Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-789/2011
Teisėjas Rinaldas Adamonis Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00741-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
teisėjų Viktoro Dovidaičio, Pavelo Frolovo,
sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,
dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,
gynėjui adv. Valdui Kersnauskui,
nuteistajam V. K. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. V. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perkvalifikuojant iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 3 p., V. K. V. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Nukentėjusiosios K. B. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteista iš V. K. V. ir R. F. solidariai 3000 Lt nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios N. S. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteista iš V. K. V. ir R. F. solidariai 4500 Lt nukentėjusiosios naudai jai padarytai žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. I. B. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteista iš V. K. V. ir R. F. solidariai 5040 Lt nukentėjusiojo naudai jam padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios J. B. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteista iš V. K. V. ir R. F. solidariai 8000 Lt nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteista iš V. K. V. ir R. F. solidariai 12000 Lt nukentėjusiosios naudai jai padarytai žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteista iš V. K. V. ir R. F. solidariai 1000 Lt nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios S. F. civilinis ieškinys patenkintas pilnai, priteista iš V. K. V. ir R. F. solidariai 400 Lt nukentėjusiosios naudai jai padarytai žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu R. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perkvalifikuojant iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
V. K. V. nuteistas už tai, kad jis ir R. F. įgijo didelės vertės svetimą turtą apgaule savo naudai, t.y. padarė kvalifikuotą sukčiavimą, o būtent:
V. K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tarpusavio veiksmų planą, pagal kurį vienam iš jų - kaltinamajam R. F. turint apsimesti tariamai nukentėjusio asmens artimu giminaičiu pagal nukentėjusiam asmeniui praneštą išgalvotą istoriją apie eismo įvykį ar kilusį buitinį konfliktą, o kitam iš jų-kaltinamajam V. K. V. turint paimti apgaulės paveikto asmens perduodamus pinigus už tariamą susitaikymą, po ko 2009 m. rugsėjo 11 d., apie 1700 val., vienas iš kaltinamųjų R. F. paskambinęs pil. K. B. į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs policijos pareigūnu, pastarasis melagingai pranešė, kad neva jos(nukentėjusiosios) sūnus sumušė žmogų ir sudaužė nešiojamą kompiuterį, ir už tai, kad jos sūnui nebūtų iškelta baudžiamoji byla, reikia atlyginti žalą nukentėjusiajam, po ko kaltinamasis R. F. liepė paskambinti nemokama policijos linija Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai K. B. patikėjus ir paskambinus nuodytu telefono numeriu, atsiliepęs bei policijos pareigūnu apsimetęs kaltinamasis R. F. pasakė, kad už neva padarytą žalą reikia sumokėti 3.000,- Lt. sumą, ir tada, neva perdavus telefono ragelį jos(nukentėjusiosios) sūnui, kaltinamasis R. F., pakeitęs balsą ir apsimetęs nukentėjusiosios sūnumi, patvirtino, kad sužalojo žmogų ir sudaužė kompiuterį, po ko, vėl apsimetęs policijos pareigūnu, kaltinamasis R. F. telefonu liepė sudiktuoti 3000 litų kupiūrų numerius, surašyti juos ant popieriaus lapo ir surašyti jo diktuojamą susitaikymo protokolą, o taip pat liepė pasakyti savo adresą ir laukti ateisiančio nukentėjusio asmens brolio-pil. P. K., o tuo metu kitas kaltinamasis V.-K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, netrukus atėjęs pas nukentėjusiąją K. B. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs avarijoje nukentėjusio asmens broliu-pil. P. K., paėmė iš nukentėjusiosios K. B. 3.000 litų, ir tokiu būdu abu kaltinamieji bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajai K. B. priklausančius pinigus 3.000,- Lt. sumoje, ko pasėkoje nukentėjusiajai K. B. buvo padaryta 3.000,- Lt. turtinė žala,
ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tą patį tarpusavio veiksmų planą, 2009 m. rugsėjo 17 d., apie 1430 val., vienam iš kaltinamųjų R. F. paskambinus pil. N. S. į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeitus balsą, pastarasis apsimetė jos(nukentėjusiosios) dukra ir melagingai pranešė, kad neva ji padarė avariją, kurios metu sužalojo žmogų, po ko, padiktavęs mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė šiuo telefono numeriu paskambinti, o nukentėjusiajai N. S. patikėjus ir paskambinus nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepęs ir policijos pareigūnu-pil. M. M. prisistatęs kaltinamasis R. F., melagingai tvirtindamas apie neva jos(nukentėjusiosios) dukros padarytą eismo įvykį ir sužalotą žmogų, pareikalavo 5.000 litų sumos, kuriuos nurodė perduoti pas ją ateisiančiam avarijoje nukentėjusio asmens giminaičiui, o tuo metu kitas kaltinamasis V.-K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, netrukus atėjęs pas nukentėjusiąją N. S. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs avarijoje nukentėjusio asmens giminaičiu, paėmė iš nukentėjusiosios N. S. 4.500 litų, ir tokiu būdu abu kaltinamieji bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajai N. S. priklausančius pinigus 4.500,- Lt. sumoje, ko pasėkoje nukentėjusiajai N. S. buvo padaryta 4.500,- Lt. turtinė žala,
ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tą patį tarpusavio veiksmų planą, 2009 m. rugsėjo 27 d., apie 1600 val., vienam iš kaltinamųjų R. F. paskambinus pil. A.-I. B. į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus jo(nukentėjusiojo) sūnumi, pastarasis melagingai pranešė, kad neva jis sužalojo 17 metų merginą, kuri šiuo metu yra ligoninėje ir už jos gydymą reikia sumokėti pinigus, po ko kaltinamasis R. F., teigdamas nukentėjusiajam A.-I. B., kad neva perduoda ragelį policijos pareigūnui, pats melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, patvirtino, kad neva jo(nukentėjusiojo) sūnus sužalojo merginą, ir už tai, kad jo sūnui nebūtų iškelta baudžiamoji byla, paklausė nukentėjusiojo A.-I. B., kiek jis galintis sumokėti, o nukentėjusiajam A.-I. B. pasiūlius 3.000,- Lt. sumą, kaltinamasis R. F. pasakė, kad per mažai, po ko nukentėjusysis A.-I. B. sutiko sumokėti 5.000,- Lt. sumą, o tada kaltinamasis R. F. liepė pasakyti asmens duomenis ir adresą, atsinešti turimus 5.000 litų ir sudiktuoti jų numerius bei laukti kol atvažiuos sužalotos merginos tėvas pasiimti pinigų, o tuo metu kitas kaltinamasis V.-K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, netrukus atėjęs pas nukentėjusįjį A.-I. B. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs sužalotos merginos tėvu, paėmė iš nukentėjusiojo A.-I. B. 5.000 litų, ir tokiu būdu abu kaltinamieji bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajam A.-I. B. priklausančius pinigus 5.000,- Lt. sumoje, ko pasėkoje nukentėjusiajam A.-I. B. buvo padaryta 5.000,- Lt. turtinė žala,
ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji V.-K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tą patį tarpusavio veiksmų planą, 2009 m. spalio 4 d. vienam iš kaltinamųjų R. F. paskambinus pil. J. B. į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeitus balsą, pastarasis apsimetė jos(nukentėjusiosios) sūnumi ir melagingai pranešė, kad neva jis Airijoje sumušė draugą ir sudaužė pastarojo kompiuterį, o už gydymą ir žalos atlyginimą reikia sumokėti 8.000,- Lt. sumą, bei nurodė sudiktuoti piniginių kupiūrų numerius ir eiti į autobusų stotelę, esančią netoli jos(nukentėjusiosios) namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kur, veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, tuo metu atėjęs kitas kaltinamasis V.-K. V. ir melagingai prisistatęs žmogumi iš ambasados-pil. R. K., paėmė iš nukentėjusiosios J. B. 8.000 litų, ir tokiu būdu abu kaltinamieji bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajai J. B. priklausančius pinigus 8.000,- Lt. sumoje, ko pasėkoje nukentėjusiajai J. B. buvo padaryta 8.000,- Lt. turtinė žala,
ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tą patį tarpusavio veiksmų planą, 2009 m. spalio 22 d., apie 1430 val., vienam iš kaltinamųjų. R. F. paskambinus pil. E. V. į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeitus balsą, pastarasis apsimetė jos(nuketėjusiosios) dukra ir melagingai pranešė, kad neva ji padarė avariją, kurios metu sužalojo žmogų, po ko, padiktavęs telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė šiuo telefono numeriu paskambinti, o nukentėjusiajai E. V. patikėjus ir paskambinus nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepęs ir policijos pareigūnu-pil. R. Ž. prisistatęs kaltinamasis R. F., melagingai tvirtindamas apie neva jos(nukentėjusiosios) dukros padarytą eismo įvykį ir sužalotą žmogų, pareikalavo 12.000 litų sumos, kuriuos nurodė perduoti pas ją ateisiančiam avarijoje nukentėjusio asmens sūnui, o tuo metu kitas kaltinamasis V.-K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, netrukus atėjęs pas nukentėjusiąją E. V. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs avarijoje nukentėjusio asmens sūnumi-pil. M. B., paėmė iš nukentėjusiosios E. V. 12.000 litų, ir tokiu būdu abu kaltinamieji bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajai E. V. priklausančius pinigus 12.000,- Lt, sumoje, ko pasėkoje nukentėjusiajai E. V. buvo padaryta 12.000,- Lt. turtinė žala,
ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tą patį tarpusavio veiksmų planą, 2009 m. spalio 30 d., apie 1800 val., vienam iš kaltinamųjų R. F. paskambinus pil. E. J. į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeitus balsą, pastarasis apsimetė jos(nukentėjusiosios) sūnumi ir melagingai pranešė, kad neva jis padarė avariją, kurios metu sužalojo žmogų, po ko kaltinamasis R. F., teigdamas nukentėjusiajai E. J., kad neva perduoda ragelį policijos pareigūnui, pats melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, patvirtino, kad neva jos(nukentėjusiosios) sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, kurio operacijai reikia sumokėti 3.000,- Lt. sumą, tačiau nukentėjusiajai E. J. pasakius, kad ji turi tik 1.000 litų, policijos pareigūnu apsimetęs kaltinamasis R. F. sutiko su 1.000 litų suma ir nurodė sudiktuoti piniginių kupiūrų numerius, parašyti prašymą policijos komisariatui ir laukti pas ją ateisiančio avarijoje nukentėjusio asmens tėvo, o tuo metu kitas kaltinamasis V.-K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, netrukus atėjęs pas nukentėjusiąją E. J. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs avarijoje nukentėjusio asmens tėvu, paėmė iš nukentėjusiosios E. J. 1.000 litų, ir tokiu būdu abu kaltinamieji bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajai E. J. priklausančius pinigus 1000,- Lt. sumoje, ko pasėkoje nukentėjusiajai E. J. buvo padaryta 1.000,- Lt. turtinė žala,
ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tą patį tarpusavio veiksmų planą, 2009 m. lapkričio 8 d., apie 1720 val., vienam iš kaltinamųjų R. F. paskambinus pil. S. F. į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos komisaru-pil. Ž., pastarasis melagingai pranešė, kad jos(nukentėjusiosios) sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, kuris guli ligoninėje, o nukentėjusiajai S. F. paprašius leisti pakalbėti su sūnumi, kaltinamasis R. F. teigdamas, kad perdavė ragelį jos sūnui, pats apsimetęs jos(nukentėjusiosios) sūnumi, pasakė, kad jam yra išmušti dantys, todėl jis neaiškiai kalba bei liepė daryti viską, ko paprašys komisaras, po ko kaltinamasis R. F., apsimetęs policijos komisaru, pasakė, kad už sužaloto asmens gydymą reikia sumokėti 11.000,- Lt. sumą, ir paklausė ar ji tiek galinti sumokėti, o nukentėjusiajai S. F. atsakius, kad grynųjų pinigų namie neturi, turi tik kreditinę kortelę, kaltinamasis R. F. paprašė, kad ji sumokėtų bent dalį pinigų, o kitą dieną sumokėsianti likusią dalį, tačiau nukentėjusiajai pasakius, kad neturinti pinigų, kaltinamasis R. F. paprašė papildyti nukentėjusio avarijos metu žmogaus telefono sąskaitą, ir nukentėjusiajai S. F. sutikus, kaltinamasis R. F. liepė visą laiką kalbėtis su juo ir nepadėti ragelio, kol nukentėjusioji S. F. ėjo į parduotuvę „ Maxima “, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir nupirko „ Labas “ papildymus už 400,- Lt. sumą ir, grįžusi į namus adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinamojo R. F. liepimu sudiktavo papildymų kodus ir laukė kol atvažiuos nukentėjusio asmens giminaitis pasiimti dar pažadėtų sumokėti 3.000 litų, o tada kitas kaltinamasis V.-K. V., būdamas apsimetęs nukentėjusio asmens giminaičiu, veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, eidamas pas nukentėjusiąją S. F. į namus pasiimti likusių pinigų, pakeliui pamatė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kriminalinės policijos pareigūną ir pabėgo, ir tokiu būdu abu kaltinamieji, bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajai S. F. priklausančius pinigus 400,- Lt. sumoje, ko pasėkoje nukentėjusiajai S. F. buvo padaryta 400,- Lt. turtinė žala,
ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tą patį tarpusavio veiksmų planą, 2009 m. lapkričio 13 d. vienam iš kaltinamųjų R. F. paskambinus pil. A. M., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini), į laidinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeitus balsą, pastarasis apsimetė jos(nukentėjusiosios) anūku, gyvenančiu Airijoje, ir melagingai pranešė, kad jis avarijoje sužalojo žmogų ir kad perduoda ragelį ambasadoriui, po ko kaltinamasis R. F., pats apsimetęs ambasadoriumi bei pakeitęs balsą, melagingai patvirtino, kad jos(nukentėjusiosios) anūkas sužalojo žmogų, kuris guli ligoninėje, ir tam, kad jos anūkas nesėstų į kalėjimą, reikia sumokėti 2.000 litų sumą, ir prašė apie tai niekam nepasakoti, nes jis, kaip ambasadorius, gali netekti darbo, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kitą dieną kaltinamasis R. F., vėl paskambinęs nukentėjusiajai A. M. ir apsimetęs jos anūku, tarėsi dėl nukentėjusiosios pažadėtų sumokėti pinigų perdavimo, kuriuos, veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, turėjo ateiti pasiimti kitas kaltinamasis V.-K. V., tokiu būdu apgaulės būdu savo naudai pasikėsindami įgyti svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajai A. M. priklausančius pinigus 2.000,- Lt. sumoje, tačiau kaltinamieji savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji A. M. supratusi, kad yra apgaudinėjama, padėjo telefono ragelį ir daugiau su kaltinamuoju R. F. nebendravo,
ir, tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji V. K. V. ir R. F., dalyvaudami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto būdami suderinę tą patį tarpusavio veiksmų planą, 2009 m. lapkričio 14 d. vienam iš kaltinamųjų R. F. paskambinus pil. J. Š., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini), į mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeituss balsą, pastarasis apsimetė jos(nukentėjusiosios) marčia ir melagingai pranešė, kad ji parduotuvėje susimušė su kita moterimi ir jai reikia pagalbos, po ko kaltinamasis R. F. teigdamas nukentėjusiajai J. Š., kad perduoda ragelį tardytojui, toliau pats tęsė pokalbį, melagingai prisistatydamas tardytoju, ir paaiškino, kad jos(nukentėjusiosios) marti sužalojo galvą kitai moteriai, kuriai reikėtų nupirkti „ Tele 2 “ tinklo šešis papildymus po 50 litų ir vieną papildymą po 20 litų, į kuriuos, veikiant pagal iš anksto suderintą planą, turtinę teisę turėjo įgyti abu kaltinamieji, o nukentėjusiajai J. Š. sutikus nupirkti papildymus, nukentėjusioji nuėjo į parduotuvę „ Pasimatymas “, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir paprašė pardavėjos „ Tele 2 “ papildymų, tokiu būdu apgaulės būdu savo naudai pasikėsindami įgyti svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajai J. Š. priklausančius pinigus 320,- Lt. sumoje už „ Tele 2 “ tinklo papildymus, tačiau kaltinamieji savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pardavėja, bendraudama telefonu su kaltinamuoju R. F., kad išsiaiškinti kokių papildymų nukentėjusiajai reikia, supratusi, kad nukentėjusiąją J. Š. kėsinasi apgauti, apie tai pasakė pačiai nukentėjusiajai ir išjungė telefoną, ir tokiu būdu kaltinamieji V.-K. V. ir R. F. savo bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bendrai 33.900,- Lt.(trisdešimt trijų tūkstančių devynių šimtų litų ir 00 ct.) sumai ir pasikėsino apgaule savo naudai dar įgyti svetimą turtą bendrai 5.320,- Lt.(penkių tūkstančių trijų šimtų dvidešimties litų ir 00 ct.) sumai.
Nuteistasis V. K. V. apeliaciniu skundu prašo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą tęstinę nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. kaip atskiras nusikalstamas veikas, J. Š. ir A. M. epizoduose jį išteisinti bei sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Apelianto nuomone, apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esančių įrodymų, neteisingai kvalifikuota jo padaryta nusikalstama veika, be to jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl dalies jam inkriminuotų epizodų. Apelianto įsitikinimu, jo nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, numatyti LR BK 182 str. 1 d., o ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d., kadangi jis apie kiekvieną nusikalstamą veiką sužinodavo iš savo bendrininko R. F. tik tada, kai jis susisiekdavo su nukentėjusiaisiais ir susitardavo dėl pinigų perdavimo. Jam iš anksto nebuvo žinoma data, laikas kada turės važiuoti pinigų, pinigų perdavimo būdas, vieta, asmuo iš kurio reikės paimti pinigus bei kokias aplinkybes paaiškinti nukentėjusiesiems. Šias aplinkybes jam R. F. nurodydavo kiekvienu atveju paskambinęs, be išankstinio susitarimo. Taip pat jis su R. F. nebuvo iš anksto susitarę, kokiomis dienomis, kada, kokias sumas ir iš kokių asmenų R. F. bandys išvilioti. Tokias pat aplinkybes byloje yra nurodęs ir R. F., tačiau teismas šių aplinkybių visapusiškai neištyrė, tinkamai neįvertino, ko pasėkoje neteisingai kvalifikavo jo padarytas veikas. Jis su R. F. nebuvo draugai. 2009 m. rugpjūčio mėnesį mirė jo motina, jis liko vienas ir neturėjo pinigų pragyvenimui. Jam paskambino R. F., jis pasipasakojo, šis pasiūlė nuvažiuoti paimti pinigų. Jis sutiko, galvojo nuvažiuos, paims pinigus ir daugiau taip nesielgs, bet kitus kartus R. F. paskambindavo ir jis vėl sutikdavo. Apelianto nuomone, tai, kad tarp jo ir R. F. nebuvo susitarimo padaryti eilę nusikalstamų veikų, patvirtina byloje esantys tarp jo ir R. F. telefoniniai pokalbiai. Byloje esantys telefoniniai pokalbiai patvirtina ir tai, kad darant nusikalstamas veikas nedalyvavo jokie kiti asmenys.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo šališkas, nepaisė šalių lygiateisiškumo principo, tenkino visus prokuroro prašymus. Be to, teismas nurodė prokurorui raštu pateikti naujus sunkesnius kaltinimus. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas grubiai pažeidė jo teisę į gynybą, leido prokurorui pažeisti LR BPK 256 str. 1 d. nuostatas, kur nurodyta, jog prokuroras turi teisę pateikti prašymą kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, be to, pagal LR BPK 256 str. 1 d. ir 2 d. jam ir jo gynėjui teismas turėjo išaiškinti teisę prašyti laiko pasirengti gynybai, tačiau to nepadarė. Apelianto nuomone, teismas savo iniciatyva LR BPK 295 str. 1 d. pagrindu atnaujindamas įrodymų tyrimą byloje, apie tai turėjo pranešti ir kitiems proceso dalyviams.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, vertindamas jo bei R. F. parodymus, nukentėjusiųjų K. B., N. S., E. V., E. J. epizoduose, kur nėra kitų įrodymų, jais besąlygiškai tikėjo, tuo tarpu nukentėjusiųjų S. F., A. M. ir J. Š. epizoduose, teismas jo bei R. F. parodymus be pagrindo atmetė. Apelianto teigimu, jeigu jau jie prisipažįsta dėl tų epizodų, kur nėra kitų įrodymų išskyrus jų parodymus, tai jiems nėra pagrindo meluoti ir kituose epizoduose. Apeliantas prisipažįsta padaręs 6 nusikalstamas veikas, dėl S. F. epizodo prisipažįsta iš dalies. Apylinkės teismas nepatikėjo jo bei R. F. parodymais, kad R. F. vienas išviliojo iš nukentėjusiosios S. F. 10 vienetų mobilaus ryšio telefono „Labas” papildymų kvitų, todėl šį epizodą sujungė su epizodu, kai jis atvyko iš S. F. paimti pinigų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kai 2009-11-07 buvo išvilioti papildymų kvitai, jo net nebuvo Ukmergės mieste ir jis su R. F. nebendravo. Jeigu teismas būtų išsamiai vertinęs byloje esančius įrodymus, tai būtų pastebėjęs, kad ant „Labas” papildymų kvitų esanti data skiriasi nuo datos, kai buvo surengta pasala. Apeliantas nurodo, jog R. F. vieną kartą vienas apgavo nukentėjusiąją S. F., apie tai jis nieko nežinojo, R. F. su juo išviliotais pinigais nesidalijo. Kitą dieną R. F. paskambino ir paprašė nuvažiuoti pas S. F. paimti išviliotų pinigų. Tai, kad jų veiksmai nebuvo iš anksto suderinti, patvirtina ir byloje esantys jo bei R. F. telefoniniai pokalbiai. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliantas prašo išskirti vieną epizodą į du atskirus epizodus ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d.
Apelianto teigimu, nepagrįstai kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo padėtį apylinkės teismas vertino jo bei R. F. parodymus J. Š. epizode. Tokią teismo išvadą, apelianto nuomone, paneigia byloje esantys jo bei R. F. telefoniniai pokalbiai, kur jie iš viso apie J. Š. nekalba. Tai, kad R. F. tą dieną jam paskambino, nesuteikia pagrindo teigti, jog jis apie šį epizodą žinojo, dar daugiau, jog jis kėsinosi apgauti nukentėjusiąją J. Š.. Be to, kai išviliojami telefono papildymo kvitai, niekas pas nukentėjusiuosius nevažiuoja į namus pasiimti beverčių kvitų, kadangi jų numerius sudiktuoja nukentėjusysis, kito asmens dalyvavimas tokioje veikoje nereikalingas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliantas prašo jį pagal šį epizodą išteisinti.
Taip pat apeliantas prašo jį išteisinti ir iš A. M. epizodo. Jis nei pradėjo, nei baigė daryti šią nusikalstamą veiką. Jis net nevažiavo į Ukmergės miestą, R. F. nurodė eilę tariamų priežasčių, aplinkybių, dėl kurių jis neva negali vykti.
Apeliantas taip pat prašo atlikti R. F. ir nukentėjusiojo A. -I. B. telefoninių pokalbių analizę. Pokalbių metu A. –I. B. aiškiai ir garsiai skaičiuoja pinigų kupiūras, nurodo kokio nominalo jos yra, kurias ruošėsi jam perduoti. Pokalbiai patvirtina, jog A. -I. B. nurodyta 5000 Lt suma neatitinka tikrovės.
E. V. epizode, apylinkės teismas, apelianto įsitikinimu, nepagrįstai nurodo, jog nukentėjusioji davė tvirtus ir nuoseklius parodymus. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu painiojosi ir negalėjo tiksliai pasakyti, kokią pinigų sumą jam perdavė.
Apelianto nuomone, taip pat neteisingai pirmosios instancijos teismas jam paskyrė ir bausmę. Skirdamas bausmę, teismas analizavo jo ankstesnius nusikaltimus, už kuriuos jis jau buvo nuteistas, visiškai nedetalizavo kiekvieno iš bendrininkų vaidmens nusikaltimo padaryme, neatsižvelgė į tai, kad R. F. buvo aktyvesnis vykdytojas bei šių veiksmų organizatorius. Jeigu ne R. F., jis šių nusikalstamų veikų nebūtų padaręs. Taip pat teismas, skirdamas jam bausmę, visiškai neatsižvelgė į byloje esančią jį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad jis yra sukūręs šeimą, jo žmona yra neįgali, jis gyvendamas šeimoje prižiūri ir rūpinasi žmonos sūnumi, kuris taip pat yra neįgalus. Teismas nuosprendyje nurodė, jog nusikalstamas veikas jis padarė prieš senyvo amžiaus žmones, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji neprašė jam skirti griežtos bausmės, o norėjo tik, kad jiems būtų atlyginta padaryta turtinė žala, kurią jis ir atlygino, pervesdamas į teismo depozitinę sąskaitą pinigus visų ieškovų civiliniams ieškiniams atlyginti. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad padarydamas nusikalstamą veiką, jis iš R. F. gaudavo tik 30 procentų nuo paimtos sumos, o likusius pinigus išsiuntinėdavo į R. F. nurodytas sąskaitas. Nepagrįstai, apelianto nuomone, teismas jį pripažino ir pavojingu recidyvistu, ko pasėkoje paskyrė pačią griežčiausią bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendis naikintinas, byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes ją išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 dalyje numatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek kaltinamajame akte, tiek Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-08-24 nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodyti tie patys kaltinamieji (V. K. V. ir R. F.), nusikalstamų veikų aprašymas bei kvalifikacija (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (septynios nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) taip pat sutampa (b.t. 3, b.l. 4-13, 29-30). Nors minėtais procesiniais dokumentais ir buvo nustatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos, tačiau skundžiamu nuosprendžiu tiek apeliantas, tiek R. F. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti dėl vienos tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, kai kurios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo išdėstytų kaltinamajame akte bei teismo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Kolegija pažymi, jog teisme kaltinimas gali būti keičiamas tik BPK 256 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų proceso dalyvių iniciatyva ir laikantis šiose normose nustatytų reikalavimų. Iš minėtų teisės normų turinio seka, jog rašytinius prašymus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.
Keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, veika gali būti kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (jo dalį, punktą), tačiau inkriminuojamas kitas tame straipsnyje (jo dalyje, punkte) nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyvusis požymis arba, esant blanketinei dispozicijai, kitas to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnis (jo dalis, punktas ir pan.). Tais atvejais, kai būtent pakeistos faktinės aplinkybės lemia tokį veikos kvalifikavimą, jos taip pat pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (kasacinės bylos Nr. 2K-104/2007, 2K-231/2007, 2K-573/2007, 2K-62/2008).
Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pabaigos nei nukentėjusieji, nei valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras savo iniciatyva nepateikė prašymo dėl kaltinimo V. K. V. ir/ar R. F. pakeitimo (BPK 256 str.). Tuo tarpu teismas, išklausęs proceso dalyvių baigiamųjų kalbų, atsikirtimų, nepagrįstai vadovaudamasis BPK 295 str. 1 d. nuostatomis, nežiūrint į tai, kad baigiamųjų kalbų metu nebuvo pranešta apie jokias naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, ką beje patvirtina ir ta aplinkybė, jog atnaujinus įrodymų tyrimą nebuvo tirtos jokios aplinkybės ir nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, atnaujino byloje įrodymų tyrimą bei išsakė savo išankstinę poziciją dėl kaltinamiesiems pateikto kaltinimo. To pasėkoje, padarius laiko požiūriu pakankamai trumpą pertrauką baudžiamosios bylos nagrinėjime, t.y. tą pačią dieną, 2011-04-15 13.00 val., prokuroras teismui pateikė prašymus dėl kaltinimų pakeitimo baudžiamojoje byloje. Minėtuose prašymuose išdėstytuose V. K. V. ir R. F. kaltinimuose buvo pakeista ne tik nusikalstamų veikų kvalifikacija, bet ir pakeistos kai kurios kaltinamajame akte išdėstytos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingomis. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina ir tai, jog teismas po kaltinimo pakeitimo, kaip to reikalauja BPK 271 str. 2 d. nuostatos, nepaklausė kaltinamųjų ar šie supranta kaltinimą, ar jie prisipažįsta kaltais, nesuteikė galimybės pasisakyti dėl kaltinime iš esmės naujomis pakeistų faktinių aplinkybių. Be to, teismas ignoravo V. K. V. gynėjo išsakytą poziciją, jog prašymu dėl kaltinimo pakeitimo pakeista esminė faktinė aplinkybė, neaišku iš kokių sumų susidaro kaltinime nurodyta 15820 Lt suma. Tuo akivaizdžiai buvo pažeista ir kaltinamųjų teisė į gynybą. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, iš karto po gynėjo išsakytos pozicijos nebuvo atlikti jokie nauji procesiniai veiksmai, nesiaiškintos prokuroro prašyme dėl kaltinimo pakeitimo kaltinime nurodytos iš esmės naujos faktinės aplinkybės (kaltinime pakeista ne tik bendrininkavimo forma, iš kaltinimo pašalintas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, bet ir inkriminuotas naujas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis „didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule”), neaišku dėl kokių priežasčių ir kokiu teisiniu pagrindu vėl atnaujintas dar nebaigtas po atnaujinimo įrodymų tyrimas, nurodyta, jog prašymų, papildymų nėra ir vėl pradėta klausytis baigiamųjų kalbų (b.t. 3, b.l.162-170).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pažeisdamas BPK 264 str. nuostatas, teismas atliko nukentėjusiosios S. F. sūnaus V. F. apklausą. Vadovaujantis BPK 264 str. nuostatomis, atvykę liudytojai pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotų su neapklaustais liudytojais. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nors liudytojas, atsakydamas į apelianto gynėjo klausimą, patvirtino, kad jis buvo teismo salėje teisminio bylos nagrinėjimo metu, pastarasis nebuvo pašalintas iš teismo posėdžių salės, kaip to reikalauja proceso įstatymo nuostatos, teismas nutarė atlikti minėto liudytojo apklausą, aiškiai ignoruodamas įstatymo nurodytą reikalavimą (b.t. 3, b.l. 97-98).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į nešališką teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., 44 str. 5 d. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, dėl jo nešališkumo negali kilti abejonių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti tiek subjektyviai nešališkas, t. y. neturėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, tiek ir objektyviai nešališkas, t. y. turi nebūti realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, kyla pagrįstų abejonių dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendį priėmusio teismo nešališkumo, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Nustačius, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta šališko pirmos instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų nuteistojo V. K. V. apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti iš naujo nagrinėti Ukmergės rajono apylinkės teismui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Viktoras Dovidaitis
Pavelas Frolovas