Civilinė byla Nr. 2-118/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
liETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. S. ir E. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2980-601/2009, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pagal ieškovų R. S. ir E. S. ieškinį atsakovui Privačių miškų savininkų kooperatyvui ,,Savas miškas“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovai R. S. ir E. S. kreipėsi į teismą, prašydama Privačių miškų savininkų kooperatyvui ,,Savas miškas“ iškelti bankroto bylą. Ieškinyje nurodė, jog pagal 2004 m. gruodžio 27 d. nenukirsto miško pirkimo sutartį atsakovas neatsiskaitė su ieškovais ir yra skolingas 11 812,31 Lt už parduotą medieną. Po ieškovų raginimo atsakovas vengia įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, dėl to ieškovai mano, kad atsakovas neturi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir yra nemokus.
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą. Nurodė, kad iš teismui pateiktų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2009 m. rugpjūčio 31 d. įmonė turėjo 753 410 Lt balansinės vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 704 019 Lt, tačiau pradelsti įsipareigojimai yra tik 73 200,27 Lt, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo nemokumui nustatyti ir bankroto bylai kelti (ĮBĮ 2 str. 1 d. 8 p., 9 str. 5 d.).
Ieškovas R. S. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinius rodiklius. Iš 2008 m. laikotarpio balanso duomenų matyti, kad atsakovas turėjo 806 383 Lt vertės turto (ilgalaikis turtas – 150 284 Lt, trumpalaikis turtas, per vienerius metus gautinos sumos – 507 575 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos – 689 679 Lt. Apelianto teigimu per vienerius metus mokėtinos sumos viršija daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas yra nemokus. Ieškovas taip pat nurodo, kad iš balanso duomenų nėra aišku kokia atsakovų įsipareigojimų dalis yra pradelsti mokėjimai. Teismas neįvertino tikrosios atsakovo finansinės padėties, t. y. nesiaiškino turto sudėties, realios jo vertės, taip pat ar per vienerius metus gautinos sumos yra realios ir pagrįstos. Teismas nevertino aplinkybės jog lyginant 2007 m. ir 2008 m. duomenis, atsakovo skoliniai įsipareigojimai padidėjo nuo 596 390 Lt iki 704 019 Lt. Atsakovas nepateikė kreditorių ir debitorių sąrašo, o pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nepasirašyti administracijos vadovo.
Ieškovė E. S. taip pat padavė atskirąjį skundą, kuriame išdėsto analogiškus argumentus ir prašo apygardos teismo nutartį panaikinti.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 29 d. gavo atsakovo Privačių miškų savininkų kooperatyvui ,,Savas miškas“ prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui paduoti, kuriame nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 317 str. 1 d. 1 p. numatytą pareigą ir neišsiuntė atsakovui atskirojo skundo nuorašo. Kartu su prašymu atsakovas pateikė atsiliepimą kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad teismas byloje pateiktus duomenis įvertino tinkamai, pagrįstai nustatė, jog įmonė nėra nemoki. Visi atsakovo įsipareigojimai (įsipareigojimai prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems asmenims, taip pat trumpalaikės paskolos, kurių grąžinimo terminas pratęstas), kurie yra nepradelsti ir kurių vykdymo terminas neaiškus, neaptartas ir nėra kreditorių reikalavimo įvykdyti prievolę yra įrašyti į trumpalaikių įsipareigojimų balansinę sąskaitą. Pažymi, jog iš pateiktų trumpalaikių įsipareigojimų sumos paaiškinimo ir išklotinės matyti, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 73 200 Lt. Nurodo, kad 2007 m. ir 2008 m. padidėjo ne tik skoliniai įsipareigojimai bet ir įmonės turtas. Atsakovo teigimu teismui buvo pateikti tokie finansiniai dokumentai, kokie buvo pateikti ir VĮ ,,Registrų centrui“, todėl abejoti duomenų teisingumu nėra pagrindo.
Atskirieji skundai netenkinami.
Dėl termino atsiliepimui į atskiruosius skundus paduoti atnaujinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas atskirųjų skundų nuorašus ir pranešimą apie teisė paduoti atsiliepimą išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui ir ieškovams R. S. ir E. S. (b. l. 156). Byloje esančiame lydraštyje nėra nurodyta išsiuntimo data. Byloje taip pat yra duomenys, kad PMSK ,,Savas miškas“ direktoriui atskirieji skundai buvo įteikti Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. gruodžio 29 d. (b. l. 157). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gavo atskirųjų skundų nuorašus bei buvo informuotas apie teisę pateikti atsiliepimą iki 2009 m. gruodžio 29 d. Atsakovas prašyme atnaujinti terminą nurodo, jog apie paduotus skundus sužinojo atsitiktinai, telefonu pasiteiravęs apie bylos eigą. Atsakovo prašymas atnaujinti terminą ir pats atsiliepimas paduoti nedelsiant, t. y. 2009 m. gruodžio 29 d. (b. l. 163-171). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminą atsiliepimui į atskiruosius skundus paduoti atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atsiliepimui paduoti atnaujinamas.
Dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas gali iškelti įmonei bankroto bylą nustatęs įstatyme numatytas sąlygas.
Kadangi apeliantų skundai yra grindžiami iš esmės tais pačiais faktiniais ir teisiniais argumentais, teisėjų kolegija dėl jų pasisako bendrai.
Į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kreipėsi ieškovai R. S. ir E. S., nurodė, kad atsakovas yra skolingas 11 812,31 Lt pagal nenukirsto miško pirkimo sutartį, skolos nesumoka, todėl, ieškovų teigimu, yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.
Iš byloje pateikto 2009 m. rugsėjo 28 d. balanso matyti, kad atsakovo turto vertė 2009 m. rugpjūčio 31 dienai yra 753 410 Lt, ,,mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ – 704 019 Lt (b. l. 44). Vertinant skunduose išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad įmonės balanse nurodyta ,,mokėtinų sumų ir įsipareigojimų“ suma negali būti suprantama kaip visi pradelsti įmonės įsipareigojimai ir negali būti vertinama sprendžiant įmonės mokumo klausimą. Kartu su atsiliepimu į pareiškimą atsakovas pateikė įmonės kreditorių sąrašą nurodydamas, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) sudaro 73 200,27 Lt (b. l. 101-102). Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė nėra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Apeliantai nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis, jog likusi didžioji ,,mokėtinų sumų ir įsipareigojimų“ dalis – 630 818,73 Lt yra nepradelsti įsipareigojimai. Apeliantų teigimu, minėta suma turi būti padengta per 2009 metus, tačiau didžioji skolos dalis nėra padengta ir kaip matyti iš balanso perkelta dar iš 2008 metų, todėl šie įsipareigojimai laikytini pradelstais. Sutikti su tokiu balanso duomenų vertinimu nėra pagrindo. Kaip jau minėta, vien iš balanse nurodytos įsipareigojimų sumos nėra galimybės nustatyti, kokią įsipareigojimų dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai. Kaip teigia atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, 630 818,73 Lt suma – tai įsipareigojimai pagal sutartis, kuriose šalys neaptarė mokėjimo ar įvykdymo terminų arba jie yra neapibrėžti, o kreditoriai reikalavimų įvykdyti prievolę įmonei nėra pateikę, todėl jie negali būti priskiriami prie ilgalaikių įsipareigojimų. Iš balanso matyti, jog visą ,,mokėtinų sumų ir įsipareigojimų“ sumą sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai už kuriuos įmonė turės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Darytina išvada, jog sumos įrašymas trumpalaikių įsipareigojimų eilutėje nereiškia, jog ši suma turės būti sumokėta per ataskaitinį 2009 m. laikotarpį, todėl šis apelianto argumentas nepagrįstas.
Ieškovai atkreipia dėmesį į neigiamus atsakovo veiklos rezultatus, tačiau Įmonių bankroto įstatymas įmonės nemokumo nesieja su vykdomos veiklos pelningumo rodikliais, todėl duomenys apie atsakovo patiriamus nuostolius rodo ne įmonės esamą nemokumą, o finansinės padėties blogėjimą.
Apeliantai nepateikė objektyvių duomenų pagrindžiančių argumentus, jog teismo vertinti atsakovo finansiniai duomenys neatitinka realios įmonės padėties ir yra klaidingi. Taip pat pažymėtina, jog išsamiai įmonės finansinę padėtį galima išsiaiškinti tik bankroto bylos metu, išnagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumą, patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius, nustačius tikslią įmonės turto vertę. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinti visus nurodytus klausimus teismas neturi galimybės ir neprivalo, nes tai galima padaryti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, jog apygardos teismas privalėjo itin detaliai išanalizuoti atsakovui priklausančio turto sudėtį ir bendrovės dokumentus.
Atskirajame skunde R. S. taip pat nurodo, jog teismui pateiktas atsakovo 2008 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nepatvirtinti administracijos vadovo parašu. Šis argumentas nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pateikė 2009 m. sausio – rugpjūčio mėn. laikotarpio balansą bei pelno nuostolio ataskaitą patvirtintą l. e. direktoriaus pareigas G. M. (b. l. 44-45).
Išnagrinėjus atskirąjį skundą, nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Kazys Kailiūnas
Egidijus Žironas