Civilinė byla Nr. e2-2976-1116/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01865-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.8.10; 3.1.7.4; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d.

Kėdainiai

Kauno

sekretoriaujant Eglei Valikonienei,

dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Ramunei Jatautienei ir R. K.,

atsakovui B. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Jaunatvė“ ieškinį atsakovui B. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija „Jaunatvė“ (toliau – ir DNSB „Jaunatvė“, Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo B. V. 421,35 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas B. V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Jam priklausantis butas yra daugiabučiame name, kuriame butų savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įregistravę daugiabučio namo bendriją. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nors atsakovas nedalyvauja Bendrijos susirinkimuose ir juose nebalsuoja už priimamus sprendimus, tačiau žinodamas, kad jam kaip buto savininkui galioja priimti Bendrijos sprendimai dėl įmokų, mokesčių ir kt. mokėjimų, gera valia nemoka. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdo savo pareigos ir mokesčių nemoka, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja, nors buvo teikti raginimai, kuriais Bendrija priminė apie turimą įsiskolinimą. Atsakovo nesumokėta suma ieškinio pateikimo dieną sudaro 421,35 Eur. Kadangi atsakovas prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme.

3.       Atsakovas B. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį. 2020 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje Nr. 1863707 nurodytas vardas yra ne atsakovo, joje nurodyta suma yra už tai, kad atsakovas naudojasi bendrąja nuosavybe (apie pusę sumos) ir už tai, kad R. K. (ją pateikia kaip pavyzdį) šeimos nariai, nuomininkai naudojasi bendrąja nuosavybe veltui. Visa tai surašyta vienoje eilutėje, todėl, atsakovo teigimu, jis negali sumokėti savo dalies. Atsiliepime atsakovas taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ieškinyje nurodytų teisės aktų (CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.85 straipsnio ir kt.) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovo teigimu, dalis patalpų savininkų už savo šeimos narių, laikinų gyventojų, kitų asmenų naudojimąsi bendrąja nuosavybe nemoka ir reikalauja, kad už juos mokėtų kitų patalpų savininkai, kurie tokių asmenų neturi. Lietuvos Respublikos Konstitucija gina nuosavybę.

4.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo B. V. 421,35 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas kategoriškai atsisako dalyvauti bet kokioje bendrijos veikloje, niekada nėra prisidėjęs gerinant namo gerbuvį. Šio savininko patalpos yra labiausiai apleistos visame name, kas labai gadina namo estetinį vaizdą. Dėl atsakovo nekeistų nesandarių buto langų yra eikvojama daugiabučio namo šiluma. Atsakovas savo bute negyvena, nebent žiemos laikotarpiu, kai jame augina daigus. Kadangi atsakovo, kaip buto savininko beveik niekada nebūna, esant būtinybei (kilus avarijai vamzdynuose ar kt.) nėra galimybės patekti į patalpas. Atsakovas kategoriškai atsisako pasirašyti bet kokius su Bendrijos veikla susijusius dokumentus, prieštarauja bet kokiai Bendrijos veiklai. Savo paaiškinimus ar prašymus paaiškinti Bendrijos veiklą ar mokesčių apskaičiavimus Bendrija gauna iš atsakovo tik tuomet, kai jo skolą prašoma priteisti teismo. Ieškovė pripažįsta, kad dėl vardo pakeitimo įvyko klaida, tačiau ji nedelsiant buvo ištaisyta. Atsakovas nesidomi Bendrijos veikla, niekada nedalyvauja Bendrijos susirinkimuose (nors visada apie juos paskelbiama viešai). Atsakovas naudojasi ir bendra laiptinės, rūsio elektra bei sutvarkyta laiptine, pašto dėžutėmis, tačiau mokesčių Bendrijai gera valia nemoka. Visi mokesčiai Bendrijoje yra skaičiuojami tik pritarus visuotiniam narių susirinkimui. Nė vieno Bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimto sprendimo, liečiančio įmokų Bendrijai dydį ar pagrindą, atsakovas neskundė, jie yra galiojantys, todėl jo teiginiai, kad mokesčiai skaičiuojami neteisingai, nepagrįsti. Ieškovė paaiškino, kad mokestis už bendrai naudojamą elektros energiją yra apskaičiuojamas pagal elektros tinklų apskaitos rodmenis ir sąskaitas. Rodmenis galima pasižiūrėti visiems, nes apskaitos prietaisas yra lauke prie namo, visiems prieinamoje ir matomoje vietoje. Aplinkos priežiūra yra vykdoma pagal Bendrijai pateiktą planą. Su šiuo planu visi gyventojai turi galimybę susipažinti pas Bendrijos pirmininkę arba miesto seniūnijoje. Mokestis skirstomas visiems pagal turimą plotą.

