MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas V. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. priėmė palikimą po savo senelės K. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo senelė K. N. mirė (duomenys neskelbtini). K. N. 1997 m. sausio 15 d. sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai privačios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemę po jais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui V. P.. Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2024 m. kovo 22 d. išduotoje pažymoje apie K. N. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose Pilviškių seniūnijos 1997 metų notariškai patvirtintų testamentų byloje yra K. N. testamentas, sudarytas ir patvirtintas 1997 m. sausio 15 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apie testamento panaikinimą ar pakeitimą žinių nėra. Testatorės K. N. vienintelis vaikas – duktė V. P. po minėto palikimo atsiradimo K. N. 1997 m. sausio 15 d. sudaryto testamento per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą neginčijo, t. y. neginčijo, kad pareiškėjas V. P. priimtų mirusiosios testamentu jam paliktą turtą. Todėl ginčo dėl K. N. palikimo priėmimo nėra. Tai liudija 2023 m. kovo 22 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaro Rimanto Kivyliaus išduotas liudijimas, jog dėl K. N., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į Vilkaviškio rajono 3-ąjį notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, taip pat nėra sąraše tarp nebaigtų paveldėjimo bylų, gautų iš Vilkaviškio rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biurų. Kadangi įstatyme įtvirtinti du alternatyvūs palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldėto turto valdymas ir pareiškimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, tai įpėdinis, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjęs paveldimą turtą ar jo dalį, ar net kokį nors palikimo daiktą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2024 m. kovo 26 d. išduotoje pažymoje apie pastatus Nr. M7-366, nurodyta, kad Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, Pilviškių miestelio 1986-1990 metų ūkinėje knygoje, (duomenys neskelbtini) įrašytas K. N., J. d., gim. (duomenys neskelbtini) ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1941), ūkinis (1960 m.). Šis nekilnojamasis turtas - pagrindiniai ir pagalbiniai pastatai, nebuvo tinkama tvarka įregistruoti į Nekilnojamo turto registrą, jiems nėra suteiktas registro numeris bei unikalūs daiktų numeriai. Po pareiškėjo senelės K. N. mirties pagal 1997 m. sausio 15 d. testamentą priklausantį palikimą pareiškėjas priėmė iškart po palikėjos mirties faktiškai pradėdamas valdyti jam paliktą jai privačios nuosavybės teise priklaususį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemę po jais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą (1,5200 ha), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palikėjai priklaususį asmeninės nuosavybės teise, ir nuo senelės K. N. mirties (duomenys neskelbtini) juo vienas rūpinasi kaip savu turtu, jį prižiūri, tvarko aplinką, vykdo einamąjį remontą, už jį moka mokesčius. Juridinio fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo senelės K. N. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nustatymas jam turės juridinę ir praktinę reikšmę: galės kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įgyvendinti savo kaip savininko teises visa apimtimi: paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Be teismo nėra kitų galimybių konstatuoti ir įtvirtinti šį juridinę reikšmę turintį faktą (b. l. 1-3).

        Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. N. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo V. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 30-31).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko, tokie įpėdinio veiksmai taip pat patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą. Pareiškime nurodyti pareiškėjo aktyvūs veiksmai, kad mirus palikėjai, pareiškėjas ėmėsi disponuoti ir palikėjos gyvenamuoju būstu su namų valda (kuri nebuvo įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre): valdė, tvarkė, prižiūrėjo, vykdė einamą remontą, mokėjo mokesčius. Po palikėjos mirties pareiškėjas pradėjo disponuoti ir visu kitu palikėjai priklausančiu kilnojamuoju turtu (asmeniniais daiktais, baldais ir namų apyvokos daiktais, įrankiais ir kt.) kaip savu. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus, neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjo prašymą tenkintų (b. l. 35-36).

        Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su V. P. pareikštu pareiškimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4922-1021/2024 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo sutinka visiškai, t. y. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. P. priėmė palikimą po savo senelės K. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Patvirtina, kad K. N. 1997 m. sausio 15 d. sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai privačios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemę po jais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui V. P.. Testatorės K. N. vienintelis vaikas – V. P., po minėto palikimo atsiradimo K. N. 1997 m. sausio 15 d. sudaryto testamento per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą neginčijo. Patvirtina, kad po V. P. senelės K. N. mirties pagal 1997 m. sausio 15 d. testamentą priklausantį palikimą V. P. priėmė iškart po palikėjos mirties faktiškai pradėdamas valdyti jam paliktą K. N. privačios nuosavybės teise priklaususį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemę po jais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą (1,5200 ha), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palikėjai priklaususį asmeninės nuosavybės teise, ir nuo senelės K. N. mirties (duomenys neskelbtini) juo vienas rūpinasi kaip savu turtu, jį prižiūri, tvarko aplinką, vykdo einamąjį remontą bei už jį moka mokesčius (b. l. 41-43).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, negali paveldėti mirusiosios turto, jį įregistruoti viešame registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad K. N. deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad K. N. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l.8); Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2024 m. kovo 26 d. pažyma apie pastatus Nr. M7-366 nustatyta, kad Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, Pilviškių miestelio 1986-1990 metų ūkinėje knygoje, (duomenys neskelbtini) įrašytas K. N. ūkis, knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1941), ūkinis (1960 m.) (b. l. 9); sklypo raudonųjų linijų planu bei Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės tarybos 1992 m. balandžio 22 d. sprendimu nustatyta, kad K. N. buvo skirtas 1000 kv. m. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra statiniai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas), tačiau šis nekilnojamasis turtas K. N. vardu Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas  (b. l. 10-13, 8); 1997 m. sausio 15 d. testamentu, patvirtintu Vilkaviškio rajono Pilviškių seniūno Vytauto Judicko, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad K. N. savo mirties atveju jai privačios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemę po jais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 14); Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2024 m. kovo 22 d. pažyma apie K. N. testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. N. testamentas, sudarytas ir patvirtintas 1997 m. sausio 15 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), nepanaikintas ir nepakeistas (b. l. 15); Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis nustatyta, kad K. N. mirė būdama našle (b. l. 16); Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus išduotas liudijimas patvirtina, kad į notarą dėl mirusiosios K. N. palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė (b. l. 17); gimimo ir sutuoktuvių liudijimais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. P. yra mirusiosios K. N. dukra, o pareiškėjas V. P. – mirusiosios K. N. vaikaitis (b. l. 20-22).

K. N., mirusi (duomenys neskelbtini), 1997 m. sausio 15 d. testamentu, patvirtintu Vilkaviškio rajono Pilviškių seniūno Vytauto Judicko, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepakeistas ir nepanaikintas, jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir žemę po jais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui, todėl jis, kaip testamentinis įpėdinis, turi teisę paveldėti minėtą mirusiosios nekilnojamąjį turtą (1964 m. Civilinio kodekso 567 straipsnio 1 dalis 1 (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis)). Be to, pareiškėjas yra mirusiosios K. N. vaikaitis, todėl jis turi teisę paveldėti ir visą kitą mirusiosios turtą kaip antros eilės įstatyminis įpėdinis pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį (bylos duomenimis, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, mirusiosios dukra, suinteresuotas asmuo V. P. per įstatymo nustatytą terminą mirusiosios K. N. palikimo nėra priėmusi). Tam, kad paveldėti savo senelės ir testatorės turtą, pareiškėjas turėjo per 6 mėnesius nuo senelės mirties (dėl testamentu nepaliktos palikimo dalies – per 3 mėnesius po termino pirmos eilės įpėdiniams priimti palikimą pasibaigimo) priimti jos palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1-4 dalys). Pareiškėjas į notarą dėl mirusios senelės ir testatorės palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau įrodinėja, kad jos palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad iš karto po senelės K. N. mirties (duomenys neskelbtini) jis vienas rūpinosi ir rūpinasi iki šiol kaip savu senelės turtu (statiniais ir žeme po jais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)), šį turtą prižiūri, tvarko aplinką, vykdo einamąjį remontą, už jį moka mokesčius. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija, priešingai – suinteresuotas asmuo V. P. savo atsiliepime į pareiškimą patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko konstatuojama, kad pareiškėjas savo senelės ir testatorės K. N. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą, pareiškimas tenkintinas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. P. priėmė palikimą po savo senelės ir testatorės K. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o šioje byloje susidariusios mažesnės, 7,93 Eur dydžio, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo senelės ir testatorės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Šio teismo sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                       Jonas Abraitis