Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-07][nuasmenintas nutarimas byloje][A18.-240-878-2019].docx
Bylos nr.: A18.-240-878/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus apskrities vyriausiajo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas 191008762 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla

Nr. A18.-240-878/2019

Proceso Nr. 4-13-3-00084-2019-5

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

19.10; 21.9.10; 21.9.11

 

img1 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2019 m. kovo 7 d.

Alytus

 

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

E. V. 2019 m. vasario 5 d. apie 7.30 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės 2-ojo posto patalpose, esančiose Jotvingių g. 8, Alytuje, nevykdė teisėtų tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų A. L. ir R. D. nurodymų, kai jie, vykdydami policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos užtikrinimo funkcijas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-889 pakeista redakcija) 42 punktu ir 143 punktu, davė teisėtus nurodymus išsitraukti rankas iš kišenių, nustoti triukšmauti, spardyti kojomis duris, radiatorių, kadangi yra pažeidžiama areštinėje taikomų taisyklių tvarka, tačiau E. V. į šiuos teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nereagavo ir toliau vykdė neteisėtus veiksmus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką. Jis į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neatvykus į posėdį prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pažeidėjui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad E. V. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams, įrodo byloje surinkti duomenys.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei E. V. paaiškinimas, kad su pažeidimu jis sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1-2).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. L. tarnybiniame pranešime dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo nurodė, kad 2019 m. vasario 5 d., dirbant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje, 2-ame poste sulaikytasis E. V., laikomas 4 kameroje, pamainos priėmimo - perdavimo metu nepagarbiai elgėsi su pamainą priimančiais pareigūnais ir su juo, replikavo, išėjo iš kameros, susikišęs rankas į kelnių kišenes. Paprašius ištraukti rankas iš kišenių tam, kad būtų atlikta asmens apžiūra, tai daryti jis atsisakė ir replikavo „kas tu toks man nurodinėt, jūs man darot psichologinį spaudimą“. E. V. buvo paaiškinta, kad tai - pareigūnų darbas ir jie tą daryti privalo, o jis privalo paklusti. Vėliau, praėjus maždaug 10 minučių, minėtasis asmuo pradėjo spardyti duris. Priėjus ir paklausus, ko daužo duris, atsakė, kad jei pareigūnai nepaskambins viršininkui, jis persipjaus venas. Buvo paaiškinta, kad to nenumato jokie teisės aktai, asmuo turi teisę ko nors prašyti pas jo bylą tiriantį pareigūną. Tačiau E. V. nenurimo ir toliau spardė kojomis duris, radiatorių, uždengė kameros stebėjimo langelį. Buvo ne kartą įspėtas, kad nenutraukus neteisėtų veiksmų, bus panaudotos specialiosios priemonės. Asmuo į perspėjimus nereagavo ir toliau siautėjo ir grasino susižaloti, todėl pareigūnas, vadovaudamasis Policijos įstatymo 27 straipsniu, panaudojo spec. priemonę antrankius, tai yra surakino antrankiais rankas už nugaros. E. V. į aiškinimą apie jam dėl tokio elgesio gresiančią atsakomybę, pareiškė, kad jis išėjęs parašys skundą, jog jį pareigūnas gąsdino ir naudojo psichologinę prievartą, teigė pareigūnų nebijantis, nes svainis S. dirba policijoj ir jie dar pažiūrės (b. l. 4).

Apklausos protokole fiksuoti R. D. paaiškinimai, kad 2019 m. vasario 5 d. apie 7.30 val. dirbant Alytaus AVPK OVS areštinėje 2-ame poste, vykstant pamainų perdavimui, sulaikytasis E. V., kuris buvo patalpintas 4 kameroje už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, buvo išvestas iš kameros. Tuo metu sulaikytiesiems asmenims būna atliekama apžiūra, o kitas pareigūnas kameroje patikrina, ar viskas kameroje gerai ir ar tvarkingas inventorius. E. V., išėjęs iš kameros, pradėjo elgtis nepagarbiai, klausinėjo, kada jis bus išleidžiamas, reikalavo, kad jam būtų pakviestas viršininkas. Išėjęs iš kameros, jis visą laiką stovėdamas koridoriuje laikė savo rankas kišenėse, paprašytas ištraukti rankas iš kišenių, jis nereagavo, jų neišėmė, pasakė, replikavo, kad kas jie tokie, kad jam nurodinėtų, teigė esą jam pareigūnai daro psichologinį spaudimą. Jam buvo pasakyta, kad jis privalo paklusti nurodytiems policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir juos vykdyti. Vėliau, sugrįžęs į kamerą, jis pradėjo daužyti kameros duris, šaukti, buvo ne sykį perspėtas, kad nustotų taip elgtis, buvo raminamas, bet nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams nusiraminti, toliau šaukė ir daužė duris. Asmeniui nenurimus buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai. Uždėjus antrankius, E. V. nurimo (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, gali įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, taip pat turi teisę įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, todėl nusižengimo padarymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareigūno duotas nurodymas buvo teisėtas, ir kad asmuo jo nevykdė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareigūnai E. V. davė teisėtus nurodymus išsitraukti rankas iš kišenių, nustoti triukšmauti, spardyti kojomis duris, radiatorių, o jis sąmoningai šių nurodymų nevykdė. Surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog E. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams ir tokiu būdu padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, jog pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Anksčiau yra nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjęs, dirbantis. Įvertinus visas bylos aplinkybes, E. V. skirtina minimali bauda. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

 

n u t a r i a :

 

E. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.

 

 

Teisėja I. L.

 

 

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 19097281232, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.