5.       Atsakovas B. V. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepimą į ieškinį, prašo atmesti ir ieškinį, ir dubliką. Teigia, kad atsiliepime prašė detalizuoti sąskaitos eilutę „Ekspl. išlaidos“. Bendrija negali reikalauti mokėti už svetimos žemės tvarkymą. Atsakovas neleidžia Bendrijos nariui, jo šeimos nariams, laikiniesiems gyventojams ir kitiems asmenims naudotis bendrąja nuosavybe veltui. Atsakovas prašo paklausti Lietuvos Respublikos konstitucinio Teismo, kas už tokį naudojimąsi turi mokėti, ar patalpos savininkas pas kurį jie gyvena, ar visi patalpų savininkai (ir tie, kurie tokių asmenų neturi).

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės prašė tenkinti ieškinį ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais.

7.       Teismo posėdyje atsakovas B. V. su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir triplike išdėstytais argumentais, palaikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Teismas

konstatuoja:

8.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnuyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir DNSBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatytos šios butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos: jie privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (2 punktas); vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (3 punktas). 

9.       Rašytiniais bylos įrodymais (VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 26 d. Butų (patalpų) sąrašas pastate) nustatyta, kad atsakovas B. V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 21 d. juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „Jaunatvė“, kurios pirmininkė yra R. K.. Iš ieškovės pateiktos 2020 m. lapkričio 20 d. pažymos matyti, kad ieškinyje nurodytą įsiskolinimo, apskaičiuoto 41,65 kv. m ploto butui adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., sumą sudaro: 53,44 Eur išlaidos už valytojos paslaugas, 25,68 Eur mokestis už elektros energijos tiekimą, 255,07 Eur eksploatacinės išlaidos, 53,44 Eur už šilumos tinklų priežiūros mokestis, 2,08 Eur mokestis kaupimo fondui, 44,31 Eur už darbus (už dalinį kanalizacijos stovo keitimą, dalinį stogo dangos keitimą, mazgo paruošimą šildymo sezonui). Ieškovė 2020 m. gegužės 10 d. adresavo atsakovui raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovės teigimu, atsakovas įsiskolinimo už 2018 m. sausio mėn. - 2020 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį nesumokėjo ir liko skolingas ieškovei 421,35 Eur sumą.

10.       Atsakovas šioje byloje nesutinka, kad jis turi pareigą mokėti mokesčius ne tik už savo, bet ir už kitų butų savininkų šeimų narių, laikinųjų gyventojų naudojimąsi bendrąja nuosavybe. Dėl to prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kad šis įvertintų CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.85 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

11.       Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 3 dalimi, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

12.       CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.85 straipsnio nuostatos bendraturčiams nustato pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taigi mokesčių skaičiavimo tvarka (proporcingai bendraturčiui priklausančiai nuosavybės daliai) yra nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Iš atsakovo prašymo turinio matyti, kad atsakovas nesutinka su CK nustatytu išlaidų bendram turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti apmokėjimo paskirstymu ir teigia, kad tokia tvarka pažeidžia jo nuosavybės teisę, kurią gina Konstitucija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinusi, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinusi, kad šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Teismas atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad atsakovo subjektinė teisė nemokėti už kitų asmenų naudojimąsi turtu yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jam nustatytų pareigų dalyvauti bendro turto išlaikyme.  Pažymėtina, kad atsakovas nekonkretizavo, kaip šioje byloje taikytinas teisinis reglamentavimas pažeidžia Konstituciją. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas įstatyme nustatytą bendro turto išlaidų paskirstymo tvarką vertina kaip jam nepalankią, nesudaro pagrindo ją vertinti kaip prieštaraujančią Konstitucijos nuostatoms, tame tarpe Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Įvertinus nurodytą teisinį reglementavimą, atsižvelgus į teismų praktiką, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl atsakovo nurodytų CK nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nenustatyta pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

13.       Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime yra konstatavęs, kad gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas gali nestoti į bendriją, tačiau ir tokiu atveju jis yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas: kadangi nuosavybė įpareigoja, savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Taigi, buto ir kitų patalpų savininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo. Įvertinus aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, kadangi atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais butų savininkais priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio l dalis), todėl darytina išvadą, kad atsakovas turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio l, 3 dalys).

14.       Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad apskaičiuodama mokėtinas sumas Bendrija turėtų vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgti į aplinkybę, kiek šeimų narių, laikinųjų gyventojų naudojasi bendrąja nuosavybe. Kaip minėta, mokesčių skaičiavimo tvarka (proporcingai bendraturčiui priklausančiai nuosavybės daliai) yra nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio nuostatos yra privalomos Bendrijai ir Bendrija neturi teisės jų laisvai interepretuoti savo nuožiūra, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovė bendro turto išlaikymo išlaidas skaičiavo vadovaudamasi Bendrijos narių 2017 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotiniame susirinkime priimtais spendimais, kurie privalomi visiems butų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Atsakovas minėtų sprendimų neginčijo, jie yra galiojantys.

15.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodė, kad prašoma priteisti eksploatavimo išlaidų suma sudaro 255,07 Eur. Atsakovas teigia, kad šios išlaidos yra nedetalizuotos, nepagrįstos. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais, kadangi rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2017 m. gegužės 10 d. įvykusiame visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad mokesčiai už eksploatacines išlaidas bus skaičiuojami taikant 0,18 Eur už 1 kv. m tarifą. Šie mokesčiai detalizuoti susirinkimo protokolo priede Nr. 1 nustatant, kad jie apima: Bendrijos pirmininko bei buhalterės atlyginimą su SODROS mokesčiais (373,86 Eur) ir banko bei pašto išlaidas (15,00 Eur). Teismui patikrinus ieškovės atliktus skaičiavimus nustatyta, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. pagrįstai buvo apskaičiuotas 7,91 Eur (0,18 x 41,65=7,91 Eur) dydžio per mėnesį eksploatacinių išlaidų dydis. Iš ieškovės pateikto 2020 m. birželio 18 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo priedo Nr. 01 matyti, kad šiame susirinkime buvo priimtas sprendimas pakeisti eksploatacinių išlaidų dydį, nustatant tarifą po 0,25 Eur už 1 kv. m. Minėtame dokumente mokesčiai buvo detalizuoti, nustatant, kad į eksploatacines išlaidas įskaičiuojami Bendrijos pirmininko, buhalterės atlyginimas, SODROS, VMI mokesčiai, banko bei „Perlo“ aptarnavimo mokesčiai, garantinio fondo mokesčiai, kas sudaro 520 Eur per mėnesį. Taikant Bendrijos narių susirinkime nustatytą mokesčio tarifą atsakovui nuo 2020 m. liepos mėn. turėtų būti apskaičiuojamas 10,41 Eur (0,25 x 41,65 = 10,41 Eur) dydžio eksploatacinių išlaidų mokestis. 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje atsakovui už 2020 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. buvo apskaičiuotas mažesnis eksploatacinių išlaidų dydis (7,91 Eur ir 9,86 Eur). Bendrijos pirmininkė teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje galėjo būti padaryta klaida, tačiau bendra įsiskolinimo suma 421,35 Eur apskaičiuota tinkamai. Kadangi pareiga tinkamai apskaičiuoti ir pagrįsti mokesčių sumas tenka Bendrijai (šiuo atveju ieškovei), ir ieškovė, apart 2020 m. lapkričio 20 d. pažymos, nepateikė teismui kitų prašomo priteisti įsiskolinimo skaičiavimų detalizavimų, o atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų dėl didesnės eksploatavimo išlaidų sumos, teismas vadovaujasi į bylą pateiktais įrodymais ir daro išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 255,07 Eur eksploatacinių išlaidų suma pagal 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje pateiktus skaičiavimus.

16.       Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo teiginius, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su juo, nedetalizavo sąskaitų, kadangi rašytiniai bylos įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė siuntė atsakovui sąskaitas, raginimą, 2017 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotinių Bendrijos narių susirinkimų protokolų priedus. Iš ieškovės pateiktų 2020 m. rugpjūčio mėn. sąskaitos Nr.1863707, 2020 m. spalio mėn. sąskaitos Nr. 1863707 matyti, kad sąskaitose yra detalizuoti mokėtini mokesčiai pagal kategorijas, nurodyti mokesčių tarifai, buto ploto dydis, pagal kurį apskaičiuoti mokėjimai, susikaupusio įsiskolinimo dydis. Pažymėtina, kad pats atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jokių objektyvių kliūčių kreiptis į Bendrijos pirmininkę dėl papildomos informacijos suteikimo nebuvo. Atsakovas neapmokėjo Bendrijos siųstų sąskaitų ilgiau nei du metus (nuo 2018 m. sausio mėn.), dėl informacijos suteikimo, patikslinimo, papildymo į Bendrijos pirmininkę nesikreipė. Atsakovas nesutikdamas su mokesčių paskaičiavimu turėjo teisę ginčyti Bendrijos visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pasyvus atsakovo elgesys nepašalina jo pareigos mokėti prievolę proporcingai jam priklausančiai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas.

17.       Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad Bendrija nepagrįstai skaičiuoja mokestį už aplinkos tvarkymą. Remiantis Bendrijos pirmininkės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, mokestis už aplinkos tvarkymą yra 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje įtrauktas į eilutę, kurioje nurodytas mokestis valytojai. Ieškovės atstovė R. K. paaiškino, kad Bendrija samdo valytoją, kuri atlieka vien aplinkos tvarkymo darbus. 2017 m. gegužės 10 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo priedas Nr. 1 patvirtina, kad Bendrija samdė MB “Paslaugų namai” aplinkos tvarkymo darbams atlikti ir mokėjo 80 Eur per mėnesį. Minėtame susirinkime buvo priimtas sprendimas nustatyti 0,04 Eur mokestį už 1 kv. m. 2020 m. birželio 18 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo priedas Nr.01, 2020 m. spalio 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 19 patvirtina, kad Bendrija aplinkos tvarkymo darbams samdo valytoją, dirbančią pagal verslo liudijimą ir moka už darbus 60 Eur per mėnesį. Minėtame susirinkime buvo priimtas sprendimas nustatyti 0,03 Eur mokestį už 1 kv. m. Teismui patikrinus 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje pateiktus skaičiavimus, nustatyta, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo mokestį už aplinkos tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. (0,04 Eur x 41,65 =1,67 Eur). Mokestis už aplinkos tvarkymą už 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. apskaičiuotas netinkamai, vietoje 1,67 Eur mokesčio dydžio turėtų būti 1,25 Eur (0,03 Eur x 41,65 =1,25 Eur). Atitinkamai (0,84 Eur dydžiu) turėtų būti mažinama iš atsakovo priteistina suma už aplinkos tvarkymą, t. y. vietoje 53,44 Eur priteistina 52,60 Eur suma.

18.       Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo tripliko argumentą, kad Bendrija negali reikalauti mokėti už svetimos žemės tvarkymą, kadangi Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-126 patvirtintų Kėdainių miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 1 d.) 10 punkte nustatyta, kad daugiabučių namų gyventojai, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir administratoriai privalo vykdyti teritorijos priežiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, kitų teisės aktų pagrindu priskirtose, pagal savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus detaliuosius planus suformuotose, o nesant detaliųjų planų – faktiškai naudojamose teritorijose, bet ne daugiau kaip 20 m nuo pastatų išorinių atitvarų, arba pagal savivaldybės administracijos nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas. Minėtos taisyklės yra viešai paskelbtos www.e-tar.lt, savivaldybės interneto svetainėje www.kedainiai.lt ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2016 m. birželio 6 d. rašte Nr. AS-2319 Bendrijai išaiškino, kad vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, daugiabučių namų gyventojai, bendrijos arba administratoriai turi užtikrinti, kad pagal detaliuosius planus priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorjose būtų nušienautos pievos, vejos, kelkraščiai, skiriamosios juostos ir grioviai, nurinktos šiukšlės, sutvarkyti nukritę lapai, laiku nuvalomas sniegas, nukapojamas ledas. Taigi teisės aktas pareigą tvarkyti aplinką sieja ne su nuosavybės teise, bet su faktiniu teritorijos naudojimu. Bendrija turi pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų.

19.       Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atsiliepimo argumentą, kad Bendrija sąskaitoje turėtų detalizuoti, kiek išlaidų tenka už šildymo, kiek už karšto vandens priežiūrą (tinklų), kadangi remiantis Bendrijos pirmininkės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, yra techniškai neįmanoma atskirti atsakovo nurodytų išlaidų, nes šilumos tinklų priežiūrą atlieka vienas asmuo (Bendrijos samdomas santechnikas), kuris prižiūri vieną sistemą, o ne kelias atskiras sistemas. Šiuos Bendrijos pirmininkės teiginius patvirtina 2017 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. birželio 18 d. susirinkimų protokolai, kuriuose nurodyta, kad šilumos mazgo priežiūrą atlieka santechnikas, kuriam mokamas atlyginimas apie 80 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad šilumos tinklų priežiūros mokestį, jo skaičiavimo tvarką nustatė visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, priimdamas sprendimus nustatyti 0,04 Eur už 1 kv. m tarifą už šilumos tinklų priežiūrą. Teismui patikrinus ieškovės skaičiavimus nustatyta, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje apskaičiavo 1,67 Eur (0,04 x 41,65 =1,67 Eur) dydžio šilumos tinklo priežiūros mokestį už mėnesį.

20.       Dėl mokesčio už elektros energiją ieškovė paaiškino, kad šis mokestis yra apskaičiuojamas pagal elektros tiekimo bendrovės nustatytus tarifus pagal elektros skaitiklio rodmenis, kurio duomenys yra visiems prieinamoje vietoje, su jais gali susipažinti visi pageidaujantys asmenys. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina ieškovės pateiktos fotonuotraukos, UAB „Ignitis“ PVM sąskaita faktūra Nr. LAEQ 11543116.

21.       Dėl 2,08 Eur mokesčio kaupimo fondui už 2020 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad šio mokesčio skaičiavimas remiasi 2020 m. birželio 18 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo priimtu sprendimu mokėti į kaupimo fondą po 0,05 Eur už kv. m. Įvertinus atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto plotą (41,65 kv. m) šis mokestis buvo apskaičiuotas tinkamai (0,05 Eur x 41,65 kv. m =2,08 Eur).

22.       Mokestis už atliktus darbus yra detalizuotas Bendrijos 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje, nurodant, koks mokesčio dydis, už kokius konkrečius darbus, bei bendra darbų suma.

23.       Atsakovo įsiskolinimo faktas yra pagrįstas rašytiniais bylos įrodymais (susirinkimų protokolais, sąskaita, pažyma), ieškovės atstovių paaiškinimais, o pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad mokesčiai apskaičiuoti be pagrindo atsakovas nepateikė. Galiojančių Bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų mokesčių skaičiavimo klausimais atsakovas nėra apskundęs ar nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl susirinkimo priimti sprendimai yra jam privalomi (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie tinkamą ir visišką prievolės įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas, pažeidė prievolę, todėl, vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, 4.82 straipsnio 3 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina įsiskolinimo suma pagal 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje pateiktus duomenis: atėmus pažymoje nurodytą permoką 2018 m. sausio 1 d., bei įvertinus priteistiną sumažintą sumą už aplinkos tvarkymą. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteistina 420,35 Eur (52,60+25,68+255,07+53,44+2,08+44,31-12,83 Eur =420,35 Eur) įsiskolinimo suma.  

24.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui atmetus atsakovo argumentus dėl ieškovės nepakankamo bendradarbiavimo, laikytina, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 94 straipsnio 4 dalis).

26.       Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

27.       Šioje byloje tenkinta 99,76 procentų ieškinio reikalavimų. Ieškovė šioje byloje patyrė 230,00 Eur atstovavimo išlaidų (100 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, 50 Eur išlaidos už dubliko parengimą, 80 Eur atstovavimą teismo posėdyje). Nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Įvertinus patenkintų ieškovės reikalavimų dalį, ieškovei priteistina 229,45 Eur atstovavimo išlaidų suma.

28.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistina 14,96 Eur (15,00 Eur x 99,76 proc.= 14,96 Eur) žyminio mokesčio.

29.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420,35 Eur (keturių šimtų dvidešimt eurų 35 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (420,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 229,45 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 45 ct) atstovavimo išlaidų ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Jaunatvė“, juridinio asmens kodas 161661348.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,96 Eur (keturiolikos eurų 96 ct) žyminį mokestį valstybei, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                                                Dalia Staugienė