Civilinė byla Nr. e2-1116-642/2018

                             (Proceso Nr. 2-06-3-14079-2017-2)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.1;2.4.2.9.1;2.4.2.12.2;2.2.2.3.1.10;

3.1.7.8; 3.2.3.1;3.2.6.5

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

sekretoriaujant Joanai Runelienei, Ingai Borusevičienei ir Linai Vaitkutei,

dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Laistai“ atstovams pirmininkui Raimondui Praleikai ir A. P., 

atsakovui S. L. (S. L.), atsakovo atstovui  advokatui Leonidui Zubanovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės sodininkų bendrijos „Laistai“ 2018 m. sausio 23 d. patikslintą ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl gyvatvorės panaikinimo

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė 2018 m. sausio 23 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą iškirsti arba kitais būdais panaikinti esamą gyvatvorę tarp atsakovo sklypo ir Laistų l-osios  bei Laistų  2-osios gatvių, Klaipėdoje. Nurodė, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos „Laistai" teritorijoje esančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

Šalia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype atsakovas yra įsirengęs gyvatvores, kurios neatitinka tokiems sodiniams keliamu reikalavimų. Gyvatvorės yra įrengtos, pažeidžiant galiojančias taisykles bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus.

Minėtos gyvatvorės užstoja kelio posūkį, sudaro nepatogumus vairuotojams ir daro kelią nesaugiu, kuo yra pažeidžiamas viešasis interesas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 5 punktu nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: 1) krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip l m; 2) žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, - 2 m; 3) kitų medžių - 3 m.

Medžių ir krūmų veisimą sodininkų bendrijų teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kurioje pasakyta, kad medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.

Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų: 1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo
sklypo ribos; šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius
sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą; 2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; 3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip l m atstumu nuo sklypo ribos; 4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies l, 2 ir 3 punktuose, atstumais sodiniai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Medžių ir krūmų veisimą valstybinėje žemėje reglamentuoja Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. Dl-717:4. Medžiai ir krūmai veisiami: 4.5. krūmai - ne arčiau kaip l m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai - 3 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų; 4.6. sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje - ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės;"

Atsakovo auginamos gyvatvorės viršija leidžiamą riba 0,5 m. ir yra įrengta bendro naudojimo zonoje, kuo yra pažeidžiami aukščiau išdėstyti norminiai reikalavimai.

Atsakovas buvo ne kartą įspėtas dėl minėto pažeidimo. 2017 m. balandžio 1 d. sodininkų bendrijos „Laistai" valdybos sprendimu atsakovui buvo suteiktas l mėnesio terminas pašalinti pažeidimus. 2017 m. balandžio 4 d. atsakovui buvo išsiųstas oficialus įspėjimas. 2017 m. balandžio 28 d. atsakovui buvo išsiųstas pakartotinis įspėjimas. Atsakovas nereagavo į perspėjimus, todėl 2017 m. rugsėjo 26 atsakovui buvo išsiųstas dar vienas pakartotinis įspėjimas.

Atsakovas yra gerai informuotas apie bendrijos reikalavimus dėl gyvatvorių sutvarkymo ir turėjo pakankamai laiko pažeidimams pašalinti, bet neparodė geros valios ir viešojo intereso supratimo.

2018 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu, ieškovė atsisakė ieškinio dalies įpareigoti atsakovą iškirsti arba kitais būdais panaikinti esamą gyvatvorę tarp atsakovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  bei Laistų  2-osios gatvės,  Klaipėdoje.

Byla dalyje įpareigoti atsakovą iškirsti arba kitais būdais panaikinti esamą gyvatvorę tarp atsakovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  bei Laistų  2-osios gatvės,  Klaipėdoje, nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293, 294, 295 straipsniai).

