Administracinė byla Nr. eA-4772-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01324-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą atsakovui Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. J.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas, Alytaus RAAD) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2016 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. LAA17-52(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Alytaus agentūros (duomenys neskelbtini) J. J..
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento Alytaus agentūros (duomenys neskelbtini) J. J. buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl tarnybos (darbo) laiko ir tarnybinio transporto naudojimo ne tarnybinei veiklai. Atlikęs tyrimą, Departamentas 2016 m. birželio 23 d. raštu išsiuntė atsakovui 2016 m. birželio 23 d. išvadą Nr. V1-50 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), prašydamas jo išankstinio sutikimo J. J. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Profesinė sąjunga tokio leidimo nedavė.
3. Pareiškėjo teigimu, Profesinė sąjunga, nagrinėdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, t. y. Profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės.
4. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius, nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti J. J. tarnybinę nuobaudą, pareiškėjo nuomone, pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą.
5. Atsakovas, manydamas, kad tarnybinė nuobauda J. J. skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla, t. y. atsakovas turi įrodyti šio ryšio tikimybę, tačiau ginčo atveju nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o rėmėsi tik pamąstymais, kad Profesinės sąjungos atstovas J. J. taip galbūt yra baudžiamas dėl Profesinės sąjungos 2015 m. gegužės mėnesį teismui paduoto skundo, nors J. J. šiame procese nedalyvauja.
6. Profesinės sąjungos atsisakymo argumentai, siejami su Išvados turinio analize ir jos vertinimu, neturi jokio ryšio su J. J. naryste ir / ar veikla profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinę nuobaudą J. J. siekiama paskirti už tai, kad jis tarnybos laiką ir tarnybinį automobilį naudojo asmeninėms reikmėms ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba gavo asmeninės naudos bei tuo padarė žalą valstybei.

7. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad J. J. yra Profesinės sąjungos struktūrinio padalinio vadovas. Nuo 2015 m. birželio 1 d. kryptingai, nepagrįstai naudodamas visas įmanomas administracines priemones, pareiškėjas siekia susidoroti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
9. Departamentas 2016 m. birželio 23 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. J., tačiau Profesinė sąjunga, įvertinusi įvairias aplinkybes, įskaitant iki tol nesėkmingai susiklosčiusius Profesinės sąjungos ir Departamento santykius, atsisakė duoti sutikimą skirti J. J. tarnybinę nuobaudą. Departamentas aplinkybes tyrė kelis mėnesius, J. J. nebuvo sudarytos galimybės pateikti išsamius paaiškinimus, o tokie ilgi tyrimai, kurių metu nebuvo suformuluoti konkretūs kaltinimai ir nebuvo sudarytos sąlygos J. J. pateikti išsamius paaiškinimus, vertintini kaip tendencingi, subjektyvūs veiksmai, kurių tikslas nėra nustatyti objektyvias aplinkybes, o siekiama nubausti aktyvų Profesinės sąjungos atstovą.
10. Profesinė sąjunga pabrėžė, kad Išvadoje (ir viso tyrimo metu) buvo analizuojami J. J. veiksmai nuo 2014 m. kovo 20 d., nors tam nebuvo objektyvaus pagrindo. Tokia tyrimo apimtis nepagrįstai apsunkino J. J. gynybą ir galimybes paaiškinti tarnybinių kelionių detales. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo vertinama, kokias funkcijas ir kada vykdė J. J.. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad J. J. tarnybinį automobilį naudojo ne tarnybos reikmėms, neaiškiai suformuluotas pažeidimo turinys (sudėtis). Tarnybinę nuobaudą siūloma skirti už tariamus nusižengimus, dėl kurių suėjęs Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas. J. J. jau buvo nubaustas tarnybine nuobauda 2016 m. balandžio 18 d. negavus Profesinės sąjungos sutikimo.
11. Tikrasis tarnybinės nuobaudos tikslas yra kitas nei nurodyta Išvadoje, t. y. siekiama ne patraukti J. J. tarnybinėn atsakomybėn ir užtikrinti tarnybinę drausmę, o nubausti J. J. už aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje, taip pat pakenkti Profesinės sąjungos atstovui dėl aktyvios jo veiklos, be kita ko, ir dėl teismui paduoto skundo dėl 2015 m. gegužės mėnesį nevykdytos informavimo–konsultavimo procedūros.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į prašymą prašė netenkinti prašymo. 
