Civilinė byla Nr. 2A-1267/2014
Proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija:44.2,44.5.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. S. (R. P. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-771-104/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams I. V. (I. V.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Saulės tekstilė“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. P. S. padavė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kurį patikslinęs, prašė CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies, CPK 146 straipsnio pagrindais priteisti iš atsakovų UAB „Saulės tekstilė“ ir I. V. solidariai 856 224,05 Lt dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 1-5, 60-62, 212, 213 l.).
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-89-578/2008 (pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui R. P. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo R. P. S. priešieškinį ieškovui I. V. dėl sandorio pripažinimo nesudarytu) buvo patvirtinta jo ir I. V. (atsakovo nagrinėjamoje byloje) tą pačią dieną sudaryta taikos sutartis, kurioje nustatyta, kad I. V., atsisakęs savo reikalavimų, sutinka, kad jam R. P. S. iki 2008 m. gruodžio 31 d. sumokėtų 300 000 Lt dydžio sumą, kuri bus panaudota atsiskaityti su bendrais ieškovo ir atsakovo verslo partneriais (UAB „Saulės tekstilė“, UAB „Baltijos pelnas“, UAB „Šilputa“ ir šių įmonių savininkais) (toliau – Taikos sutartis). Ieškovo teigimu, neturėdamas 300 000 Lt sumos, jis buvo priverstas sudaryti 2009 m. sausio 27 d. preliminarią sutartį dėl jam priklausančio gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), pardavimo, be to, Vilniaus miesto 14 notaro biure 2009 m. sausio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas naujas susitarimas, kuriuo pinigų sumokėjimo terminas buvo perkeltas iki 2009 m. vasario 2 d., nurodant, kad nuo pinigų įmokėjimo į nurodytą I. V. sąskaitą vertinama, jog taikos sutartis yra įvykdyta, o ieškovui priklausančio Pastato areštas turėjo būti nedelsiant panaikintas (toliau – Susitarimas). Ieškovas pažymėjo, kad 2009 m. sausio 27 d. Pastato preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas R. P. S. ir UAB „DP Servisas“ susitarė, jog ieškovas siūlo pirkti UAB „DP Servisas“ Pastatą už 400 000 EUR, o UAB „DP Servisas“ šį pasiūlymą priima, ir sutarties šalys įsipareigoja šio turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2009 m. vasario 27 d., be to, UAB „DP Servisas“ pareiškė, kad jam yra žinoma, jog numatomas parduoti Pastatas šiuo metu yra areštuotas, ieškovas įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo parduoti neareštuotą turtą panaikinti dabar galiojantį minėtą areštą; o UAB „DP Servisas“ įsipareigojo iki 2009 m. sausio 28 d., pervesti 300 000 Lt į Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarės depozitinę sąskaitą, kad ši suma būtų pervesta į I. V. sąskaitą, nurodytą Susitarime, ir nuo 300 000 Lt sumos įmokėjimo į notarės depozitinę sąskaitą momento bus laikoma, kad R. P. S. gavo avansą pagal šią sutartį (sutarties 7 p.); jos šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu R. P. S. atsisako parduoti Pastatą, jis sumoka UAB „DP Servisas“ 20 000 Lt baudą (sutarties 10 p.; toliau – Preliminari sutartis). Be to, pagal 2009 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarės R. B. liudijimą, 2009 m. vasario 3 d. iš jos depozitinės sąskaitos 300 000 Lt buvo pervesta į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant R. P. S. įsipareigojimus, o 2009 m. vasario 4 d. ieškovas pateikė apygardos teismui prašymą dėl Pastato arešto panaikinimo, ir teismas panaikino turto areštą 2009 m. vasario 18 d. nutartimi. Ieškovas pažymėjo, kad, praėjus 2 dienoms nuo pinigų sumokėjimo atsakovui, antstolis R. V. pritaikė Pastato areštą, kuris buvo panaikintas tik 2009 m. kovo 6 d., kai kilo poreikis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal UAB „Saulės tekstilė“ ieškinį R. P. S., taigi ieškovas nesudarė pagrindinės Pastato pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „DP Servisas“. Ieškovas manė, kad dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų jis negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų UAB „DP Servisas“, dėl ko ir kilo reikalaujama atlyginti žala, nes siekiant sumažinti nuostolių dydį, po derybų tarp ieškovo ir UAB „DP Servisas“ buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje ieškovas, kaip kalta šalis dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, įsipareigojo sumokėti UAB „DP Servisas“ 20 000 Lt baudą, grąžinti 300 000 Lt avansą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku negrąžinto avansinio mokėjimo; be to, ieškovas patyrė ir netiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė, kaip žymus minėto gamybinio Pastato rinkos pardavimo kainos kritimas.
Atsakovas I. V. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti (I b. t., 94-97 l.). Nurodė, kad ieškovo ieškinys neįrodytas, ieškovas nevykdė jų sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties, todėl atsakovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovo teigimu, jis tinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas ir laikėsi nustatytų terminų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė ieškovo Robert P. S. ieškinį atsakovams I. V. ir UAB „Saulės tekstilė“ (II b. t., 102-108 l.).
Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas I. V. yra buvę verslo partneriai, tarp kurių kilo konfliktas po to, kai ieškovas pasitraukė iš bendro verslo; ieškovas savo reikalavimą atsakovams kildina iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtumo dviejose bylose: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-89-578/2008 pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui R. P. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sandorio pripažinimo nesudarytu bei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011 pagal ieškovo UAB „Saulės tekstilė“ ieškinį atsakovams R. P. S. ir UAB „Baltijos pelnas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriose ieškinių užtikrinimui buvo areštuotas ieškovo turtas – gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini) (Pastatas).
Teismas pažymėjo, kad minėta civilinė byla Nr. 2-89-578/2008 buvo išnagrinėta 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, patvirtinus šalių Taikos sutartį, pagal kurią ieškovas I. V., atsisakęs dalies savo reikalavimų, sutiko, kad atsakovas R. P. S. sumokėtų jam 300 000 Lt sumą, kuri bus panaudota atsiskaityti su bendrais ieškovo ir atsakovo verslo partneriais, o atsakovas atsisako savo priešieškinio reikalavimų ir sutiko sumokėti ieškovui 300 000 Lt, įsipareigodamas šią sumą sumokėti ieškovui iki 2008 m. gruodžio 31 d. Teismo teigimu, atsakovui iki Taikos sutartyje nustatyto termino (2008 m. gruodžio 31 d.) nesumokėjus skolos, ieškovo I. V. advokatas 2009 m. sausio 6 d. pateikė apygardos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir pagal apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą antstolio R. V. kontoroje 2009 m. sausio 22 d. buvo pradėta vykdomoji byla, o 2009 m. sausio 26 d. buvo surašytas turto arešto aktas. Teismo vertinimu, nurodyti ieškovo I. V. veiksmai nėra nesąžiningi, nes buvo sąlygoti ieškovo R. P. S. taikos sutarties netinkamu vykdymu, todėl I. V. pasinaudojo teise kreiptis į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovas iki taikos sutartimi nustatyto termino pabaigos kreipėsi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo termino pratęsimo. Pasak teismo, šalių papildomas Susitarimas dėl skolos sumokėjimo termino pratęsimo buvo pasirašytas tik 2009 m. sausio 26 d., ieškovui įsipareigojus sumokėti į I. V. sąskaitą 300 000 Lt sumą iki 2009 m. vasario 2 d., kurio 2 punkte nustatyta, kad nuo pinigų įplaukimo į I. V. sąskaitą bus laikoma, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. taikos sutartis yra įvykdyta, ir R. P. S. sutinka, kad būtų panaikintas jo turto – gamybinio pastato areštas, o I. V. sutinka, kad R. P. S. kreiptųsi į teismą dėl arešto panaikinimo; nurodytą susitarimą R. P. S. įvykdė 2009 m. vasario 2 d., į notarės depozitinę sąskaitą sumokėjęs 300 000 Lt, kurie 2009 m. vasario 3 d. buvo pervesti I. V..
Teismas nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje 2009 m. sausio 26 d. areštavo Pastatą, o I. V. neturėjo pareigos rūpintis arešto panaikinimu, nes R. P. S. prisiėmė pareigą „panaikinti“ Pastato areštą po pinigų pervedimo į atsakovo I. V. sąskaitą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas buvo nesąžiningas, piktybiškai vilkindamas laiką, siekdamas užkirsti kelią ieškovui vykdyti savo įsipareigojimus UAB „DP Servisas“ ir tuo padarydamas jam labai didelės žalos.
Pasak teismo, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi buvo areštuotas ieškovui priklausantis Pastatas, siekiant užtikrinti būsimą UAB „Saulės tekstilė“ ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis 2003 m. Pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Saulės tekstilė“ ir UAB „Baltijos pelnas“, bei 2005 m. sausio 5 d. Pastato pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltijos pelnas“ ir R. P. S., bei taikyti restituciją; byla buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimu (kuris įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 17 d.), atmetus ieškinį. Teismas sprendė, kad UAB „Saulės tekstilė“, prašydama areštuoti Pastatą, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau tarp jo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio; Pastatas 2009 m. kovo 3 d. apygardos teismo nutartimi areštuotas, suėjus ieškovo Preliminaria sutartimi nustatytam terminui dėl jam priklausančio Pastato pardavimo iki 2009 m. vasario 27 d., o byloje nėra duomenų, kad terminas sudaryti su UAB „DP Servisas“ pagrindinę Pastato pirkimo – pardavimo sutartį buvo pratęstas, susitarimo dėl šio termino pratęsimo nepatvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „DP Servisas“ vadovas D. P..
Teismo nuomone, ieškovo teiginys, kad civilinės bylos Nr. 2-59-450/2011 iškėlimas priklausė tik nuo atsakovo I. V., yra ieškovo prielaida, nes apklausti liudytojais atsakovo UAB „Saulės tekstilė“ akcininkai O. P. (O. P.) ir A. M. (A. M.) patvirtino, kad ginčyti gamybinio Pastato pardavimą R. P. S. įmonei nusprendė visi trys UAB „Saulės tekstilė“ akcininkai, o tuo metu buvusi UAB „Saulės tekstilė“ vadovė A. M. patvirtino, jog ji padavė ieškinį teismui, vykdydama akcininkų sprendimą.
Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta atsakovų deliktinės atsakomybės būtinos sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas R. P. S. (R. P. S.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų I. V. ir UAB „Saulės tekstilė“ 856 224,05 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 119-129 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
- Teismas neteisingai nurodė, jog ieškovas reikalavimą atsakovams kildina iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtumo dviejose bylose, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-89-578/2008 ir 2-59-450/2011, kuriose buvo areštuotas ieškovui priklausantis turtas – gamybinis Pastatas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nurodytas Pastatas buvo areštuotas ne du, o tris kartus, nes 2009 m. sausio 26 d. antstolis R. V. surašė turto arešto aktą pagal atsakovo I. V. pradėtą vykdomąją bylą dėl 2008 m. rugsėjo 4 d. taikos sutarties nevykdymo. Ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo kildino iš antstolio R. V. 2009 m. sausio 26 d. arešto ir iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011 pagal aiškiai nepagrįstą UAB „Saulės tekstilė“ ieškinį;
- Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo I. V. veiksmai, kurių pagrindu buvo surašytas 2009 m. sausio 26 d. turto arešto aktas, nėra nesąžiningi, kad buvo sąlygoti paties ieškovo taikos sutarties netinkamu vykdymu. Atsakovas I. V. elgėsi nesąžiningai, derindamas termino sumokėti skolą pratęsimą, ieškovui nežinant, pradėjo priverstinio išieškojimo procesą; atsakovas, iš vienos pusės pratęsęs terminą prievolei įvykdyti (300 000 Lt skolai sumokėti), sukūrė pagrindą apeliantui prisiimti įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu (įsipareigojant perleisti UAB „DP Servisas“ pastatą iki 2009 m. vasario 27 d.), o iš kitos pusės – pradėjo išieškojimo veiksmus, jų nesustabdė, neatšaukė, ir šis nepagrįstas pastato areštas galiojo iki 2009 m. kovo 4 d.), kai I. V. ir kitų apelianto verslo partnerių iniciatyva UAB „Saulės tekstilė“ reikalavimu civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011 Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 3 d. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – to paties Pastato areštą, dėl to ieškovo įsipareigojimas sudaryti pagrindinę sutartį dėl Pastato pardavimo su UAB „DP Servisas“ tapo neįmanomas;
- Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, supainiojo pirmą (Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi pritaikytą areštą civilinėje byloje Nr. 2-89-578/2008) ir antrą (2009 m. sausio 26 d. antstolio Turto arešto aktu pritaikytą areštą vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/00144) Pastato areštus, jų panaikinimo pagrindus ir terminus. Dėl pirmojo arešto bei jo panaikinimo ieškovas neturi pretenzijų ir nekildina iš jo nuostolių atlyginimo, o teismo motyvai dėl atsakovo pareigos rūpintis arešto panaikinimu yra susiję su pirmu Pastato areštu, bet ne su antru; po pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą ieškovas prisiėmė pareigą panaikinti ne antrą, bet pirmą pastato areštą, o apie antrą Pastato areštą ieškovui tapo žinoma tik pas notarą, ketinant sudaryti pagrindinę Pastato pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. po 2009 m. sausio 26 d. susitarimo, todėl apeliantas ir negalėjo prisiimti įsipareigojimų, susijusių su Pastatui pritaikytu antruoju areštu, kuris tapo kliūtimi apeliantui parduoti Pastatą UAB „DP Servisas“;
- Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad Pastatas buvo nuolat areštuotas nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d., ir tokiu būdu buvo siekiama uždrausti ieškovui disponuoti Pastatu ir taip padaryti žalą; dėl nurodytų aplinkybių atsakovų veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, dėl ko yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu;
- Teismas neteisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog terminas sudaryti su UAB „DP Servisas“ pagrindinę Pastato pirkimo – pardavimo sutartį buvo pratęstas. Liudytojas UAB „DP Servisas“ direktorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą vienam mėnesiui, kadangi ieškovas užtikrino, kad bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių Pastatas negalėjo būti parduotas. Taigi tarp ieškovo ir UAB „DP Servisas“ buvo susitarimas pratęsti Pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, o šio susitarimo rašytinės formos nesilaikymas nepaneigia šio fakto ir ketinimo sudaryti Pagrindinę sutartį;
- Teismas neteisingai pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-59-450/2011 buvo iškelta 2009 m. kovo 3 d. atsakovo I. V. nurodymu. Atsakovas I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo paduotas tam, kad būtų sugrąžintas Pastatas;
- Teismas, vertindamas verslo partnerių turto pasidalinimo klausimus, kurie nebuvo ieškinio dalykas, ir dėl kurių ieškovas neteikė įrodymų bei paskaičiavimų apie verslo pasidalinimo teisingumą, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl antstolio R. V. pritaikyto Pastato arešto
CPK 140 straipsnio 3 dalies pagrindu, teismas, tvirtindamas šalių taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytinos teismo patvirtintos taikos sutartys, o pagal CPK 587 straipsnio 1 punktą vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu.
CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas, o nurodyto straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą, surašydamas turto arešto aktą; antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Be to, CPK 679 straipsnyje numatyta, kad turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai; jeigu nėra galimybės įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento; apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis; vykdymo procese taip pat gali kilti poreikis taikyti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, tarp jų ir turto areštą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2184/2013).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2006 m. balandžio 3 d. priimtas nagrinėjimui ieškovo I. V. ieškinys atsakovui R. P. S. dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-89-578/2008), kuriuo ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo jo naudai 100000 JAV dolerių skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo R. P. S. Pastatas. Nurodyta byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, patvirtinus šalių Taikos sutartį (I b. t., 8 l.), kurioje šalys susitarė, kad I. V. atsisako dalies savo reikalavimų, sutinka, kad R. P. S. sumokėtų 300 000 Lt dydžio sumą, kuri bus panaudota atsiskaityti su bendrais ieškovo ir atsakovo verslo partneriais, o R. P. S. atsisako savo priešieškinio reikalavimų, įsipareigodamas sumokėti ieškovui 300 000 Lt iki 2008 m. gruodžio 31 d. pavedimu į I. V. sąskaitą arba grynais pinigais. Be to, 2009 m. sausio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautu prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovo I. V. atstovas (advokatas R. M.) prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 300 000 Lt išieškojimo iš skolininko R. P. S., kadangi šis neįvykdė Taikos sutarties sąlygos, t. y. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo I. V. nurodytos 300 000 Lt sumos (I b. t., 13 l.).
Vykdomosios bylos Nr. 0128/09/00144 duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. išdavė I. V. vykdomąjį raštą Nr. 2-89-578/2008 dėl 300 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. P. S. išieškotojo I. V. naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį (vykd. b. 2 l.), su kuriuo I. V. atstovas R. M. 2009 m. sausio 22 d. kreipėsi į antstolį R. V., prašydamas priimti vykdyti nurodytą vykdomąjį raštą (vykd. b. 5 l.), o antstolis R. V. 2009 m. sausio 22 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė „priimti vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-89-578“, „atlikti pirminius vykdymo veiksmus ir užtikrinti minėto vykdomojo dokumento įvykdymą, t. y. areštuoti skolininko R. P. S. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (laikinai apribojant tik šio turto disponavimą) ir užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto“ (vykd. b. 6-7 l.). Pažymėtina, kad minėtame patvarkyme antstolis nurodė, jog, siekiant užtikrinti operatyvų ir efektyvų teismo sprendimo įvykdymą, nustatant skolininko turtą ir lėšas, „tikslinga minėtą patvarkymą nesiųsti skolininkui R. P. S.. Tačiau skolininkas ateityje turi būti informuojamas apie jo turto areštą, kuris bus įvykdytas“ (vykd. b. 6-7 l.). Iš vykdomojoje byloje esančio 2009 m. sausio 26 d. Turto arešto akto matyti, kad antstolis R. V., vykdydamas 2009 m. sausio 8 d. vykdomąjį raštą, nedalyvaujant skolininkui R. P. S., areštavo gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini) (Pastatą), nurodydamas 312 000 Lt turto arešto mastą. Bylos duomenimis, I. V. atstovas advokatas R. M. gavo minėtą turto arešto aktą jo surašymo dieną, t. y. 2009 m. sausio 26 d. (vykd. b. 34, 33 l.); skolininkui R. P. S. turto arešto aktas antstolio R. V. buvo išsiųstas 2009 m. sausio 29 d., tačiau grįžo į antstolių kontorą neįteiktas R. P. S. 2009 m. vasario 12 d., o registruotos siuntos įteikimo pranešime nurodyta, kad R. P. S. yra išvykęs ir grįš po dviejų-trijų savaičių (vykd. b. 35, 48-53 l.).
Bylos duomenimis, pagal Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure 2009 m. sausio 26 d. šalių pasirašytą susitarimą, R. P. S., vykdydamas 2008 m. rugsėjo 4 d. Taikos sutartį, įsipareigoja iki 2009 m. vasario 2 d. pervesti į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 300 000 Lt, o nuo pinigų „įplaukimo“ į šią sąskaitą, bus laikoma, kad Taikos sutartis yra įvykdyta, ir R. P. S. sutinka, kad būtų panaikintas Pastato areštas, o I. V. sutinka, kad R. P. S. kreiptųsi į teismą dėl šio turto arešto panaikinimo (I b. t., 9 l.).
Nustatyta, kad ieškovas 2009 m. vasario 4 d. kreipėsi į apygardos teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-89-578/2008, teigdamas, kad visiškai įvykdyta teismo patvirtinta taikos sutartis (I b. t, 11 l.), o apygardos teismas, patenkino prašymą, 2009 m. vasario 18 d. nutartimi panaikindamas Pastato areštą (I b. t., 12 l.).
Nurodytos vykdomosios bylos duomenimis, ieškovo R. P. S. atstovas 2009 m. vasario 17 d. prašymu kreipėsi į antstolį R. V., prašydamas nutraukti vykdomąją bylą, kurioje areštuotas R. P. S. Pastatas, ir panaikinti R. P. S. priklausančio pastato areštą, nurodęs, kad R. P. S. nuosavybės teisė į šį pastatą buvo suvaržyta be pagrindo, nes R. P. S. ir I. V. sudarė Susitarimą dėl vėlesnio prievolių vykdymo pagal taikos sutartį, ir visos pareigos pagal taikos sutartį Pastato arešto metu buvo įvykdytos (vykd. b. 46 l.); antstolis R. V. 2009 m. vasario 19 d. raštu I. V. nurodė, kad gavo R. P. S. atstovo prašymą panaikinti turto areštą, nes jis yra atsiskaitęs su I. V., prašė nedelsiant informuoti antstolio kontorą apie prievolės įvykdymą (vykd. b. 47 l.), o I. V. atstovas R. M. 2009 m. vasario 20 d. pranešimu, gautu antstolio kontoroje 2009 m. vasario 23 d., informavo, kad R. P. S. visiškai atsiskaitė su I. V. pagal 2009 m. sausio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykd. b. 72 l.). Be to, antstolis 2009 m. vasario 24 d. surašė kitą Turto arešto aktą, pakeičiantį 2009 m. sausio 26 d. turto arešto aktą, sumažindamas turto arešto mastą iki 13 414,01 Lt (vykdomojo dokumento vykdymo išlaidos), kuris šalių atstovų gautas 2009 m. vasario 27 d. (vykd. b. 36-37, 78-79 l., 80 l.), o Pastato areštas buvo panaikintas 2009 m. kovo 5 d. antstolio R. V. patvarkymu, ir vykdomoji byla buvo užbaigta 2009 m. kovo 6 d. antstolio patvarkymu, įvykdžius minėtą Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą (vykd. b. l. 89-90).
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas I. V. buvo nesąžiningas, jog nesąžiningi I. V. ir jo atstovo veiksmai, pasireiškę tuo, kad R. P. S. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neįvykdžius byloje Taikos sutarties sąlygų dėl 300 000 Lt sumokėjimo, I. V. atstovas kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo, dėl ko 2009 m. sausio 26 d. antstolio Turto arešto aktu buvo areštuotas Pastatas.
Minėta, kad teismo nutartis, kuria patvirtina Taikos sutartis, yra vykdytinas procesinis dokumentas, kurio pagrindu gali būti išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 140 str. 3 d., 584 str. 1 d. 4 p., 587 str. 1 p.); juolab kad įstatymas nenustato išieškotojo pareigos informuoti skolininką apie jo atžvilgiu pradėtus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Taigi ieškovas R. P. S., žinodamas, kad, įsiteisėjus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarčiai dėl Taikos sutarties patvirtinimo, jis turi prievolę įvykdyti pasirašytą Taikos sutartį iki 2008 m. gruodžio 31 d., galėjo ir turėjo numatyti, jog tuo atveju, jeigu laiku neįvykdys Taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, jo atžvilgiu gali būti pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai (CPK 586 str. 1 d., 588 str. 1 d.).
Nustatyta, kad Pastato turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/00144 buvo surašytas 2009 m. sausio 26 d., t. y. tą pačią dieną, kai šalys notaro biure pasirašė susitarimą dėl taikos sutarties vykdymo termino pratęsimo iki 2009 m. vasario 2 d., o Turto arešto aktų registre šis aktas buvo įregistruotas 2009 m. vasario 5 d. Minėta, kad 2009 m. sausio 26 d. Turto arešto akto R. P. S. negavo ne dėl atsakovo I. V. kaltės, o dėl to, kad buvo išvykęs. Byloje nėra pagrindo teigti, kad I. V., 2009 m. sausio 26 d. sudarydamas su R. P. S. susitarimą dėl apygardos teismo patvirtintos Taikos sutarties įvykdymo termino pratęsimo, buvo nesąžiningas, nesikreipdamas į antstolį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo jo atstovo iniciatyva pradėtoje vykdomojoje byloje. Juolab kad imperatyvios įstatymo nuostatos nustato antstolio teisę be skolininko žinios taikyti jo turto areštą (CPK 661 str. 1 d., 624 str. 2 d. 1 p., 675 str. 1 d.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, ieškovui manant, kad buvo nepagrįstas antstolio pritaikytas Pastato areštas, jis būtų kreipęsis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka ar kitokiu būdu ginčytų 2009 m. sausio 26 d. Turto arešto aktą; tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).
Ieškovo R. P. S. teigimu, po to, kai notaras pervedė 300 000 Lt į I. V. sąskaitą (t. y. 2009 m. vasario 3 d.), jis (R. P. S.) sužinojęs apie tai, kad Pastatas yra areštuotas antstolio R. V., iš karto kreipėsi į antstolį R. V. dėl Pastato arešto panaikinimo (II b. t., 65-70 l.). Bylos duomenimis, nurodytas ieškovo prašymas antstolio kontoroje buvo gautas 2014 m. vasario 18 d. (vykd. b. 46 l.), o 2009 m. vasario 20 d. antstolis R. V. parašė ieškovui S. P. S. „siūlymą“ sumokėti 13 414,01 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/00144 (nurodydamas, kad, nesumokėjus vykdymo išlaidų, jos bus išieškomos CPK 611 straipsnio tvarka), kurį išsiuntė ieškovo atstovui (vykd. b. 59-60 l.), o 2009 m. vasario 24 d. parašė naują Turto arešto aktą, pakeičiantį 2009 m. sausio 26 d. Turto arešto aktą, nurodęs turto arešto mastą 13 414,01 Lt (R. P. S. nesumokėtų vykdymo išlaidų suma), areštuodamas 367/10000 dalis Pastato, apie tai pranešdamas šalių (tarp jų ir R. P. S.) atstovams registruotu laišku, kuriame išaiškino ir tai, kad vykdomojoje byloje yra apskaičiuotos 13 414,01 Lt vykdymo išlaidų, klausimas dėl šių išlaidų nėra išspręstas (vykd. b. 78-80 l.), o šis turto areštas buvo panaikintas 2009 m. kovo 5 d. antstolio patvarkymu (vykd. b. 86 l.). Taigi ieškovas, turėdamas galimybę ir pareigą susipažinti su vykdomąja byla ir joje atliekamais veiksmais bei sužinoti apie antstolio pritaikytą Pastato areštą, mokėtinas vykdymo išlaidas, susijusias su byloje nurodyto vykdomojo rašto vykdymu, nepateikė įrodymų, kad iki 2009 m. vasario 27 d. būtų sumokėjęs paminėtas vykdymo išlaidas, kurių nesumokėjus, buvo parašytas 2009 m. vasario 24 d. Turto (Pastato) arešto aktas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo I. V. veiksmai nuo 2009 m. vasario 5 d. (2009 m. sausio 26 d. Turto arešto akto įregistravimo Centriniame areštų registre data) iki 2009 m. kovo 5 d. nulėmė tai, jog, P. R. S. atsiskaičius su I. V., vis dar galiojo antstolio R. V. pritaikytas Pastato turto areštas. Tai, kad Susitarime dėl Taikos sutarties sąlygų vykdymo nurodyta, jog I. V. sutinka, kad R. P. S. kreiptųsi į teismą dėl Pastato arešto panaikinimo, nepaneigia teismo išvados, kad byloje neįrodyti nesąžiningi atsakovo I. V. veiksmai, susiję su Taikos sutarties vykdymu.
Dėl nurodytų aplinkybių, apygardos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog Pastato areštas, pritaikytas antstolio 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. vasario 24 d. Turto arešto aktais, galiojo dėl atsakovo I. V. nesąžiningų veiksmų, pagrįstai atmesdamas ieškinį šiam atsakovui (CPK 185 str.; CK 6.158 str. 1 d.).
Dėl žalos, susijusios su Pastato areštu civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011
CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestas ieškinys, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (redakcija, galiojusi ieškinio dalyko patikslinimo metu), o pagal nurodyto straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nustatytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taisyklės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Be to, paduodant ieškinį 2010 m. sausio 27 d., CPK 147 straipsnio 3 dalis numatė, jog, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyti civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tarp jų nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; kad ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo, dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
Skundžiamame sprendime apygardos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas UAB „Saulės tekstilė“, prašydamas taikyti Pastato areštą civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau tarp jo veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos nėra priežastinio ryšio.
Ieškovas reikalaujamą priteisti žalą grindžia tuo, kad dėl atsakovų prašymu pritaikyto Pastato arešto jis negalėjo įvykdyti Preliminarios sutarties, t. y. sudaryti pagrindinės Pastato pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko patyrė 741 120 Lt žalą dėl Pastato nuvertėjimo, be to, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintą R. P. S. ir UAB „DP Servisas“ taikos sutartį (civilinė byla Nr. L2-15583-466/2009), nustatančią R. P. S. pareigą sumokėti 20 000 Lt baudą dėl Preliminarios sutarties neįvykdymo ir 8 proc. palūkanas nuo UAB „DP Servisas“ negrąžinto 300 000 Lt dydžio avanso, jis patyrė 115 104,05 Lt nuostolių (I b. t., 64-66 l.).
Apygardos teismas, teisingai nustatęs faktines aplinkybes, tarp jų, kad šalys Preliminarioje sutartyje susitarė sudaryti Pagrindinę Pastato pirkimo-pardavimo sutartį iki 2009 m. vasario 27 d., padarė teisingą išvadą, kad 2009-03-03 Vilniaus apygardos teismui nutartimi areštuojant Pastatą, ieškovo prievolė sudaryti Pastato pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį jau buvo pasibaigusi.
Šios išvados nepaneigia nei Preliminarioje sutartyje šalių padarytas papildomas įrašas, nei apelianto nurodomos aplinkybės, tarp jų, kad liudytojas UAB „DP Servisas“ atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog Preliminari sutartis buvo pratęsta vienam mėnesiui.
Preliminarios sutarties, 2009 m. sausio 27 d. sudarytos tarp ieškovo Ir UAB „DP Servisas“, nuorašo duomenimis, jos šalys 3 punkte susitarė, kad įsipareigoja Pastato pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą sudaryti iki 2009 m. vasario 27 d., o pagal Preliminarios sutarties 9 punktą, jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (civilinė byla Nr. 2-59-450/2011, I b. t., 154-156 l.). Tai, kad Preliminarios sutarties šalys 2009 m. kovo 1 d. šioje sutartyje papildomai įrašė, jog „šalys susitarė šio turto pirkimo-pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą sudaryti iki du tūkstančiai dešimtųjų metų kovo trisdešimt pirmos dienos“, nepaneigia, jog prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė 2009 m. vasario 27 d., kadangi nurodyta sąlyga dėl Preliminarios sutartyje nustatyto termino pratęsimo šioje sutartyje buvo įrašyta 2009 m. kovo 1 d., t. y. po to, kai Preliminari sutartis jau buvo pasibaigusi jos 9 punkto pagrindu, 2009 m. vasario 27 d. šalims nesudarius Pagrindinės Pastato pirkimo-pardavimo sutarties. Taigi Preliminarios sutarties šalys papildė pasibaigusią, t. y. neegzistavusią sutartį, todėl nebuvo ir nėra pagrindo teigti, kad Pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. kovo 31 d.
Be to, Preliminarios sutarties 5 punktu ieškovas buvo įsipareigojęs iki Pastato pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo gauti „Lietuvos Respublikos atstovo Apskrities žemėtvarkos skyriaus sutikimą pardavimui dėl statinio, esančio valstybiniame žemės sklype“, bei perleisti UAB „DP Servisas“ turimą žemės nuomos teisę. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas gavo paminėtą leidimą, todėl byloje taip pat nėra pagrindo teigti, jog Pastato pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl byloje nurodytų Pastato areštų.
Dėl nurodytų aplinkybių apygardos teismas teisingai konstatavo, kad tarp apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi pritaikyto Pastato arešto ir ieškovo R. P. S. nurodytos žalos dėl Preliminarios sutarties, pasibaigusios 2009 m. vasario 27 d., nevykdymo nėra priežastinio ryšio, ir turėjo pagrindo atmesti ieškovo ieškinį (CPK 185 str., 146 str. CK 6.245-6.249 str.).
Dėl to, kas pasakyta, nėra ir pagrindo teigti, kad buvo priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos 115 104,05 Lt dydžio žalos, vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintą R. P. S. ir UAB „DP Servisas“ taikos sutartį (civilinė byla Nr. L2-15583-466/2009), bei 2009 m. kovo 3 d. apygardos teismo nutartimi pritaikyto arešto, todėl taip pat nėra pagrindo tenkinti šio reikalavimo.
Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė ir jo nurodytų netiesioginių nuostolių. Ieškovo teigimu, jo pateiktos Pastato vertinimo ataskaitos duomenimis, Pastatas 2009 m. spalio 1 d. nuvertėjo 741 120 Lt, lyginant su Preliminarioje sutartyje nurodyta šio Pastato verte (1 381 120 Lt; II b. t., 89-91 l.), ir ieškovo negautas pajamas ieškinio pateikimo dieną sudarė 741 120 Lt. Tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad Preliminarios sutarties sudarymo dieną, t. y. 2009 m. sausio 27 d., joje nurodyta Pastato vertė (1 381 120 Lt) atitiko analogiško nekilnojamojo turto rinkos kainas (CPK 178 str. 1 d., 185 str.). Ieškovo pateiktos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. 10A0-0910-0027 duomenimis, aukščiau nurodyto Pastato rinkos vertė 2009 m. spalio 1 d. buvo 640 000 Lt (I b. t., 233-263 l.), tačiau nepateikta įrodymų apie jo rinkos vertę Preliminarios sutarties sudarymo metu, t. y. 2009 m. sausio 27 d. Juolab kad, įvertinus tai, jog Preliminari sutartis nebuvo išviešinta CK 1.75 straipsnio, 6.393 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, Preliminarios Pastato pirkimo-pardavimo sutarties duomenys apie Pastato kainą negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir atsakovus. Be to, turint omenyje, kad atsakovai nebuvo dalyvaujančiais asmenimis civilinėje byloje L2-15583-466/2009, kurioje 2009 m. liepos 8 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „DP Servisas“ ir R. P. S., kurios pagrindu ieškovas reikalauja priteisti 115 104,05 Lt nuostolius, ši teismo nutartis neturi ir prejudicinės galios nagrinėjamos bylos šalių santykių vertinimui (CPK 182 str. 2 p.).
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Egidija Tamošiūnienė
Vigintas Višinskis