Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-2345-1133/2020
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-01938-2020-6
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.4.4.; 9.18.;
19.9.; 21.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionenė,
sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Ilonai Okunevičienei,
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovui Jonui Želviui,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Gabijai Šlepikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
1. A. B., būdamas (duomenys neskelbtini) profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu, nuo 2020 m. vasario 28 d. atliekamo operatyvaus patikrinimo metu neįvykdė 2020 m. kovo 12 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.1) FR0706-362 (toliau – ir Nurodymas), kuris Bendrijos vadovui A. B. buvo duotas 2020 m. kovo 19 d., iki 2020 m. kovo 23 d. pateikti Bendrijos metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už 2017 ir 2018 metus ir Bendrijos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.: sutartis su pirkėjais ir tiekėjais; išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras; kasos dokumentus; avansines apyskaitas; darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius; ilgalaikio turto aprašą; banko sąskaitų išrašus; buhalterinės apskaitos registrus bei kitus turimus dokumentus, susijusius su Bendrijos vykdoma veika. Bendrijos vadovas A. B. iki nurodyto laikotarpio Mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė, nepateikė prašomų dokumentų ir tokiu būdu, kliudydamas įstatymų įgaliotiems mokesčių administratoriaus pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 2 ir 8 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrija privalėjo pateikti mokesčių administratoriui metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už 2018 ir 2019 metus iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos, tačiau nustatyta tvarka ir terminais Bendrija pelno mokesčio deklaracijų nepateikė. Tokiu būdu Bendrijos vadovas A. B., būdamas atsakingas už veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 patvirtintas Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisykles (Žin., 2007, Nr. 8-333; 2009, Nr. 53-2131; 2012, Nr. 27-1253; TAR, 2014-09-12, Nr. 2014-12263) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje.
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. apklausiamas teisme parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažino, kad nėra pateiktos pelno mokesčių ataskaitos, tačiau nurodė, jog jos nepateiktos dėl to, kad tvarkant dokumentus bankas „Luminor“, kuriame nuo 2016 m. sausio mėn. pradžios buvo atidaryta sąskaita, ataskaitas pateikia už tris metus, kadangi mokesčių administratoriaus nurodymas buvo šiais metais, pats pilnai negalėjo prisijungti prie banko ir pateikti išrašų. Nurodė, kad kreipėsi dėl ataskaitų į banką ir prašė jas pateikti, tačiau banko pateiktos ataskaitos per jo naudojamą operacinę sistemą neatsidarė, todėl jas ištrynė. Dabar pakartotinai paprašė jas pateikti, susimokėjo ir vėl jų negali atsidaryti. Kadangi terminas pateikti dokumentus buvo nurodytas iki 2020 m. kovo 23 d., akivaizdu, kad fiziškai negalėjo pateikti jokių dokumentų. Apie tai, kad operatyvaus patikrinimo laikas pratęsiamas ir toliau reikalaujama pateikti dokumentus, nežinojo, jo niekas neinformavo. Nebuvo prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) profesinės bendrijos „Mano VMI“ sistemos, nes nežinojo, kad ten siunčiami dokumentai. Visi dokumentai, kuriuos gavo iš VMI, buvo siųsti paštu. Jo supratimu, jeigu vienas dokumentas siunčiamas paštu, tai natūralu, kad mokesčių mokėtojas tikisi, jog ir kiti dokumentai, susiję su operatyviu patikrinimu, bus gaunami paštu, o ne per „Mano VMI“ sistemą. Jeigu kuriame nors dokumente būtų buvusi nuoroda, kad visus kitus dokumentus reikia žiūrėti „Mano VMI“ sistemoje, tada būtų žinojęs. Šiuo atveju mano, jog tokie veiksmai – mokesčių administratoriaus bandymas pateisinti savo neveiklumą, nes 2020 m. vasario 28 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą mokesčių administratorius jam išsiuntė besibaigiant terminui. Pirmasis terminas turėjo pasibaigti 2020 m. balandžio 9 d., o pranešimą jis (A. B.) gavo 2020 m. kovo 19 d., kai jau buvo prasidėjęs karantinas. Reikalavimas pateikti dokumentus buvo iki 2020 m. kovo 23 d., kuomet buvo paskelbtas karantinas, sustabdė norą ar galimybę ką nors pateikti. Sutinka, jog šiai dienai nėra pateiktos deklaracijos. Nurodė, jog Bendrijoje dirba vienas ir buhalteriją tvarko pats, o šiuo metu visi Bendrijos dokumentai atiduoti įmonei, kuri tvarko buhalterinę apskaitą ir vėliau jie bus pateikti. Dėl to mano, kad vertinimas, jog padarė ANK 187 str. numatytą pažeidimą, yra pagrįstas. Tačiau pažymėjo, jog teikdamas pavedimą inspektorius galimai pats nelabai įsivaizduoja, kokie dokumentai turėtų būti (duomenys neskelbtini) profesinėje bendrijoje. Bendrija neturi ir neturėjo nei pirkėjų, nei tiekėjų. Taip pat Bendrijoje nėra darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, nes (duomenys neskelbtini) buvo išaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) neturi teisės net ir dirbami (duomenys neskelbtini) profesinėje bendrijoje pasirašyti su bendrija darbo sutarties, nes juos su (duomenys neskelbtini) profesine bendrija sieja ne darbo, o teisiniai santykiai. Neturi avansinių apyskaitų, taip pat pas (duomenys neskelbtini) nėra buhalterinės apskaitos registrų. Ilgalaikio turto aprašo taip pat nėra, nes neturi tokio turto. Kaip minėjo banko sąskaitų išrašų iš „Luminor“ banko negalėjo gauti, o dalies tiesiog nepateikė. Dėl kitų dokumentų, susijusių su Bendrijos vykdoma veikla, nebuvo konkretizuota, kokie tai dokumentai, pats nežinojo, kažkokio raginimo pateikti dokumentus nebuvo. Bendrijoje dirba vienas, buhalteriją tvarko pats, kiek sugeba, dėl to dabar perduoti dokumentai buhalterinei įmonei. Taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) profesinė bendrija – tai juridinio asmens statusą turinti bendrovė, tačiau (duomenys neskelbtini), dirbantiems (duomenys neskelbtini) profesinėje bendrijoje, nėra reikalavimo turėti savo buhalterį kaip uždarajai akcinei bendrovei, taip pat nėra būtinybės teikti kasmėnesines ataskaitas ir nėra dokumento, kuris reglamentuotų, kaip mokamas atlyginimas. Pažymėjo, jog nespėdamas pateikti dokumentų iki nurodyto termino, bandė susisiekti su VMI darbuotoju nurodytu telefono numerio, tačiau niekas neatsiliepė, kadangi buvo karantino laikotarpis, nusprendė, kad matomai darbuotojas dirba iš namų, elektroniniu paštu susisiekti su VMI nebandė. Taip pat paaiškino, kad jis, susipažinęs su 2020 m. vasario 28 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimu (b. l. 2), manė, kad patikrinimas turėjo vykti Bendrijos adresu, kur ir buvo laikomi prašomi pateikti dokumentai, išskyrus deklaracijas, kurių iš tiesų nebuvo. Institucija pati neatvyko ir būtent dėl to patikrinimas neįvyko.
4. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Jonas Želvys paaiškino, jog prašomi dokumentai šiai dienai vis dar nėra pateikti. Dėl pasakymų, jog A. B. negavo pranešimų dėl operatyvaus patikrinimo termino pratęsimo paaiškino, kad A. B. žinojo, apie atliekamą mokestinį patikrinimą, yra išsilavinęs (duomenys neskelbtini), galėjo pats pasidomėti patikrinimo eiga, susisiekti su VMI ir pranešti, kad per nurodytą terminą nespėjo pateikti dokumentų, prašyti pratęsi terminą. VMI būtų atsižvelgusi ir pratęsusi. Tačiau šiuo atveju asmuo pas nedėjo jokios iniciatyvos, nors pagal MAĮ 40 straipsnio 2 punktą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi yra mokesčių mokėtojo pareiga, o ne teisė.
5. Iš VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenių registro išrašo matyti, kad A. B. yra įsteigęs (duomenys neskelbtini) profesinę bendriją (duomenys neskelbtini), ji registruota (duomenys neskelbtini) (įsteigta (duomenys neskelbtini)); juridinio asmens vardu vienasmeniškai veikia narys A. B.. Veiklos tikslai ir rūšys: vadovaujantis galiojančiais norminiais teisės aktais teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas Bendrijos klientams. Vienintelis bendrijos narys – A. B. (b. l. 60-61).
6. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pavedime 2020 m. vasario 28 d. Nr. 1FR1043-875 nurodyta, kad mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojai skiriami atlikti operatyvų patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, o vieta – (duomenys neskelbtini) profesinė bendrija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Operatyvus patikrinimas turėjo būti pradėtas 2020 m. vasario 28 d. ir baigtas iki 2020 m. balandžio 9 d. (b. l. 2). 2020 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) surašytas raštas Nr. (7.1)099-189, kuriame nurodyta, jog 2020 m. kovo 9 d. planuojama pradėti mokesčių mokėtojo operatyvų patikrinimą. Pradėjus operatyvų patikrinimą bus supažindinta su operatyvaus patikrinimo pavedimu. Prašoma operatyviam patikrinimui paruošti rašte nurodytus (Pastaba. Tokie pat nurodyti administracinio nusižengimo protokole), 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. dokumentus. Abu dokumentai įteikti ir perskaityti 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 63-67).
7. (Duomenys neskelbtini) profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 12 d. nurodyme Nr. (7.1) FR0706-362 pareikštas įpareigojimas ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 23 d. pateikti: Bendrijos pelno mokesčio deklaracijas už 2017, 2018 metus; Bendrijos laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dokumentus (Pastaba. Tokie pat nurodyti ir administracinio nusižengimo protokole). Šis nurodymas patalpintas į Mano VMI, tačiau mokesčių mokėtojui (duomenys neskelbtini) profesinei bendrijai nesusipažinus (neatidarius jo) išsiųstas registruotu paštu 2020 m. kovo 16 d. (rašto Nr. (7.1) 46-MPD-2269) ir įteiktas 2020 m. kovo 19 d. (b. l. 7-9, 96).
8. 2020 m. balandžio 6 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo priede Nr. (7.1) 1FR1043-1303 nurodyta, kad operatyvus patikrinimas pratęsiamas nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. gegužės 14 d., nes įmonės vadovas neatvyko pagal mokesčių administratoriaus nurodymą (arba mokesčių mokėtojas nerastas).
9. 2020 m. gegužės 14 d. Operatyvaus patikrinimo priede Nr. 1FR1043-1768 nurodyta, kad operatyvus patikrinimas pratęsiamas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. birželio 16 d., nes mokesčių mokėtojas nevykdo Mokesčių administratoriaus nurodymų (b. l. 5).
10. 2020 m. birželio 15 d. Operatyvaus patikrinimo priede Nr. 1FR1043-2211 nurodyta, kad operatyvus patikrinimas pratęsiamas nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 8 d., nes mokesčių mokėtojas nevykdo Mokesčių administratoriaus nurodymų (b. l. 6).
11. Elektroninio deklaravimo sistemos išraše nurodyta, kad 2020 m. birželio 30 d. mokesčių mokėtojo (duomenys neskelbtini) profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) deklaracijos nėra pateiktos (b. l. 13).
12. Iš VMI atstovo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d., 220 m. gegužės 18 d., 2020 m. birželio 17 d. operatyvaus patikrinimo priedai patalpinti į Mano VMI, o mokesčių mokėtojui nesusipažinus su jais, skelbti viešai pagal Mokesčių administravimo įstatymą (b. l. 68).
13. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. B. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
14. Apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog sutinka dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau nesutinka dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo.
15. ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.
16. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.
17. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 patvirtintos Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 8-333; 2009, Nr. 53-2131; 2012, Nr. 27-1253; TAR, 2014-09-12, Nr. 2014-12263).
18. Iš VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad Bendrijos finansinių metų pradžia sausio 1 d., o pabaiga gruodžio 31 d., todėl pelno mokesčio deklaracija už 2018 m. turėjo būti pateikta iki 2019 m birželio 15 d., o už 2019 m. – 2020 m. birželio 15 d. Apklausiamas teismo posėdžio metu A. B. pripažino jog iš tiesų nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų, nurodė kad šiuo metu visi dokumentai yra perduoti buhalterinei įmonei, kad juos sutvarkytų bei pateiktų metines pajamų mokesčių deklaracijas. Be A. B. prisipažinimo jo kaltę, padarius ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga bei VMI atstovo J. Želvio paaiškinimai. Išraše iš elektroninio deklaravimo sistemos matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. mokesčių mokėjo pateiktų deklaracijų vis dar nebuvo (b. l. 13). Tai patvirtino ir VMI atstovas J. Želvys, nurodydamas, kad ir šiai dienai nėra pateikta kaltinime minimų metinių pelno mokesčio deklaracijų. Visa tai rodo pasitvirtinus kaltinimo aplinkybei, jog Bendrija mokesčių administratoriui nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204) už 2018 ir 2019 metus iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos.
19. Taip pat nustatyta, kad Bendrijos vardu pelno mokesčio deklaracijas pateikti kilo pareiga A. B., atsakingam už Bendrijos veiklos organizavimą. Iš VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenių registro išrašo matyti, kad A. B. yra įsteigęs (duomenys neskelbtini) profesinę bendriją (duomenys neskelbtini), ji registruota (duomenys neskelbtini) (įsteigta (duomenys neskelbtini)); juridinio asmens vardu vienasmeniškai veikia narys A. B. (b. l. 60-61). (duomenys neskelbtini) profesinė bendrija yra juridinis asmuo ir yra pelno mokesčio mokėtoja. Iš A. B. paaiškinimų teisme matyti, kad jis yra pasirinkęs (duomenys neskelbtini) veiklos formą – (duomenys neskelbtini) profesinę bendriją; sutarties su buhaltere ar buhalterines paslaugas teikiančia įmone bylai aktualiu laikotarpiu jis nebuvo sudaręs, taip pat nebuvo paskirtas kitas asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 57 straipsnio 2 dalį Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog A. B. nagrinėjamu atveju yra tinkamas subjektas ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytai atsakomybei kilti ir būtent jam kilo pareiga pateikti laiku Bendrijos metines pelno mokesčio deklaracijas už 2018, 2019 metus.
20. Taigi A. B. būdamas atsakingas už 2018, 2019 metinių pelno mokesčių deklaracijų pateikimą iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos, šios pareigos nevykdė, nors apie šią pareigą žinojo, taigi suvokė veikos pavojingą pobūdį ir pasekmes. Šios pareigos nėra įvykdęs ir šią dieną. Atsižvelgiant į vėlavimo pateikti matines pelno mokesčio deklaracijas laikotarpį, į tai, kad jos nėra pateiktos ir šiai dienai, teismas konstatuoja, jog A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje tyčia, neveikiant, nors žino apie pareigą veikti.
21. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. B. taip pat padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
22. Nagrinėjamu atveju A. B. kaltinamas iki mokesčių administratoriaus nurodyto laikotarpio neįvykdęs Mokesčių administratoriaus nurodymo, nepateikęs prašomų dokumentų ir tokiu būdu kliudęs įstatymų įgaliotiems mokesčių administratoriaus pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, t. y kad jis, būdamas Bendrijos vadovas neįvykdė mokesčių administratoriaus 2020 m. kovo 12 d. duoto nurodymo Nr. (7.1) FR0706-362, kuris jam įteiktas 2020 m. kovo 19 d., iki 2020 m. kovo 23 d. pateikti Bendrijos metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už 2017 ir 2018 metus ir Bendrijos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.: sutartis su pirkėjais ir tiekėjais; išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras; kasos dokumentus; avansines apyskaitas; darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius; ilgalaikio turto aprašą; banko sąskaitų išrašus; buhalterinės apskaitos registrus bei kitus turimus dokumentus, susijusius su Bendrijos vykdoma veika. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu jis pažeidė MAĮ 40 straipsnio 2 ir 8 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
23. MAĮ 40 straipsnio 2 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Šio straipsnio 8 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.
24. A. B. nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, jog apie pareigą iki 2020 m. kovo 23 d. pateikti dokumentus sužinojo 2020 m. kovo 19 d., kuomet gavo paštu pranešimą. Per nurodytą terminą, dokumentų pateikti nespėjo, kadangi jau buvo karantinas ir fiziškai tai buvo neįmanoma, buvo per trumpas laikotarpis. Pasibaigus terminui nežinojo, kad operatyvaus patikrinimo terminas buvo pratęstas, kadangi tokių dokumentų paštu negavo. Teigė, jog „Mano VMI“ sistemos duomenų netikrino, nes nežinojo, kad operatyvaus patikrinimo duomenys gali būti siunčiami per ten, kadangi pirmuosius dokumentus gavo paštu, tikėjosi, jog ir kiti dokumentai, jeigu jų bus, taip pat bus siunčiami paštu. Taip pat paaiškino, jog sutinka, kad nepateikė banko sąskaitų išrašų, tačiau negalėjo to padaryti, nes banko suformuotų išrašų negalėjo atsidaryti savo operacinėje sistemoje. Taip pat nurodė, jog negali pateikti pirkėjų ir tiekėjų sutarčių, nes Bendrijoje tokių nėra, taip pat nėra avansinių apyskaitų, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, ilgalaikio turto apyrašo, nes tokio turto neturi, buhalterinės apskaitos registrų bei kitų dokumentų, susijusių su bendrovės vykdoma veikla, kadangi nebuvo pastiklinta, kokie tie kiti dokumentai, o pats jis nežinojo. Dėl negalėjimo pateikti dokumentų ar su prašymu pratęsti nurodytą terminą į Instituciją nesikreipė. Be to pažymėjo, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog mokestinis patikrinimas vyks Bendrijos buveinėje, todėl jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad mokesčių administratoriaus paskirti specialistai patikrinimą atliks Bendrijos buveinėje, kur ir yra visi patikrinimui reikalingi dokumentai, tačiau niekas neatvyko.
25. Iš išdėstyto matyti, jog iš esmės A. B. neneigia, jog jam buvo žinoma apie jo Bendrovės atžvilgiu atliekamą operatyvų patikinimą, taip pat jis pripažįsta, kad nepateikė Institucijai per nurodytą terminą prašomų dokumentų, tik nesutinka dėl jų kiekio bei to, kad būtent jam kilo pareiga dokumentus pristatyti mokesčių administratoriui, nes operatyvaus patikrinimo pavedime 2020 m. vasario 28 d. nurodyta, kad mokestinio patikrinimo vieta yra Bendrijos buveinėje.
26. Taigi byloje kyla ginčas, kad (duomenys neskelbtini) profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovas, narys A. B. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti VMI 2020 m. kovo 12 d. surašytame nurodyme Nr. (7.1) FR0706-362 išvardintus dokumentus, nes, pasak A. B., jis, susipažinęs su 2020 m. vasario 28 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimu (b. l. 2), turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog patikrinimas turi vykti Bendrijos adresu, kur ir buvo laikomi prašomi pateikti dokumentai, išskyrus deklaracijas, kurių iš tiesų nebuvo.
27. Su šiais A. B. argumentais teismas nesutinka. Iš pirmiau nustatytų aplinkybių matyti, kad iš pradžių galimai ketinta operatyvų patikrinimą atlikti Bendrijos buveinėje (Operatyvaus patikrinimo pavedimas 2020 m. vasario 28 d. Nr. 1FR1043-875 ir 2020 m. kovo 2 d. raštas), tačiau iš 2020 m. kovo 12 d. nurodymo Nr. (7.1) FR0706-362 matyti, jog Bendrijos atstovo prašoma pateikti dokumentus VMI. Šis nurodymas Bendrijai, kurios buveinės adresas sutampa ir su A. B. gyvenamosios vietos adresu (matyti iš paties A. B. duotų paaiškinimų teisme), įteiktas paštu 2020 m. kovo 19 d. Taigi, Bendrijos atstovas, faktiškai gavęs VMI nurodymą, pateikti prašomus dokumentus VMI, pats būdamas (duomenys neskelbtini), turėjo aiškiai suvokti, kad pasikeitė operatyvaus patikrinimo vieta ir operatyvus patikrinimas bus atliekamas ne Bendrijos buveinėje, o pačioje VMI.
28. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir A. B., kurie leistų daryti išvadą, jog Bendrijos atstovui objektyvios priežastys sutrukdė pateikti VMI prašomus dokumentus. Iš institucijos atstovo paaiškinimo teisme matyti, kad A. B. nebuvo susisiekęs su VMI nei elektroniniu paštu, nei telefonu, dėl dokumentų, kurie gali būti pateikti ir elektroniniu paštu, pateikimo ar termino jiems pateikti pratęsimo. Be to, būdamas informuotas apie administracinio nusižengimo surašymo laiką, į VMI neatvyko ir su jos atstovais nesusiekė, nepaaiškino neveikimo priežasčių.
