Administracinė byla Nr. eA-1114-442/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01573-2024-8

        Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „TS Start“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 24S182419 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760203668 (toliau – ir Leidimas), galiojantis iki 2024 m. lapkričio 18 d.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Ketindamas dirbti Lietuvos Respublikoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „TS Start“ (toliau – ir Bendrovė), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 18 d. išdavė Leidimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. Pareiškėjas sudarė laikinojo darbo sutartį su Bendrove ir nuo 2023 m. lapkričio 17 d. dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

3.       Pareiškėjo vertinimu, Sprendimu pažeidžiami jo interesai ir teisės, jo teisių apribojimai neproporcingi siekiamam tikslui. Sprendimas sukelia rimtas teisines pasekmes, nes pareiškėjas netekdamas teisės gyventi Lietuvoje, netenka darbo, t. y. pagrindinio pragyvenimo šaltinio.

4.       Pareiškėjas paaiškino, kad dirbo pamainomis, Bendrovė jam mokėjo darbo užmokestį ir dienpinigius, kurių dydžio Migracijos departamentas nevertino. Migracijos departamentas neteisingai interpretavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenis ir klaidingai Sprendime nurodė gauto darbo užmokesčio dydžius. Pareiškėjas neprašė suteikti nemokamų atostogų. Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi tik Sodros duomenimis ir jokių kitų duomenų ar informacijos (pvz., Laikinojo darbo sutarties, išmokėtų dienpinigių) nevertino, tokiu būdu tinkamo, išsamaus ir pagrįsto individualaus vertinimo neatliko.

5.       Pareiškėjas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1946-822/2024 teigė, kad atsakovas nepagrįstai vertino tik dalį jo gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovas vertino tik pastoviąją gaunamo darbo užmokesčio dalį, tačiau neatsižvelgė ir nevertino kitos gaunamos darbo užmokesčio dalies, t. y. dienpinigių (komandiruotpinigių). Pareiškėjo atlyginimas kartu su dienpinigiais niekada nebuvo mažesnis negu Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis 1 803 Eur. Skaičiuojant jo gaunamą atlyginimą turėjo sumuotis bazinis atlyginimas ir gaunamai dienpinigiai. Sprendimas nepagrįstai priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

6.       Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą nesikreipė į pareiškėją ir neprašė pateikti informacijos dėl susidariusios situacijos, taip pažeisdamas gero administravimo principą.

7.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Ramrenta“, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. 2022 m. lapkričio 18 d. išduotas Leidimas, galiojantis iki 2024 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjas 2023 m. spalio 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, nes ketina dirbti UAB „TS Start“. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230921-181458 (dėl leidimo darbdaviui ar darbo funkcijai keisti) įsipareigojo asmenį įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartį, patvirtindama, kad Bendrovė yra įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, ir įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu pareiškėjui mokėti darbo užmokestį, kurio dydis yra 1 803 Eur.

9.       Patikrinus pareiškėjo duomenis Sodroje, nustatyta, kad jis Bendrovėje yra įdarbintas nuo 2023 m. lapkričio 17 d., už 2023 m. gruodžio mėn. jam išmokėta 1 390 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. – 625, 91 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 1 301, 47 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 1 246, 68 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 1 490, 19 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. – 646, 11 Eur, už 2024 m. birželio mėn. 1 803, 00 Eur. Įvertinus duomenis priimtas Sprendimas.

10.       Pareiškėjas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto darbo užmokesčio negavo, todėl neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjui negaunant Įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas. Pasikeitus aplinkybėms ir siekiant ateityje išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą informuodamas apie pasikeitusias aplinkybes (užsienietis teikia prašymą dėl nemokamų atostogų, t. y. ruošiasi leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nedirbti įmonėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos).

11.       Sodros duomenys aiškiai parodo, kad Bendrovė pareiškėjui 6 mėnesius nemokėjo tarpininkavime nustatyto darbo užmokesčio. Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 139 straipsnio 1 dalį dienpinigiai neįeina į darbo užmokesčio sąvoką.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TS Start“ atsiliepime pareiškėjo skundą palaikė. Nurodė, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Bendrovėje pradėjo dirbti 2023 m. lapkričio 17 d. Nuo pat įdarbinimo pradžios jam buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei tarpininkavimo rašte nurodytas 1 803 Eur darbo užmokestis. Pareiškėjas visada laikėsi sutarto grafiko, yra atsakingas ir pareigingas.

