Civilinė byla Nr. e2S-1080-777/2019

                         Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00308-2018-8

  Procesinio sprendimo kategorijos: 

  3.1.7.13; 3.2.4.9.3.1; 3.2.8.4; 3.1.13; 3.3.2.4;

  3.3.2.5 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. E., V. Ž., G. Ž., A. K., T. A. P., R. P., L. P., A. S., O. S., M. S., Ž. K., E. K., Ž. D., A. N. ieškinį atsakovams V. D. ir I. D., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“, valstybės įmonei Registrų centrui, R. C., L. D. dėl įpareigojimo patikslinti buto bendrąjį ir gyvenamąjį plotą.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus V. D. ir I. D. per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka patikslinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo ir gyvenamojo ploto duomenis, nurodant, kad buto plotų duomenys pasikeitė nuo 2006 m., o, nevykdant įpareigojimo per nurodytą terminą, skirti atsakovams 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, naudai.

2.       2019 m. balandžio 11 d. teisme gautas ieškovų V. E., V. Ž., G. Ž., A. K., T. A. P., R. P., L. P., A. S., O. S., M. S., Ž. K., E. K., Ž. D., A. N. atstovo advokato padėjėjo G. D. prašymas dėl bylos nutraukimo. Nurodė, kad pareiškus ieškinį teisme iki parengiamojo teismo posėdžio datos buvo įvykdytas ieškinio reikalavimas, todėl teisinis ginčas tarp šalių nėra galimas. Prašo bylą nutraukti, nurodo, jog ieškovams yra žinomos bylos nutraukimo teisinės pasekmės. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovų V. E., V. Ž., G. Ž., A. K., T. A. P., R. P., L. P., A. S., O. S., M. S., Ž. K., E. K., Ž. D., A. N. atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

4.1.                      Nurodė, kad iš ieškovų teismui pateikto prašymo turinio nustatyta, jog ieškovai V. E., V. Ž., G. Ž., A. K., T. A. P., R. P., L. P., A. S., O. S., M. S., Ž. K., E. K., Ž. D., A. N., atsižvelgdami į tai, kad atsakovai V. D. ir I. D. po ieškinio teisme pareiškimo iki parengiamojo teismo posėdžio datos ieškinio reikalavimą įvykdė, atsisako ieškinio reikalavimo ir prašo bylą nutraukti.

4.2.                      Ieškovų atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja dalyvaujančių byloje asmenų interesams, įstatymų nuostatoms, todėl priimtinas, byla nutrauktina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą dėl bylos nutraukimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad teismas netinkamai taikė procesines teises normas, nes neinformavo šalių apie rašytinį teismo posėdį dėl bylos nutraukimo, todėl atsakovams nebuvo suteikta teisė pateikti teismui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir tokiu būdu atgauti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes, ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimų, atsakovams atsirado teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.2.                      Teigia, jog atsakovai byloje buvo atstovaujami atstovo, buvo rengiamas atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovai nurodė, kad su ieškinių nesutinka, prašė ieškinį atmesti, kas sąlygojo atsakovų bylinėjimosi išlaidas byloje.

6.3.                      Nurodė, kad CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., pirma, šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio, išskyrus CPK atvejus, kai yra pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims kita tvarka; antra, ši proceso teisės norma nustato taisyklę, kad kai nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK nustatytais atvejais.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepareikšta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Atskiruoju skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos nutarties, kuria procesas civilinėje byloje Nr. e2-326-588/2019 nutrauktas, teisėtumas ir pagrįstumas.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka.

11.       Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės nesutinka ne su pačiu proceso nutraukimu, o su pirmosios instancijos teismo, apelianto vertinimu, privalėjusio jį informuoti apie ketinamą spręsti civilinės bylos nutraukimo klausimą ir suteikti galimybę pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendimu to nedaryti. Taigi, šiuo atveju spręstinas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos nutraukimo klausimą, privalėjo informuoti proceso dalyvius ir ar toks pažeidimas daro pirmosios instancijos teismo nutartį negaliojančią.

12.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu dėl atsakovų neinformavimo apie klausimo dėl ieškovų atsisakymo nuo ieškinio priėmimo ir civilinės bylos nutraukimo nagrinėjimą. Asmens teisė į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnis), procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama byla, nepriklausomai nuo to, ji nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., pirma, šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio, išskyrus CPK atvejus, kai yra pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims kita tvarka; antra, ši proceso teisės norma nustato taisyklę, kad kai nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK nustatytais atvejais. Kiti procesiniai klausimai CPK 133 straipsnio 3 dalies kontekste apima tarpinius teismo procesinius sprendimus, nesudarančius bylos nagrinėjimo esmės ir nelemiančius jos baigties. Priimant nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo yra baigiamas bylos nagrinėjimas teisme, todėl apie tokio klausimo išsprendimą visi byloje dalyvaujantys asmenys turėtų būti informuojami įstatymų nustatyta tvarka prieš priimant nutartį. Teismas turi teisę priimti nutartį nutraukti civilinę bylą rašytinio proceso metu, todėl tokiu atveju apie bylos nagrinėjimą turi būti skelbiama specialiame interneto tinklalapyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad apie šio klausimo išsprendimą būtų buvę pranešta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo naikinti priimtą procesinį sprendimą, nes apeliantas (atsakovas) turi galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria civilinė byla nutraukiama. Tuo vadovaujantis, darytina išvada, kad atsakovas pasinaudojo CPK jam suteiktomis teisėmis ir jo teisė būti išklausytam, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista.

13.       Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis, netgi konstatavus asmens informavimo apie procesą defektus, 6 straipsnio reikalavimų atžvilgiu gali būti vertinama proceso visuma, asmens galimybė realiai, veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija atskleidžia, kad tam tikri procesiniai informavimo trūkumai gali būti ištaisyti dėl asmens dalyvavimo vėlesnėse proceso stadijose (Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007). Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, vykstant procesui atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, tačiau dėl to, kad jis nebuvo informuotas apie civilinės bylos nutraukimo klausimo išsprendimą, atsakovas neturėjo galimybės teismui pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis trūkumas gali būti ištaisytas. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Tai reiškia, jog atsakovas turi teisę kreiptis į nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo priėmusį teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir kartu pateikti visus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu bus užtikrinta atsakovo teisė į teisminę gynybą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

15.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė