LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 31 d. paduotu atsakovo M. F. (M. F.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas M. F. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovams UAB „LNK studija“, M. F., L. K., UAB „Be Tabu“ ir Ko, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl garbės ir orumo gynimo ir asmens teisės į atvaizdą pažeidimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai, suformuotai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2614-258/2021, 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2043-653-2021 ir 2021 m. rugsėjo 23 d. civilinėje byloje Nr. e2S-2548-934/2021. Nurodytose bylose, esant analogiškoms aplinkybėms, konstatuota, kad ieškovo inicijuojami ginčai atsakovo M. F. atžvilgiu nėra teismingi Lietuvos Respublikos teismams. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias bylų dėl garbės ir orumo gynimo su tarptautiniu elementu jurisdikcijos nustatymo klausimus. Atsakovo teigimu, ieškovo ieškinys atsakovui M. F. dėl garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo yra teismingas arba Rusijos Federacijos teismams pagal atsakovo M. F. gyvenamąją vietą, arba ieškovo gyvenamosios vietos teismams, tačiau ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams, nes ieškovas niekada negyveno Lietuvoje Respublikoje, o žala, padaryta internetu, galėjo būti padaryta tik ieškovo gyvenamojoje vietoje, kuri nėra Lietuvoje.
Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovo kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas