Administracinė byla Nr. N575-462/2010
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. N. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimo T. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė 2009 m. sausio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. N. dėl to, kad 2008 m. gruodžio 19 d., atliekant operatyvų patikrinimą, nustatyta, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos baldai“ (toliau – ir UAB „Baltijos baldai“) direktoriumi, priėmė į darbą M. K., A. K., A. M., E. Š., E. U. ir R. K., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių. M. K., nesudaręs rašytinės darbo sutarties su UAB „Baltijos baldai“ direktoriumi, dirbo bendrovėje darbuotoju nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., A. K. – laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., o A. M., E. Š., E. U. ir R. K. 2008 m. gruodžio 19 d. Taip T. N., būdamas UAB „Baltijos baldai“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. jo vadovaujamoje bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 straipsnio 1 dalyje. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalį.
II.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. nutarimu pripažino T. N. kaltu, padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė jam 6000 (šešių tūkstančių) litų baudą.
Teismas konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 19 d. UAB „Baltijos baldai“ gamybinėse patalpose rasti A. M., E. Š., E. U. ir R. K. jokių darbinių funkcijų neatliko, buvo gamybinėse patalpose tikslu susipažinti su būsimu darbu, darbo vieta ir jie su darbdavio atstovu nebuvo susitarę dėl darbo užmokesčio, todėl nėra surinkta jokių įrodymų, kad minėti asmenys dirbo UAB „Baltijos baldai“ nesudarę rašytinių darbo sutarčių. Šių asmenų buvimą gamybinėse patalpose teismas vertino kaip susipažinimą su būsimu darbu, darbo vieta ir sąlygomis, kuris negali būti laikomas darbu be darbo sutarties. Atsižvelgiant į tai, teismas administracinę bylą šioje dalyje nutraukė. Taip pat nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog M. K., nesudaręs rašytinės darbo sutarties su UAB „Baltijos baldai“ direktoriumi, dirbo bendrovėje darbuotoju nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., o A. K. – laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. Su jais buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo užmokesčio, darbinių pareigų. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai M. K. ir A. K. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma. Esant šioms aplinkybėms, teismas T. N. veiką kvalifikavo pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgęs į pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad T. N. administracine tvarka nebaustas, dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai, skyrė jam minimalią administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
III.
Apeliaciniu skundu T. N. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą ir administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, kaip tai nurodyta ATPK 257 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. N16-961/2006; N9-1711/2006). Skundą grindžia tuo, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės 2009 m. sausio 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turi rimtų trūkumų, kadangi ATPK 259 straipsnis ir 260 straipsnis numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties elementus, o neatlikus tyrimo, protokolas neatitiktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Apelianto manymu, šios nuostatos nebuvo paisoma, buvo apsiribota aplinkybe, kad nėra rašytinės darbo sutarties tarp UAB „Baltijos baldai“ direktoriaus ir M. K. bei A. K.. Skunde pažymima, kad rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus darbo požymis, kad ATPK 413 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, o ne už leidimą dirbti be darbo sutarties. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojai M. K. bei A. K. parodė, jog dėl darbo UAB „Baltijos baldai“ susitarė su įmonės darbuotoju A. N., o su T. N., kuris yra UAB „Baltijos baldai“ direktorius ir kuris atstovauja darbdavį, jie dėl darbo šioje įmonėje nebuvo susitarę ir neaptarinėjo darbo sąlygų, atlyginimo bei kitų klausimų, susijusių su priėmimu į darbą. Be to, liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad už jo tariamą darbą įmonėje gavo 100 (vieną šimtą) litų, kurios jam davė A. K., tačiau teismas netyrė kokie santykiai buvo susiklostę ir dėl ko buvo tariamasi tarp A. K. ir M. K..
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad Kretingos rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
Atsiliepimą grindžia argumentais, kad UAB „Baltijos baldai“ darbdavio įgaliotas atstovas yra T. N., kuris sudaro darbo sutartis su darbuotojais. A. N. UAB „Baltijos baldai“ dirba gamybos vadovu. Gamybos vadovo pareiginė instrukcija, patvirtinta T. N., suteikia teisę tik teikti pasiūlymus dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, paskatinimo ar nubaudimo, tačiau nesuteikia teisės sudaryti darbo sutartis su priimamais darbuotojais. Teismo posėdyje A. N. parodė, kad jis prieš priimant darbuotoją į darbą, supažindina su darbo vieta, darbo funkcijomis, parodo, ką reikės daryti, tačiau darbo laikas, apmokėjimas derinamas su direktoriumi. Todėl darytina išvada, kad direktorius T. N. žinojo, kad bendrovėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tą privalėjo pagal galiojančius įstatymus, leido dirbti M. K. ir A. K., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neišdavus darbuotojų tapatybes patvirtinančių dokumentų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 str. (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. UAB „Baltijos baldai“ direktorius buvo T. N..
Liudytojas A. K. parodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. dirbo UAB „Baltijos baldai“ pagalbiniu darbininku, darbo sutartis buvo sudaryta tik 2008 m. gruodžio 19 d. Direktorių sutiko po savaitės. Po kelių dienų kartu pradėjo dirbti M. K. (b.l. 54). Teismas neturi pagrindo atmesti šių parodymų. Kad UAB „Baltijos baldai“ dirbo parodė ir M. K. (b.l. 85-86).
Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. K. ir M. K. faktiškai dirbo UAB „Baltijos baldai“, bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. T. N., būdamas UAB „Baltijos baldai“ darbdavio įgaliotu atstovu, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo teisiniai santykiai būtų įforminti, nors tą privalėjo pagal galiojančius įstatymus. Jis leido dirbti M. K. ir A. K., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neišdavus darbuotojų tapatybes patvirtinančių dokumentų, t.y. neveikimu padarė pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
T. N. apeliacinį skundą atmesti.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Ričardas Piličiauskas