užtikrinant efektyvios kogeneracijos reikalavimus.
8. Ieškovei nutarimu Nr. 1051 3.1 punkte nustatyta bendra kvota 2014 metams – ne daugiau kaip 402,57 GWh (2013 m. buvo 428,65 GWh), o nutarimu Nr. 1091 3.1 punkte ieškovei nustatyta ne daugiau kaip 327,61 GWh kvota.
9. 2013 m. gruodžio 30 d. sutartimi ieškovė įsipareigojo visada pirmumo teise TEC2 ir TEC3 planuojamą gaminti (pageidaujamą) RGA kiekį pasiūlyti pirkti atsakovei (pagal teisės aktų reikalavimus). Atsakovė įsipareigojo iš ieškovės pirkti visą TEC2 ir TEC3 techniniu gamybos minimumu, t. y. mažiausiu galimu elektros energijos tiekimo į tinklą režimu, dažniausiai užtikrinančiu atsakovės elektrinių TEC2 ir TEC3 efektyvią kogeneraciją, pagamintą elektros energijos kiekį baziniu, t. y. kiekvieną valandą nekintančiu, generuojamos galios grafiku nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 15 d. (vėliau terminas pratęstas iki 2014 m. kovo 31 d.) bei nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir tai sudaro apie 12 GWh elektros energijos iš TEC2 ir apie 158 GWh iš TEC3 (tai teisės aktuose nenustatyti reikalavimai, kuriuos sutartimi papildomai prisiėmė atsakovė); atsakovė, atsižvelgdama į ekonominį naudingumą, vertina galimybes įsigyti papildomą ieškovės siūlomą parduoti remtinos gamybos apimtį; sutartyje nustatyta, kad, atsakovei atsisakius pirkti RGA, ieškovės siūlomą (pageidaujamą) gaminti TEC2 ir TEC3, ieškovė įgyja teisę atsakovės atsisakytą nupirkti elektros energijos kiekį parduoti elektros biržoje (pagal teisės aktų reikalavimus).
10. 2014 m. sausio 30 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad, jos nuomone, atsakovė privalo supirkti visą TEC2 ir TEC3 pagamintą RGA elektros energijos kiekį, bei pateikė atsakovei siūlymus atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas (ieškinio priedas Nr. 7). 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. 12400-665 atsakovė informavo ieškovę, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovė privalo supirkti visą TEC2 ir TEC3 pagamintą RGA elektros energijos kiekį, nes VIAP teikimo aprašas ir kiti galiojantys teisės aktai nenustato pareigos atsakovei supirkti visą ieškovės TEC2 ir TEC3 pagamintą elektros energiją (ieškinio priedas Nr. 8).
11. Kitos šalių sudarytos 2014 m. gruodžio 29 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos iš esmės yra identiškos kaip ir skundžiamos šalių sudarytos 2013 m. gruodžio 30 d. sutarties, skiriasi tik superkamos elektros energijos apimtys.
12. Sutartimis atsakovė ir ieškovė susitarė, kad atsakovė įsipareigoja pirkti visą sutartyse nurodytu laikotarpiu (šildymo sezono metu) techninio minimumo gamybos režimu pagamintą ir parduodamą remtiną elektros energijos gamybos apimtį baziniu grafiku (t. y. kiekvieną valandą nekintančiu generuojamos galios grafiku). Techninis minimumas reiškia tokį elektrinės mažiausios generuojamos galios dydį, kuriuo pajėgi dirbti elektrinė. Sutartyse taip pat nustatyta, kad atsakovė, atsižvelgdama į ekonominį naudingumą, vertina galimybes įsigyti iš ieškovės papildomą remtiną elektros energijos gamybos apimties kiekį.
13. Nurodytos sutarčių nuostatos kildinamos iš nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091, kurių 5 punkte nurodyta, kad 1 punkte įvardyti asmenys (t. y. VIAP teikimo tvarkos 7.2 papunktyje nurodytą paslaugą teikiantys gamintojai) remtinos elektros energijos kiekį, neviršydami nutarimuose nurodytų apimčių, šildymo sezono metu gamina pagal visuomeninio tiekėjo (atsakovės) pareikštą ir su konkrečiu gamintoju suderintą poreikį, siekiant užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis būtų tenkinamas įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu, nediskriminuojant nutarimų 1 punkte nurodytų gamintojų (tarp jų ir ieškovės) ir užtikrinant Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
14. Dėl VIAP teisinio reglamentavimo – elektros energijos sektoriaus organizavimo bendrąsias taisykles įtvirtina 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (toliau – Direktyva 2009/72/EB). Direktyvos 2009/72/EB nuostatos inkorporuotos šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, taip pat Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.
15. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi, viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis yra laikomos įstatymų nustatytais atvejais Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus.
16. VIAP teikimo tvarkos aprašo II skyrius nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir jų teikėjus. Šiuo sąrašu buvo nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugos apima, be kita ko, elektros energijos gamybą termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia (7.2 punktas).
17. Dėl VIAP veikimo principų – VIAP veikimo esmė – reikiamų lėšų už VIAP surinkimas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatyta kaina iš visų vartotojų ir šių surinktų lėšų (subsidijų) perskirstymas, remiant įvairias VIAP teikimo tvarkos aprašo 7.1–7.9 punktuose nurodytas reikmes. Kiekvienas vartotojas, kurio elektros įrenginiai prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų, už įsigytą elektros energiją ir jos persiuntimo paslaugas sumoka Komisijos nustatytą VIAP kainą, kuri 2014 metams buvo 7,141 ct/kWh (be PVM). Surinktas iš vartotojų lėšas elektros tinklų operatoriai (pvz., AB „Lesto“, AB „Litgrid“) kas mėnesį perveda į VIAP lėšų administratoriaus administruojamą VIAP fondą, kuris šias lėšas pagal VIAP teikimo tvarkos aprašo 7.1–7.9 punktuose nurodytas reikmes perskirsto lėšų gavėjams.
18. Vyriausybė nutarimu Nr. 1051 patvirtino viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje teikiančius asmenis 2014 metams, projektus, įgyvendinamus 2014 metais teikiant VIAP teikimo tvarkos aprašo 7.5 ir 7.6 punktuose nurodytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, remtinos elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse maksimalią apimtį 2014 metams – 700 GWh ir remtinos elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, apimtį 2014 metams – 900 GWh.
19. Nutarimo Nr. 1051 5 punkte nustatyta sąlyga, kad nuo 2014 metų nutarimo Nr. 1051 1.1.1–1.1.8 punktuose nurodyti elektros energijos gamintojai (pvz., UAB „Vilniaus energija“ TEC2 ir TEC3, kurių bazinis kuras yra dujos), iš kurių elektros energija gali būti superkama tik šildymo sezono metu, gamins nutarime Nr. 1051 nurodytus elektros energijos kiekius neviršydami nurodytų (maksimalių) apimčių, pagal visuomeninio tiekėjo (atsakovės) pareikštą ir su konkrečiu gamintoju suderintą poreikį, siekiant užtikrinti, kad (buitinių) vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis būtų tenkinamas įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu, nediskriminuojant nutarimo Nr. 1051 1.1 punkte nurodytų gamintojų ir užtikrinant įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Atitinkamai identiškos sąlygos buvo nustatytos ir nutarimu Nr. 1091, skyrėsi tik superkamos elektros energijos apimtys.
20. Ieškovė teigė, kad atsakovė šildymo sezono, prasidėjusio 2014 m. lapkričio mėn., metu atsisakė supirkti RGA elektros energiją iš TEC2 ir TEC3 net ir tuo atveju, kai elektros energijos kaina biržoje yra žymiai didesnė nei 15,9 ct/kWh. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutiko.
21. Atsakovė įsigydama elektros energiją privalo užtikrinti, kad (buitinių) vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis būtų tenkinamas įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad, pvz., TEC3 elektros energijos supirkimo kaina 2014 m. be PVM sudarė 29,07 ct/kWh, atsakovė pagal nutarimų Nr. 1051 ir 1091 nuostatas, nurodančias elektros energiją pirkti ekonomiškai naudingiausiu (vartotojams) būdu, būtent šią kainą – 29,07 ct/kWh, o ne Komisijos nustatytą metinę rinkos kainą – 15,9 ct/kWh – lygina su elektros biržos kainomis ir, šioms esant mažesnėms už 29,07 ct/kWh, įsigyja ją elektros biržoje, taip sutaupydama dalį VIAP lėšų.
22. Atsižvelgdama į tai, kad TEC3 elektros energijos supirkimo kaina 2014 metams be PVM sudarė 29,07 ct/kWh, atsakovė pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 1051 nuostatas, nurodančias elektros energiją pirkti ekonomiškai naudingiausiu (vartotojams) būdu, būtent šią kainą – 29,07 ct/kWh, iš jos atėmusi pastoviųjų sąnaudų dalį (~ 5 ct/kWh) (o ne Komisijos nustatytą metinę rinkos kainą – 15,9 ct/kW), lygina su elektros biržos kainomis ir, šioms esant mažesnėms už nurodytą dydį, įsigyja ją elektros biržoje, taip sutaupydama dalį VIAP lėšų.
23. Atsakovė įsigyja elektros biržoje pigiau (atsakovė 2014 m. pirmą ketvirtį elektros energiją biržoje įsigijo už vidutinę 15,4 ct/kWh kainą), nei gali įsigyti iš ieškovės elektrinių ar kitų analogiškų elektrinių (pagal Komisijos nustatytą metinę rinkos kainą – 15,9 ct/kWh). Taip pat prekiaujant su visais remtinos elektros energijos gamintojais, gaminančiais termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse per 2014 m. I ketvirtį, buvo sutaupyta beveik 64 mln. Lt (iš jų beveik 41 mln. Lt dėl sumažėjusio pagaminamo (perkamo) elektros kiekio iš minėtų gamintojų) bendrų VIAP lėšų, palyginti su 2013 m. I ketvirčiu, kas sudaro galimybę Komisijai nustatyta tvarka mažinti VIAP kainą 2015 metams visiems šalies vartotojams. Būtent tokiu būdu užtikrinamas nutarimuose Nr. 1051 ir 1091 įtvirtinto įpareigojimo pirkti elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinimas.
24. Vadovaujantis VIAP teikimo tvarkos aprašo 121.2 ir 212.3 punktų nuostatomis, jei visuomeninis tiekėjas numato supirkti ne visą konkrečiam elektros energijos gamintojui Vyriausybės nustatytą elektros energijos gamybos apimties kiekį, tai šis elektros energijos gamintojas nenumatomą supirkti remtinos elektros energijos dalį gali parduoti elektros biržoje.
25. Taigi atsakovė turi teisę atsisakyti supirkti dalį ar visą remtiną energijos kiekį, pagamintą TEC2 ir TEC3. Sudaromose sutartyse su gamintojais atsakovė turėjo teisę susitarti supirkti ne maksimalų remtinos elektros energijos kiekį, o techninio minimumo režimu pagamintą remtiną elektros energijos gamybos apimtį baziniu grafiku ne tada, kai ieškovės norimas patiekti RGA elektros energijos kiekis viršija vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, poreikius, bet siekiant užtikrinti vartotojų, kuriems elektros energijos kainos yra reguliuojamos, poreikiams tenkinti reikalingos elektros energijos apimties įsigijimą ekonomiškai naudingiausiu būdu, perkant pasirinktinai iš gamintojų, elektros energijos biržoje ar kitų gamintojų ar tiekėjų.
26. Atsižvelgdama vien į ekonominio naudingumo kriterijų atsakovė galėjo nepirkti elektros energijos iš VIAP teikimo tvarkos aprašo 7.2–7.4 punktuose minimų elektrinių, jei šių galutinė supirkimo kaina, nustatyta 2013 m. lapkričio 22 d. Komisijos nutarime Nr. 03-706 „Dėl elektros energijos supirkimo kainų iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų 2014 metams nustatymo“, būtų buvusi didesnė už kainas elektros biržoje. Įsigydama ne visą nutarimais nustatytą maksimalų remtinos elektros energijos gamybos kiekį, bet nupirkdama techninio minimumo režimu pagamintą elektros energijos kiekį, o papildomą kiekį nupirkdama elektros energijos „Nord Pool Spot“ biržoje, atsakovė veikė ekonomiškai naudingiausiu būdu.
27. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą – teismas įvertino, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
28. Dėl ieškovės patirtų nuostolių – teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė patyrė jos nurodytus nuostolius. Ieškovė nėra į bylą pateikusi jokių įrodymų, kad jos prašomi priteisti galimai patirti nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovės kaltės.
29. VIAP lėšų administravimo aprašas bei kiti teisės aktai nenustato atsakovei pareigos supirkti visą ieškovės pagamintą elektros energiją, o ieškovė įgijo teisę parduoti tokią perteklinę elektros energiją savo nuožiūra biržoje, laikydamasi VIAP lėšų administravimo apraše nustatyto kainos kompensavimo mechanizmo. Sutartyse nustačius pareigą supirkti ne maksimalų nutarimais Nr. 1051 ir 1091 nustatytą RGA elektros energijos kiekį, likusią dalį ieškovė galėjo kompensuoti parduodama ją biržoje. Ieškovė galimai patyrė nuostolių ne dėl atsakovės kaltės, o dėl savo pačios aplaidumo, nepasinaudodama kitu elektros energijos kompensavimo būdu. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina prašomų priteisti nuostolių dydžio, nėra žinoma, ar asmenys, atlikę nuostolių apskaičiavimą, turi tinkamą kvalifikaciją. Nėra dokumentų, patvirtinančių, kad M. N. yra kompetentingas asmuo atlikti ekspertinį vertinimą.
30. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Vilniaus energija“ ieškinio reikalavimas priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuostolių atlyginimą dėl UAB „Vilniaus energija“ diskriminavimo kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo 7.2 punkte nustatytas paslaugas ginčo laikotarpiu teikusių gamintojų ir balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
31. Dėl sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį – apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kokią daro ieškovė, kad ES direktyvos įpareigojo valstybes nares remti (skatinti) gamintojus, gaminančius elektros energiją termofikaciniu būdu, nes tokio įpareigojimo direktyvose nebuvo nustatyta. Direktyva 2004/8/EB valstybėms narėms buvo duotas leidimas (o ne nustatyta pareiga) remti termofikaciją, jei tokia parama atitinka Direktyvoje 2004/8/EB įtvirtintus kriterijus. Nei Energetikos įstatymas, nei Elektros energetikos įstatymas, nei Šilumos ūkio įstatymas neįpareigojo Vyriausybės priimti sprendimų, kad konkrečia apimtimi būtų remiama elektros energijos termofikacinėse elektrinėse gamyba. Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnis neįpareigojo Vyriausybės priimti sprendimų dėl elektros energijos termofikacinėse elektrinėse gamybos rėmimo konkrečia (fiksuota), o ne maksimalia galima apimtimi, kaip ir buvo padaryta ginčo laikotarpiu.
32. Atsakovė turėjo teisę (ir pareigą) su VIAP aprašo 7.2 punkte nurodytas paslaugas teikiančiais gamintojais, įskaitant ir su ieškove, sudaryti tokias elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kurios užtikrintų, kad elektros energijos poreikis būtų tenkinamas įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu. Nėra pagrindo pripažinti ginčijamų sutarčių nuostatas negaliojančiomis, nes jos neprieštarauja ieškinyje nurodytoms imperatyviosioms įstatymų bei kitų teisės aktų normoms.
33. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą – teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo pagrįstoms abejonėms dėl ieškovės nurodomų teisės aktų nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.
34. Dėl reikalavimo atlyginti žalą dėl nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091 3.1 punkte nustatyto elektros energijos kiekio nesupirkimo – apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymėjo atsakovės pareigas santykiuose su VIAP teikėjais pagal nutarimų Nr. 1051 ir 1091 3 punktus (nustatyta maksimali kvota, tačiau minimali nereglamentuota). Atsakovė su gamintojais, įskaitant su ieškove, sudarytose sutartyse turėjo teisę susitarti supirkti ne maksimalų remtinos elektros energijos kiekį. Atsakovė, pagal sutartis įsipareigojusi supirkti iš ieškovės techninio minimumo režimu pagamintą remtiną elektros energijos kiekį ir jį supirkusi, nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091 3.1 punktų nepažeidė ir neteisėtų veiksmų, dėl kurių jai galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, neatliko. Todėl civilinė atsakomybė atsakovei šiuo pagrindu negali būti taikoma (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
35. Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti padarytą žalą, pareikšto kitais pagrindais, – ieškovė teigė, kad atsakovė, jeigu ginčo laikotarpiu nebūtų piktnaudžiavusi dominuojančia padėtimi, nebūtų diskriminavusi elektros energijos gamintojų ir elektros energiją būtų įsigijusi ekonomiškai naudingiausiu būdu, pagal sutartis su ieškove taip pat privalėjo supirkti iš jos didesnį kiekį elektros energijos, negu realiai supirko.
36. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, iš ieškovės nupirkdama techninio minimumo režimu pagamintą elektros energijos kiekį, o papildomą kiekį nupirkdama „Nord Pool Spot“ biržoje, veikė akivaizdžiai ekonomiškai naudingiausiu būdu, todėl teisės aktų ir ieškovės teisių nepažeidė. Nutarimų Nr. 1051 ir 1091 5 punkte įtvirtintas įpareigojimas pirkti elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu reiškia elektros energijos įsigijimą vartotojams ekonomiškai naudingiausiu būdu, t. y. tokiu būdu, kuris lemtų mažiausią kainą elektros energijos vartotojams. VIAP lėšų sutaupymas taip pat yra ekonomiškai naudingas vartotojams. Elektros energijos supirkimo kaina 2014 metams (be PVM) iš ieškovės termofikacinės elektrinės Nr. 2 buvo 31,89 ct/kWh, o iš termofikacinės elektrinės Nr. 3 – 29,07 ct/kWh (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. O3-706 1–2 punktai). Elektros energijos rinkos kaina 2014 metams – 15,9 ct/kWh (VKEKK 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. O3-386). Elektros energijos supirkimo kaina 2015 metams (be PVM) iš ieškovės termofikacinės elektrinės Nr. 2 buvo 32,56 ct/kWh (9,43 euro ct/kWh, o iš termofikacinės elektrinės Nr. 3 – 25,65 ct/kWh (7,43 euro ct/kWh) (VKEKK 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-865 1.1–1.2 punktai). Elektros energijos rinkos kaina 2015 metams – 16,54 ct/kWh (4,79 euro ct/kWh) (VKEKK 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. O3-797).
37. Įvertinusi su VIAP susijusį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad kadangi ne tik atsakovės mokama rinkos kaina, bet ir VIAP lėšos yra sudedamosios supirkimo kainos, sumokamos gamintojui už iš jo superkamą elektros energiją, dalys, kurios abi yra surenkamos iš galutinių elektros energijos vartotojų ir todėl lemia galutinę elektros energijos kainą jiems, tik supirkimo kainos, kaip galutinės elektros energijos kainos, lyginimas su elektros energijos įsigijimo biržoje kaina, kuri taip pat yra galutinė biržoje elektros energiją parduodančiam asmeniui mokama kaina, leidžia įvertinti, kuriuo būdu elektros energijos įsigijimas yra ekonomiškai naudingesnis vartotojui, galintis lemti mažesnę ar bent ne didesnę kainą ateityje. Pirkimas pigiau nei supirkimo iš ieškovės kaina ir reiškia pirkimą ekonomiškai naudingiausiu būdu. Taigi tam, kad elektros energijos pirkimas būtų pripažintas įvykusiu vartotojams ekonomiškai naudingiausiu būdu, nebūtinai atsakovė turėjo sutaupyti jos gamintojams mokamą kainos dalį, nes VIAP lėšų sutaupymas taip pat yra ekonomiškai naudingas vartotojams.
38. Atsakovė pateikė duomenis, kad tik 10 valandų 2014 metais ir 8 valandas 2015 metais elektros energijos kaina biržoje viršijo supirkimo iš ieškovės termofikacinės elektrinės Nr. 3 kainą (atitinkamai 3244 valandas 2014 metais ir 3733 valandas 2015 metais ši kaina buvo mažesnė). Supirkimo kaina tiek 2014, tiek 2015 metais iš ieškovės termofikacinės elektrinės Nr. 2 buvo dar didesnė nei iš ieškovės termofikacinės elektrinės Nr. 3. Atsakovės pasirinkimas pirkti iš esmės visada pigesnę elektros energiją biržoje (su itin retomis išimtimis, kai biržoje ji buvo brangesnė), o ne iš ieškovės reiškė veikimą vartotojams ekonomiškai naudingiausiu būdu, todėl nėra neteisėtas veiksmas, dėl kurio atsakovei galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.
39. Pagal Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 11 punktą perdavimo sistemos operatorius nacionalinio balansavimo funkciją privalo atlikti sudarydamas vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams. Ieškovė įrodinėjo žalos jai padarymą vietoj jos pagamintos elektros energijos perkant balansavimo elektros energiją (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškovės diskriminavimo balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu netyrė, nors šis aspektas buvo nurodytas kaip vienas iš ieškinio pagrindų, o ginčo laikotarpiu vartotojų poreikiams tenkinti nežinomomis sąlygomis buvo pirkti labai dideli kiekiai balansavimo elektros energijos. Šiems atsakovės veiksmams įvertinti reikia surinkti naujus įrodymus, susijusius su balansavimo elektros energijos pirkimu ginčo laikotarpiu, ir juos įvertinti atsižvelgiant į balansavimo elektros energijos specifiką, t. y. jos paskirtį, ribotas galimybes prognozuoti elektros energijos poreikį ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos dalies esmės.
40. Dėl ieškovės diskriminavimo kitų VIAP aprašo 7.2 punkte nurodytas paslaugas teikiančių gamintojų atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nutarimų Nr. 1051 ir 1091 5 punkte įtvirtintas įpareigojimas elektros energijos poreikį tenkinti įsigyjant elektros energiją ne tik ekonomiškai naudingiausiu būdu, tačiau ir nediskriminuojant šių nutarimų 1.1 punktuose nurodytų gamintojų, t. y. nediskriminuojant gamintojų, teikiančių VIAP aprašo 7.2 punkte nurodytas paslaugas, tarpusavyje. Ieškinys buvo grindžiamas ieškovės diskriminavimu, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl galimo ieškovės diskriminavimo kitų VIAP aprašo 7.2 punkte nurodytas paslaugas teikusių gamintojų atžvilgiu.
41. Kai kuriose su kitais tas pačias paslaugas kaip ir ieškovė ginčo laikotarpiu teikusiais gamintojais sudarytose sutartyse buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl įsipareigojamo supirkti elektros energijos kiekį, nustatant, kad tai yra elektrinės techninio minimumo gamybos režimu pagamintas elektros energijos kiekis (sutartys su UAB Kauno termofikacijos elektrine, AB „Panevėžio energija“, 2014 m. gruodžio 23 d. sutartis su AB „Kauno energija“ dėl Noreikiškių elektrinės, 2014 metų sutartys su UAB „Litesko“ filialu „Alytaus energija“, su UAB „ENG“, su AB „Klaipėdos mediena“), tačiau kai kuriomis sutartimis buvo įsipareigota supirkti daugiau, negu tų elektrinių techninio minimumo gamybos režimu pagamintas elektros energijos kiekis (2013 metų sutartys su UAB „Litesko“ filialu „Alytaus energija“, su UAB „ENG“, su AB „Klaipėdos mediena“, 2014 m. kovo 10 d. sutartis su AB „Kauno energija“ dėl Noreikiškių elektrinės (įsipareigota supirkti daugiau nei jų techninis minimumas arba net visą remtiną elektros energijos kiekį, nors jis viršijo elektrinių techninio minimumo gamybos režimu pagamintą elektros energijos kiekį)). Pavyzdžiui, UAB „ENG“ Pasvalio rajoninės katilinės (36,76 ct/kWh), AB „Kauno energija“ Noreikiškių elektrinės (38,81 ct/kWh) ir AB „Klaipėdos mediena“ elektrinės (33,28 ct/kWh) pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2014 metais viršijo ieškovės elektrinių Nr. 2 (31,89 ct/kWh) ir Nr. 3 (29,07 ct/kWh) pagamintos elektros energijos supirkimo kainas, o UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ pagamintos elektros energijos supirkimo kaina 2014 metais (30,79 ct/kWh) viršijo ieškovės elektrinės Nr. 3 pagamintos elektros energijos supirkimo kainą (VKEKK 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. O3-706). Nepaisydama to, atsakovė 2013 metų sutartimis įsipareigojo iš šių elektrinių 2014 metais supirkti didesnį nei jų techninio minimumo gamybos režimu pagamintą elektros energijos kiekį.
42. Atsakovė, jau sutartimis prisiimdama įsipareigojimus iš kai kurių gamintojų supirkti didesnius elektros energijos kiekius, nei jų techninio minimumo gamybos režimu pagamintas elektros energijos kiekis, galimai pažeidė nutarimų Nr. 1051 ir 1091 5 punkte nustatytas pareigas elektros energijos poreikį tenkinti nediskriminuojant šių nutarimų 1.1 punktuose nurodytų gamintojų ir įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, joms nustatyti visų reikšmingų įrodymų neišreikalavo ir nevertino. Svarbu išaiškinti ne tik tai, kokius įsipareigojimus dėl supirktinų elektros energijos kiekių pagal su gamintojais sudarytas sutartis prisiėmė atsakovė, tačiau ir kiek realiai ginčo laikotarpiu supirko remtinos elektros energijos iš šias paslaugas teikusių gamintojų.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos dalies, susijusios su ieškinio reikalavimu dėl ieškovės diskriminavimo kitų VIAP aprašo 7.2 punkte nustatytas paslaugas ginčo laikotarpiu teikusių gamintojų ir balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu, esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai reikštų, kad ši bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
44. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti šiuos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo motyvus:
„Atsižvelgiant į tai, kad TEC3 elektros energijos supirkimo kaina 2014 metams be pridėtinės vertės mokesčio, kaip jau buvo nurodyta, sudaro 29,07 ct/kWh, todėl atsakovas atsižvelgdamas į Vyriausybės Nutarimo 1051 nuostatas, nurodančias elektros energiją pirkti ekonomiškai naudingiausiu (vartotojams) būdu, būtent šią kainą – 29,07 ct/kWh, iš jos atėmęs pastoviųjų sąnaudų dalį (~ 5 ct/kWh) (o ne Komisijos nustatytą metinę rinkos kainą 15,9 ct/kWh), lygina su elektros biržos kainomis ir, šioms esant mažesnėms už nurodytą dydį, įsigyja ją elektros biržoje, taip sutaupydamas dalį VIAP lėšų.“
„Atsakovas įsigyja elektros biržoje pigiau (atsakovas 2014 m. pirmą ketvirtį elektros energiją biržoje įsigijo vidutine 15,4 ct/kWh kaina), nei gali įsigyti iš ieškovo elektrinių ar kitų analogiškų elektrinių (pagal Komisijos nustatytą metinę rinkos kainą – 15,9 ct/kWh). Taip pat prekiaujant su visais remtinos elektros energijos gamintojais, gaminančiais termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse per 2014 m. I ketvirtį, buvo sutaupyta beveik 64 mln. Lt (iš jų beveik 41 mln. Lt dėl sumažėjusio pagaminamo / perkamo elektros kiekio iš minėtų gamintojų) bendrų VIAP lėšų, lyginant su 2013 m. I ketvirčiu, kas sudarys galimybę Komisijai nustatyta tvarka mažinti VIAP kainą 2015 metams visiems šalies vartotojams. Būtent tokiu būdu yra užtikrinamas Nutarimuose 1051 ir 1091 įtvirtinto įpareigojimo pirkti elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinimas.“
Taip pat kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti šiuos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties motyvus:
„<...> kadangi ne tik atsakovės mokama rinkos kaina, bet ir VIAP lėšos yra sudedamosios supirkimo kainos, sumokamos gamintojui už iš jo superkamą elektros energiją, dalys, kurios abi yra surenkamos iš galutinių elektros energijos vartotojų ir todėl lemia galutinę elektros energijos kainą jiems, tik supirkimo kainos, kaip galutinės elektros energijos kainos, lyginimas su elektros energijos įsigijimo biržoje kaina, kuri taip pat yra galutinė biržoje elektros energiją parduodančiam asmeniui mokama kaina, leidžia įvertinti, kuriuo būdu elektros energijos įsigijimas yra ekonomiškai naudingesnis vartotojui, galintis lemti mažesnę ar bent ne didesnę kainą ateityje. Pirkimas pigiau nei supirkimo iš ieškovės kaina ir reiškia pirkimą ekonomiškai naudingiausiu būdu. Taigi tam, kad elektros energijos pirkimas būtų pripažintas įvykęs vartotojams ekonomiškai naudingiausiu būdu, nebūtinai atsakovė turėjo sutaupyti jos gamintojams mokamą kainos dalį, nes VIAP lėšų sutaupymas taip pat yra ekonomiškai naudingas vartotojams.“
„<...> teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pasirinkimas pirkti iš esmės visada pigesnę elektros energiją biržoje (su itin retomis išimtimis, kai biržoje ji buvo brangesnė), o ne iš ieškovės reiškė veikimą vartotojams ekonomiškai naudingiausiu būdu, todėl nėra neteisėtas veiksmas, dėl kurio atsakovei galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.“
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
44.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kasacinis skundas gali būti teikiamas dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016). Skundžiami teismų sprendimo ir nutarties motyvai ne tik sudaro pagrindą formuoti netinkamą teismų praktiką dėl VIAP teisinio kvalifikavimo, bet ir sukuria teisinius padarinius ieškovei. Skundžiamais motyvais padaryta išvada dėl VIAP teisinio kvalifikavimo ir VIAP lėšų dalies įtraukimo lyginant, ar atsakovė veikia ekonomiškai naudingiausiu būdu, bus naudojama pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
44.2. Už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą susidariusios įmonių sąnaudos yra dengiamos formuojant du atskirus pajamų šaltinius. Vienas pajamų šaltinis yra elektros rinka, t. y. per elektros energijos pardavimus, ir kitas – per atskirai formuojamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžetą, t. y. mokant už viešuosius interesus suteiktas paslaugas. Šiuo tikslu valstybė nustatė finansinį mechanizmą, padedantį užtikrinti tokių paslaugų (VIAP) teikimą.
44.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatsižvelgdami į VIAP lėšas bei jų tikslus, nepagrįstai suteikė diskreciją atsakovei spręsti, kiek VIAP lėšų turi būti panaudojama. Būtent tokia situacija sukurta skundžiamais procesiniais sprendimais, sudarant galimybę ekonominį įsigyjamos energijos naudingumą vertinti į kainą įtraukiant ne tik parduodamos elektros kainą, bet ir gamintojui mokamas VIAP lėšas už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė, atsisakydama pirkti energiją iš ieškovės, elgėsi ekonomiškai naudingai. Tokiai išvadai pasiekti teismas lygino ne tik atsakovės ieškovei mokamą kainą su biržoje buvusia energijos kaina, tačiau prie atsakovės ieškovei mokamos kainos nepagrįstai papildomai pridėjo ir VIAP lėšas. Toks išaiškinimas nedera su VIAP teisiniu reguliavimu.
44.4. Elektros energetikos įstatymo 2 ir 74 straipsniai susieja VIAP su strateginių tikslų įgyvendinimu: Vyriausybė, nustatydama VIAP, vertina tokius kriterijus kaip valstybės energetinis saugumas, energijos sistemos patikimumas, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, energijos išteklių diversifikavimas, kiti darnios sektoriaus plėtros tikslai. Be to, pagal Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 5 dalį, tvirtinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustatant įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turi būti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais.
44.5. Viena iš VIAP nustatyta būtent energija, gaminama termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/8/EB „Dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje“, 2008 m. lapkričio 13 d. Europos Komisijos Komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba gali padėti europiečiams sutaupyti daugiau energijos“, 2013 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštu Nr. (17.1-16)3-4123 „Dėl nutarimo projekto pakartotinio teikimo“, kuriame nurodoma, be kita ko, kad tiekimo saugumo kontekste mažėjanti vietinė generacija bet kuriuo atveju didina riziką, kad dėl techninių aplinkybių sutrikus importui bus sunku operatyviai padidinti generaciją, padengiant elektros pasiūlos deficitą.
44.6. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas nėra sietinas tik su tiesioginio ekonominio naudingumo vartotojams kriterijais. Ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijai VIAP lėšų panaudojimo kontekste vertintini tik, pirma, tvirtinant VIAP elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir, antra, nustatant įpareigojimus teikti VIAP. Po šių procedūrų nurodyti kriterijai negali būti vertinami, ypač atsakovės, kuriai joks teisės aktas nesuteikia teisės spręsti (priimti sprendimus) dėl VIAP lėšų. Taigi, Vyriausybei jau įvertinus, ar konkreti paslauga yra remtina kaip VIAP, jos ekonominės sąnaudos nebeturi būti vertinamos, juolab tai negali daryti atsakovė, kuri energiją turi supirkti už valstybės reguliatoriaus nustatytą kainą, nemokant jokios VIAP lėšų dalies.
44.7. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo 121.3 punkte nurodyta, kad jei visuomeninis tiekėjas tam tikru laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių (vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, poreikis mažesnis nei gamintojo elektros pasiūla ir (ar) kitais atvejais) atsisako nupirkti sutartą remtinos elektros energijos gamybos apimčiai priskiriamą elektros kiekį, o gamintojai, teikiantys Aprašo 7.2 ir 7.3 papunkčiuose nustatytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, dėl techninių ir (ar) technologinių priežasčių privalo gaminti, tai toks elektros energijos kiekis gali būti parduodamas elektros biržoje. Taigi, valstybė aiškiai nustatė, kad ne VIAP kaina lemia apsisprendimą pirkti kaip VIAP remtiną elektrą. Tik esant poreikiui riboti VIAP energijos pirkimą dėl pirmiau nurodytų aplinkybių gali būti papildomai taikomi ekonominiai kriterijai, sprendžiant, iš kokių šaltinių ir kokia apimtimi toks energijos pirkimas turi būti ribojamas.
44.8. Nutarimų 1051 ir 1091 5 punkte nurodoma: šio nutarimo 1.1 papunktyje nurodyti asmenys remtinos elektros energijos kiekį, neviršydami šio nutarimo 3 punkte nurodytų apimčių, šildymo sezono metu gamina pagal visuomeninio tiekėjo pareikštą ir su konkrečiu gamintoju (nurodytu šio nutarimo 1.1.1–1.1.7 papunkčiuose) suderintą poreikį, siekiant užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis būtų tenkinamas įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu, nediskriminuojant šio nutarimo 1.1 papunktyje nurodytų gamintojų ir užtikrinant Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad minėtoje nuostatoje ekonominis naudingumas, atsakovei vertinant elektros įsigijimo apimtis iš gamintojų, turi apimti ir išmokamas lėšas už VIAP.
44.9. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį, be kita ko, grindė motyvu, kad atsakovė, rinkdamasi pirkti energiją ne iš ieškovės, sutaupė VIAP lėšas, todėl pasiekė ekonominę naudą vartotojams (ekonominės naudos kriterijus nustatytas nutarimuose Nr. 1051 ir 1091). Lyginant kainas buvo nepagrįstai lygintos ir VIAP lėšos, nors VIAP lėšos mokamos ne už konkrečią prekę (elektros energiją), o kaip atlygis už tai, kad energijos gamintojas teikia VIAP. Pagal tokį išaiškinimą, atsakovei ar valstybei visais atvejais būtų ekonomiškai naudingiau pirkti ne VIAP energiją, o importuotą energiją arba energiją, pagamintą mažiau aplinką tausojančiu būdu. Nepaisant to, kokia apimtimi Vyriausybė numatė skatinti VIAP paslaugas ir kiek lėšų tam skirti, vykdantis subjektas, šiuo atveju atsakovė, gali pats savarankiškai nuspręsti šių lėšų nenaudoti, nepirkti valstybės per VIAP skatinamų paslaugų, tokiu būdu taupant VIAP lėšas ir kartu keliant grėsmę kitiems gėriams, kuriems pasiekti buvo nustatytas VIAP. Tokie gėriai, kuriems grėsmę iškėlė atsakovė, buvo Lietuvos energetinis saugumas, nes ieškovė patyrė nuostolių, nes tik techninio minimumo pirkimas, nors ir užtikrina techninį elektrinės veikimą ir išlikimą, neužtikrinta elektrinės ekonominio išlikimo. Byloje ginčas kilo tik dėl atsakovės kaip visuomeninio tiekėjo VIAP tiekėjui mokamos kainos dalies. Ginčas jokia forma neapima sutartinių santykių su kitos pajamų dalies suformavimu iš VIAP fondo. Todėl ši kainos dalis ir su ja susiję klausimai nėra susiję su byla, todėl dar ir dėl šios priežasties lyginimo taisyklė, kurią nutartimi sukūrė apeliacinės instancijos teismas, yra nepagrįsta.
44.10. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai nustatė ekonominės naudos vertinimo kriterijus kartu iškreipdamas VIAP nustatymo tikslą ir atsakovei suteikė neribotą diskreciją pačiai nuspręsti, ar bus remiamos VIAP, ar valstybė šias lėšas taupys. Būtent kainų lyginimu bus remiamasi byloje, perduotoje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, spendžiant, ar atsakovė diskriminavo ieškovę. Teismų motyvai dėl kainų lyginimo įtraukiant VIAP lėšų dalį ir VIAP lėšų taupymo turėtų būti panaikinti, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformuluojant naujus, VIAP paskirtį ir tikslus atitinkančius išaiškinimus. Remiantis byloje teismų pateiktu išaiškinimu, prioritetas buvo suteiktas išimtinai finansiškai pigesnei energijai, o ne kaip VIAP tiekiamai energijai. Kartu buvo ignoruojama, kad VIAP buvo nustatytas siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos tokios paslaugos, kurios beveik visada bus ekonomiškai mažiau naudingos, tačiau kurios teikia kitokią naudą. Juolab kad šias aplinkybes, susijusias su ekonominėmis VIAP savybėmis, Vyriausybė įvertina įtraukdama konkrečią paslaugą kaip remtiną VIAP mechanizmu. Šiuo atveju tokia nauda – energetinė nepriklausomybė, užtikrinant, kad nenustotų veikti alternatyvūs elektros energijos šaltiniai Lietuvoje, taip pat aplinkos tausojimas.
44.11. Laikantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuluotų taisyklių, kad lyginant kainas turi būti vertinama ir VIAP lėšų dalis, VIAP tiekiama energija niekuomet nebus pigesnė (ekonomiškai naudingesnė), todėl atsakovės gali apskritai nebūti perkama jos diskrecija. Tačiau tokia situacija iškreipia VIAP tikslus.
45. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo palikti nepakeistus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma:
45.1. Teismai rėmėsi įrodymais (finansiniais duomenimis) apie AB „Lesto“ elektros energijos įsigijimo kainas 2014 ir 2015 metais iš „Nord Pool Spot“ biržos ir įvertino šių kainų palyginimą su ieškovės valdomose termofikacinėse elektrinėse Nr. 2 ir 3 pagamintos elektros energijos kainomis. Šio faktinių aplinkybių įvertinimo pagrindu padarytos išvados buvo reikšmingos teismams sprendžiant, ar iš nutarimų Nr. 1051 ir 1091 5 punkto kylantį įpareigojimą pirkti didesnį, nei su konkrečiu gamintoju buvo suderinta, tačiau nutarimų 3 punkte nustatytą maksimalių apimčių nesiekiantį remtinos elektros energijos kiekį ekonomiškai palankiausiomis sąlygomis atsakovė įvykdė tinkamai.
45.2. Priešingai nei siekia įtikinti ieškovė, nutarimų Nr. 1051 ir 1091 5 punkto nuostatomis nėra įtvirtintos papildomos termofikacinių elektrinių (Aprašo 7.2 punkte įvardytų subjektų) veiklos garantijos, bet kaip tik realizuojamos veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos elektros energijos gamybos rinkoje prielaidos. Kaip teisingai pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 63 ir 64 punktuose, nei Europos Sąjungos teisė, nei nacionaliniai įstatymai nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu neįtvirtino privalomo gamintojų, gaminančių elektros energiją termofikaciniu būdu, skatinimo.
45.3. Elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu elektrinėse yra pripažinta tenkinančia vieną ar kelis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje įvardytus tikslus viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančia veikla, kuri neeliminuoja įstatymų leidėjo nustatytos ir Vyriausybei pavestos kompetencijos valstybės energetikos politikos įgyvendinimo srityje taikyti teisinius instrumentus, nukreiptus į elektros energijos prieinamumo ir pakankamumo vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą užtikrinimą.
45.4. Nutarimų Nr. 1051 ir 1091 5 punkto nuostatos suteikė atsakovei teisę sutartyse nustatyti ne maksimalų nutarimais nustatytą superkamos remtinos elektros energijos gamybos kiekį, tačiau bet kokį kitą (neviršijant maksimalaus) jo poreikius atitinkantį kiekį, ir šią diskreciją atsakovė, kaip tiesioginė nutarimų 5 punkto adresatė, sutartyse įgyvendino tinkamai – nepažeisdama viešosios teisės normų ir ieškovės teisėtų interesų.
45.5. Teisės aktuose laiduojamas mažiausios elektros energijos kainos galutiniams vartotojams prioritetas prieš konkretų elektros gamybos būdą ar gamintojo priklausymą subjektų, kuriems taikoma tam tikra valstybės skatinimo schema, ratui. Teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, pirkdama techninio minimumo režimu pagamintą elektros energijos kiekį, o kitą įsigydama „Nord Pool Spot“ biržoje, veikė akivaizdžiai ekonomiškiausiu (vartotojams) būdu. Teismų argumentai paremti visapusiška ir nuodugnia faktinių aplinkybių analize, atlikta palyginus atsakovės sandorių „Nord Pool Spot“ biržoje kainą su ieškovės pagamintos remtinos gamybos apimties elektros energijos galutine supirkimo kaina, susidedančia iš dviejų dalių: metinės elektros rinkos kainos ir supirkimo kainos, kuri dengiama VIAP lėšomis. Tiek skaičiavimo būdo, tiek aritmetinių veiksmų tikslumo, t. y. faktinių duomenų apdorojimo, požiūriu esminių klaidų, kurias ištaisyti egzistuotų objektyvus poreikis, ieškovė neidentifikavo ir nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo ginčo dėl supirktos elektros energijos kainų teisingumo.
45.6. Kasaciniame skunde įvardytų motyvų, apimančių faktinių aplinkybių vertinimą (kas nėra kasacijos dalykas), pašalinimas iš teismo sprendimų motyvuojamosios dalies neturės įtakos teisės išaiškinimams, kurių požiūriu nagrinėtas atsakovės teisių ir pareigų vykdymas, juolab kad ieškovė neprašo iš esmės kitaip nuspręsti dėl civilinės bylos baigties. Tam tikro teismo argumento šalinimas iš procesinio dokumento motyvacijos yra skirtas toms situacijoms, kai teismas, neleistinai peržengdamas ieškiniu (skundu) apibrėžtas teisminio bylos nagrinėjimo ribas, pasisako dėl faktinių ar teisinių aspektų, kurie nebuvo konkretaus ginčo dalykas. Šiuo atveju ieškovė tokia aplinkybe nesiremia. Net panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvus ir išvadas dėl atsakovės sprendimais pasiekto ekonominio pranašumo, toks ieškovės tariamai pažeistų teisių gynybos būdas neturės poveikio skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotoms teisės aiškinimo taisyklėms, nepakeis ieškovės teisių ir pareigų apimties dėl iš esmės išspręsto teisinio ginčo – atmesto ieškinio – dalies, taigi teisiniu požiūriu bus beprasmis. Reikalavimo modifikuoti nutarties motyvuojamąją dalį, išimant iš teksto visumos kelias argumentų pastraipas, tenkinimas taip pat reikštų teismo procesinio dokumento loginio ir struktūrinio vientisumo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir jį patvirtinusios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvacija negali būti analizuojama atskirai nuo atitinkamo rezoliucinės dalies patvarkymo atmesti ieškinį (apeliacinį skundą).
45.7. Ieškovės argumentas, kad skundžiamais motyvais padaryta išvada dėl VIAP teisinio kvalifikavimo ir VIAP lėšų dalies įtraukimo lyginant, ar atsakovė veikia ekonomiškai naudingiausiu būdu, bus naudojama pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prieštarauja res judicata (galutinio teismo sprendimo) principo, darančio negalimą pakartotinio tapataus ginčo teisme nagrinėjimą, esmei, teisinio tikrumo, saugumo principų turiniui. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalimi klausimas dėl atsakovės teisės tenkinti elektros energijos poreikį „Nord Pool Spot“ biržoje yra galutinai išspręstas ir tai negali ir neturės jokios įtakos pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjamam nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091 1 punkte įvardytų subjektų (Aprašo 7.2 punktas) lygiateisiškumo klausimui, siejamam su dvišalių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymu, apimančiu remtinos elektros energijos kiekių, viršijančių šių VIAP tiekėjų techninio gamybos minimumo ribą, supirkimo aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio proceso nutraukimo
46. CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais skųsti vien tik apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus: kasacinis skundas gali būti teikiamas dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus); aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016).
48. Kasaciniu skundu ieškovė ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalį, kuriais apeliacinės instancijos teismas elektros energijos pirkimo iš viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) teikiančios elektros energijos tiekėjos (ieškovės) ekonomiškai naudingiausią būdą palygino su elektros energijos įsigijimo biržoje kaina, taip pat įvertino, kad atsakovės pasirinkimas pirkti iš esmės visada pigesnę elektros energiją biržoje, o ne iš ieškovės reiškė veikimą vartotojams ekonomiškai naudingiausiu būdu, todėl nėra neteisėtas veiksmas. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo taip pat nesutinkanti ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalimi, kuria teismas išaiškino elektros energijos pirkimo iš VIAP teikiančio elektros energijos tiekėjo ekonomiškai naudingiausio būdo kriterijų, perkamą elektros energijos kainą iš VIAP tiekėjo lygindamas su kaina elektros energijos biržoje ir nurodydamas, kad ekonominis naudingumas pasireiškė tuo, kad perkant elektros energiją iš biržos buvo sutaupoma VIAP lėšų.
49. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos dalis, susijusi su ieškinio reikalavimu priteisti nuostolių atlyginimą dėl ieškovės diskriminavimo kitų elektros energijos tiekėjų atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto teisiniu pagrindu šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
50. Ieškovė kasaciniame skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl to skundžiami apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai turės įtakos ieškovės padėčiai ir teisiniam vertinimui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamais motyvais padaryta išvada dėl VIAP teisinio kvalifikavimo ir VIAP lėšų dalies įtraukimo lyginant, ar atsakovė veikia ekonomiškai naudingiausiu būdu, bus naudojama pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Skundžiami apeliacinės instancijos teismo nutarties (kuria byla grąžinta nutartyje nurodyta apimtimi nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui) motyvai, kaip nurodo kasaciniame skunde ieškovė, reikšmingi bylos iš naujo nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.
51. CPK 327, 329 straipsniuose išvardyti teisiniai pagrindai, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiais atvejais pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą byla teismo sprendimo panaikinimo apimtimi (dėl panaikinto viso teismo sprendimo ar jo dalies) perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas nagrinės iš naujo bylos dalį, atsižvelgdamas į jos grąžinimo ribas, todėl pagal nurodytas proceso teisės normas nėra reikšmingas apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria dar nebaigtas ginčo teisinis vertinimas, apskųstų motyvų dėl grąžinimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėtumo peržiūrėjimas kasacine tvarka, kai byla jau grąžinta pirmosios instancijos teismui, kuris ir išnagrinės bylą būtent grąžinimo apimtimi iš naujo ir pateiks savo nepriklausomą teisinį vertinimą remdamasis vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
52. CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (t. y. dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, nes nebuvo atskleista bylos esmė ir ji perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui), paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos.
53. Dėl skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties kasacinis skundas paduotas 2019 m. sausio 22 d. Kasacinis skundas paduotas po to, kai pasibaigė skundo padavimo vieno mėnesio terminas, kasaciniame skunde neprašoma praleistą terminą atnaujinti, nenustatyta priežasčių, dėl kurių terminas praleistas ir kurios būtų teismo vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus, nagrinėjamu atveju paduoti kasacinį skundą, išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą nepateikta paaiškinimų ir argumentų dėl termino kasaciniam skundui paduoti praleidimo ir šio termino praleidimo, jo neatnaujinus, teisinių pasekmių: kasacinio skundo atsisakymo priimti, o jį priėmus – kasacinio proceso nutraukimo.
54. Paduotą praleidus kasacinio apskundimo terminą ir šio termino neatnaujinus kasacinį skundą turėjo būti atsisakoma priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiai aplinkybei paaiškėjus po to, kai kasacinis skundas buvo priimtas, konstatuotina, kad tokį skundą priimti nebuvo teisinio pagrindo. Vadovaujantis CPK 356 straipsnio 6 dalimi, bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti teisiniai pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, t. y. vienas iš pagrindų – praleistas kasacinio skundo padavimo terminas ir šis terminas teismo neatnaujinamas, tokiu atveju kasacinis procesas nutrauktinas. Nesant galimybės skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalies peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina. Byloje pateiktą kasacinį skundą turėjo būti atsisakoma priimti, o jį vis dėlto priėmus, kasacinis procesas nebegali būti tęsiamas ir yra nutrauktinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Po kasacinio skundo priėmimo išaiškėjus teisiniam pagrindui skundą atsisakyti priimti ir dėl to teismui nusprendus kasacinį procesą nutraukti, kasacinis procesas baigiamas ne dėl šalių (ieškovės ar atsakovės) kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
56. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Ieškovei UAB „Vilniaus energija“ grąžintinas 75 Eur žyminis mokestis, jos sumokėtas už paduotą kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-378/2018, 43 punktas).
57. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
58. Kadangi nutraukus procesą nėra bylą laimėjusios šalies ir abiejų atskirų šalių padėtis nepagerėjo, ieškovės turėtų ir jos prašomų atlyginti advokato atstovavimo išlaidų rengiant kasacinį skundą atlyginimas nepriteistinas iš atsakovės. Atsakovės atsiliepimą į kasacinį skundą surašė atsakovės darbuotoja (teisininkė), nėra pridėta įrodymų apie atsiliepimui parengti turėtas advokato atstovavimo išlaidas ir neprašoma jų atlyginti, jos atsakovei nepriteistinos.
59. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 3 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį procesą nutraukti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (j. a. k. 111760831) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur už kasacinį skundą 2019 m. sausio 21 d. AB „Swedbank“ sumokėtą žyminį mokestį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas