Baudžiamoji byla Nr.1-437-564/2012

Proceso Nr. 1-91-1-00260-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.6; 2.1.10.1.; 2.1.12.2.3.2.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė,

2012 m. lapkričio mėn. 7 d.

                               Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,

dalyvaujant prokurorui S. S.,

gynėjai adv. Aušrai Ručienei,

nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams L. Š., G. Š., L. Š., civilinių ieškovų G. Š., P. Š. atstovui pagal įstatymą L. Š., nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovui J. K.

specialistams V. V., A. J., S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadu, bylos nagrinėjimo teisme metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),  neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 6 d., 144 str. 

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

              NUSTATĖ:

K. V. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t.y. 2012 metų gegužės 27 dieną, apie 19 val., Šakių rajone, kelio Kaunas – Zapyškis – Šakiai 56.445 kilometre, būdamas neblaivus, neatsargiai vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių teismo taisyklių 14 punkto (toliau – p.), 133 p., 134 p., 136.1 p. reikalavimus, t.y. neblaivus vairuodamas automobilį, važiuodamas Šakių kryptimi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, viršydamas leistiną toje kelio vietoje 90  km/h greitį bei važiuodamas apie 112 km/h greičiu, artėdamas prie ta pačia kryptimi, dešinės eismo juostos asfaltuotu kelkraščiu važiavusio dviratininko J. Š., nesulėtino važiavimo greičio, neapvažiavo iš kairės pusės dviratininko taip kad nebūtų sukeltas pavojus eismo dalyviams, dėl ko kliudė dešinio kelkraščio asfaltuota dalimi dviračiu važiavusį J. Š. bei jį sužalojo, kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2012 metų gegužės 28 dieną mirė.

              Be to kaltinamasis V. D. paliko be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, t.y. 2012-05-27, apie 19 val., Šakių rajone, kelio Kaunas – Zapyškis – Šakiai 56.445 kilometre, sukėlęs pavojų - eismo įvykį, t.y. neblaivus vairavęs automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei pažeidęs Kelių eismo taisyklių (Toliau – KET) 14 p., 133 p., 134 p., 136.1 p. reikalavimus, dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo sužalotas dviratininkas J. Š., būdamas policininkas, bei dirbdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadu, turėdamas pagal KET 231 punktą ir Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio l dalies 3 punktą pareigą ir galimybę rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu – J. Š., kai grėsė pavojus jo gyvybei, eismo įvykio vietoje jam nepagelbėjo, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, neiškvietęs greitosios medicinos pagalbos iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors turėjo galimybę suteikti J. Š. pagalbą.

K. V. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, jog prisipažįsta, kad partrenkė dviratininką, tačiau automobilį vairavo blaivus, sąmoningai iš įvykio vietos nesuteikęs pagalbos nepasišalino. Paaiškino, kad 2012-05-27 apie pietus ruošėsi važiuoti į kapus. Paskambinus draugui V. K., nuvažiavo pas jį į Lekėčius, ten buvo ir J. B.. Būdami pas V. K. pamėtė kamuolį į krepšį, žvejojo ir apie 17 val. jis išvažiavo į kapus. Grįžtant iš kapų, važiuojant link Šakių pradėjo spausti širdį, svaigo galva, skaudėjo širdį, tačiau kad prarado sąmonę- negali pasakyti. Važiavo toliau ir nesustojo, nes galvojo, kad viskas praeis ir išgirdo lyg barkštelėjimą. Automobilį vairavo blaivus. Kokiu greičiu važiavo-negali pasakyti, žino, kad prieš tai leistino greičio neviršijo. Oro sąlygos buvo geros. Įsitikinęs, kad važiavo tiesiai, į priešpriešinę eismo juostą ar kelkraštį nebuvo išvažiavęs. Išgirdęs barkštelėjimą sustojo ir išlipo iš automobilio, nuėjo už mašinos pažiūrėti kas atsitiko, tačiau nelabai orientavosi ir, nieko įtratino nepastebėjęs, sėdo į automobilį ir parvažiavo namo. Kai buvo sustojęs, matė,  kad stovėjo kitas automobilis, vaikščiojo žmogus. Į ką jis barkštelėjo- nieko nematė, ant kelio nieko nepastebėjo. Su tuo žmogum, kuris vaikščiojo, nekalbėjo, kur jis nuėjo-nepastebėjo. Ar kas buvo atsitikę jo vairuojamam automobiliui, tuo metu nematė. Su savimi turėjo telefoną, tačiau kodėl apie tai, kad į kažką atsitrenkė nepranešė policijai- negali pasakyti. Ką grįžęs namo pasakė žmonai- tiksliai negali pasakyti. Žmona jam sakė, kad apgadintas automobilio stiklas, tai jis pasakė, kad kažkas tai barkštelėjo važiuojant iš Lukšių link Šakių.  Jis nuėjo namo , gėrė validolio, širdies tabletes, valerijono ir atsigulė. Kiek suprato, žmona nuvažiavo į avarijos vietą, sakė kad išsiaiškins, kas atsitiko. Kas toliau buvo, tiksliai neatsimena. Jis pats sužalotas nebuvo, tik svaigo galva, spaudė krūtinę, buvo žiaurus skausmas. Į gydytojus tą pačią dieną nesikreipė, nes ir anksčiau taip būdavo, buvo ir nukritęs, tačiau praeidavo. Vasario-kovo mėnesį sveikatos patikrinimo metu nustatė, kad dėl širdies ligų jis tarnybai netinkamas, gegužės 29 dieną turėjo važiuoti į Vilnių į komisiją. Atmintis grįžo tik sekančią dieną-28 dieną. Kaip atsidūrė pas V.-neatsimena, jam sakė, kad duktė ten jį nuvežė. . Kodėl nenakvojo namuose-nežino, neturi supratimo. Kas jį paėmė iš Vyšniausko- ar duktė, ar vyrukas iš „Maximos“ apsaugos- neatsimena. Duktė mašinoje prie ligoninės pasakė, kad jis kliudė dviratininką. Ligoninėje jam reikėjo pūsti į alkotesterį, paėmė kraujo ir šlapimo. Iš kur atsirado šlapime alkoholis-negali pasakyti. Alkoholį buvo vartojęs prieš 4-5 dienas iki įvykio, išgėrė apie 100  gramų degtinės . Po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Dėl pagalbos nesuteikimo pripažįsta, kad jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau tuo momentu ant kelio jokių pėdsakų nematė ir negalvojo, kad ten gali būti dviratininkas tokioje padėtyje. Žino, ką reikia daryti įvykus eismo įvykiui, žino, kokia atsakomybė už pasišalinimą už eismo įvykio. Šiuo metu, kas liečia širdies veiklą, pasitaisė sveikata, dabar geriau, po eismo įvykio Kauno klinikose buvo padaryta operacija, per rankų arterijas stentą dėjo. Suėmimo metu įkalinimo įstaigos ligoninėje negulėjo, tik pastoviai naudoja vaistus nuo kraujagyslių, spaudimo, krešėjimo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies , galėtų atlyginti bendrai apie 50 000 litų

Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad sekmadienį po 18 val. sūnus Jonas išvažiavo pasivažinėti dviračiu. Prieš tai iki penktadienio tris savaites sūnaus koja buvo langetėje, tačiau jau buvo sugijusi, jis jau važinėjosi dviračiu. Tuo keliu sūnus dažnai važinėdavo, jokių problemų nebuvo Maždaug po valandos atvykę mergaitės pasakė, kad atsitiko nelaimė. Šeimoje dar yra trys vaikai, Jonas buvo vyriausias. Draudimo bendrovė jau atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos. Prašo priteisti iš kaltinamojo 128 tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti, kadangi vaiko gyvybė neįkainojama ir ji ne 5 tūkstančius kainuoja. Skaudu, kad pareigūnas teisybės nesako, iš įvykio vietos pasišalino. Per laidotuves buvo atvykusi D. su dukra, paliko voką su 5000 litų, išeinant dukra paminėjo, kad jei bus pripažinta, kad V. D. buvo negirtas, tai ir jiems bus geriau, iš draudimo dar pinigų gaus.  D. sakė, kad jis buvo negirtas arba labai nedaug gėręs. Paliktą voką su pinigais vėliau, neišgirdę tiesos, grąžino D.. Kiti likę vaikai dėl brolio žūties labai pergyvena, Jonas jais labai rūpinosi ir buvo jiems autoritetas, palaiko ieškinį ir vaikų interesais. Su sūnum Jonu buvo labai geri santykiai, jis buvo didelis pagalbininkas, kartu leisdavo laisvalaikį, planavo vasaros atostogų iškylas, tačiau planai dėl Jono žūties neišsipildė.  Po sūnaus žūties buvo bloga savijauta, šeimos gydytojas skyrė vaistų miegui, nervų sistemos, širdies stiprinimui, gydėsi apie mėnesį, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Jo gaunamos pajamos apie  pusantro tūkstančio, vienam šeimos nariui tenka apie 500 litų.

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad sekmadienį vakare sūnus Jonas išvažiavo pasivažinėti dviračiu. Jis buvo apsirengęs dryžuotais mėlynos ir geltonos spalvos šortais bei šviesia palaidine. Važiavo be šalmo, be liemenės. Prieš tai Jonui ant dešinės kojos buvo uždėta langetė, nes buvo patemta sausgyslė ar raiščiai. Po to mergaitės atbėgę pasakė, kad atsitiko nelaimė, Joną automobilis numušė. Buvo atvykusi D. su dukra Nida, paliko pinigus, tačiau tiesos nepasakė ir tie pinigai jai buvo nemieli. Sakė, kad jeigu bus nustatyta, kad V. D. buvo negirtas, tai jie pinigų gautų iš draudimo. Kai matai, kad meluoja, sunku tikėti atsiprašymu, sukyla pyktis. Draudimo bendrovė atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos, neatlygintoje dalyje ieškinį prašo tenkinti. Vaiko netekimo nei milijonas neatstotų be to ir kitiems vaikams padaryta didelė žala. Visų šeimos narių santykiai su Jonu buvo labai geri, buvo artimas ryšys. Kiti vaikai taip pat labai nerimauja, pasidarė labiau susimąstę, dukra pati norėdama išreikšti gedulą, tamsiais rūbais rengiasi. Ji pati po sūnaus žūties taip pat blogai jautėsi- buvo kaip lengva depresija, nemiga, jėgų trūkumas, vartojo vaistus.

Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad gegužės 27 d., apie šeštą valandą, tėvai išleido brolį Joną pasivažinėti dviračiu, o po valandos atvažiavę Z. ir K. pasakė apie įvykį. Kartu su tėte jis buvo nuvažiavęs į įvykio vietą, į ligoninę. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Neteko brolio, kambarioko, draugo. Dėl brolio laidotuvių teko atidėti vėlesniam laikui lietuvių k. egzaminą, po savaitės laikė informatikos egzaminą ir gavo prastesnį įvertinimą nei tikėjosi, trūko susikaupimo pasiruošiant, tačiau į norimas studijas įstojo. Dėl Jono mirties broliai ir sesuo labai pergyveno, reagavo skaudžiai.

Liudytojas P. K. parodė, kad gegužės 27 d., apie 19 val. vakaro, važiavo nuo Šakių link Lukšių, 5 ar 6 kilometre, priekyje jo eismo juostoje važiavo dvi mašinos, o kairėjo pusėje kelkraščiu, šalia punktyrinės linijos tvarkingai važiavo dviratininkas. Kai tik prieš jį važiavusios mašinos prasilenkė su dviratininku, atvažiuojanti nuo Lukšių mašina, kurios greitis turėjo būti apie 100 km/val., kliudžiusi kelkraštį trenkėsi į dviratininką, šis pakilo į orą, trenkėsi į automobilį dešinėje pusėje ir po to nulėkė į tos pačios kelio pusės kelkraštį. Automobilis po smūgio išvažiavo į priešpriešinę pusę, išsilygino ir  stabdydamas grįžo į savo juostą bei sustojo. Iki susidūrimo šio automobilio vairuotojui jokių kliūčių nebuvo, dviratininkas jokio judesio neatliko. Tai buvo šviesus lengvasis automobilis, kokio tipo-neatkreipė dėmesio, automobilį vairavo vyras. Kai atsidarė to automobilio durelės, vairuotojas sėdėjo prie vairo, suglebęs, nuleista galva. Matė, kad tas vairuotojas sunkiai, pasiremdamas į dureles, lipo iš mašinos. Ir jam pirma mintis buvo, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas išlipo, svirduliavo, netvirtai laikėsi ant kojų, jo veidas buvo ramus, elgėsi abejingai. Tuo metu jis skambino telefonu 112, pasakė, kas atsitiko ir atsisukęs pamatė, kad vairuotojas mėtydamasis į šonus, spėriu žingsniu sėdo į mašiną ir dideliu greičiu nuvažiavo link Šakių. Su šiuo vairuotoju jis įvykio vietoje nebendravo. Nutrenkto žmogaus nesimatė, jis buvo toliau nuo kelio. Važiuojamojoje dalyje ant asfalto mėtėsi batas, kelkraštyje matėsi dviratis. Jis stabdė kitas mašinas, kas pasivytų nuvažiavusįjį. Jam priėjus dviratininkas buvo gyvas, atvažiavo greitoji ir policija. Policijos pareigūnams pasakė, kad vairuotojas- 40-50 metų vyriškis- pabėgo. Po to tuo pačiu automobiliu, kuris nutrenkė dviratininką, atvažiavo vaikinukas ir moteris, šio automobilio priekinis stiklas buvo įtrūkęs, sueižėjęs. Moteris kalbėjosi su policijos pareigūnais, sakė policininkui, kad čia mes važiavom, nepastebėjom, nutrenkėm išsigando ir pabėgo. Tuomet jis pasakė, kad ne ji vairavo, o vyriškis, kuris , jo manymu, buvo stipriai išgėręs. Taip kaip po smūgio vairavo, suvaldė mašiną, vairuotojas turėjo orientuotis aplinkoje, nes buvo toks staigus sumetimas, reikėjo mašiną ištiesinti po smūgio, kad nenuvažiuotų nuo kelio.

Liudytoja G. D. parodė, kad vakare, prieš aštuntą valandą, V. D. įvažiavęs į kiemą, išlipo iš mašinos, susiėmė už galvos, kita ranka už krūtinės, buvo išbalęs, jį mušė šaltas prakaitas, kažką pradėjo šnekėti "ką aš padariau, tas prakeiktas telefonas", dar ėmė maigyti telefoną. Paklausus kas atsitiko, sakė, važiuodamas pajuto smūgį, kažkas į jį atsitrenkė, o kas, jis nematė. Jis aiškino, kad po smūgio išlipęs apėjo aplinkui, nieko nematė ir ramiausiai parvažiavo namo. Grįžęs į namus buvo sąmoningas, orientavosi, nebuvo sužalotas. Pažiūrėjusi į automobilį suprato, kad įvyko kažkas baisaus, dukros automobilio Peugeot, sidabrinės spalvos, priekinis keleivio pusės stiklas buvo sumuštas. Ji davė vyrui vaistų, liepė kviestis medikus, o pati su sūnum važiavo į tą vietą išsiaiškinti kas įvyko. Namuose dar buvo dukra. Įvykio vietoje jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Paklausus, kas atsitiko, sakė, kad vairuotojas pasišalino, liudininkas įvardijo jos vyrą atitinkančius duomenis, kiti liudininkai pasakė ir pavardę D. Ji tuomet pasakė, kad jis nepasišalino iš įvykio vietos, tačiau jos žodžius suprato kitaip. Į įvykio vietą V. D. nesivežė, nes jam blogai buvo, tuo metu jis sirgo. Grįžusi į namus vyro jau nerado, tikėjosi, kad duktė N. S. su juo. N. S. grįžo apie 2-3 valandą, sakė, kad važinėjo su tėvu, kad viskas gerai. Vyras ryte taip pat negrįžo, tik paskambinęs pasakė, kad jis gyvas, jį po to pamatė tik ligoninėje. Tik vėliau iš dukters sužinojo, jog. V. D. naktį po eismo įvykio buvo pas draugą, norėjo su juo pabūti, išsišnekėti.  Vadovaujantis BPK 276 str. 1 ir 4 d. buvo perskaityti liudytojos G. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( T. 2, bl.l 2-4. ), kur liudytoja nurodžiusi, jog ji eismo įvykio vietoje būdama labai susijaudinusi, norėdama pasakyti, kad „mes padarėme avariją“, pasakė, kad „aš vairavau automobilį“ ir tuomet, kai liudytojas pasakė, kad automobilį vairavo vyras, ji pasitaisė ir pasakė “mes padarėme avariją“ , dėl šių parodymų paaiškino, kad jai gal išsprūdo taip pasakyti iš susijaudinimo, kad „aš padariau avariją“, gal norėjo pasakyti, kad jis, mes, mūsų mašina padarė avariją. Perskaičius parodymus, kur ji nurodžiusi, kad grįžęs į namus V. D. pasakė, kad įvyko eismo įvykis ir jis nutrenkė žmogų ir jai nepatikėjus dar kartą patvirtino ir pasakė, kad eina kartis, paaiškino, kad neatsimena, jog taip ji galėjo apklausiama sakyti. Kurie parodymai teisingi-nežino, neprisimena, kad vyras pats būtų sakęs, jog nutrenkė žmogų. Vyrui buvo didžiulis stresas šitaip padarius, nes buvo likusi viena diena iki pensijos. Alkoholio kvapo iš vyro nepajautė, tuo metu jis alkoholio nevartojo. Kur vyras buvo tą dieną iki įvykio-nežino. Kai įvyko įvykis, V. D. vartojo vaistus, tuo metu jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, gydėsi.

Liudytoja N. S. parodė, kad sugrįžusi į namus apie 15 val., tėvo namuose nerado, nebuvo ir jos automobilio. Ji paskambino tėvui ir jis sakė, kad tuoj grįš. Vėliau apie 19-20 val. išėjusi iš vonios pamatė sėdintį ant kėdės ir užsiėmusį už širdies tėvą. Jis sakė, kad atsitiko nelaimė, eis kartis, nenori gyventi, sakė, kad skauda krūtinę. Jis tikrai buvo blaivus. Namuose motinos ir brolio nebuvo, tuomet ji, susiskambinusi su broliu, kitu automobiliu nuvažiavo link Valiulių, nes suvokė, kad atsitiko avarija. Jai pasakė, kad sunkiai sužeistas berniukas ligoninėje. Grįžusi namo išsigando dėl tėtės, jį įsisodino į automobilį išvažiavo. Tėvas prašė vežti jį į policiją, bet ji nevežė, ne ssuprato, kad visas gyvenimas keisis ir norėjo praleisti paskutinę dieną su tėčiu kartu. Tėvas buvo susiėmęs už krūtinės, jam davė širdies lašų,. Važinėjo visur, po to nuvežė pas tėvo draugą V. į Giedručių kaimą, kad su juo pasikalbėtų ir nusiramintų. Mamai ir broliui nesakė, kur tėtė, namo nevežė, nes ten policija važinėjo. Kitą dieną, negalėdama išeiti iš darbo, paskambino pažįstamam apsaugos darbuotojui, kad nuvežtų tėtį į ligoninę. Kai ją išleido iš darbo, ji pati nuvažiavo pas tėvą, tačiau į ligoninę pati nevežė, nes bijojo. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 ir 4 d. perskaityti liudytojos N. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( T. 2, bl. l 7-8 )-liudytoja parodžiusi, kad ji suprato, kad tėvas yra išgėręs alkoholio ir eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus, tačiau stipriai girtas nebuvo, kad kai nuvežė V. D. pas S. V., jis jau buvo prablaivėjęs, pas V.ji nuvežė ir paliko tėvą tik dėl to, kad jis prasiblaivytų, kad iš jo organizmo pasišalintų natūraliai alkoholis ir kitą dieną nebūtų galima nustatyti, jog jis eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus. Perskaičius parodymus paaiškino, kad ji protokolo neperskaitė, prokurorui davė parodymus, bet tikrai nesakė, kad tėvą nuvežė pas S. V., kad prablaivėtų.  Sakė, kad ji žino, kaip atrodo tėtis išgėręs, tačiau ji neatsimena, kad būtų sakiusi, jog tėtis buvo gėręs alkoholio, apklausos metu ji pati buvo šoko būsenoje, buvo prigėrusi vaistų. Dėl jos pasakymo K. Š., kad tėvas „išvažiavo lakti“ gali paaiškinti, kad pas juos šeimoje taip buvo sakoma, jeigu kur nors užtrunki. Kai ji prieš įvykį telefonu kalbėjo su VD., kad jis būtų neblaivus nesuprato, o kai jis būna neblaivus, pats nevairuoja, prašo parvežti.

Liudytojas S. V. parodė, kad su V. D. yra draugai. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį, po vidurnakčio, išgirdęs beldimą į duris, pamatė V. D., ir jį įsileido į vidų. V. D. buvo labai išbalęs, pasikeitęs, jo žvilgsnis buvo keistas, sakė, kad įvyko avarija, sudaužyta Nidos mašina  ir jis suprato, kad avarija atsitikusi netoli jo namų. Ant V. D. kūno sužalojimų nebuvo, alkoholio kvapo nejautė, jokių kitų požymių, kad būtų neblaivus, nepastebėjo. V. D. blogai jautėsi, siūlė jam iškviesti greitąją med. pagalbą, bet V. D. atsisakė. Jis prašė vandens, įsilašino širdies lašų ar valerijono. Žinojo, kad V. D. turėjęs infarktą. V. D. paguldė antrame aukšte ant sofos ir pats nuėjo miegoti. V. D. šeimos nariams apie tai nepranešė, galvojo, kad V. D. susipyko su žmona. Naktį V. D. praleido pas jį. Ryte atsikėlęs V. D. pamatė lauke, jis rūkė, pasiūlytų pusryčių, kavos atsisakė, tik vandens paprašė. V. D. paliko kieme, o jis su žmona išvažiavo į darbą. Siūlėsi V. D. parvežti į namus, tačiau jis atsisakė. Namo duris paliko atrakintas, tikėjosi sugrįžęs iš darbo V. D. dar rasti. Darbe apie 12 val. išgirdo apie įvykusį eismo įvykį. V. D. gali apibūdinti tik teigiamai.

Liudytojas K. Š. parodė, jie su V. D. dukra N. S. bendradarbiai. Paskambinus N. S. jis sakė, kad negali kalbėti, kad nelaimė atsitiko, daugiau tą patį vakarą su ja nesusisiekė. Susiskambino kitos dienos ryte, po aštuonių, N. S. papasakojo, kad tėtis padarė autoįvykį, partrenkė vaiką ir kažkur dingo, kad policija namus kelis kartus apieškojo. Paskambinusi apie dešimtą valandą pasakė, kad tėčiui blogai ir prašė nuvežti jį į ligoninę, kad jis yra tiesiog kelyje netoli Šakių tarp aplinkkelio ir naujų kapų. Sakė, kad ji pati negali išeiti iš darbo, tačiau važiuodamas ją pamatė, prasilenkė ir jai paskambino. Tuomet N. S. sustojo, V. D. persėdo į jo automobilį ir jį nuvežė į ligoninę. Važiuodamas paskambino į greitąją pagalbą, kad atveža žmogų, sakė, kad rado griovyje. Kodėl taip sakė, nežino, gal ir N. S. liepė taip sakyti. Su V. D. nekalbėjo, jis tik dejavo susiėmęs už širdies, buvo sumišęs, policijai skambinti neprašė. Alkoholio kvapo iš jo nejautė Dar prieš įvykį telefonu bendravo su N. S., ji sakė, kad eina į parduotuvę, o paklausus, kodėl eina, ji sakė, kad tėvas išvažiavęs jos mašina, galėjo būti pasakymas „išvažiavo lakt“, tokį išsireiškimą ji dažnai naudoja kaip priežodį, kai darbe ilgiau užsibūna.

Liudytojas J. B. parodė, kad būnant sodyboje pas V. K., apie pietus, pasikvietė ir V. D., kuris atvažiavo sidabrinės spalvos automobiliu . Visi kalbėjosi, žvejojo, mėtė kamuolį į krepšį, alkoholio nevartojo. Apie pusę penkių ar penktą valandą V. D. pasakė, kad turi važiuoti, ir atiduoti dukrai mašiną. V. D. išvažiavo, o jis liko. Vakare paskambinęs V. D. pasakė, kad kliudė dviratininką, ar aiškinosi ką nors daugiau-neatsimena. V. D. tuo metu turėjo nedarbingumą, sakė, kad kažkokius vaistus geria nuo širdies, skundėsi, kad lyg krūtinę skauda. Su D. pažįstami, jis buvęs tiesioginis viršininkas ir draugas buvo.

Liudytojas V. K. parodė, kad V. D. eismo įvykio dieną apie 13 val.  sidabrinės spalvos automobiliu Renault ar Peugeot atvažiavo pas jį Į Lekėčių km. Šakiu raj. Pas jį buvo ir J. B.. Visi žaidė krepšinį, žvejojo, kalbėjosi, alkoholio nevartojo. Bemėtant į krepšį V. D. pasidarė kažkas su sveikata negerai, širdį pamaigė, sakė, kad jau pavargo. Apie 17 val. V. D. išvažiavo, o J. B. dar liko. V. D. atvažiavo ir išvažiavo iš jo blaivus. Sekančios dienos ryte jam J. B. paskambinęs pasakė apie eismo įvykį, su pačiu V. D. jis nebuvo susitikęs ir telefonu taip pat nebendravo. Nuo jo namų iki įvykio vietos reikia važiuoti apie 20-30 minučių.

Liudytojas M. M. parodė, kad ryte kalbėjosi su V. D., kuris dirbo prie traktoriaus, ir daugiau tą dieną jo nematė. Jau po 19 val., jam sugrįžus iš degalinės, žmona V. M. sakė, kad buvo atėjęs V. D. ir sakė, kad žmogų partrenkė. Po to jam paskambino V. D., sakė, kad jam blogai ir prašė ateiti, tačiau nuėjus į namus, nei V. D., nei kitų šeimos narių nerado, V. D. taip pat neprisiskambino. Vėliau skambino N. S., klausė, ar jis nematė V. D., o dar po to pasakė, kad  V. D. kliudė dviratininką, kad jam blogai, jis pasimetęs, ir kad tėvą nuvežė pas draugą V., o kodėl jį išvežė iš namų-neklausė. V. D. daugiau nematė.

Liudytoja V. M. parodė, kad D. yra jų kaimynai. Iš ryto matė, kad V. D. už savo ūkinio pastato remontavo traktorių. Vakare, apie pusę aštuonių, pas juos į namus atėjęs V. D. pasakė, kad tur būt žmogų užmušė. Ji manė, kad V. D. juokauja, nes jis dažnai taip juokavo, tačiau V. D. numojo ranka ir nuėjo. Ji nieko bloga nepagalvojo, nes V. D. atėjo normaliai, atrodė kaip visada, nebuvo sužalotas. Kai grįžo vyras, jam pasakė, kad buvo atėjęs V. D. ir sakė, kad žmogų užmušė. Vyras buvo nuėjęs pas D. bet namuose nieko nerado. Jos vyras kalbėjo su N. S. ir po to jai pasakė, kad V. D. padarė avariją, vaiką užmušė, kad nori jis kartis ir nuvežė Nida jį pas draugą. Pas juos tą naktį V. D. daugiau nebuvo.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2012 gegužės 27 d., važiuojant su M. Z. dviračiais link Šakių, pamatė vaikščiojantį žmogų ir dešinėje šalikelėje, ant žolės, dviratį. Pasitikęs vyriškis sakė, kad įvyko avarija, klausė, gal pažįsta nukentėjusįjį ir ji atpažino, kad tai jos geros draugės brolis. Tas vyriškis pasakojo jog matė, kaip vaikiną partrenkė automobilis, tačiau ką jis pasakojo, ji gerai neatsimena.

Liudytoja M. Z. parodė, kad su drauge A. K. važiuojant dviračiais link Šakių, jas sustabdęs žmogus sakė, kad matė kaip automobilis nutrenkė žmogų, kad vairuotojas buvo trumpam išlipęs iš automobilio, paėjėjo lyg svyruodamas ir po to nuvažiavo. Matė, kad šalikelėje gulėjo dviratis, o apie 3-5 m nuo kelio griovyje, žolėje, gulėjo žmogus ir A. K. atpažino, kad tai jos draugės brolis.

Liudytojas S. K. parodė, kad važiuodamas keliu Šakiai- Kaunas, apie 19 val., norėdamas sukti į kairę ir sustojęs praleisti nuo Kauno pusės atvažiuojantį automobilį Peugeot, pastebėjo, kad šis automobilis judėdamas savo juosta siekė kelkraštį, po to nešėsi į šoną ir kirto punktyrinę liniją, jis taip vinguriavo. Automobilį stebėjo apie 100 metrų ir matė du tris tokius įtartinus manevrus. Automobilį vairavo 45-55 metų vyras, prisimena, kad jis buvo praplikęs, galėjo būti ir kaltinamųjų suole sėdintis žmogus. Šiam automobiliui kliūčių priekyje nebuvo, todėl jis pagalvojo, kad gal kas nors vairuotojui nukrito. Rytojaus dieną sužinojo apie eismo įvykį. Šiuos įtartinus automobilio manevrus matė dar automobiliui Peugeot neprivažiavus iki eismo įvykio vietos apie 5-6 km.

Liudytoja V. L. parodė, kad sekmadienio vakarą su sese dviračiais važiavo iš Lukšių į Liepalotus, Kauno kryptimi. Jos važiavo dešine kilio puse, kur yra pažymėta juosta dviratininkams. Zyplių kaimo ribose sutiko iš priešpriešais atvažiuojantį sidabrinės spalvos automobilį, kuris prieš pat jas įvažiavo į kitą eismo juostą, ji labai išsigando ir nepamatė, kas vairavo šį automobilį. Toje vietoje kelias buvo tiesus, jokių kliūčių automobiliui nebuvo.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2012 m. gegužės 27 dieną apie 19 val. automobiliu važiuodama  keliu Šakiai Kaunas matė, kaip iš priešpriešais atvažiuojantis bronzinės spalvos automobilis, kurio markės neįsidėmėjo, vis įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą. Kadangi jai reikėjo sukti į kairę, ji sumažino greitį, rodė kairio posūkio signalą ir tas automobilis pasuko link jos, artėjo link jos automobilio ir jeigu ji nebūtų pasitraukusi į kelkraštį, būtų atsitrenkęs į ją. Automobilyje buvo vienas žmogus, vairavo pagyvenęs vyriškis. Paskui ją  važiavo mėlynos spalvos automobilis, į kurį jis taip pat vos neatsitrenkė. Kai ji sustojo kelkraštyje, matė, kad tas pats automobilis siekė kelkraštį- pakilo kelio dulkės. Oro sąlygos buvo geros, jokių kliūčių tam automobiliui nebuvo. Vėliau sužinojo apie eismo įvykį, o ši situaciją buvo apie 5 km atstumu dar šiam automobiliui neprivažiavus eismo įvykio vietos.

Liudytojas V. K. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Šakių PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu, kaltinamasis V. D. buvo būrio vadas. Gaus parnešimą iš policijos budėtojo, nuvyko į eismo įvykio vietą. Privažiavus prie vietos, jis ant kelio važiuojamosios dalies matė automobilio dalių šukes, nuolaužas, buvo batas, mobilaus ryšio telefonas, kelkraštyje, 1-2 m nuo asfalto, buvo dviratis, matėsi stabdymo pėdsakai. Žmogus gulėjo pievoje už 5-6 m nuo kelio, jį pamatė tik priėjęs prie važiuojamosios dalies kelkraščio. Prie žmogaus jis nėjo, reguliavo eismą, ten buvo medikai ir kiti pareigūnai. Visus pėdsakus fiksavo tyrėjas K., jis tik padėjo atlikti matavimus. Įvykio vietoje buvęs žmogus sakė, kad matė, kaip dviratininką partrenkė lengvasis automobilis, iš jo išlipo neaukštas pagyvenęs šviesiai apsirengęs šviesių plaukų vyriškis, kuris paskui vėl įlipo į transporto priemonę ir nuvažiavo, sakė, kad transporto priemonė buvo žalia, pasakė kelis valstybinių numerių skaičius. Vėliau, kai buvo atvažiavus operatyvinė grupė, buvo atvažiavę V. D. šeimos nariai- žmona, sūnus. Jie buvo priėję prie tyrėjo E. K. ir įvykio liudininko ir jis vienu metu išgirdo, kaip įvykio liudininkas garsiai šaukė, kad automobilį, sukėlusį avarija,  vairavo vyras, o ne moteris. Tuo metu jis nesuprato, kad automobilį vairavo V. D., apie tai sužinojo kitą dieną.

Liudytoja K. K. parodė, kad dirbdama su V. K., apie 19 valandą gavom budinčio pranešimą, kad kelyje galimai įvykęs eismo įvykis. Nuvyko į įvykio vietą, kelių sekundžių laikotarpyje atvyko greitoji med. pagalba. Priėjęs asmuo sakė, jog matė įvykį- dviračiu važiavo vaikas ir ta pačia kryptimi nuo Lukšių atvažiavęs automobilis partrenkė dviratininką ir šis nuskriejo. Liudytojo pasakojimu, vairuotojas-žemas ir plikas- išlipo svyruodamas, paskui nuvažiavo. Ant kelio buvo šukių, automobilio detalių. Ant griovio krašto buvo dviratis, netoli dviračio buvo batas. Po kiek laiko atvažiavo moteris, kurios ji nepažinojo, su jaunuoliu, ir moteris sakė, kad ji vairavo ir padarė avariją. Tuo metu dar buvęs tas liudytojas pasakė, kad ne ji vairavo, jis matė.  Moteris tylėjo, kai liudytojas pasakė, kad vairavo vyras.  Įvykio vietoje, kai jie atvyko, dviratis ir batas matėsi aiškiai, o akivaizdžiai, kad guli dviratininkas, nesimatė, nes ten buvo žolės.

Liudytojas T. P. parodė, kad gavo pranešimą, jog galimai yra eismo įvykis, kad kelkraštyje mėtosi dviratis. Kartu su tyrėju nuvažiavo į įvykio vietą. Paaiškėjo, kad numuštas dviratininkas ir jį jau buvo išvežusi greitoji med. pagalba. Įvykio vietos apžiūrai vadovavo tyrėjas E. K.. Kelkraštyje ant žolės mėtėsi dviratis, važiuojamojoje kelio dalyje mėtėsi automobilio detalės, batas, telefonas, buvo akivaizdu, kad įvykęs eismo įvykis. Įvykio kaltininko nebuvo, buvo vienas liudininkas, ką jis pasakojo, negirdėjo. Automobiliu Peugeot atvažiavo D. su sūnumi. Liudytojas pasakė, kad šitas automobilis partrenkė dviratininką. Buvo apgadintas automobilio Peugeot bamperis, priekinis stiklas dešinėje pusėje įskilęs. Moteris pasakė "aš vairavau automobilį", o liudytojas į tai pasakė, "aš atskiriu vyrą nuo moters", jie kažką kalbėjosi, o jis toliau atlikinėjo apžiūrą.  Po to tyrėją Koblencą vežė pas liudytoją bei apžiūrėjo automobilį Peugeot, patikrino vairo mechanizmą, stabdžius. Pas V. D. į namus nuvažiavo apie 1-2 val., tačiau niekas neįsileido, nuvykus ryte D. sakė, kad vyro nėra, pati jo ieško.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis dirba Marijampolės AVPK Šakių rajono PK Kriminalinėje policijoje. 2012-05-27 operatyvinės grupės sudėtyje, kaip atsakingas už įvykius, apie 19 val. gavus budinčio pranešimą, kad kelyje Kaunas-Šakiai numuštas dviratininkas, vairuotojas pasišalinęs, nuvyko į įvykio vietą. Čia rado liudytoją K.. Pagal įvykio vietoje rastą nuolaužą nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Ir vienoje ir kitoje kelio pusėje buvo nukentėjusio telefono dalys, visur pasklidę šukės, toliau buvo dviratis, stabdymo kelias. Ant asfalto buvo vienas batas, plastikinė bamperio dalis, priešrūkinės lempos dalis, plastikinės baltos detalės. Batą ir apdailos plastikinę detalę, vairuotojas, išlipęs iš automobilio, galėjo matyti. Nuo Šakių atvyko sidabrinės spalvos automobilis, atėjusi pagyvenusi moteriškė prisistatė kaip sukėlusi eismo įvykį. Liudytojas P. K. susinervavęs isteriškai ėmė šaukti, kad jis matė kas vairavo, kad važiuoja namo, jis užsirašė jo kontaktinius duomenis. Bebaigiant apžiūrą užsirašė atvažiavusio Peugeot numerius, moteriai liepė atvykti į Šakių komisariatą. Po to nuvyko apsiklausti P. K., jis pasakojo, kad automobilyje buvo vienas žmogus, automobilis buvo sidabrinės spalvos, vairuotoją apibūdino kaip apie 40 metų, žemo ūgio, pliktelėjusį, sakė, kad jis svirduliavo, kad pamatęs einant K. link nukentėjusiojo, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Grįžęs prie komisariato, patruliui Povilaičiui liepė apžiūrėti automobilį Peugeot, pastatyti į aikštelę, moterį pristatyti apklausai. Moteris atvykusi į apklausą, pateikė D. dokumentus, kilo įtarimas, kad ji gali būti kolegos iš patrulių būrio žmona, nes jos vyras atitinka liudytojo nurodyto žmogaus apibūdinimą. Moteris tvirtino, kad ji padarė eismo įvykį. Jis moteriai sakė, kad atsiras liudytojų, kas matė, sakė prisipažinti ir ji pasakė, kad grįžo į namus susijaudinęs vyras ir pasakė, kad nutrenkė žmogų link Lukšių,  kad išėjo iš namų, tada ji nuvažiavo įvykio vietą, žinodama, kad vyras dirba policijoje ir kad jis gali netekti darbo, norėdama prisiimti atsakomybę. Tuomet pranešė budėtojui, kad užsiimtų V. D. paieška. Įvykio vietoje nebuvo aišku, kas dalyvavo įvykyje- liudytojas sakė, kad pasišalino sidabrinė mašina, atvažiavusi moteris pasakė, kad ji vairavo automobilį, vietoje automobilio priklausomybės netikrino, reikėjo patikslinimui apsiklausti liudytoją. Liudytojas P. K. nurodė, kad vairuotojo negalėtų atpažinti.

Liudytojas G. N. parodė, kad 2012-05-28 atvykus į tarnybą Marijampolės AVPK, imuniteto poskyrį, kur dirbu vyriausiojo tyrėjo pareigose, sužinojo, kad gegužės 27 dieną Šakių savivaldybėje buvo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas ir kurį galimai padarė policijos darbuotojas V. D., kuris pasišalino iš įvykio. Apie 10 valandą būnant Šakių komisariate, atėjęs viršininkas Skruibis pranešė, kad V. D. yra pristatytas į Šakių ligoninės priėmimo skyrių. Su Skruibiu nuvyko į Šakių ligoninę. V. D. gulėjo lovoje buvo prijungtos lašelinės. Vos įėjęs į patalpą užuodė alkoholio kvapą. Kelių patrulio alkotesteriu patikrino V. D. girtumą alkotesteris parodė 0,00 promilių . Tai jam sukėlė įtarimą, nes matė požymius, kad V. D. pagiriotas- džiūvo burna, paraudę akys, sunkus bendravimas, į klausimus praktiškai neatsakė, skundėsi sveikata. Buvo iškviestas gydytojas, kuris savo alkotesteriu nustatinėjo girtumą, ėmė kraujo ir šlapimo mėginius. Gydytojo alkotesteris parodė 0,00 promilių, gydytojas davė išvadą, kad V. D. blaivus. Tuomet jis dar kartą padarė testą patrulio alkotesteriu ir šis testas parodė 0,08 promiles, atspausdino parodymus. V. D. sunkiai kalbėjo, skundėsi sveikata. Sakė, kad važiavo iš tėvo kapinių, tvarkė kapus, uždavus keletą klausimų apie įvykį, jis sakydavo nežinau, dejuodavo.

Liudytoja S. B. parodė, kad D. pažįsta seniai. Ji dirba Šakių ligoninės greitosios pagalbos stotyje felčere. Iš televizijos sužinojusi apie eismo įvykį ir kad D. yra ligoninėje, ryte atėjusi į darbą užėjo pas V. D. į palatą. Pasilenkusi prie jo klausė, ką jis prisidirbo, tačiau V. D. jos net nepažino ir nieko neatsakė. Alkoholio kvapo nepajuto. Buvo kalbos, kad jį slėpė ir blaivino po eismo įvykio, tačiau V. D. į ją nesikreipė ir ji nieko nedarė. Maždaug prieš dvi-tris savaites iki įvykio D. jai skundėsi, kad V. D. geria alkoholį, jos neklauso, todėl ji pasiūlė kreiptis į ligoninę.

Specialistė S. K. VšĮ Marijampolės ligoninė vidaus ligų gydytoja parodė, kad pusiausvyros sutrikimai gali būti dėl reto pulso, žemo kraujospūdžio, silpnos širdies veiklos. Koordinacijos sutrikimai gali būti ir esant hiperetnzijiai, dėl labai aukšto kraujo spaudimo. Kad žmogus nejudėtų, turi būti kardiogeninis šokas, labai rimta būklė, tuomet vairuoti automobilį negalėtų. Esant sąmonės sutrikimams, šokui, žmogus negalėtų judėti. Alkoholis sustiprina vaistų veikimą, turėtų daugiau sumažinti kraujospūdį. Esant V. D. konstatuotiems susirgimams gali būti širdies veiklos sustojimo periodai, tuomet ir sąmonės sutrikimai, tačiau tada žmogus judėti negalėtų.

Iš apžiūros protokolo seka, kad eismo įvykio vieta yra kelio Kaunas – Zapyškis – Šakiai 56.445 kilometre, Šakių rajone. Kelio danga – asfaltas, kuris sausas. Kelio plotis-8 m, kelkraščių- 1m ir 1,5 m. Apie 2,5m nuo kelio asfalto krašto guli deformuotas dviračio ratas, už jo kelkraštyje guli dviratis, kurio galinė ašis deformuota, prie dviračio rasti tvarkingais stiklais akiniai nuo saulės. Apie  9,30 m nuo dviračio į priekį ir apie 8 m nuo kelkraščio, matosi išgulėtas žolės plotas. Prie pat kelkraščio guli mobiliojo ryšio telefono Nokia baterija, ant kelio važiuojamosios asfaltuotos dalies guli plastikinė detalė. Kitoje kelio pusėje, apie 20 cm nuo asfalto krašto guli mobilaus ryšio telefonas be galinio dangtelio. Ant pačio kelio asfalto krašto guli vyriškas sportinis batelis, ant asfaltuotos kelio dalies guli pilkos spalvos plastikinė automobilio Peugeot dalis, ant kelio ir kelkraštyje matosi stiklo šukės, plastikinė, guminė dalys, automobilio žibinto dalis. Apie 40 m nuo dviračio rato, asfaltuotos kelio dalies viduryje, yra stabdymo kelias, kuris tęsiasi link kelkraščio 61 m, kur ant kelkraščio matyti automobilio padangų įspaustinis pėdsakas, kuris tęsiasi kelkraščiu apie dešimt metrų, kol išeina ant asfaltuotos kelio dalies. Prieš stabdymo vėžės pasibaigimą ant kelio asfaltuotos dalies krašto prasideda 1,5 m šlapio asfalto plotas. Apžiūros metu sudarytas eismo įvykio vietos planas nurodant konkrečius matavimus, pėdsakai nufotografuoti  (I t., b.l. 6-18).

Iš alkotesteriu „Lion alcometer 500“ atliktų asmens blaivumo testų seka, kad V. D. tikrinimo 2012-05-28 10.42  val. rezultatas- 0,00 promilių, tikrinimo 2012-05-28, 11.38 val. rezultatas- 0.08 promilės etilo alkoholio (I t., b.l. 27,28).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.5 seka, kad V. D. VšĮ Šakių ligoninė apžiūrėtas 2012-05-28  11.20 val. Apžiūros metu V. D. nurodęs, jog jaučia bendrą silpnumą, pastaruoju metu svaigalų nenaudoja, sąmoningas, tikrinimo alkotesteriu 11.38 val. ir 11.42 val. rezultatai- 0,00prom., paimti šlapimo ir kraujo bandiniai. Pateikta išvada- blaivus ( b. l. 29, t. 1 ).

Iš biologinės terpės siuntimų duomenų seka, kad pateikti tyrimui alkoholio nustatymui V. D. kraujo ir šlapimo bandiniai, siuntimuose nurodyta, kad tiriamasis pastaruoju metu alkoholio nenaudoja. Iš specialisto išvados Nr. T-A 5121/12(01) seka, jog V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta, šlapime rasta 0,25 ‰ etilo alkoholio (I t., b.l. 32-33,36).

Specialisto išvadoje Nr. G 487/12(09) nurodyta, jog jei V. D. šlapime, kuris buvo paimtas tyrimui 2012-05-28, 11.22 val., dėl 2012-05-27 apie 19 val., įvykusio eismo įvykio, buvo rasta 0.25 promilės etilo alkoholio, tai galima daleisti, jog prieš 16 valandų įvykusio įvykio metu jo kraujyje esantis alkoholio kiekis galėjo viršyti 0,4 promiles (I t., b.l.  38). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas V. V. paaiškino, kad alkoholis pirmiausia atsiranda kraujyje, organizmas jį utilizuoja, o dalį neutilizuoja ir pašalina per šlapimą. Pagal medicinos teorijos oksidacijos faktorių, per valandą alkoholio kiekis žmogaus organizme sumažėja apie 0,15 promilių, konkretus kiekis priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių organizmo savybių. V. D. kraujuje alkoholio nerasta, o šlapime rasta 0,25 promilės. Šlapime utilizuojama apie 10 procentų alkoholio, todėl kraujuje galėjo būti iki dešimt kartų daugiau ir viršyti leistiną normą-0,4 promilės. Jeigu žmogus prieš šešias dienas buvo išgėręs 100 g degtinės, alkoholis organizme tiek ilgai neišsilaiko, jis turi būti utilizuotas. Vaistuose- valerijono, kituose širdies lašuose, daromuose spirito pagrindo, nėra toks alkoholio kiekis, kad jų panaudojus šlapime liktų toks kiekis, koks buvo nustatytas atlikus V. D. šlapimo tyrimą. Specialistas A. J., Marijampolės PSPC gydytojas psichiatras-narkologas, paaiškino, kad V. D. šlapime rastas nesuskaldytas alkoholis, Pagal klinikinės toksikologijos teoriją su šlapimu pasišalina 10 procentų nepakitusio alkoholio, kitą dalį skaldo kepenys. Kraujyje alkoholio kiekis sumažėja 0,15-0,2 promiles per valandą, o dalis nepakitusio, nesuskaldyto alkoholio atsiranda šlapime. Jeigu šlapime rasta alkoholio, žmogus turi būti vartojęs alkoholį. V. D. šlapime rastas alkoholio kiekis su suvartotais vaistais negalėjo patekti, nebent jie kateteriu būtų sušvirkšti.

Iš 2012-05-27 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo seka, kad atlikus automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrą , nustatyti šio automobilio sugadinimai: įlenktas ir suskilęs priekinis bamperis, priekinio bamperio dešinės pusės apdailos juosta, dešinys priekinis halogenas, priekinis dešinys sparnas, priekinis kapotas, statramstis ties priekiniu dešiniu sparnu, priekinis stiklas, stogas ties statramsčiais dešinėje pusėje dviejose vietose, galinės dešinės pusės durys viršuje. Vairo mechanizmo, kojinio stabdžio, rankinio stabdžio būklė- tvarkingi(I t., b.l. 39-40).

Iš 2012-05-27 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo seka, kad atlikus dviračio apžiūrą, nustatyti sugadinimai: sulankstytas galinis ratas, linkęs rėmas. Vairo mechanizmo būklė-tvarkingas (I t., b.l. 41-42).

Iš daiktų apžiūros protokolo seka, kad atlikta papildoma automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei dviračio apžiūra, nurodyti šių transporto priemonių sugadinimai. Automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) :suskilęs priekinis stiklas keleivio pusėje, viršutinėje stiklo dalyje, apgadintas keleivio pusės statramstis, esantis šalia priekinio stiklo, apgadintas keleivio pusės priekinis sparnas ir bamperis- ant jų matosi nubrozdinimai įvairiose vietose, ant priekinio sparno yra įlenkimas. Virš rato esanti priekinio bamperio dalis atsikabinusi nuo sparno, bamperis įtrūkęs, išdaužtas bamperyje esantis priešrūkinis žibintas bei apgadinta bamperio apdailos juostelė. Ant keleivio pusės stoge, virš galinių durelių, matomas įlenkimas, taip pat įlenkimas yra ant galinių durelių virš stiklo. Dviratis baltu metaliniu rėmu, nukritęs ir stipriai deformuotas galinis dviračio ratas, deformuotos galinio rato atraminės šakės, deformuotos galinio rato tvirtinimo ąselės, nulūžusi galinė pavara, deformuotas viršutinis rėmo vamzdis, nuo sėdynės nukritusi plastikinė apdailos detalė (I t., b.l. 43-63).

Iš policijos informacinės sistemos ROIK 0112000283492 duomenų seka, jog 2012-05-28 10.30 val., Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato Budėtojų dalyje gautas pranešimas iš Šakių ligoninės Priėmimo skyriaus, jog į priėmimo skyrių pristatytas V. D., kuris buvo rastas gulintis griovyje, diagnozuoti širdies veiklos sutrikimai (I t., b.l. 68-69).

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų duomenų seka, kad šio centro informacinėje sistemoje 2012-05-27  19.04 val., registruota P. K. skambutis, 2012-05-27  19.09 val., registruotas A. S. skambutis bei 2012-05-27 d., 19.10 val., registruotas P. K. skambutis. Pateikta pokalbių įrašas CD. Atlikus Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų trijų skambučių garso įrašo perklausą nustatyta, kad 2012-05-27, 19.04 val., skambinęs vyras (P. K.) nurodė, jog „atsiųskit greitąją , nutrenkė dviratininką, įvykio vieta yra važiuojant nuo Šakių link Lukšių“. 19.09 val. skambinęs asmuo (A. S.) praneša , kad link Lukšių įvykęs eismo įvykis, paklausus, ar yra sužeistų, jis atsako, kad nežino, matė, kad ant kelio mėtosi batas, kelkraštyje dviratis bei stovi automobilis. 19.10 val. skambinęs vyras (P. K.)  ragina medikus greičiau atvykti į įvykio vietą, nurodo, jog žmogus negyvas (II t., b.l. 98-100).

Iš specialisto išvados Nr. M 505/12(02) seka, jog J. Š. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma (kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio), komplikuota smegenų suspaudimu ir edema, koma, antrine smegenų išemija ir nekroze, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu (I t., b.l. 74-78).

Iš daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokolų seka, kad  V. D. pateikė rūbus- juodos spalvos treningo kelnes, baltos spalvos horizontaliais mėlynais bei oranžiniais dryžiais be rankovių sportinius marškinėlius (III t., b.l. 59-60).

Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo, daiktų apžiūros protokolo seka, liudytojas K. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su „Pildyk“ kortele .  Apžiūros metu nustatyta, kad jame įvestas N. S. telefono numeris, 2012-05-29   nuo 7.13 val. iki 11.22 val. susirašinėja šie abonentai SMS apie K. Š. pagalbą N. S., ką sakyti apie prašymą parvežti, paimti tėvą, kad K. Š. išdavė N. S. (II t., b.l. 41-48).

Iš liudytojo P. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, jog liudytojas parodė vietą, kur sustojo jo bei V. D. vairuoti automobiliai. Parodė vietas, kur iki eismo įvykio matė važiuojantį dviratininką, kur automobilis partrenkė dviratininką, kur nukrito dviratininkas bei dviratis, kur gulėjo batas. Paaiškinęs, kad dviratininkas važiavo prie punktyrinės kelkraščio linijos, apie 36 cm atstumu nuo kelkraščio. Vieta, kur automobilis partrenkė dviratininką, yra apie 16 cm atstumu nuo kelkraščio. Parodęs, kad dviratininkas net kelis kartus trenkėsi į jį partrenkusį automobilį, po to nukrito į pakelės griovį. Parodymų patikrinimo vietoje nurodytos liudytojo aplinkybės užfiksuotos sudarant schemą bei fotografuojant (II t., b.l. 25-33).

Iš asmens parodymų atpažinimo pagal fotonuotraukas protokolo seka, kad liudytojas P. K. iš pateiktų nuotraukų, tarp kurių buvo ir kaltinamojo V. D. nuotrauka, asmens , eismo įvykio metu vairavusio automobilį ir sužalojusį dviratininką, neatpažino ( II t., b. l. 34-36 )

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1504(12) nustatyta, jog susidūrimo metu automobilio „Peugeot 407“ ir dviračio išilginės ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Automobilis „Peugeot 407“ dviratininką J. Š. kliudė eismo juostos, skirtos važiuoti link Šakių, dešinėje pusėje, arčiau asfaltuoto kelkraščio, iki užfiksuotos baltos spalvos plastiko šukės. Automobilio „Peugeot 407“ greitis prieš pat stabdymą buvo apie 112 km/h, nustatyti , koks buvo automobilio „Peugeot 407“ greitis prieš susidūrimą su dviratininku negalima. Eismo įvykio eiga buvo tokia-automobilio“Peugeot 407“ vairuotojas V. D., važiuodamas keliu Kaunas-Zapyškis-Šakiai nuo Kauno link Šakių  56 kilometre, trenkė į priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies dešine puse arčiau kelkraščio asfaltuotos dalies važiavusį dviratininką J. S.. Susidūrimo metu automobilio ir dviračio išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Automobilis priekinės dalies dešine puse , apie 15cm atstumu nuo automobilio dešiniojo šono, turėjo sąlytį su dviračio galiniu ratu, galine pavara, atraminėmis šakėmis kairėje pusėje, atramine kojele. Po sąlyčio dviratininkas krito ant priekinio dešinės pusės sparno, trenkėsi į priekinį dešinį statramstį, priekinį stiklą, stogą ir nuo automobilio buvo nublokštas į priekį ir dešinę. Po sąlyčio galinis ratas buvo atidalintas nuo dviračio ir kartu su dviračiu automobilio buvo bloškiami taip pat į priekį ir į dešinę. Po susidūrimo automobilio vairuotojas keitė judėjimo kryptį į kairę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vėl keitė važiavimo kryptį į dešinę ir, važiuodamas 112 km/val. greičiu , ties kelio viduriu intensyviai stabdė. Ties asfaltuotos dalies dešiniu kraštu automobilis ,tikėtina, pilnai sustabdytas, o po to vairuotojas intensyviai greitėjo kryptimi link Šakių ir grįžo ant asfaltuotos kelio dalies. Buvusioje kelio situacijoje Automobilio „Peugeot 407“ vairuotojo V. D. veiksmai, - važiuodamas keliu Kaunas – Zapyškis – Šakiai kryptimi nuo Kauno link Šakių ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio dviratininko J. Š., nemažino greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, dėl to įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad dviratininko veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (II t., b.l. 104-110).

Iš nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą seka, kad 2012-07-04  Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. nutarimu atskirtas tyrimas dėl Marijampolės AVPK Šakių rajono PK pareigūnų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nustatant asmenį, eismo įvykio metu vairavusį automobilį bei pasišalinusį iš eismo įvykio vietos , tyrimą atliekant pagal LR BK 228 str. 1 d.  ( III t., b. l. 56-57 ).

Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad remiantis medicininių dokumentų duomenimis, V. D. 2012-05-27  įvykusio eismo įvykio metu kūno sužalojimų nepatyrė.( III t., b. l. 5).

Iš pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą seka, kad V. D. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2012-05-23 iki 2012-05-29 ( III t., b. l. 61 ).

Iš VšĮ Šakių ligoninė išrašo iš medicininių dokumentų, 2012-05-29 pateiktų duomenų, Kauno klinikų kardiologijos klinikos duomenų seka, kad V. D. diagnozuoti su širdies veikla susiję sveikatos sutrikimai, 2005-07-13 atlikta S7 segmento angioplastika, 2012-05-31 atlikta pakartotinė angioplastika ir stentavimas ( III t., b. l. 63, 65, 72 ).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. V. parodė, kad V. D. nėra konstatuoti tokie susirgimai ir patologinės būklės, kurios neleistų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Pagal jo būseną teisiamojo posėdžio metu matosi, kad žmogus kalba, nedūsta, sėdi, stovi, atrodo kaip normalus žmogus, ir nesimato, kad labai serga. Jam tyrimui pateiktose ligos istorijose ir byloje esančiose pažymose išvardinti V. D. susirgimai ir ligos nepriskiriamos Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašui. V. D. po eismo įvykio buvo atliktas stentavimas, jo būklė pasitaisė, sunkios būklės neliko.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. D., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 14 p., 133 p. 134 p. 136.1p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus bei paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis kaltu neprisipažįsta, nurodo, eismo įvykio aplinkybių negali paaiškinti, nes dėl sveikatos sutrikimo nesuprato kas ir kaip įvyko, tik išgirdo atsitrenkimo į jo automobilį garsą, kokiu greičiu važiavo taip pat negali paaiškinti, paprastai greičio neviršydavo. Eismo įvykio mechanizmą apibūdina betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo P. K. parodymai bei eismo įvykio tyrimo specialisto išvada N.r.11-1504 ( 12). Specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Vertinant šią specialisto išvadą, teismui abejonių dėl jos išsamumo, pakankamumo ir kokybiškumo bei teisingumo, naudotų tyrimo metodų pagrįstumo, nekilo. Netikėti įvykio metu iš priešais važiavusio, įvykio vietoje sustojusio ir apie eismo įvykį pranešusio liudytojo P. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad P. K. būtų šališkas kaltinamojo ar nukentėjusiųjų atžvilgiu ir duotų parodymus, sunkinančius kaltinamojo padėtį. Be to tiek specialisto išvadoje, tiek liudytojo parodymuose išdėstyta eismo įvykio eiga sutampa, nustatyti duomenys neprieštarauja.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio eiga buvo tokia-automobilis “Peugeot 407“ vairuojamas V. D., pasivijo ir trenkė į priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies dešine puse arčiau kelkraščio asfaltuotos dalies važiavusį dviratininką J. Š., susidūrimo metu automobilio ir dviračio išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Po susidūrimo dviratininkas krito ant automobilio priekinio dešinės pusės sparno, trenkėsi į priekinį dešinį statramstį, priekinį stiklą, stogą ir nuo automobilio buvo nublokštas į priekį ir dešinę. Po susidūrimo automobilio vairuotojas keitė judėjimo kryptį į kairę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vėl keitė važiavimo kryptį į dešinę ir, važiuodamas 112 km/val. greičiu , ties kelio viduriu intensyviai stabdė. Ties asfaltuotos dalies dešiniu kraštu automobilis, tikėtina, pilnai sustabdytas, o po to vairuotojas intensyviai greitėjo kryptimi link Šakių ir grįžo ant asfaltuotos kelio dalies. Tokias pačias eismo įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas P. K., patvirtindamas, kad dviratininkas važiavo dešiniu važiuojamosios dalies kraštu, arčiau punktyrinės linijos, prieš pat partrenkimą jokio manevro neatliko ( būtent specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad susidūrimo metu automobilio ir dviračio išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimo lygiagrečioms viena kitai, liudytojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja nustatytai eismo įvykio vietai kelio pločio atžvilgiu pagal užfiksuotus pėdsakus ), kad automobiliui jokių kliūčių apvažiuoti dviratininką nebuvo. Liudytojas P. K. parodė, kad jo manymu, atsižvelgiant į tai, kokia jėga po susidūrimo dviratininkas buvo blokštas ant automobilio ir nuo automobilio į griovį, kaip po susidūrimo važiavo V. D. vairuojamas automobilis, šis automobilis iki susidūrimo turėjo važiuoti apie 100 km/val. greičiu. Specialisto išvadoje, įvertinus įvykio vietos apžiūros metu rastus ir užfiksuotus pėdsakus ( stabdymo pėdsaką ), atlikus skaičiavimus , nurodoma, kad automobilio greitis prieš pat stabdymą buvo apie 112 km/val. Teismui abejonių, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas stabdymo pėdsakas yra paliktas būtent V. D. vairuoto automobilio, nekilo, tai atitinka betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo P. K. parodymų duomenis, kuris nurodo, kad po susidūrimo automobilis kirto ašinę liniją ir po to pradėjo smarkiai stabdyti, duomenų, kad po susidūrimo iš karto iki stabdymo  padidino greitį, nėra. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, kad V. D. viršijo leistiną toje vietovėje 90 km/val. greitį ir važiavo apie 112 km/val. greičiu. Kaip seka iš specialisto išvados, buvusioje kelio situacijoje automobilio vairuotojo V. D. veiksmai, - važiuodamas keliu Kaunas – Zapyškis – Šakiai kryptimi nuo Kauno link Šakių ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio dviratininko J. Š., nemažino greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, dėl to įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Šių įrodymų ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad eismo įvykis kilo dėl kaltų V. D. veiksmų, nes jis vairuodamas automobilį, buvo neatsargus, važiuodamas didesniu nei leistina šiame kelio ruože greičiu, neįvertino situacijos, kad būtina važiuoti saugiu greičiu, kad galėtų laiku pamatyti atsiradusias kliūtis, laiku stabdyti artėdamas prie ta pačia kryptimi dešinės eismo juostos asfaltuotu kelkraščiu važiavusio dviratininko, greičio nesulėtino, neapvažiavo jo iš kairės  ir šį dviratininką kliudė. Tokiais veiksmais pažeidė KET 133 p., 134 p., 136.1 p reikalavimus. Kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo eismo įvykio priežastimi, nes analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs ir V. D. būtų galėjęs išvengti susidūrimo su dviratininku.

Nors kaltinamasis parodė, kad automobilį vairavo blaivus, tačiau teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad jis automobilį vairavo būtent neblaivus. Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, būsena, - tiek nusikalstamą veiką – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmonės – kvalifikuojantis požymis. Šiuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, metu kaltininkas buvo neblaivus, jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Asmuo laikomas neblaiviu, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 straipsnio 8 dalis). Pagal Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ( girtumo ) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p. 4 pastraipą, neblaivumas ( girtumas ) –asmens, apsvaigusio nuo alkoholio būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse-iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose nustatytą maksimalią leistiną normą, šių taisyklių 3 p nurodyta, kad asmenų, vairuojančių transporto priemones iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.

Byloje nėra konkrečių, nustatytų matavimo prietaisais, duomenų apie tai, koks tiksliai buvo V. D. girtumas eismo įvykio metu, tačiau esminės reikšmės teisiniam vertinimui ši aplinkybė neturi, būtina nustatyti, kad buvo viršyta leistina norma. Ši aplinkybė nustatinėjama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, vertinant surinktų įrodymų visumą. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ne tik ištyrus asmens kraują ar kitas terpes, bet ir kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai. Asmens padariusio teisės pažeidimą, jo girtumo ir apsvaigimo nuo alkoholio tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (Taisyklės), „Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“(Metodika). Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumas turi būti nustatomas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo transporto avarijos. Minėtų reikalavimų šioje byloje nebuvo galima įvykdyti, kadangi kaltinamasis po autoįvykio iš įvykio vietos pasišalino, visą naktį slapstėsi nebūdamas namuose, todėl pripažįstama, kad tai jis padarė tyčia, vengdamas medicininio patikrinimo, o įvykį tyrę pareigūnai jau įvykio vietoje turėję duomenų, kad automobilį, kuris partrenkė dviratininką, galėjo vairuoti jiems žinomas Šakių PK pareigūnas V. D., nesiėmė visų neatidėliotinų ir būtinų priemonių jo buvimo vietai nustatyti ir blaivumui patikrinti. Būdamas policijos pareigūnu, kaltinamasis privalėjo žinoti anksčiau minėtais teisės aktais nustatytą girtumo nustatymo tvarką ir pasekmes už jų nesilaikymą. Kaltinamasis turėjo galimybę pats nuvykti į gydymo įstaigą ir atlikti reikiamus tyrimus ir juos vėliau pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai arba teismui, kaip numatyta Taisyklių 27 p., tačiau kaltinamasis į gydymo įstaigą prisistatė tik 2012-05-28 10.30 val. t. y. praėjus apie 15 valandų po eismo įvykio. Kaip seka iš medicininės apžiūros girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto, specialisto išvados Nr. T-A5121/12( 01), 2012-05-28 apie 11.30 val. paimtame V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta, šlapime rasta 0,25 ‰ etilo alkoholio. Iš specialistų V. V. ir A. J. paaiškinimų seka, kad toks nustatytas alkoholio kiekis šlapime gali atsirasti tik žmogui pavartojus alkoholio, ir nors kaltinamasis nurodė, jos jis gėrė širdies lašų, konkrečiai negalėdamas nurodyti kokį kiekį išgėrė, tačiau tokia alkoholio koncentracija dėl pavartotų medikamentų negali atsirasti. Kaltinamasis V. D. parodė, kad paskutinį kartą prieš tikrinimą alkoholį buvo vartojęs prieš keturias penkias dienas, išgėręs apie 100 gramų degtinės, tačiau iš specialisto V. V. paaiškinimo seka, kad  šis alkoholis iki šlapimo bandinių paėmimo jau turėjo būti iš organizmo pasišalinęs. Kaip seka iš specialistų paaiškinimų, pagal klinikinės toksikologijos teoriją, per vieną valandą organizmas suskaido apie 0,15 promiles alkoholio, su šlapimu pasišalina apie 10 proc. alkoholio, todėl atsižvelgiant į tai, kad praėjus gama ilgam laikui po įvykio V. D. šlapime buvo rasta 0,25 prom. alkoholio, eismo įvykio metu V. D. kraujuje alkoholio koncentracija turėjo viršyti leistiną normą. Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažinusi, kad V. D., kai jį pamatė po eismo įvykio, buvo vartojęs alkoholio, jog jį nuvežė pas pažįstamą S. V. kad prasiblaivytų, be to iš jos pačios ir liudytojo K. Š. parodymų seka, kad ji dar iki eismo įvykio liudytojui K. Š. pasakiusi, kad tėvas išvažiavo su jos mašina „lakti“. Šių jos parodymų nepripažinti įrodymais nėra jokio pagrindo, jie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, jokių duomenų, kad jie gauti neleistinais būdais nėra. Liudytojos nurodytos parodymų keitimo priežastys ir teisiamajame posėdyje jau vienodas su liudytoju K. Š. pasakymo „išvažiavo lakti„ interpretavimas kaip „užtrukimas darbe“ nėra įtikinami. Liudytojas G. N. parodė, kad jis jautė palatoje, kur buvo patalpintas V. D. alkoholio kvapą, bendraujant su V. D., ant jo matėsi pagirioto žmogaus požymiai, be to vieno tikrinimo alkotesteriu metu V. D. buvo nustatytas 0,08 prom. girtumas. Pats kaltinamasis parodė, kad po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Kiti liudytojai, matę V. D. iki eismo įvykio ( J. B., V. K.), po eismo įvykio ( V. M., S. V. ) yra jo ar buvę bendradarbiai, todėl jų parodymai, kad nepajautė ir nepastebėjo, kad V. D. buvo vartojęs alkoholio, nėra patikimi. Liudytojas P. K. nurodė, kad vairuotojas pagal eiseną, būklę atrodė neblaivus, V. L., I. S., S. K. matė prieš eismo įvykio vietą įtartinai manevruojantį automobilį, kurio bei vairuotojo požymiai atitinka V. D. vairuotą automobilį. Nors kaltinamasis ir jo artimieji-liudytojos G. D., N. S. aiškino, kad V. D. po eismo įvykio skundėsi sveikata, širdies skausmais, tačiau nei žmona, nei dukra jo į gydymo įstaigą nepristatė, o pagal jų nelogiškus parodymus, dukra vežiojo V. D. kelias valandas neaišku kur, o po to nuvežusi nakties metu paliko be priežiūros pas svetimus žmones, net nenuvesdama į namą. V. D. atvykusi į įvykio vietą nurodė, kad ji vairavo automobilį. Sprendžiant apie aplinkybes, patvirtinančias, kad V. D. eismo įvykio metu buvo neblaivus, teismas įvertina ir nukentėjusiųjų parodymus, kad V. D. ir N. S. atvykus pas juos į namus, G. D. pasakė, kad V. D. galėjo būti nestipriai girtas, ir kad jeigu bus nustatyta, kad vairavo negirtas, nukentėjusiesiems bus išmokėta draudimo išmoka. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad V. D., pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, slapstydamasis ir nebūdamas namuose daugiau kaip penkiolika valandų po įvykio, siekė sumažinti alkoholio koncentraciją kraujuje ar kitose biologinėse terpėse, siekdamas išvengti gresiančių neigiamų pasekmių ne tik baudžiamojoje byloje, bet tarnyboje, kadangi, kaip seka iš liudytojos G. D. parodymų, jis jau turėjo išeiti iš tarnybos policijoje į pensiją ir po poros dienų-2012-05-29 -tam turėjo pristatyti dokumentus. Šių teisme ištirtų įrodymų visuma sąlygoja išvadą, kad eismo įvykio metu kaltinamasis V. D. buvo neblaivus, nes autoavarijos metu jo kraujyje buvo daugiau kaip 0,4 promilės alkoholio, todėl automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14p.. reikalavimus ir tai buvo viena iš sąlygų ir priežasčių, kartu su anksčiau minėtomis ir aptartomis, eismo įvykiui kilti ir buvo priežastiniame ryšyje atsirasti šioje byloje nustatytoms pasekmėms.

Nors kaltinamasis nurodo, kad jis eismo įvykio aplinkybių neatsimena ir jų negali paaiškinti dėl to, kad važiuojant automobiliu jam sutriko sveikata- spaudė širdį, svaigo galva ir dėl to jis galėjo atsitrenkti į dviratininką, tokius jo paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip seka iš kaltinamojo paaiškinimo, byloje esančių medicininių duomenų, kaltinamajam konstatuoti širdies veiklos sutrikimai. Pats kaltinamasis parodė, kad nejautė, jog būtų praradęs sąmonę. Kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, liudytojų P. K. parodymų, V. D. po atsitrenkimo į dviratininką sudėtingoje eismo situacijoje tinkamai suvaldė dideliu greičiu važiuojantį automobilį- išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą automobilį išlygino ir stabdė, sustojo šalikelėje, buvo išlipęs iš automobilio, po to , kaip seka iš liudytojo P. K. parodymų ir eismo įvykio tyrimo specialisto išvados, greitėdamas pasišalino iš įvykio vietos ir nuvažiavo iki savo namų, kur jam jokia medicininė pagalba nebuvo teikiama. Be to ir prieš eismo įvykį automobilį matę asmenys parodė, kad jis, dar likus keletui kilometrų iki įvykio vietos, pavojingai manevravo po kelią, kliudydamas kelkraštį ir ašinę liniją. Specialistė S. K. parodė, kad sutrikus sąmonei žmogus pats savarankiškai judėti ir vairuoti automobilį negalėtų, sąmonės sutrikimą gali sukelti tik labai stiprūs širdies veiklos sutrikimai. Visų šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo sąmoningas ir pilnai orientuotas, jo padarytų KET pažeidimų sveikatos būklė nesąlygojo.

Kaip seka iš teismo medicinos specialisto išvados, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. Š. mirė, todėl tarp nustatytų kaltinamojo V. D. padarytų KET 14 p., 133p., 134 p., 136.1 p. pažeidimų ir J. Š. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 6d. požymius.

LR BK 144 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus autoavarijai, pagal šias taisykles su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo įvykus eismo įvykiui imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, prireikus iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu tai neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojanti transporto priemonė nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą bei nedelsdamas apie eismo įvykį pranešti policijai. Pagal LR BK 144 str. atsako ir tas asmuo, kuris turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais asmenimis, jiems nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jų gyvybei, nors turėjo galimybę tokią pagalbą suteikti. Kaltinamasis V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo policijos pareigūnas, todėl jam šią pareigą suteikė specialūs įstatymai, reglamentuojantys jo  darbinę veiklą. Pagal Policijos įstatymo 21 str., reglamentuojantį policijos pareigūnų veiklą, policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą ar padarytą nusikalstamą veiką arba pats būdamas įvykio liudytoju, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiajam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės. Iš ištirtų šioje byloje įrodymų visumos, darytina išvada, kad kaltinamasis šios įstatymu jam nustatytos pareigos nevykdė ir nesuteikė nukentėjusiajam būtinos pagalbos, iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas automobilio partrenktą ir sužalotą dviratininką bejėgiškos būklės. Taigi V. D. pagal BK 144 straipsnį atsako ir kaip eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmonės, dalyvavusio automobilio vairuotojas, ir kaip asmuo, kuris pagal užimamas pareigas turėjo pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavo.

Bylos duomenimis- kaltinamojo V. D., liudytojo P. K. parodymais nustatyta, kad V. D. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo partrenktas ir sužalotas dviratininkas, kaltinamasis V. D. šiam nukentėjusiajam nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasirūpino, kad kiti nugabentų nukentėjusįjį į ligoninę. V. D. net nesidomėjo juo, prie jo nepriėjo, neapžiūrėjo, t. y. pats neįsitikino jam padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu, o priešingai , pasišalino iš įvykio vietos. Jokių aplinkybių, trukdžiusių V. D. suteikti pagalbą nukentėjusiajam, t. y. nei pagalbos suteikimą ribojančių fizinių sužalojimų, nei psichinių sutrikimų nenustatyta. Kaip seka iš teismo medicinos specialisto išvados, paties kaltinamojo parodymų, eismo įvykio metu jis sužalojimų nepatyrė. Aukščiau aptartais motyvais ir įrodymais teismas sprendė, kad kaltinamasis tiek eismo įvykio metu, tiek po jo buvo sąmoningas ir pilnai orientuotas, ką patvirtina jo veiksmų seka ir pobūdis. Nors kaltinamasis nurodė, jog jis išgirdęs barkštelėjimą į jo automobilį nesuprato, į ką atsitrenkė, tačiau net iš jo paties parodymų teisiamojo posėdžio metu seka, kad jis nesistengė tuo įsitikinti, nes išlipęs iš automobilio, paėjęs kelis žingsnius, matydamas įvykio vietoje žmogų, jo net nepaklausė, kas atsitiko.  Bylos duomenimis nustatyta, kad jis dviratininką kliudė dešine automobilio puse, dviratininkas po smūgio ne kartą atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, automobilio apžiūros metu nustatyta, kad aiškiai matosi automobilio priekinio stiklo pažeidimas, todėl šios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis V. D. melagingai nurodo, jog nesuprato ir nepamatė, kad atsitrenkė į dviratininką. Teismas kaltinamojo parodymus šioje dalyje vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, kadangi kaip seka iš liudytojos V. M. parodymų, liudytojos V. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ( kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu ir jų nepripažinti įrodymais teismas netiri jokio pagrindo, ) iš karto po eismo įvykio, sugrįžęs į namus, kaltinamasis žmonai V. D. sakė, kad įvyko eismo įvykis ir jis nutrenkė žmogų, kaimynei V. M. sakė, kad užmušė žmogų, kas atitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytoja V. D. parodymų keitimo negalėjo pagrįstai motyvuoti, ji yra artimas kaltinamajam žmogus ir yra suinteresuota palengvinti jo padėtį. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. D. jam sakė, jog vyras, sugrįžęs į namus, pasakė, kad nutrenkė žmogų kelyje link Lukšių. Šie įrodymai leidžia spręsti, kad kaltinamasis jau eismo įvykio vietoje ir metu suprato, kad eismo įvykio metu partrenkė žmogų. Kaip seka iš liudytojo P. K., liudytojų T. P., K. K. parodymų, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų, eismo įvykio vietoje matėsi požymiai apie tai, kad eismo įvykyje dalyvavo žmogus- važiuojamojoje dalyje gulėjo batas, mobilaus ryšio telefonas, netoli važiuojamosios dalies dviratis, tik pats nukentėjusysis gulėjo jau didesniu atstumu nuo važiuojamosios dalies. Eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, esant geram matomumui ir oro sąlygoms. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia,  kad kaltinamasis, sukėlęs pavojų nukentėjusiųjų gyvybėms ir turėdamas pareigą jiems padėti, šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdamas, kad nukentėjusiajam gresia pavojus gyvybei, bei turėdamas galimybę jam padėti.

Aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko gana intensyvaus eismo kelyje, nukentėjusiajam pagalbą suteikė kiti žmonės, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje, turi formalią sudėtį, todėl laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiesiems ar nesukėlė ( ar būtų išsaugota gyvybė ), nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti. Kaltinamojo V. D. veiksmai pagal BK 144 straipsnį kvalifikuoti teisingai ir jo kaltė šios nusikalstamos veikos padarymu įrodyta visiškai.

Civiliniai ieškiniai

BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. V. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 407", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta BTA Insurance Company Se filiale Lietuvoje. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl nukentėjusiesiems -civiliniams ieškovams padarytą žalą privalo atlyginti draudikas- BTA Insurance Company Se filiale Lietuvoje ir, tik nepakankant draudimo atlyginimo, kaltinamasis V. D. .

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktų duomenų seka, kad 2012-05-27 eismo įvykio metu sužaloto J. Š. gydymo išlaidas ( 18183,56 Lt ) pilnai atlygino „BTA Insurance Company“SE filialas Lietuvoje  ( III t., b. l. 6).

Civilinis ieškovas L. Š. ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo BTA Insurance Company Se filialo Lietuvoje 9036,02 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies atsisakė, nurodydamas, kad draudimo bendrovė dalį turtinės žalos atlygino, prašė tenkinti ieškinį dėl 2025  Lt išlaidų už maitinimą keturnedėlio metu atlyginimo.

Taip pat civiliniai ieškovai atsisakė ieškinio civiliniam atsakovui BTA Insurance Company Se filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi draudikas jam tenkančią neturtinės žalos atlyginimo dalį pilnai atlygino.

Civiliniai ieškovai prašo priteisti iš kaltinamojo V. D. neturtinei žalai atlyginti: L. Š. ir G. Š. po 128 000 litų, L. Š., G. Š., P. Š. po 98 456 litus .

Civilinio atsakovo BTA Insurance atstovas J. K. paaiškino, kad transporto priemonės Peugeot valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta jų bendrovėje, todėl jie vykdė prievolę atlygini žalą- Valstybinei ligonių kasai atlyginta 18183,56 lt.,  L. Š. išmokėta 15523,62 lt. draudimo išmoka, kurią sudaro: 289,52 lt.- kompensavimas už medikamentų įsigijimą, 201,21 lt -kompensavimas už transportavimą, kurą, 300 lt. –kompensavimas už sugadintą dviratį, 7140,89 lt.-laidojimo išlaidų kompensavimas, 8632 lt - maksimalus pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.  numatytas neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat jau bylos nagrinėjimo metu atlyginta 120 lt už sugadintą telefoną. Nepripažįsta ieškinio dalyje dėl 2025 lt. išlaidų už maitinimą keturnedėlio metu, kadangi tokių paminėjimų išlaidos nepriskiriamos laidojimo išlaidoms ir nėra būtinos, pagal teismų praktiką jos neatlyginamos. Atlygindami turtinę žalą į atlygintą žalą įskaičiavo ir išmokėtą laidojimo pašalpą-1040 litų.

Kaltinamasis civilinio ieškinį pripažino iš dalies, sutinka atlyginti bendrą 50000 litų neturtinę žalą.

Nukentėjusiųjų –civilinių ieškovų prašomos priteisti išlaidos už maitinimą keturnedėlio metu pagrįstos rašytiniais įrodymais ( I t. , b. l. 111-112 ). Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką ( Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-18 nuosprendis Nr. 1A- 219/2006, Kauno apygardos teismo 2009-06-03 sprendimas civ.byloje Nr. 2-538-230/2009) pripažįsta, kad mirusiojo asmens paminėjimas per tam tikrus laikotarpius po mirties  ( šiuo atveju keturios savaitės) Lietuvoje yra paplitęs paprotys, todėl jam skirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakingų dėl mirusiojo žūties asmenų. Tai yra nusikalstama veika padaryta turtinė žala ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš civilinio atsakovo BTA Insurance Company Se filialo Lietuvoje 2025 litus, kadangi draudimo išmokos visiškai pakanka šiai žalai atlyginti ( CK 6.254 str., 6.263 str.).

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovai grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didžiulį stresą ir dvasinius išgyvenimus, kadangi žuvo pats artimiausias žmogus- sūnus, kuris buvo labai rūpestingas, paslaugus, padėdavo įvairiuose namų ruošos darbuose ir prižiūrint kitus vaikus, su kuriuo siejo ramios ir užtikrintos senatvės viltis. Sūnus žuvo prieš pat tėvo dieną ir nesulaukęs savo gimtadienio, lauktų vasaros atostogų išvykų. Visos pastangos jį auklėjant, auginant, visos jų viltys ir svajonės žlugo sūnui mirus. Ypač jiems skaudu, kad avarijos kaltininkas, pats būdamas policijos pareigūnu, įtariama avariją padaręs neblaivus ir sužalojęs nepilnametį, pabėgo iš įvykio vietos, nesuteikė pagalbos. Sūnaus netektis ir jo laidotuvės sąlygojo jų emocinę depresiją, stiprų liūdesį ir fizinius sveikatos sutrikimus, negrįžtamai pažeidė jų dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai neigiamai paveikė jų likusį gyvenimą. Jiems skaudu matyti, kad dėl brolio žūties kenčia ir kiti jų vaikai- jie pasidarė uždari, pradėjo mažiau bendrauti su aplinkiniais, yra emociškai pažeisti, jiems sunkiau susikaupti, pasidarė nervingi, vis negali susitaikyti kad brolio jau nėra. Vaikai tarpusavyje ypač gerai sutarė, mėgo bendrauti ir leisti laisvalaikį kartu. Neaišku, kokią įtaką brolio netektis turės jų tolimesniam gyvenimui, nes jie vis pasigenda Jono. L. Š. su Jonu gyveno viename kambaryje, dėl ko jie artimai ir dažnai bendravo ir jau niekados nebus taip, kaip buvo kai Jonas buvo gyvas. Jis dėl brolio žūties ypatingai išgyvena, pakankamai gerai suvokia kaltininko netinkamą elgesį ir jo sukeltas neigiamas pasekmes. Brolio žūties ir jo laidotuvių metu L. Š. buvo baigiamieji egzaminai gimnazijoje, teko atkelti į kitą dieną lietuvių k. egzaminą, dėl patirto streso ir išgyvenimų buvo sunku pasiruošti kitiems egzaminams, informacinių technologijų egzamino balai buvo mažesni negu tikėjosi pagal ankstesnį mokymąsi. Nurodo, jog vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad V. D. sukėlė ypač pavojingą situaciją, šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, įtariama eismo įvykį padarė neblaivus, paliko be pagalbos nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktiką, mano, kad kiekvieno iš ieškovų atskirai įvertintas ir reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų ieškiniai tenkintini (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d. ). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007). Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmė- nukentėjusiųjų ypatingai artimo žmogaus –sūnaus ir brolio– netikėta mirtis, ši pasekmė skaudi ir mirusiųjų artimiesiems neįkainojama. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui labai artimo asmens mirties yra ypač dideli ir jie turi įtakos tolimesniam gyvenimui, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad tai turėjo neigiamos įtakos dvasinei ir fizinei jų sveikatai, ką patvirtina ir medicininiai dokumentai. Nustatant patirtų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusieji  neteko jauno sūnaus, su kuriuo santykiai buvo gana artimi ir kuris , kaip seka iš nukentėjusiųjų paaiškinimo, mokymosi įstaigos charakteristikos, buvo tinkamai išauklėtas, drausmingas, paslaugus, turintis ateities planus vaikas, šeimoje buvo labai mylimas ir pats mylintis kitus šeimos narius. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad žuvusysis nebuvo vienintelis vaikas nukentėjusiųjų šeimoje, dar yra du sūnūs ir dukra, J. Š. nebuvo vienintelis galintis užtikrinti jų priežiūrą ateityje. Jis pats dar buvo nepilnametis, nukentėjusieji nebuvo materialiai ar kitaip priklausomi nuo žuvusiojo sūnaus ir brolio. Neabejotinai aišku, kad staigi ir netikėta brolio žūtis, patirtas stresas, turėjo neigiamos įtakos L. Š. ruošiantis ir laikant baigiamuosius egzaminus, tačiau kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu, jis įstojo ir mokosi norėtos specialybės. Dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus taip pat patyrė ir patiria ir mažamečiai G. Š. bei P. Š., netekę vyresniojo brolio, nematydami jo kasdieniame gyvenime, kai tarp jų santykiai buvo labai draugiški ir vyresnysis brolis buvo jiems pavyzdys ir autoritetas. Tačiau teismas sprendžia, kad tėvų patirta neturtinė žala yra žymai didesnė negu brolių ir seserų. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad V. D. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jis vairavo transporto priemonę neblaivus, veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus ir bendražmogiškas vertybes, sukėlęs savo veiksmais pavojų kito asmens gyvybei, pats būdamas policijos pareigūnu net nesistengė suteikti pagalbos, savo kaltės pilna apimtimi nepripažįsta. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau jis negali būti lemiamu, kai žala padaryta gyvybės atėmimo atveju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, bei priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Kaltinamasis turi nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas žalos išieškojimas, tačiau jis nėra pakankamas pareikštiems civiliniams ieškiniams atlyginti, kaltinamasis šiuo metu nedirba, atsižvelgiant į jo amžių, kuris artimas pensijiniam, mažai tikėtina, kad jis turės galimybę įsidarbinti ir gauti dideles pajamas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu mirtinai sužalotas vaikas pats būtų buvęs nepakankamai atsargus ar kad jo veiksmai toje kelio atkarpoje galėjo sudaryti sąlygas eismo įvykiui atsirasti.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose, sukeliančiose analogiškus padarinius, t. y. kai apsvaigęs nuo alkoholio asmuo padaro eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmogus, matosi, jog iš kaltinamųjų priteisiamos įvairios sumos neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-151/2008 (priteista neturtinės žalos 100000 Lt); Nr. 2K-431/2007 (priteista neturtinės žalos 50000 Lt; 2K-564/2006 (priteista neturtinės žalos 45 000 Lt; Nr. 2K-380/2008 (priteista neturtinės žalos 70 000 Lt); Nr. 2K-268/2007 (priteista neturtinės žalos, šiuo atveju iš UAB, 200000 Lt, ). Byloje Nr.2K-237/2009 priteista kiekvienam iš tėvų po 150 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šioje byloje atskirai žuvusiųjų broliai ir seserys ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pareiškę, tėvai neturtinę žalą grindė ir vaikų pergyvenimais).

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes bei tai kad draudimo bendrovė BTA Insurance Company Se filialas Lietuvoje išmokėjęs nukentėjusiesiems Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., numatytą maksimalią draudimo išmoką, teismas sprendžia, kad ieškiniai tenkintini iš dalies, nustatant tokius kiekvienam iš civilinių ieškovų kaltinamojo atlygintinus neturtinės žalos dydžius: tėvams civiliniams ieškovams L. Š. ir G. Š. po 100 000 tūkstančių litų, broliams ir seseriai- L. Š., G. Š., P. Š.–po 35 tūkstančius litų. Civilinių ieškovų atsisakymas ieškinio draudimo bendrovei BTA Insurance Company Se Lietuvos filialui dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtinas ir tenkintinas.

Bausmės skyrimo motyvai

K. V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( LR BK 144 str. numatyta veika ) pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui.

V. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadu. Tarnybos laikotarpiu charakterizuojamas patenkinamai, buvo skatintas ir baustas drausmine tvarka, tame tarpe 1991-11-07 už alkoholinių gėrimų vartojimą tarnybos metu, bylos nagrinėjimo metu iš tarnybos atleistas.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šio įstatymo dispozicija teismo teisės spręsti, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę, nustatytą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, skirti, neriboja, t. y. nenurodo, kad ji būtų tik didesnė arba mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Įstatymas reikalauja sprendimą dėl bausmės dydžio motyvuoti bei bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. D., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą -padarė neatsargų ir nesunkų tyčinį nusikaltimus, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ypatingai atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkias pasekmes- žuvo vienas jaunas žmogus. V. D. neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nevykdė kitų nurodytų kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų, dėl ko kilusio įvykio metu žuvo mažametis vaikas, todėl jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Be to kaltinamasis pats sukėlęs pavojingą žmogaus gyvybei būklę, jau tyčiniais veiksmais, nesiėmė jokių priemonių, kad sumažintų galimas nusikalstamos veikos pasekmes, o sąmoningai pasišalino ir įvykio vietos. V. D. nusikalto būdamas policijos pareigūnas, tokiems asmenims taikomi griežtesni elgesio standartai tiek pagal tarnybinius, tiek pagal etikos reikalavimus, todėl jo veika dar pavojingesnė, nes sukėlė žalą ne tik nukentėjusiesiems, bet policijos tarnybai, taip ją diskredituodamas. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veikas, duodamas parodymus buvo nenuoširdus ir tokiu būdu trukdė nustatyti tiesą byloje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. D. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, didesnės negu vidurkis. Nustatant bausmės pagal LR BK 281 str. 6 d. dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veika sukėlė minimalias šiame straipsnyje numatytas pasekmes- žuvo vienas žmogus, o įstatymų leidėjas nustatęs, kad pagal šiame straipsnyje numatytas ribas skiriama bausmė ir už žymiai sunkesnes pasekmes. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo padarytą veiką ir pasekmes, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta tik realiai atliekant paskirtas bausmes pataisos įstaigoje ir bausmės vykdymo atidėjimas dėl šių priežasčių bei dėl skirtinos bausmės dydžio, negali būti taikomas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 90 straipsnyje nurodyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. BVK 71 straipsnyje nustatyta, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą ir paskirdamas nuteistam už neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą bausmę atlikti pataisos namuose, turi nurodyti, kokios išskirtinės nuteistojo asmenybės, amžiaus, sveikatos, elgesio darbe ir buityje, padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmę atliekant griežtesnėmis sąlygomis ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-208/2010).

Teismas, parinkdamas V. D. bausmės atlikimo vietą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti bausmę atlikti griežtesnėmis sąlygomis negu nurodytos BVK 90 str., nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo ir kitokių teisės pažeidimų nepadaręs. Kaltinamojo padarytų veikų pobūdis ir pavojingumas įvertintas nustatant skirtinos bausmės dydį. Įvertinus kaltinamojo asmenybę iki nusikalstamų veikų padarymo, jo sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad bausmę paskirtina atlikti atviroje kolonijoje.

Pagrindų, numatytų LR BK 76 str. , kad V. D. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės nenustatyta.

BK 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Byloje dalyvavusio teismo medicinos specialisto paaiškinimu nustatyta, kad V. D. diagnozuotos ligos ir sveikatos būklės nepriskiriamos nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašui, todėl V. D. ligos nelaikytinos pagrindu atleisti jį nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Be to, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2008, 2K-212/2011, 2K-160/2012). Iš bylos duomenų apie V. D. sveikatos būklę matyti, kad jam širdies veiklos sutrikimai konstatuoti ir buvo gydomi jau 2005 m., t. y. ir iki nusikalstamos veikos padarymo. 2012-05-31  nustačius sveikatos pablogėjimą buvo atlikta operacija- angioplastika ir stentavimas, jo būklė pagerėjo, jokių komplikacijų nenustatyta, pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu sveikatos pablogėjimo nėra, jaučiasi normaliai, laisvės atėmimo vietos ligoninėje , būdamas suimtas nuo 2012 m. gegužės mėn. pabaigos, nesigydė. Esant minėtoms aplinkybėms, taikyti V. D. LR BK 76 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Kaltinamojo padarytos veikos priskiriamos skirtingoms jų rūšims ir kategorijoms ir jos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmės bendrintinos LR BK 63 str.1 d., 2 d. 5 d. ir 2 p. pagrindu apėmimo būdu. Taip pat LR BK 67 str.1 d. ir 3 d., 68 str. pagrindu kaltinamajam V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam laikotarpiui-trejiems metams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., teismas

              NUSPRENDĖ:

              V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 ( šešeriems) metams ir 9 ( devyniems ) mėnesiams. LR BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 ( trejiems ) metams. Pripažinti kaltu pagal LR BK 144  str. ir paskirti laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams. LR BK 63 str. 1d., 2 d. ,5 d. 2 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 ( šešeriems ) metams ir 9 ( devyniems ) mėnesiams, LR BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 ( trejiems ) metams. Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-05-28 iki 2012-11-07.

Kardomosios priemonės suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš civilinio atsakovo BTA Insurance Company Se filialo Lietuvoje, į.k. 300665654, buveinė Verkių g. 29, 11 korpusas, Vilnius, civiliniam ieškovui L. Š. 2025 Lt ( du tūkstančius dvidešimt penkis litus ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinio ieškovo L. Š. atsisakymą ieškinio civiliniam atsakovui BTA Insurance Company Se filialui Lietuvoje  dėl turtinės žalos atlyginimo priimti.

Priteisti iš kaltinamojo V. D. neturtinei žalai atlyginti :

-civiliniams ieškovams L. Š. ir G. Š. kiekvienam po 100 000 ( vieną šimtą tūkstančių ) litų;

-civiliniams ieškovams L. Š., G. Š. ir P. Š. kiekvienam po 35 000 ( trisdešimt penkis tūkstančius ) litų.

Civilinių ieškovų atsisakymą ieškinio civiliniam atsakovui BTA Insurance Company Se filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo priimti.

              Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

              -dviratį, automobilio nuolaužas, šukes bei batą, saugomus Marijampolės apskrities VPK, - sunaikinti;

              -automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Marijampolės apskrities VPK , automobilio Peugeot 407 , valstybinis numeris registracijos liudijimą, draudimo liudijimą, saugomus byloje, grąžinti savininkei N. S.;

              -daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, mikroobjektus, DNR pėdsakų nuopjovas saugomus Marijampolės apskrities VPK, sunaikinti;

              -mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, saugomą Marijampolės rajono apylinkės teisme, grąžinti savininkui K. Š.;

              -V. D. marškinėlius ir kelnes, grąžinti kaltinamajam V. D.;             

              -CD diską, kuriame yra įrašas iš Bendrojo pagalbos centro; CD diską kuriame yra įvykio vietos, automobilio ir dviračio apžiūrų, liudytojo P. K. parodymų patikrinimo vietoje nuotraukos, saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

              Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-06-19 nutarimą, kuriuo laikinai apribotos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į nutarime nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taikyti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteitajam Vytautui dėmeniui šį terminą skaičiuojant nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                   Audronė Šiupšinskaitė