II.

13.       Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „TS Start“, turėdamas leidimą laikinai gyventi, 2023 m. rugsėjo 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad pareiškėjui darbo sutarties laikotarpiu bus mokamas 1 803 Eur darbo užmokestis. Pareiškėjas, 2022 m. rugsėjo 1 d., teigdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pagal kurį 2022 m. lapkričio 18 d. išduotas Leidimas, galiojantis iki 2024 m. lapkričio 18 d., pažymėjo, kad pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. 

15.       Migracijos departamento Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, nuspręsta panaikinti minėtą Leidimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

16.       Iš byloje esančių Sodros duomenų nustatyta, kad Bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2023 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjui už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėta 1 390 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. – 625, 91 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 1 301, 47 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 1 246, 68 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 1 490, 19 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. – 646, 11 Eur, už 2024 m. birželio mėn. 1 803 Eur, už 2024 m. liepos mėn. 1 803 Eur. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

17.       Teismas sprendė, kad pareiškėjui patikrinimo laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo mokamas nereguliarus ir du mėnesius net mažesnis nei nustatytas pakankamas pragyventi Lietuvoje lėšų dydis. Tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko tarpininkavimo rašte nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

18.       Teismo vertinimu, Leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Taip pat ši aplinkybė nepaneigia to, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu pragyvenimui Lietuvoje reguliarių pakankamų lėšų neturėjo. Teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Duomenų, kad apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas buvo informuotas, byloje nėra.

19.       Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo. Todėl Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 14 p.).

20.       Teismo įsitikinimu, Sprendimui priimti užteko iš oficialių institucijų informacinių sistemų (Sodros) gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų.

21.       Pareiškėjas teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 12 d. UAB „TS Start“ pažymą dėl jam išmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2024 m. liepos 31 d. jis kiekvieną mėnesį prie išmokėto darbo užmokesčio gaudavo ir išmokėtus dienpinigius (nuo 800 Eur iki 2 295,94 Eur). Pateikta pažyma patvirtina Sodros duomenis apie pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį, kuris yra ženkliai mažesnis nei buvo deklaruojamas. Nurodyti dienpinigiai pagal savo pobūdį ir paskirtį nėra darbo užmokestis.

22.       Apibendrinęs teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip pakankami Sprendimui priimti. Atsakovas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

23.       Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestinas.

24.       Netenkinus pareiškėjo skundo, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 9 dalimi, 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Sprendimo vykdymo sustabdymas, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje.

III.

25.       Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti bei panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai nesivadovavo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-14497-780/2024, kurios faktinės aplinkybės tokios pat, kaip šioje administracinėje byloje, nustatytais faktais bei argumentais.

27.       Teismas nevertino atsakovo Sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

28.       Teismas nesigilino į tai, kad UAB „TS Start“ suteikė pareiškėjui darbą Lietuvoje pagal jo profesiją. Nei pareiškėjas, nei UAB „TS Start“ neįvykdė jokių pažeidimų, neturėjo sąmoningo siekio padaryti žalos valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją, t. y. pareiškėjas nuolatos dirbo pamainomis, Bendrovė jam mokėjo darbo užmokestį ir dienpinigius, todėl pareiškėjas nuolat gavo darbo užmokestį kartu su dienpinigiais, kuris nebuvo mažesnis negu 1 803 Eur.

29.       Teismas, nagrinėdamas bylą, nevertino, jog Migracijos departamentas neteisingai interpretavo Sodros duomenis. Pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje ir visą laiką dirbo, gavo darbo užmokestį, jam buvo mokami dienpinigiai. Pareiškėjas neprašė suteikti nemokamų atostogų, dirbo pamainomis, jokios klaidingos informacijos nei pareiškėjas, nei Bendrovė neteikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

30.       Teismas nevertino, ar yra pagrindas į pareiškėjo gaunamas pajamas įskaičiuoti dienpinigius, kokia šių mokamų dienpinigių paskirtis, koks jų dydis ir kt. Kaip minėta, Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2024 m. spalio 28 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-14497-780/2024, kuriame teismas rėmėsi LVAT 2024 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1946-822/2024, kurioje nustatyta, kad pagal 96/71/EB direktyvoje, reglamentuojančioje komandiruojamiems darbuotojams taikomas garantijas dėl darbo sutarties sąlygų, išdėstytą reguliavimą, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai – kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas. Tuo atveju, jeigu darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami ir skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

31.       Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo pagrindą, t. y. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

32.       Pareiškėjas visas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje atitiko, tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Užsieniečio kvalifikacija susijusi su atliktinu darbu, buvo gautas Užimtumo tarnybos sprendimas, Bendrovė įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, o pareiškėjo atlyginimas kartu su dienpinigiais niekada nebuvo mažesnis negu 2022 m. paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), t. y. 1789 Eur ar Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis 1803 Eur.

33.       Teismas nesiaiškino aplinkybių, jog Migracijos departamentas nepagrįstai pareiškėjui skaičiavo tik gaunamą bazinį atlyginimą ir nepridėjo dienpinigių, todėl paskaičiavo nepagrįstai mažą gaunamą atlyginimą ir tuo pagrindu nepagrįstai panaikino Leidimą.

34.       Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai cituoja Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-14497-780/2024, nes minėtas sprendimas yra apskųstas LVAT, t. y. jis nėra įsiteisėjęs, ir pirmosios instancijos teismai neformuoja teismų praktikos (ABTĮ 15 str. 1 d.). Pareiškėjo cituojama LVAT 2024 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1946-822/2024 priimta ne analogiškoje byloje. Iš tiesų LVAT 2024 m. liepos 24 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. eA-1946-822/2024) pasisakė, kad pagal 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, reglamentuojančioje komandiruojamiems darbuotojams taikomas garantijas dėl darbo sutarties sąlygų, išdėstytą reguliavimą, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai – kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas. Tuo atveju, jeigu darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami ir skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Todėl siekiant nustatyti, ar dienpinigiai gali būti įskaitomi į darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, turi būti įvertinta konkrečiu atveju darbuotojui mokėtų dienpinigių paskirtis. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį.

36.       Galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip pakankami Sprendimui priimti. 

37.       Pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas ir teismas blogai interpretavo Sodros duomenis, kyla iš pareiškėjo manymo, jog dienpinigiai turėjo būti skaičiuojami kaip darbo užmokestis. Jeigu pareiškėjui mokėti dienpinigiai būtų atlikę kitą funkciją, o ne išlaidų kompensavimo funkciją, jie būtų atsispindėję Sodros informacinėje sistemoje. Tačiau tokių įrodymų nepateikė nei pareiškėjas, nei Bendrovė, o iš Migracijos departamento pateikto išrašo matyti, kad dienpinigiai jame neatsispindi. Taigi, darytina išvada, kad jie atliko išlaidų kompensavimo funkciją, todėl neturi būti įskaičiuojami į darbo užmokesčio dydį. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad už gruodžio, sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius jis negavo tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio, 1 803 Eur.

38.       Panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

39.       Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas tik vieną mėnesį (birželį) gavo tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio mėnesinį darbo užmokestį (1 803 Eur). Pareiškėjas neatitiko visų darbui pagal laikinojo darbo sutartį keliamų sąlygų.

40.       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad į darbo užmokesčio sąvoką įeina ir dienpinigiai. DK 139 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Šio įstatymo 2 dalyje dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, neįeina į darbo užmokesčio sąvoką, nes tai yra komandiruotėje patiriamos išlaidos, kurias privalo kompensuoti darbdavys darbuotojui, o neužskaitoma kaip darbo užmokestis. Dienpinigiai nėra pastovus atlygis, priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių (išbūto laiko, šalies ir t.t.). Be to, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 str. 3 d.).

41.       Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

42.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,TS Start“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Mano, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą neteisingai interpretavo Sodros duomenis. Nuo pat įdarbinimo pradžios pareiškėjui buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei tarpininkavimo rašte nurodytas 1 803 Eur darbo užmokestis. Šiuos argumentus pagrindžiantis įrodymas yra pateiktas į bylą. Pareiškėjas visada laikėsi sutarto grafiko yra atsakingas ir pareigingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

43.       Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 24S182419, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

44.       Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą Leidimą. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, jog jo pragyvenimo lėšos yra tik darbo užmokestis – 1 803 Eur, Bendrovė tarpininkavimo rašte taip pat patvirtino, kad pareiškėjui bus mokamas 1 803 Eur darbo užmokestis, tačiau Sodros duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis buvo išmokėtas tik vieną mėnesį, todėl atsakovas padarė išvadą, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, bei kad jis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

45.       Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

46.       Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

47.       Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui, kuris buvo įdarbintas Bendrovėje nuo 2023 m. lapkričio 17 d., už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėta 1 390 Eur darbo užmokesčio, už 2024 m. sausio mėn. – 625, 91 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 1 301, 47 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 1 246, 68 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 1 490, 19 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. – 646, 11 Eur, už 2024 m. birželio mėn. 1 803, 00 Eur. Atsakovas, atlikęs Sodros duomenų patikrinimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo Leidimą.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui tenkančio pragyvenimo lėšų dydžio rėmėsi tik Sodros informacinės sistemos duomenimis ir jokių kitų duomenų ar informacijos (pvz., Darbo sutarties) nevertino, t. y. nesiaiškino aplinkybių dėl pareiškėjo gaunamų dienpinigių, nevertino ar yra pagrindas į pareiškėjo gaunamas pajamas įskaičiuoti dienpinigius, kokia šių mokamų dienpinigių paskirtis, koks jų dydis ir kt. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

49.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, Sprendimo turinį, sprendžia, kad tinkamo, išsamaus ir pagrįsto individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, nes nenustatė visų esminių aplinkybių, būtinų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti.

50.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 pateikė 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – ir Direktyva) 3 straipsnio 1 dalies c punkto išaiškinimą. Minėtoje nutartyje LAT nurodė, kad vadovaujantis Direktyvos dėl komandiravimo 3 straipsnio 1 dalies c punktu, komandiruojamiems darbuotojams, be kita ko, turi būti garantuotos komandiravimo valstybės teisės aktuose ir (ar) kolektyvinėmis sutartimis ar arbitražo sprendimais, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį, nustatytos darbo sutarties sąlygos dėl minimalių užmokesčio normų. Direktyvos dėl komandiravimo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal šią direktyvą minimalaus darbo užmokesčio dalimi yra laikomi komandiruotpinigiai, nebent jie yra mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas. Taigi, pagal direktyvoje, reglamentuojančioje komandiruojamiems darbuotojams taikomas garantijas dėl darbo sutarties sąlygų, išdėstytą reguliavimą, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai – kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas. Tuo atveju, jeigu darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami ir skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį <...>. Todėl siekiant nustatyti, ar dienpinigiai gali būti įskaitomi į darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, turi būti įvertinta konkrečiu atveju darbuotojui mokėtų dienpinigių paskirtis.

51.       Pažymėtina, kad paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1107-789/2025, 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1946-822/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais Migracijos departamentas turi pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gaunamais dienpinigiais.

52.       Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas turėjo pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gaunamais dienpinigiais ir atlikti individualų pareiškėjo vertinimą, tačiau to neatliko, bei priėmė Sprendimą neatitinkantį Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų išsamumo, objektyvumo principų.

53.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Migracijos departamento Sprendimas naikinamas.

54.       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55.       Pareiškėjas prašo atlyginti 980, 46 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė įrodymus, t. y. sąskaitą faktūrą ir sąskaitos išrašą.

56.       Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą (980, 46 Eur) neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio.

57.       Prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskirtinas žyminis mokestis. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 22,50 Eur, už apeliacinį skundą – 11,25 Eur.

58.       Nors pareiškėjo prašoma suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau įvertinus tai, kad byloje sprendžiami klausimai nebuvo išskirtiniai, reikalavimui pagrįsti nebuvo būtina remtis specialiomis žiniomis, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka,

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 24S182419.

Priteisti pareiškėjo A. D. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                Gintaras Kryževičius

                Dainius Raižys

                Egidijus Šileikis