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, nurodė, kad atsakovo gyvatvorė pasodinta atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ne bendro naudojimosi žemės sklype. Kartu sukalti riboženkliai, kurie yra išsaugoti. Atsakovas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo tik 2016 metais ir gyvatvorė jau buvo pasodinta.  Sodininkų bendrijos „Laistai" vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, kad važiavimo greitis turi būti 20 kilometrų per valandą, todėl jei visi vairuotojai laikytųsi nurodyto važiavimo greičio reikalavimų, nebūtų problemų. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo gyvatvorė pasodinta bendro naudojimo žemėje.

Liudytoja T. G. paaiškino, kad ji prieš 20 metų, t.y. 1998 metais pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten jau buvo pasodinta gyvatvorė. Ankstesniems sodininkų bendrijos pirmininkams gyvatvorė netrukdė, naujajam - trukdo. Gyvatvorė yra privačiame žemės sklype ir yra apie pusė metro atstumu nuo sklypo ribos.  Gyvatvorės aukštis apie 1,40 m – 1,50 m. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :  

iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perduotos gatvės, esančios Klaipėda, Laistų 2-oji ir 3-oji.  Žemės sklypai,  esantys Klaipėda, Laistų 1-oji ir 2-oji, gatvei eksploatuoti nėra suformuoti. Klaipėda, Laistų  2-oji gatvė įregistruota viešajame registre kaip susisiekimo komunikacijos -  Laistų 2-oji gatvė, savininkas Klaipėdos miesto savivaldybė. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 17 d. įgijo daiktines (nuosavybės) teises į žemės sklypą ir nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini).

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar gyvatvorė, esanti Laistų l-osios  gatvėje, Klaipėda, pažeidžia sodininkų bendrijos teises.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype atsakovas yra įsirengęs gyvatvores, kurios neatitinka tokiems sodiniams keliamu reikalavimų. Atsakovas atsikirto, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)  įsigijo jau su įrengta gyvatvore, o be to, gyvatvorė įrengta jam priklausančiame žemės sklype, o ne bendro naudojimo žemės sklype. Be to, gyvatvorė visiškai nesiriboja su jokia gatve.

Sprendžiant klausimą, privačiame, t.y. atsakovui priklausančiame žemės sklype, ar bendrojo naudojimo žemės sklype pasodinta gyvatvorė, teismas analizuoja šiuos įrodymus.

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo rašto Nr. (4.6.11.)-RA-5522 nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Laistų 1-oji, Klaipėdoje, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 1 d. rašto Nr. (4.28.)-22-399 nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Laistų 1-oji, gatvei eksploatuoti nėra suformuota. Vadinasi, ieškovė neturi daiktinių teisių į gatvę Laistų 1-oji, Klaipėdoje, nėra užfiksuotos ir gatvės raudonosios linijos, t.y. linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skiria gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui (Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:201 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533).

Nesant žemės juostos nužymėjimo, teismas negali patvirtinti ieškovės teiginių, kad šalia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype, atsakovas yra įsirengęs gyvatvores.  Priešingai, iš atsakovo pateiktų byloje spalvotų fotonuotraukų, kurių autentiškumo ieškovė neginčijo, matyti, kad atsakovo gyvatvorės auga atsakovui priklausančioje teritorijoje, nedideliu atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribas žyminčio įrengto riboženkio.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktai nustato, kad sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų: 1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo
sklypo ribos; šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius
sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą; 2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; 3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip l m atstumu nuo sklypo ribos.

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės įvardijama gyvatvorė yra krūmai, t.y. tai sumedėję, neilgaamžiai augalai, išgyvenantys maždaug iki 100 metų amžiaus, priklausomai nuo augalo rūšies ir kitų tai įtakojančių veiksnių. Jei medžiai paprastai turi vieną kamieną, iš kurio tam tikrame aukštyje išsišakoja šakos, tai krūmai gali turėti keletą kamienų nuo pat šaknų, kurių amžius skirtingas, nes šalia seno kamieno išauga jauni.

Taigi, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovo žemės sklype augantys krūmai  pasodinti  ne mažesniu kaip l m. atstumu nuo sklypo ribos. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė nurodė, kad gyvatvorės aukštis 1,80 m.,  atsakovas šias aplinkybes neigė.

Ieškovė dėl gyvatvorės buvimo vietos teikė prieštaringus įrodymus; 1) ieškinyje nurodė, kad  „šalia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype atsakovas yra įsirengęs gyvatvores“; 2) teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pirmininkas Raimondas Praleika paaiškino, kad „krūmai pasodinti atsakovo žemės sklypo ribose“.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

Ieškovė nepateikė jokio teritorijų planavimo dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, kaip teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė, o 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė.

Ieškovė nepateikė bendrojo naudojimo objektų aprašo, kuriame būtų nurodyta, kad  žemės sklypas, esantis Laistų 1-oji, Klaipėdoje, yra bendro naudojimo žemė.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad  sodininkų bendrijos „Laistai" vidaus tvarkos taisyklėse įteisinta, jog sodininkų bendrijos teritorijoje važiavimo greitis turi būti 20 kilometrų per valandą. Ieškovė, nors nepateikė teismui vidaus tvarkos taisyklių, tačiau ir neginčijo minėto atsakovo teiginio dėl greičio ribojimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo gyvatvorės, sąlygojančios blogą matomumą, būtų įvykę eismo įvykiai ar kitaip būtų pažeistos kitų  asmenų teisės. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrijos teritorijoje nėra pastatyta greitį ribojančių kelio ženklų, tačiau nurodė, kad  sodininkų bendrijos įstatyme numatyta, kad sodininkų bendrijose ribojamas greitis 20 kilometrų per valandą, o savivaldybė žadėjo pastatyti kelio ženklus.

Svarbu paminėti tai, kad liudytoja T. G. paaiškino, jog ji prieš 20 metų, t.y. 1998 metais pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten jau buvo pasodinta gyvatvorė, ieškovė neginčijo ir nepaneigė šių liudytojos parodymų. Vadinasi, gyvatvorė buvo įrengta dar negaliojus Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymui (redakcija IX-1934), kuris buvo priimtas 2003 m. gruodžio 18 d., o įsigaliojo 2004 m. sausio 7 d.  

Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė teigė, kad šalia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype atsakovas yra įsirengęs gyvatvores, kurios neatitinka tokiems sodiniams keliamu reikalavimų, o gyvatvorės yra įrengtos, pažeidžiant galiojančias taisykles bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus. Vadinasi, ji šią aplinkybę turėjo įrodyti, nes tai nėra aplinkybė, kuri neturi būti įrodinėjama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Teismas galėtų patenkinti ieškovės reikalavimą tik konstatavęs šią aplinkybę, priešingu atveju teismo sprendimas nebūtų pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalis).

Ar ieškovė įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir iš tikro nėra niekuo patvirtintos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus at kitų  asmenų teisėtų interesų, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 – 179 straipsniai).  

Pažymėtina, kad teismas ne kartą išaiškino šalims apie šalių įrodinėjimo pareigą, siūlė tiek ieškovei tiek atsakovei teikti įrodymus, grindžiančius ieškinį ir atsikirtimą į ieškinį.

Dar atkreiptinas dėmesys, kad ieškovę atstovauja teisininkas, asmuo turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl teismas negali pripažinti, kad ieškovė neturi teisinės pagalbos.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovas pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 283,86 Eur antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas, todėl valstybės naudai iš ieškovės priteistina 283,86 Eur antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 293, 294, 295, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

nutraukti bylą dalyje įpareigoti atsakovą iškirsti arba kitais būdais panaikinti gyvatvorę tarp atsakovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  bei Laistų  2-osios gatvės,  Klaipėdoje.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos „Laistai“  valstybės naudai  283,86 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt šešis euro centus) antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinė bendrovė „Swedbank“, Nr. LT 78 7290 0000 0013 0151, esančią akcinė bendrovė „Citadele“, Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763, esančią akcinė bendrovė DNB bankas, Nr. LT 05 7044 0600 0788 7175, esančią akcinė bendrovė SEB bankas, Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, esančią akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“,  Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, esančią uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                      Danutė Žvinklytė