13. J. J. paaiškino, kad Profesinė sąjunga, nustačiusi, jog tikrasis tarnybinės nuobaudos tikslas jį nubausti už aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

II.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo Departamento prašymą tenkino ir atsakovo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. LAA17-52(16) panaikino.
15. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir J. J. teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. J. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.
17. Iš ginčijamo Sprendimo teismas nustatė, jog spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. analizavo nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą bei kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Teismo teigimu, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. J., Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti būtent dėl J. J. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos argumentai, jog minėtos tarnybinės nuobaudos skyrimas yra kaip poveikio priemonė J. J. ir persekiojimas už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje, teismo įsitikinimu, yra paremti tik subjektyvia nuomone, samprotavimais ir prielaidomis.
18. Teismas nustatė, kad J. J. inkriminuotas tarnybinis pažeidimas, susijęs su   tiesioginių funkcijų netinkamu vykdymu, t. y. kad jis tarnybos laiką ir tarnybinį automobilį naudojo asmeninėms reikmėms ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba gavo asmeninės naudos bei tuo padarė žalą valstybei.
19. Teismas pripažino, kad Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes neturėdama teisinio pagrindo, vertino J. J. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo.

III.

20. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, netinkamai bei paviršutiniškai jas vertino, todėl priėmė neobjektyvų ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
22. Siekis susidoroti su profesinės sąjungos nariu dėl jo statuso, atstovavimo įstaigos darbuotojams ir aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, niekada nėra išreikštas tiesiogiai. Jis maskuojamas kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, be objektyvaus pagrindo taikant tarnybinę atsakomybę, diskriminuojant (nesudarant visiems pareigūnams lygių teisių) ir kt. Prieš priimdamas sprendimą dėl sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui nuobaudą, atsakovas išsamiai išnagrinėjo su J. J. veikla ir darbu susijusias aplinkybes, jo darbo patirtį, istoriją ir santykius su vadovu.
23. Profesinės sąjungos nesutikimas pagrįstas akivaizdžiais faktais, dėl kurių J. J. jautė nuolatinį jo, kaip Profesinės sąjungos nario ir valdybos organo nario, persekiojimą, kas pasireiškė ir tarnybinės atsakomybės inicijavimo procedūromis.
24. J. J., kaip Profesinės sąjungos valdymo organų nariui (valdybos nariui, skyriaus pirmininkui), yra suteikta papildoma teisinė apsauga. Ji įtvirtinta Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptardamas profesinių sąjungų narių teises, ne kartą yra pažymėjęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 134 straipsnio 1 dalyje (šioje byloje taikoma DK redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos (profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.
25. J. J. teisę būti apsaugotam nuo bet kokio darbdavio persekiojimo už profesinių sąjungų atstovų vykdomą veiklą garantuoja ir tarptautiniai teisės aktai: Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 1 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalis, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 3 straipsnis, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“ 1 straipsnio 2 dalies b punktas bei 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje 7 ir 8 straipsniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – Profesinės sąjungos valdymo organo nariui (Profesinės sąjungos skyriaus, veikiančio Departamente, pirmininkui), t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. (Departamento Alytaus agentūros (duomenys neskelbtini)), pagrįstumo ir teisėtumo.
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. dėl Išvadoje nustatyto šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, kreipdamasis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo, įvykdė įstatymų numatytą procedūrinį reikalavimą (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 ir 2 d., DK 240 str. 2 d.).
28. Atsakovas ginčijamame Sprendime išdėstė savo nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J., iš esmės nurodydamas aplinkybes, susijusias su netinkamu atliktu tarnybiniu tyrimu bei darė išvadą, jog pareiškėjas nesiekė nustatyti objektyvias aplinkybes, o ėmėsi veiksmų, kad būtų nubaustas aktyvus Profesinės sąjungos atstovas. Atsakovas taip pat yra nurodė, kad J. J. jau buvo nubaustas tarnybine nuobauda negavus Profesinės sąjungos sutikimo, pareiškėjas nori pakenkti šiam asmeniui dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje, ir šią aplinkybę grindė Profesinės sąjungos paduotu skundu teismui dėl 2015 m. gegužės mėnesį pareiškėjo nevykdytos informavimo–konsultavimo procedūros.
29. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
31. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
33. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
34. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, ir teigia, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodyti faktai dėl pareiškėjo veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį, nebuvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti, pirmosios instancijos teismas nereikalavo, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, pagrindžiančius nuobaudos skyrimo sąsajų su naryste Profesinėje sąjungoje, nebuvimą. Be to, apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo yra nemotyvuotas.
35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, nes sprendime yra aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių patenkintas pareiškėjo reikalavimas, t. y. nurodytos teisės aktų normos, kurios buvo taikytos, ir pateikta išvada dėl bylos faktinių aplinkybių įvertinimo (ABTĮ 86 str. 2 ir 3 d., 87 str. 4 d.). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismo sprendime neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, jame iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje, toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu (pvz., 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-151/2009; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1793-756/2016; kt.).
37. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neišsamios motyvacijos gali būti panaikintas, kai dėl to neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, bei atsakovas nesutinka su ne jo naudai priimtu sprendimu, savaime nereiškia, kad teismo išvados nemotyvuotos.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė byloje kilusį ginčą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atsakė į pareiškėjo reikalavimą ir išnagrinėjo teisiškai reikšmingus pareikštam reikalavimui išspręsti skundo argumentus, dėl kurių buvo prašoma tenkinti šį reikalavimą, t. y. buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.
39. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
40. Taigi nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.
41. Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.
42. Išvadoje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tarnybos laiką ir tarnybinį automobilį naudojo asmeninėms reikmėms (darbo valandomis važiavo į savo medžioklės būrelio medžioklės plotus, tris kartus dalyvavo medžioklėse, pietų pertraukos metu važinėjo į savo gyvenamąsias vietas, nuosavybės teise valdomą namų valdą) ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba gavo asmeninės naudos bei padarė žalą valstybei. Pareiškėjas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidimus padarė nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2016 m. kovo 20 d.
43. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą J. J. dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių duomenų, kad pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimais, nėra šiuo atveju aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama.
44. Iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens byloje išsakytų argumentų matyti, kad, jų vertinimu, pareiškėjas pradėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą pagal 2016 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. VI-50 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo J. J.“ būtent dėl to, kad iki to laiko J. J. aktyviai gynė Profesinės sąjungos narių teises ir atliko kitus su Profesinės sąjungos veikla susijusius veiksmus, dėl kurių siekiama jį nubausti dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje.
45. Taigi šioje byloje teisiškai svarbios, kuriomis atsakovas įrodinėja, kad iki tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo jau buvo susiklosčiusi tokia situacija, dėl kurios būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų ir su juo konfliktuojantį Profesinės sąjungos narį.
46. Atsakovas tokią aplinkybę įrodinėja tuo, kad 2015 m. birželio 1 d. buvo pradėtas administracinis ginčas pagal Profesinės sąjungos skundą dėl neteisėtų Alytaus RAAD struktūrinių pertvarkymų, nes jie buvo vykdomi nesilaikant DK reikalavimų, susijusių su informavimu ir konsultavimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra nurodęs, kad jis šioje situacijoje vaidino svarbų vaidmenį – Profesinės sąjungos valdybai pristatė situaciją prieš nusprendžiant, ar reikia bylinėtis dėl nevykdomo informavimo ir konsultavimo.
47. Teisėjų kolegija, vertindama šį nurodomą faktą, neturi pagrindo pripažinti, kad būtent aptarta situacija dėl Profesinės sąjungos inicijuoto administracinio ginčo, buvo pagrindas pareiškėjui 2016 m. gegužės 25 d. pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.
48. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodomi pareiškėjo veiksmai (struktūrinių pertvarkymų metu trečiojo suinteresuoto asmens pareigos pažemintos; 2015 metais jo veikla buvo įvertinta „patenkinamai“, o po to pakeistas vertinimas į „gerai“; paimtas asmeninis diktofonas; 2016 m. balandžio 18 d. skirta tarnybinė nuobauda, negavus Profesinės sąjungos sutikimo) nepatvirtina, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kyla konfliktai dėl šio asmens narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, atstovaujant Profesinės sąjungos ar jos narių teises ir teisėtus interesus. Šios atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos situacijos yra susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens, kaip valstybės tarnautojo, tarnyba. 
49. Apibendrinant byloje surinktus įrodymus, kuriuos pateikė tiek pareiškėjas (pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo atleistas nuo įrodinėjimo), tiek atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo (buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus ir pristatyti savo poziciją), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo panaikinimo nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Profesinės sąjungos nesutikimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.