AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 10 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai B. U., jos atstovui advokatui G. G., teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos B. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl termino asmeniniam testamentui patvirtinti atnaujinimo, asmeninio testamento patvirtinimo, ir termino palikimui priimti atnaujinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja B. U. kreipėsi su prašymu atnaujinti jai įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą dėl jos mirusios tetos K. J. vyro A. J. asmeninio testamento patvirtinimo ir patvirtinti A. J., mirusio (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą ( palikimo aktą) sudarytą 2002-12-31, kuriuo jis visą turtą paliko jai. Atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą A. J. palikimui priimti. Nurodė, kad  A. J. ir jos teta vaikų neturėjo. Po A. J. mirties liko pusė gyvenamojo namo, ūkiniai pastatai, daržinė, ir žemės sklypai. Anksčiau ji dėl palikimo priėmimo į teismą nesikreipė, nes sunkiai sirgo jos vyras, reikėjo jį slaugyti, vėliau slaugė savo sergantį brolį.  K. J. buvo jos tėvo sesuo. Po jos mirties palikimą priėmė, jos vyras A. J.. Pareiškėja visą laiką rūpinosi Jasais, o po jų mirties prižiūri likusį turtą,  jų kapus. Kodėl A. J. iki savo mirties jos neinformavo apie surašytą testamentą pasakyti negali. Prašo pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjos atstovas advokatas G. G. prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad 2002-11-02 mirė pareiškėjos teta K. J., (duomenys neskelbtini)mirė A. J.. Kitų giminaičių, kurie galėjo pretenduoti į turtą, nebuvo. Pareiškėja rūpinosi Jasais, po jų mirties prižiūrėjo jų turtą. Tik 2011 metais rugpjūčio mėnesį pareiškėja atrado A. J. parašytą testamentą, todėl anksčiau ir nesikreipė į teismą dėl testamento patvirtinimo. Pareiškėja visą laiką prižiūrėjo turtą, rūpinosi tuo turtu, kaip savo. Prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir patvirtinti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą (palikimo aktą), sudarytą 2002-12-31, kuriuo jis visą savo turtą likusį po jo mirties paliko pareiškėjai B. U., taip prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi asmuo, kurio asmeninį testamentą prašo patvirtinti pareiškėja mirė (duomenys neskelbtini), o su pareiškimu dėl testamento patvirtinimo B. U. į teismą kreipėsi tik 2012-06-29. Nurodė, kad pagal CK 5.31 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką asmeninis testamentas turi būti patvirtintas per vienerius metus po testatoriaus mirties. Šis terminas yra naikinamasi ir negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (30 b. l.).

Liudytoja V. B. parodė, kad nuo 2000 iki 2002 m. dirbo Papilės seniūnijoje ir jai buvo priskirta teikti socialines paslaugas Jasams. Pas J. atvykdavo tik viena giminaitė – pareiškėja B. U.. Po A. J. žmonos mirties A. J. prižiūrėjo pareiškėja.

Liudytoja V. G. parodė, kad daug metų dirbo laiškininke, nešiodavo Jasams pensijas. B. U. rūpinosi Jasais, taip pat buvo pasamdžiusi moterį, kad juos prižiūrėtų. 

Liudytojas L. R. parodė, kad iki 2005 m. gyveno pas uošvius (duomenys neskelbtini). J. gyveno kaimynystėje. J. name kaip nuomininkas gyveno nuo 2005 iki 2011 m. Jasais rūpinosi B. U.. Po jų mirties likusiu turtu rūpinosi pareiškėja.

Pareiškimas atmestinas.

Ištyrus byloje esančius dokumentus (mirties liudijimus, pažymas apie asmens deklaruotas gyvenamąsias vietas, santuokos liudijimą) nustatyta, kad K. J., gim. 1918-10-13, mirė 2002-11-01, jos sutuoktinis A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (7-8, 10-11 b. l.). 2003-06-03 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad mirus K. J., jos turtą paveldėjo jos sutuoktinis A. J. (9 b. l.). Iš VĮ Registrų centro pažymėjimų nustatyta, kad A. J. vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir  ½ gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius esančius (duomenys neskelbtini). (12-14 b. l.) Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymų matyti K. J. (iki santuokos Mačiulytė) ir pareiškėjos tėvas J. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo brolis ir sesuo (5-8 b. l.). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2004-04-02 pažymoje pažymima, kad B. U. prižiūrėjo, rūpinosi ir iki mirties slaugė A. ir K. J., gyvenusius (duomenys neskelbtini) (21 b. l.). Notarė S. M. pateikė duomenis, kad mirus A. J. pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono notarų biure niekas nepadavė (26 b. l.). Byloje taip pat pateiktas A. J. ranka rašytas 2002-12-31 palikimo aktas, kuriame jis nurodė, kad po savo mirties savo visą turtą palieka B. U., gim. (duomenys neskelbtini) (38 b. l.).

             Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.2 straipsnio 1 dalis), t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas šiais būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. CK 5.31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. Pažymėtina, kad CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis, todėl nustatytu terminu nepateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad A. J. 2002-12-31 surašytas palikimo aktas būtų perduotas saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, kaip tai yra numatyta CK 5.31 straipsnio 1 dalyje, nėra. Todėl vadovaujantis CK 5.31 straipsnio 4 dalimi A. J. 2002-12-31 surašytas palikimo aktas teismui patvirtinti turėjo būti pateiktas iki 2004-12-24. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis ir jam pasibaigus negali būti teisme priimtas ir patvirtintas. Nustatytu terminu nepateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-12 nutartis civilinėje  byloje  Nr. 3K-7-29/2010). Atsižvelgiant į tai kad CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis, ir jis negali būti teismo pratęstas arba atnaujintas, pareiškėjos prašymas dėl A. J. termino asmeniniam testamentui patvirtinti atnaujinimo ir asmeninio testamento patvirtinimo yra atmestinas.

            CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Jeigu nėra testamento ir įstatyminių įpėdinių arba jie negali paveldėti, atsisakė ar nepriėmė palikimo, paveldi Lietuvos valstybė (CK 5.62 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė. Todėl ir teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, negali jos taikyti plačiau nei įstatymo nustatyta. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009) Pareiškėja B. U. prašo atnaujinti terminą A. J., mirusio 2003-12-24 palikimui priimti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja B. U. yra K. J. brolio dukra, tačiau jos ir A. J. nesieja joks giminystės ryšys ir laipsnis, todėl ji nėra K. J. palikimą paveldėjusio jos sutuoktinio A. J. įstatyminė įpėdinė (CK 5.2 str., 5.11 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjos prašymas dėl termino mirusiojo A. J. palikimui priimti atnaujinimo taip pat atmestinas. 

            Iš pareiškėjos priteistinos 15,60 Lt pašto išlaidų valstybei (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.2  straipsnio 1, 3 dalimis,  5.31 straipsnio 1, 4 dalimis, 5.57 straipsniu, 5.11 straipsnio 1 dalimi, 5.6 straipsniu, Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos B. U. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos B. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 15,60 Lt (penkiolika litų 60 ct) pašto išlaidų valstybei.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.