29. Byloje nustatyta, kad kiti operatyvaus patikrinimo priedai buvo patalpinti Mano VMI mokesčio mokėtojos Bendrijos kortelėje, t. y. toje pačioje vietoje ir tokiu pat būdu kaip ir pirminė informacija apie ketinamą atlikti operatyvų patikrinimą (su kuria Bendrijos atstovas susipažino) (b. l. 63). Iš VMI atstovo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d., 220 m. gegužės 18 d., 2020 m. birželio 17 d. Operatyvaus patikrinimo priedai patalpinti į Mano VMI, o mokesčių mokėtojui nesusipažinus su jais, skelbti viešai pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Pats A. B. pripažino, kad apie operatyvų patikrinimą sužinojo gavęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo 2020 m. vasario 28 d. pavedimą Nr. 1FR1043-875, kuris jam įteiktas 2020 m. kovo 2 d. „Mano VMI“ sistemoje ir tą pačią dieną perskaitytas. Tai paneigia A. B. teiginius, jog jis negalėjo žinoti, kad jam siunčiami dokumentai, susiję su operatyviu patikrinimu per „Mano VMI“ sistemą.
30. Taip pat teismas atmeta A. B. kaip nepagrįstus argumentus apie tai, kad jis negalėjo žinoti, jog 2020 m. kovo 23 d., pasibaigus terminui, iki kurio prašoma pateikti atitinkamus dokumentus, bus pratęstas operatyvaus patikrinimo terminas. Operatyvaus patikrinimo nurodyme yra išaiškinta, kad jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nurodymo, turi apie tai pranešti specialistui (b. l. 8). A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog negalėdamas pateikti dokumentų bandė skambinti nurodyme nurodytu telefono numeriu, tačiau niekam neatsiliepus nusprendė, jog karantino laikotarpiu asmuo greičiausiai dirba iš namų ir su juo susisiekti negalės, tačiau elektoriniu paštu jam rašyti nebandė. Taip pat teigė, kad kreipėsi į banką dėl VMI prašomų banko sąskaitų išrašų, bet užklausų bankui taip pat teismui nepateikė ir objektyvių priežasčių kodėl negali pateikti, iš esmės nenurodė. Teismas vertina, jog A. B., būdamas išsilavinęs asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo žinoti, jog gavus mokesčių administratoriaus nurodymą, jį yra privaloma vykdyti, o to negalit padaryti, būtina informuoti Instituciją. Be to, kaip minėta, bylos duomenys patvirtinta, jog pirminius pranešimus apie operatyvų patikrinimą A. B. perskaitė „Mano VMI“ sistemoje, būdamas suinteresuotas jo Bendrijos atžvilgiu vykdomu patikrinimu ir žinodamas, jog iki reikiamo termino nepateikė prašomo dokumento, turėjo domėtis tolimesne tyrimo eiga ar bent patikrinti ar „Mano VMI“ sistemoje nėra naujų pranešimų. Šiuo gi atveju matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie atliekamą tyrimą nesidomėjo, o Institucijos per „Mano VMI“ siunčiamus pranešimus ignoravo ir jų neskaitė (b. l. 12).
31. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad (duomenys neskelbtini) profesinės bendrijos atstovas, narys A. B., žinodamas ir turėdamas pareigą pateikti VMI dokumentus, šios pareigos nevykdė. Jis ne tik jokių dokumentų mokestiniam patikrinimui nepateikė, tačiau ir nekontaktavo su VMI atstovais, toliau su siunčiamais dokumentais per „Mano VMI“ nebesusipažino, o kviečiamas į VMI administracinio nusižengimo protokolo surašymui, kai galėjo duoti mokesčių administratoriui paaiškinimus, to taip pat savo paties pasirinkimu nepadarė, teigdamas, kad atvykti protokolo surašymui yra jo teisė, bet ne pareiga.
32. Atmestinas ir A. B. argumentas, kad jam nekilo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, nes jis objektyviai negalėjo pateikti Nurodyme nurodytų dokumentų, nes Bendrija neturi turto, pirkėjų, tiekėjų ir kt. Nurodyme išvardintų dokumentų.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, advokatai turi teisę veikti Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka įsteigdami privatų juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija. Pasirinkę šią veiklos formą, advokatai veikia įsteigę juridinį asmenį (Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1079 patvirtintos advokato darbo vietos aprašo Bendrųjų nuostatų 2.3. punktas). Advokatų profesinei bendrijai, kuri veikia kaip savarankiškas ir yra pelno mokesčio subjektas, reikia vadovauti, organizuoti jos veiklą, mokėti mokesčius, įgyti teises, vykdyti prievoles ir pan., taip pat vesti buhalterinę apskaitą. Juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Vadovaujantis tuo teismas sprendžia, jog Institucija pagrįstai prašė Nurodyme išvardintų dokumentų, o jeigu Bendrijoje jų nėra, nes atitinkamos operacijos nebuvo vykdomos, A. B. apie tai turėjo informuoti Instituciją. Be to, pažymėtina, kad 2020 m. kovo 12 d. nurodyme buvo įrašyta pareiga pateikti ir kitus dokumentus, susijusius su Bendrijos vykdoma veikla. Kaip minėta, A. B. (duomenys neskelbtini) praktika verčiasi ((duomenys neskelbtini) paslaugas teikia) įsteigęs (duomenys neskelbtini) profesinę bendriją, tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad su klientais Bendrijos vardu yra sudaromos (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartys, išrašomos sąskaitos. Taigi, mokesčių administratoriui prašant pateikti dokumentus, tarp jų sutartis su „pirkėjais“ mokestiniam patikrinimui bei kitus dokumentus, susijusius su Bendrijos vykdoma veikla, vien netikslus dokumento pavadinimas (kaip pavyzdžiui sutartys su pirkėjais), ar tai, kad dalies nurodyme išvardintų dokumentų Bendrija neturi, negali būti pripažinta objektyvia priežastimi mokestiniams patikrinimui iš vis neteikti jokių dokumentų, susijusių su Bendrijos vykdoma veikla, nebendradarbiauti su patikrinimą atliekančiais pareigūnais, taip trukdant jiems atlikti savo pareigas.
34. Mokesčių administravimo procedūroje mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas, nustatytas MAĮ. Šio įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktai nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomus apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Kaip minėta, A. B. pripažįsta, jog nepateikė Institucijai jokių dokumentų, neginčijo, jog dokumentai, būtini mokestiniam patikrinimui, jo Bendrijoje yra ir jis juos galėtų pateikti bet kuriuo metu. Byloje nustatyta, kad A. B. apie negalėjimą laiku įvykdyti Nurodymo, t. y. apie dokumentų pateikimą kitu laiku ar negalėjimą juos pateikti, neinformavo VMI, taigi jis neįvykdė Institucijos imperatyvaus reikalavimo, nurodyto mokesčių administratoriaus 2020 m. kovo 12 d. nurodyme.
35. Pažymėtina, jog A. B. argumentas, kad jo manymu nurodytas dokumentų pateikimo terminas buvo per trumpas, nepašalina jo pareigos bendradarbiauti su Institucija. Tai, kad A. B. nebuvo linkęs bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi rodo ir minėtas faktas, kad jis, žinodamas apie administracinio protokolo surašymo laiką, į Instituciją aplinkybių išsiaiškinimui neatvyko.
36. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ištyrus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog A. B. tyčia, neveikimu padarė ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
37. ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas įspėjimas arba nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų bauda asmenims, privalantiems pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
38. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
39. Teismas, individualizuodamas A. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, ir vienas administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), į tai, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis dirba, baustas administracine tvarka, tačiau tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, teisės pažeidimai nėra pašalinti ir šiai dienai.
40. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad A. B. skirtinos ANK 187 straipsnio 2 dalies ir 505 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos administracinės nuobaudos – baudos, viršijančios minimalius straipsnių sankcijose nustatytus nuobaudų dydžius. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 187 straipsnio 2 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 644 straipsniais,
n u t a r i a :
pripažinti A. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Pripažinti A. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 290 (dviejų šimtų devyniasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitąLT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20118055902.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.
Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė