Pranešėjas Algerdas Urbšys                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-175/2011

Teisėja Vaidutė Stangvilienė                                     Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01323-2008-8

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.13.; 2.1.15.1.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam A. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Iš A. L. priteista UAB „A. V.“ 33 122,83 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimui ir 58 000 Lt negautų pajamų atlyginimui.

Iš A. L. priteista 6443 Lt proceso išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. L. nuteistas už tai, kad 2008-10-16 mieste, (duomenys neskelbtini), UAB „A. V.“ patalpose, turėdamas išankstinį tikslą išnuomotą automobilį perleisti tretiesiems asmenims, savo vardu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 2008-96, pagal kurią iš UAB „A. V.“ perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį 67 621 Lt vertės automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „A. V.“ 67 621 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliantas teigia, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str. reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 reikalavimus. Teismas buvo šališkas, neišsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus vertino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas.

Apeliantas teigia, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis sutiktų atlyginti prarastas nuomos pajamas po 2900 Lt per mėnesį. Tokią sumą jis nurodė kalbėdamas apie tai, kad už 2900 Lt buvo išsinuomojęs automobilį, todėl nuomos pajamos yra ne 4550 Lt, o 2900 Lt. Be to, nuosprendyje klaidingai konstatuota, kad automobilį „Mazda 5“ išsinuomojo iš anksto žinodamas, kad jį perleis A. Z., kadangi automobilis buvo išnuomotas giminių suvažiavimui bei kelionėms į užsienį. Jis niekada nebuvo nurodęs, kad ir anksčiau kelis kartus teko išsinuomoti automobilius, dėl kurių pranešdavo apie „tariamas“ vagystes. Apeliantas teigia, kad buvo įmonės „A.“ nuolatiniu automobilių nuomos klientu. Būdavo atvejų, kad automobilius grąžinti vėluodavo, tačiau telefonu gaudavo leidimą pratęsti nuomos laiką, taip pat, kaip ir su automobiliu „Mazda 5“. Tačiau teismas šios aplinkybės netyrė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad automobilio nuomos sutartyje buvo nurodyti 2 telefonai – Lietuvos ir Ukrainos, tad jis visąlaik buvo pasiekiamas. Nors liudytojas S. G. nurodė, kad Ukrainoje buvo nustatyta, jog pateiktas dokumentas apie vagystę yra suklastotas, tačiau nebuvo padaryta šios pažymos ekspertizė. Apeliantas teigia, kad surašant nuosprendį padaryta esminių klaidų nurodant dokumentų pavadinimus. Vietoj nuomos nurodyta išperkamosios nuomos sutartis. Todėl neaišku, ar UAB „A. V.“ automobilį valdė pagal nuomos, ar pagal išperkamosios nuomos sutartį. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad su automobiliu „Mazda 5“ ir A. Z. buvo 2008-10-18 išvykęs į Baltarusijos Respubliką ir už poros valandų grįžo atgal, bet teismo nebuvo išanalizuota bei gauta sienos kirtimo antspaudai tiek jo, tiek A. Z. pasuose. O į Ukrainą jie išvažiavo po poros dienų per Lenkijos Respublikos pasienio kontrolės postą. Be to, nebuvo analizuotas jam priklausančio telefono judėjimas. Nurodydamas jo gaunamą darbo užmokestį ir pagal tai spręsdamas apie jo galimybes nuomotis automobilį, teismas neįvertino to, kad pajamų jis gaudavo ir iš Ukrainos įmonės. Apeliantas nurodo, kad paskutinį patikslintą UAB „A. V.“ civilinį ieškinį su priedais jis gavo tik vieną dieną prieš posėdį, dėl ko nespėjo tinkamai jo išanalizuoti. Tačiau teismas į šią aplinkybę nekreipė dėmesio. Tinkamai nesusipažinęs su civilinio ieškinio bei priedų turiniu, negalėjo pasisakyti dėl automobilio vertės. Taip pat negalėjo tinkamai įvertinti priežasčių, dėl kurių draudimo bendrovė pripažino vagystės įvykį nedraudiminiu. Teismas neatsakė į klausimą, kodėl vienu atveju automobilis vertinamas 32065 Lt, kitais 55532 Lt, o dar kitais 67000 Lt. Teismas taip pat neatsakė į klausimą, kodėl UADB „Ergo Lietuva“ ekspertai nustatė, kad transporto priemonės vidutinę rinkos vertę įvykio dieną sudarė 67000 Lt, tačiau kompensavo už jos praradimą tik 32065 Lt. Liko nenustatyta tikroji automobilio vertė teismo dieną. Apeliantas teigia, kad teismo teiginys, jog jis ir anksčiau buvo padaręs keletą tokių nusikaltimų, tačiau atsiskaičius su automobilių nuomos bendrovėmis, išvengdavo atsakomybės, neatitinka tikrovės. Nuteistasis tvirtina, kad bausmės pradžia turi būti skaičiuojama ne nuo 2011-01-28, o nuo 2010-11-26, kadangi tą dieną jis buvo sulaikytas Vokietijoje pagal Europos arešto orderį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi dukrą, kuri yra I grupės invalidė.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas pagrįstai A. L. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamą bausmę, tačiau į jos laiką įskaitė ne visą kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį. Todėl nuosprendis keičiamas (LR BPK 328 str. 4 p.). 

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad tiriant ir vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK nuostatos. Teisėjų kolegija nepritaria tokiems apelianto teiginiams ir konstatuoja, jog tirdamas bei vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos prasmę, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 302 – 307 straipsnių , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimų. Tai, kad įrodymai buvo vertinami ne taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas ar netinkamai  vertino įrodymus.

Apelianto teiginius apie tai, kad nuosprendyje klaidingai konstatuota, jog automobilį „Mazda 5“ jis išsinuomojo iš anksto žinodamas, kad jį perleis A. Z., kad jis niekada nebuvo nurodęs, kad ir anksčiau kelis kartus teko išsinuomoti automobilius, dėl kurių pranešdavo apie „tariamas“ vagystes, paneigia teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai (t. 3, b.l. 17). Pažymima, kad pastabų dėl protokolo nuteistasis įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Apeliantas teigia, kad byla nebuvo pilnai ir visapusiškai ištirta, kadangi nebuvo tikrinamos nuteistojo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis buvo kitų automobilių nuomos įmonių klientu ir pasitaikydavo atvejų, jog vėluodavo grąžinti automobilius, nebuvo patikrintos skambučių, nei SMS žinučių, nei telefonų judėjimo schemos, nepaskirta pateikto apie vagystę dokumento ekspertizė, neišreikalauti visi duomenys apie jo ir A. Z. sienos kirtimą. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu tiriamu atveju atlikti visus minėtame įstatyme numatytus procesinius veiksmus. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi ekonomiškumo, proporcingumo, greitumo principai, įpareigojantys už ikiteisminį tyrimą atsakingus pareigūnus per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 2 str.). Taigi, kokius procesinius veiksmus, tyrimus ir pan. reikalinga atlikti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir už ikiteisminį tyrimą atsakingas prokuroras, ir vien tai, kad kažkurie, pareigūnų manymu, nebūtini tyrimai nebuvo atlikti, nesurinkti tam tikri ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi duomenys, nėra pagrindas išvadai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai. Juolab, kad byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Kad A. L. padarė Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, visų pirma, patvirtina jo paties teismo posėdžio metu, po to, kai buvo ištirti visi byloje esantys įrodymai, duoti parodymai, paaiškinamasis raštas (t. 3, b.l. 3-7). A. L. tada prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to, A. L. kaltę patvirtina liudytojų G. Z., S. G. parodymai, rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys: trumpalaikės nuomos sutartis (t. 1, b.l. 11), duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą (t. 1, b.l. 16, 17), pažyma ukrainiečių kalba (t. 1, b.l. 87, 88), Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte užfiksuota informacija (t. 1, b.l. 24), duomenys Ukrainos Generalinei prokuratūrai vykdant teisinės pagalbos prašymą (t. 1, b.l. 42-47) bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, taip pat leidžia manyti ir tai, kad apeliaciniame skunde jis be kitų prašymų išreiškė ir prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo materialinė padėtis buvo gera. Tačiau byloje esantys duomenys apie A. L. pajamas, be to, jo paties paaiškinamasis raštas, parodymai teisme, paneigia  šiuos jo teiginius. 

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. L. padarė sunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baustumą eilę kartų administracine tvarka, paskyrė mažesnę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė yra tinkamai individualizuota, ne per griežta, todėl ją švelninti atsižvelgus į A. L. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie jo šeiminę padėtį, nėra pagrindo.

Nežiūrint to, kad teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, į bausmės laiką nepilnai įskaitė A. L. suėmime išbūtą laiką. Teismas nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011-01-28, t.y. nuo tada, kada A. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. L. į Lietuvą buvo pargabentas pagal Europos arešto orderį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys apie tai, kad A. L. Vokietijoje suimtas (turint tikslą vėliau jį išduoti) nuo 2010-11-26 iki jo perdavimo  - 2011-01-28. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nutartimi A. L. suėmimo terminas nustatytas nuo 2011-01-28 trims mėnesiams. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., laikas, kada A. L. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Vokietijoje, privalo būti įskaitytas į bausmės atlikimo laiką.  

Apeliantas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė prašymą įskaičiuoti į bausmės laiką jo sulaikymą nuo 2007-11-28 iki 2008-02-11, tačiau šis nuteistojo prašymas negali būti patenkintas. Į bausmės laiką įskaitomas kardomajame kalinime išbūtas laikas tik šioje byloje. Tuo tarpu A. L. 2007-11-28 – 2008-02-11 buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime.

Nuteistajam abejonių kelia automobilio „Mazda 5“ valdymo būdas ir jo tikroji vertė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-07-25 tarp UAB „A. V.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta automobilio „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. A2008-070007. Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2010-07-29. Pasibaigus terminui, automobilis turėjo būti grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008-10-16 UAB „A. V.“ su A. L. sudarė šio automobilio trumpalaikės nuomos sutartį Nr. 2008-96. Tačiau dėl A. L. nusikalstamų veiksmų UAB „A. V.“ automobilio „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteko. 2010-12-31 tarp UAB „A. V.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo. Šiuo susitarimu nustatyta, kad automobilio likutinė vertė – 55532 Lt, o priskaičiuotos palūkanos nuo 2008-12-29 iki 2010-12-31 – 6683 Lt, UAB  „A. V.“ įsipareigojo kompensuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso 62215 Lt, kas vėliau ir buvo padaryta. Taigi dėl netekto turto UAB „A. V.“ patyrė 62625 Lt turtinės žalos. UADB „Ergo Lietuva“ pagal 2011-02-22 taikos sutartį atlygino UAB „A. V.“ 30150 Lt. Neatlyginta suma liko 32065 Lt. Be to, UAB „A. V.“ patyrė 1057,83 Lt nuostolių dėl nuomos mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nuo automobilio praradimo momento iki 2008-12-25, t.y., iki nuomos įmokų mokėjimo sustabdymo. Taigi UAB „A. V.“ dėl A. L. neteisėtų veiksmų patyrė viso 33122,83 Lt (32065 Lt + 1057,83 Lt) tiesioginių nuostolių. Todėl apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš A. L. nurodytą sumą UAB „A. V.“, kadangi ji susidarė būtent dėl A. L. veiksmų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. L. automobilį buvo išsinuomojęs už 2900 Lt mokestį per mėnesį, šią sumą laikė atskaitos tašku spręsdamas UAB „A. V.“ civilinį ieškinį dėl negautų pajamų priteisimo. Įvertinus paminėtas aplinkybe, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai iš A. L. priteisė UAB „A. V.“ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas sumas.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Į nuteistojo A. L. bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2011m. sausio 28 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Algerdas Urbšys

Teisėjai                                                                                            Algirdas Jaliniauskas 

                                                                                                                   Svetlana Jurgaitienė