Civilinė byla Nr. e2A-766-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00548-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.1 

                                                                                                                                               (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Modernaus būsto projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernaus būsto projektai“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“ dėl pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, D. M.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Modernaus būsto projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Atnaujinkime miestą“ (toliau – atsakovė) prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti 2022  m. gegužės 9 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl ieškovės padaryto esminio jos pažeidimo.

2.       Nurodė, kad su atsakove sudarė Sutartį dėl statybos rangos darbų (su projektavimo paslaugomis). Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą ir atlikti statybos rangos darbus – renovuoti (modernizuoti) daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Darbus įsipareigojo atlikti per 13 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Nepaisant to, kad buvo sudaryti Sutarties pakeitimai, ieškovė susidūrė su aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo jos valios, kurios neleido ieškovei vykdyti darbų grafike nustatytais terminais.

3.       Ieškovė 2023 m. kovo 17 d. gavo atsakovės raštą, kuriame nurodė, kad ji padarė esminį Sutarties pažeidimą ir įspėjo apie būsimą Sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės, o 2023 m. balandžio 17 d. raštu pranešė, kad nuo 2023 m. balandžio 26 d. Sutartis yra vienašališkai nutraukiama dėl ieškovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo. Kadangi minėtuose raštuose atsakovė nepagrindė ieškovės kaltės, t. y. formaliai nurodė, kad darbai nebuvo vykdomi laiku, nesigilindama, dėl kokių priežasčių tai įvyko, ieškovė 2023 m. balandžio 21 d. raštu informavo atsakovę, jog nesutinka su tokiu atsakovės sprendimu ir pakvietė deryboms. Atsakovė 2023 m. balandžio 26 d. raštu informavo, jog derėtis nesutinka ir Sutartį nutraukia (Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2023 m. balandžio 26 d.), be kita ko, 2023 m. balandžio 28 d. raštu informavo apie procedūrų dėl ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą inicijavimą.

4.       Pažymėjo, kad Sutartyje numatyti du darbų etapai – parengti techninį darbo projektą ir atlikti renovacijos darbus. Kol nėra parengtas techninis darbo projektas, negautas statybą leidžiantis dokumentas, tol negalima pradėti rangos darbų. Ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad balkonų didinimo klausimas taps esminiu, taip pat, jog šilumos punktas nebus išpirktas ir taps esmine kliūtimi gauti statybą (renovaciją) leidžiantį dokumentą, negalėjo numatyti ir aplinkybės, kad renovuojamo namo administratoriui užtruks 9  mėnesius gauti pastato elektros įvado galios padidinimo technines sąlygas.

5.       Atkreipė dėmesį, kad ne kartą vykdydama Sutartyje nustatytą informavimo pareigą, pranešė atsakovei apie iškilusias kliūtis, trukdančias tinkamai ir laiku vykdyti Sutartį, tačiau atsakovė delsdavo atsakyti net kelis mėnesius, vengdavo operatyviai priimti sprendimus. Taip pat, neatskleisdama visos Sutarties vykdymui reikšmingos informacijos apie siekį padidinti balkonus ir gauti už tai valstybės paramą ar lengvatinį kreditą suklaidino ieškovę. Ieškovės nuomone, Sutartis nebuvo vykdoma ne dėl ieškovės kaltės, o dėl aplinkybių, kurių ieškovė nei numatė, nei galėjo numatyti pateikdama pasiūlymą viešajam pirkimui.

6.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad 2023 m. sausio 17 d. įvykusiame ieškovės ir atsakovės atstovų susirinkime buvo konstatuota, jog Techninis darbo projektas susirinkimo datai nėra parengtas. Atsižvelgiant į tai, minėto susirinkimo metu buvo priimti sprendimai, kad ieškovė privalo: 1) ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. pateikti atsakovei Techninį darbo projektą; 2) ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 25 d. pateikti Techninį darbo projektą projekto bendrosios ekspertizės atlikimui; 3) ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 1 d. pateikti Techninį darbo projektą į sistemą „Infostatyba“. Atsakovė tą pačią dieną elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei susirinkimo protokolą ir įspėjo, kad jeigu iki sutartų datų nebus pateiktas Techninis darbo projektas, atsakovė privalės imtis Sutartyje numatytų priemonių taikymo.

7.       Ieškovė 2023 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu atsakovei pateikė Techninį darbo projektą, tačiau ji jau 2023 m. sausio 24 d. susipažinusi su pateiktu projektu, pateikė pastabas dėl jo, be kita ko, informavo, jog balkonų stiklinimo sprendinys neatitinka Investicijų plane ir Techninėje užduotyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė iki nurodytos datos nebuvo tinkamai įvykdžiusi nė vieno iš 2023 m. sausio 17 d. susirinkimo metu nurodytų įpareigojimų, tuo metu atsiliko nuo grafiko daugiau nei 5 mėnesius (visi darbai pagal Sutartį turėjo būti užbaigti iki 2023  m. birželio 26 d.), vadovaudamasi Sutarties 11.1.1 punktu, 2023 m. kovo 17 d. rašte konstatavo, jog ieškovė yra padariusi esminį Sutarties pažeidimą ir įspėjo ieškovę dėl Sutarties nutraukimo.

8.       Nors ieškovė 2023 m. kovo 21 d. pateikė ekspertizei pakoreguotą Techninį darbo projektą pagal atsakovės pastabas, išskyrus dalį dėl balkonų praplatinimo, atsakovė 2023 m. balandžio 7 d. iš UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ gavo ieškovės parengto Techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad vertinimui pateiktas projektas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, todėl jo negalima tvirtinti, jį būtina pataisyti pagal projekto ekspertizės privalomas pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizei rangovui. Ieškovė nepašalino Techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės akte pateiktų privalomųjų pastabų, nors pagal Sutartį privalėjo tai atlikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šių pastabų gavimo dienos.

9.       Ieškovė po įspėjimo apie inicijuojamą vienašalį Sutarties nutraukimą turėjo 40 dienų atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama pašalinti esamą darbų atsilikimą nuo grafiko, tačiau jokių aktyvių veiksmų ir pastangų nedėjo. Paskutinėmis įspėjimo termino dienomis ieškovė pakvietė atsakovę derėtis, tačiau nepateikė jokių konkrečių savo pasiūlymų, todėl 2023 m. balandžio 17 d. raštu Nr.  02-23-7105 atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2023 m. balandžio 26 d. Sutartis su ieškove yra vienašališkai nutraukiama dėl ieškovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

10.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. 

11.       Nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, jog, pasak ieškovės, atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo (laiku neįvykdžius Sutarties). Ieškovė neginčija, kad neįvykdė Sutarties, tačiau siekia būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

12.       Pažymėjo, kad ieškovės pozicija dėl Sutarties nevykdymo priežasčių yra nenuosekli: neatsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimai dėl balkonų platinimo nepateko į Sutarties objektą, ieškovė su tokiu reikalavimu sutiko, jo teisėtumo neginčijo, neatsisakė rengti projektą STR 1.04.04:2017 1 priedo 3.2 punkte nustatytu pagrindu, be to, nekėlė klausimo dėl papildomo finansavimo, sutarties kainos ar apmokėjimo tvarkos pakeitimo.

13.       Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad dėl atsakovės veiksmų ji negalėjo laiku pabaigti techninio projekto dalies ,,Elektros gamyba“. Nurodė, kad jei UAB „Admeo“ nesiėmė pakankamų veiksmų operatyviai išspręsti elektros įvado galios didinimo klausimą, ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, turėjo pareigą šį klausimą spręsti savo iniciatyva. Kadangi ieškovė buvo pasyvi, nesiėmė veiksmų pagreitinti elektros įvado galios padidinimo klausimo išsprendimą, nereiškė dėl to pretenzijų nei atsakovei, nei UAB „Admeo“, todėl atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės įsipareigojimų netinkamą įvykdymą, nes tai, kad klausimas buvo sprendžiamas nepagrįstai ilgai, yra pačios ieškovės neveikimo rezultatas.

14.       Atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodytos techninio darbo projekto dalies ,,Elektros gamyba“ parengimo vėlavimo priežastys nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo. Nurodė, kad ieškovė neginčija, jog, gavusi prisijungimo sąlygas parengė Techninio projekto dalį ,,Elektros gamyba“. Ši dalis buvo pateikta ir projekto ekspertizei, kurią atliko 2023  m. balandžio 7 d. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“. Sutartis buvo nutraukta 2023 m. balandžio 26  d. (nors visas projektas pagal sutarties sąlygas turėjo būti parengtas 2022  m. rugsėjo 31 d.). Be to, ieškovė neneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ši projekto dalis buvo parengta dar 2022 m. lapkričio 18 d. ir po 2023 m. kovo 1 d. (kai buvo gautos prisijungimo sąlygos) nebuvo keičiama. Ieškovė 2023 m. kovo 30 d. laiške patvirtino, kad užsakovui projektą pateiks 2023 m. sausio 31 d. 2023 m. kovo 17 d. atsakovė nustatė ieškovei papildomą 30 dienų terminą pateikti projektą.

15.       Pažymėjo, kad šilumos punkto išpirkimo procesas taip pat neturėjo teisinės reikšmės Sutarties vykdymo eigai bei atsakovės sprendimui nutraukti Sutartį. Vykdant Sutartį ieškovė nenurodė atsakovei apie kliūtis įvykdyti Sutartį tinkamai ir laiku dėl to, kad nebuvo išpirktas šilumos punktas, atsižvelgdama į tai nestabdė pradėtų darbų, neatsisakė Sutarties bei neprašė pakeisti Sutarties sąlygos dėl jos įvykdymo termino. Taigi, ieškovė Sutarties nutraukimo neteisėtumo negali grįsti aplinkybe, kad buvo pavėluotai išpirktas šilumos punktas, nes pati ieškovė šios aplinkybės nelaikė svarbia vykdant Sutartį. Ieškovė savo veiksmais pripažino, kad šilumos punkto išpirkimo procesas netrukdė jai laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Be to, neįrodė, kad šilumos punkto išpirkimo proceso procedūros trukdė gauti projektavimo sąlygas ir rengti techninį projektą iki leidimo statybai gavimo, t. y. iki projektavimą užbaigiančios stadijos. Sutarties nutraukimas nebuvo grindžiamas aplinkybe, kad ieškovė atliko visus projektavimo darbus, tačiau negavo leidimo statybai.

16.       Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė nurodė, jog atsakovė operatyviai nesprendė su projekto parengimu susijusių klausimų, tačiau nepagrindė aplinkybės, kad nespėjo projekto laiku parengti dėl netinkamo atsakovės bendradarbiavimo. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, ieškovė turėjo papildomai daugiau nei 3 mėnesius užbaigti projektavimo darbus. Be kita ko, ieškovė pripažino, kad nekoregavo projekto pagal atsakovės pastabas dėl balkonų praplatinimo ne dėl to, kad jai pritrūko laiko dėl netinkamo atsakovės bendradarbiavimo, o dėl to, kad, pasak ieškovės, šis klausimas galėjo būti sprendžiamas iš esmės keičiant Sutartį. 

17.       Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutartį. Nurodė, kad nors techninės užduoties 14.11 punkte nustatyta, jog ieškovė turi projektuoti balkonų stiprinimą įrengiant gręžtinius pamatus, gauti būtinus leidimus ar sąlygas, kreiptis į tiekėjus dėl kitų reikalavimų įvykdymo, jos teikiami pasiūlymai neatitiko šio reikalavimo, taip pat ieškovė neįrodė, kad kreipėsi į inžinierinių tinklų savininkus dėl būtinų leidimų ar sąlygų. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie sprendiniai yra negalimi dėl objektyvių aplinkybių, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos teikiant pasiūlymą viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu arba nedelsiant po 2022 m. gegužės 31 d. Taip pat nenurodė vėliau paaiškėjusių aplinkybių, trukdančių vykdyti Sutartį ir faktiškai Sutarties vykdymo nestabdė.

18.       Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė pašalino projekto trūkumus, nustatytus 2023 m. balandžio 7 d. UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ Techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nustatyti trūkumai nesusiję su projekto dalimi dėl balkonų stiprinimo.

19.       Pažymėjo, kad sprendžiant, ar buvo padarytas esminis Sutarties pažeidimas, svarbu ir tai, kad ieškovė neparengė tinkamo techninio darbo projekto nei iki Sutartyje numatyto, nei iki savo nurodyto (2023 m. sausio 31 d.), nei iki atsakovės papildomai pratęsto termino, pagal Investicijų plane ir Techninėje užduotyje numatytas sąlygas – nei su balkonų platinimu (nors ieškovas savo valia prisiėmė tokią papildomą prievolę vykdant sutartį), nei su balkonų stiprinimu be jų platinimo, įrengiant gręžtinius pamatus, nesikreipė į inžinierinių tinklų savininkus dėl reikiamų leidimų gavimo, kaip numato Techninės užduoties 9 punktas, 14.1.1 punktas, iki Sutarties nutraukimo neištaisė UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ bendrosios ekspertizės akte numatytų projekto trūkumų. Ieškovė neįrodė, kad dėl projektavimo darbų neatlikimo laiku yra kalta atsakovė, taip pat, jog susidūrė su aplinkybėmis, kurios neleido įvykdyti darbų laiku, todėl nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės.

20.       Atkreipė dėmesį, kad šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį ir ieškovė teikė pasiūlymą su įvykdymo terminu lygiomis teisėmis konkuruodama su kitais pirkime dalyvavusiais tiekėjais, todėl Sutarties įvykdymo terminas yra esminė viešojo pirkimo sutarties sąlyga, atsižvelgiant į viešojo pirkimo principų laikymosi imperatyvą. Kita vertus, šalys Sutartyje susitarė, koks darbų vykdymo vėlavimas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Teismas įvertinęs tai, kad projektas nebuvo tinkamai parengtas nei iki Sutartyje numatyto, nei iki atsakovės papildomai nustatyto termino (2023 m. balandžio 17 d.), atsižvelgus į tai, kad visi statybos darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti iki 2023  m. birželio 26 d., padarė išvadą, jog atsakovė pagrįstai pripažino Sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukė Sutartį. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija, įgyvendindama viešojo pirkimo tikslą bei vadovaudamasis viešojo pirkimo principais, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, esant esminiam Sutarties pažeidimui, ją nutraukti bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusį ar netinkamai ją įvykdžiusį tiekėją.

21.       Nurodė, kad atsakovės pateiktas 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto dalinės statinio ekspertizės aktas Nr. E23-11 (dalies – konstrukcijos) neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Iš ginčijamo sprendimo nutraukti Sutartį matyti, kad Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus ir nesugebės tinkamai jų laiku įvykdyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki Sutarties nutraukimo reiškė atsakovei pretenzijas dėl netinkamai atliktos pastato apžiūros, netinkamai įvertintos balkonų avarinės būklės, todėl aplinkybė apie netinkamai atliktus darbus nėra susijusi su Sutarties nutraukimo pagrindu ir šioje byloje nėra teisiškai reikšminga.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

22.       Ieškovė UAB ,,Modernaus būsto projektai“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

22.1.                      Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Skundžiamame sprendime minimi trys atsakovės raštai, tačiau nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių remiamasi būtent šiais įrodymais ir neatsižvelgiama į byloje pateiktus apeliantės įrodymus.

22.2.                      Teismas skundžiamame sprendime nevertino, kad apeliantė 2022 m. birželio 6 d. nurodė UAB „Admeo“ kreiptis į AB Energijos skirstymo operatorių (toliau – ESO) dėl pastato elektros įvado galios padidinimo. Neatsižvelgė į tai, kad apeliantė aktyviai ragino UAB „Admeo“ gauti ESO leidimą dėl pastato elektros įvado galios padidinimo ir apie delsimą tai atlikti 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo atsakovę. Teismas įvertino tik atsakovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą, kuriame ji apeliantei nurodė, kad ji turi kreiptis į ESO dėl galios padidinimo. Minėtas raštas parengtas tuomet, kai UAB „Admeo“ jau buvo pateikusi paraišką ESO ir nebebuvo galimybių pačiai apeliantei dėl to paties objekto kreiptis į ESO pakartotinai.

22.3.                      Apeliantei nėra suprantama, dėl kokių priežasčių skundžiamame sprendime yra minimas 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės raštas, kadangi sprendime nėra su juo susijusių motyvų. Apeliantės nuomone, teismas nemotyvuotai pasirinko 2022 m. spalio 3 d. rašto vieną sakinį (2022 m. spalio 3 d. raštu atsakovė raštu apeliantei nurodė, kad nemato objektyvių priežasčių pratęsti Sutarties terminą) ir panaudojo jį sprendime, netirdamas kitų įrodymų, kurie patvirtina, jog apeliantė buvo susidūrusi su Sutarties vykdymo sunkumais ir apie tai raštu informavo atsakovę (2022 m. rugpjūčio 18 d. apeliantės raštas Nr. MBP-08/18).

22.4.                      Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į 2022 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. kovo 1 d. parengtų ESO prijungimo sąlygų turinį. ESO 2022 m. rugsėjo 28 d. prisijungimo sąlygose Nr. TS22-89639 neužsimenama apie elektrinės įrengimo galimybę, todėl šios sąlygos nėra tinkamos Techninio darbo projekto rengimui. Tik ESO 2023 m. kovo 1 d. išduotose prisijungimo sąlygose Nr. GAM23-14263 nustatyta galia elektrinei ir nustatytos elektrinės prisijungimo sąlygos.

22.5.                      Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad apeliantė siekia būti atleista nuo civilinės atsakomybės, nors ieškinyje ji prašo pripažinti Sutarties nutraukimą dėl tiekėjo padaryto esminio pažeidimo nepagrįstu, t. y. siekia įrodyti, kad termino praleidimas nagrinėjamu atveju negali būti formaliai vertinamas kaip esminis pažeidimas, nes buvo praleistas ir dėl atitinkamų atsakovės veiksmų. Taigi, ne tik apeliantė, bet ir atsakovė turi prisiimti atsakomybę už praleistą Sutarties įvykdymo terminą.

22.6.                      Pasisakydamas dėl ketinimo praplatinti balkonus, teismas galimai supainiojo ginčo šalis vietomis. Taip pat, nepagrįstai nurodė, kad viešojo pirkimo metu apeliantei turėjo būti žinoma apie atsakovės planus platinti balkonus. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, apeliantė neturėjo ketinimų platinti balkonus, tai buvo atsakovės tikslas. Atsakovės atstovas A. K., kuris teigė, kad apie gyventojų lūkestį apeliantei buvo pranešta žodžiu iki Sutarties sudarymo, nedalyvavo šalių susitikime, kuris vyko prieš Sutarties pasirašymą. Apeliantės atstovai – G. Č. ir G. Č., dalyvavo aptariamame susirinkime ir teismo posėdyje patvirtino, kad informacijos apie balkonų platinimą iki Sutarties sudarymo apeliantei nebuvo pateikta. Nei Investicijų plane, nei Techninėje užduotyje, nei kituose dokumentuose nebuvo paminėta, kad balkonai bus platinami. Tokia priemonė net ir negalėjo būti numatyta pirkimo dokumentuose. 

22.7.                      Teismo išvada, kad apeliantė savo veiksmais sutiko vykdyti darbus, kurie viršijo Sutarties objektą, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teismas neįvertino apeliantės atstovo paaiškinimų, kad projektavimas su išplatintais balkonais buvo vykdomas tik dėl to, kad atsakovės atstovai žadėjo patikslinti Techninę užduotį. Kadangi patikslinimo nebuvo sulaukta, projektas buvo pakeistas, kad atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šią aplinkybę pagrindžia ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – apeliantės 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. MBP08/18, kuriame nurodyta, jog laukiama atsakymo dėl techninės užduoties patikslinimo techninio darbo projekto sudedamųjų dalių rengimui bei 2023 m. vasario 27 d. raštas, kuriame nurodoma, jog techninio darbo projekto perdavimas su parengtais balkonų dalies sprendiniais juos platinant laikinai sustabdomas dėl to, kad Techninė užduotis galimai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

22.8.                      Apeliantė buvo pajėgi iki numatyto termino parengti techninį darbo projektą ir parengė jį bei pateikė atsakovei 2023 m. sausio 23 d. Gavusi pastabas jį pataisė (išskyrus balkonų platinimą). Atsakovė nepakoregavo Techninės užduoties, todėl galutinėje techninio darbo projekto versijoje apeliantė parengė tokius balkonų sutvirtinimo (o ne platinimo) sprendinius, kurie atitiktų teisės aktus ir būtų įgyvendinami su mažiausiu kiekiu reikalingų suderinimų. Šis techninio darbo projekto variantas buvo pateiktas ekspertizei.

22.9.                      Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, apeliantės pozicija dėl Sutarties nevykdymo priežasčių yra nuosekli. Apeliantė elgėsi geranoriškai, pasitikėjo atsakove, kuri prižadėjo patikslinti Techninę užduotį, tačiau to nepadarė. Teismas, pateisindamas tokį atsakovės elgesį, formuoja ydingą praktiką, kuri palaiko neetišką ir nesąžiningą elgesį, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, paneigdamas pamatinį teisinį principą – iš neteisės teisė kilti negali.

22.10.                      Teismo išvada, kad pati apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, jog paspartintų elektros įvado galios padidinimo klausimo išsprendimą, nepagrįsta ir padaryta pažeidžiant įrodymų tyrimo taisykles. Būtent tai, kad atsakovė nurodė statytojui – UAB „Admeo“ kreiptis į ESO, ir ši kreipėsi į ESO – užkirto kelią dėl to paties objekto į ESO kreiptis apeliantei. Apeliantė dėjo visas pastangas paspartinti procesą – savo iniciatyva du kartus raštu kreipėsi į UAB „Admeo“, savo iniciatyva raštu informavo atsakovę apie tai, jog vis dar negautos ESO prisijungimo sąlygos. Nors apeliantė informavimo pareigą įvykdė, teismas šių aplinkybių netyrė ir jomis nesivadovavo.

22.11.                      Teismas nepaaiškino, kaip yra susijęs Sutarties įvykdymo termino 2022 m. rugsėjo 31 d. praleidimas ir tai, kad atsakovė neatsisakė vėlesnio Sutarties vykdymo. Būtent tai, kad atsakovė neatsisakė vėlesnio Sutarties vykdymo įrodo, kad ji buvo suinteresuota techninio darbo projekto gavimu, tačiau tik tokiu, kuriame numatytas balkonų platinimas. Net jeigu atsakovė ir būtų laiku suderinusi techniniame darbo projekte numatytus balkonų sprendinius, 2022 m. rugsėjo 31 d. nebuvo įmanoma baigti projektavimo etapo – projekto dalies „Elektros gamyba“ užbaigimui nebuvo gautos ESO prisijungimo sąlygos (atitinkamai pagal jas nebuvo baigta rengti Techninio darbo projekto dalis „Elektros gamyba“). Taigi, teismas neteisingai įvertino šias aplinkybes.

22.12.                      Teismas neteisingai traktavo šilumos punkto neišpirkimo svarbą projektavimo etapo užbaigimui. Net jei kitos sąlygos būtų išpildytos, šios aplinkybės egzistavimas yra ta aplinkybė, dėl kurios nebūtų įmanoma baigti projektavimo etapo. Inicijuoti šilumos punkto išpirkimą buvo atsakovės pareiga, tačiau ji jos neatliko, o teismas į tai neatsižvelgė. Vien informavimo pareigos neatlikimas, lyginant su savalaikiu pareigos išpirkti šilumos punktą neatlikimu, yra visiškai nelygiaverčiai pažeidimai. Taigi, visa atsakomybė už Sutarties neįvykdymą nustatytu terminu negali tekti tik apeliantei.

22.13.                      Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad pati apeliantė kreipėsi dėl termino pratęsimo, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė šio prašymo netenkino ir 2022 m. spalio 3 d. pranešė, kad nesutinka jį pratęsti. Rašytinio susitarimo dėl termino pratęsimo nebuvo sudaryta, nors viešųjų pirkimų sutarties visi pakeitimai privalo būti sudaryti raštu. Tai, kad atsakovė neginčijo vėlesnio techninio darbo projekto pateikimo, įrodo, jog ji pati prisidėjo prie netinkamo Sutarties vykdymo – kaip perkančioji organizacija laiku nesiėmė priemonių nei įforminti Sutarties pratęsimą, nei laiku pasinaudoti teise nutraukti Sutartį. Žinodama apie užslėptus namo patalpų savininkų lūkesčius dėl balkonų padidinimo ir reikalaudama neteisėto balkonų padidinimo įgyvendinimo techniniame darbo projekte, pažeidė viešųjų pirkimų principus (teisėtumo, skaidrumo principus), todėl turi už tai prisiimti atsakomybę.

22.14.                      Teismas nebuvo objektyvus ir šališkai bei selektyviai vertino pateiktus į bylą įrodymus išskirtinai apeliantės nenaudai, nors objektyviai veikdamas turėjo įvertinti ir įrodymus, kurie nenaudingi ir atsakovei, atitinkamai įvertinti atsakovės veiksmus, jų padarinius ir kaltės laipsnį, ir atitinkamai paskirstyti atsakomybę. Teismas nevertino laiko, sugaišto laukiant atsakovės atsakymų, nepaisant to, kad apeliantė vykdė informavimo pareigą, nevertino nesąžiningo ir nuo pat pradžių neteisėto atsakovės elgesio – siekio gauti iš tiekėjo praplatintus balkonus, nors tokie reikalavimai nebuvo išviešinti pirkimo sąlygose, ir tokių reikalavimų išvis negalėjo būti Investicijų plane (kuris yra pagrindas viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti – būtent tie darbai perkami pagal Sutartį, kurie numatyti Investicijų plane, o ne užslėpti gyventojų ir atsakovės lūkesčiai).

22.15.                      Teismas neįsigilino ir nesuprato ginčo esmės – visos pastabos, pateiktos ekspertizės išvadoje, nėra esminės ar sunkiai pašalinamos. Apeliantė Techninį darbo projektą yra iš esmės parengusi ir jį bus galima panaudoti. Esminė pastaba – atsakovė neduoda suderinimo projektui tol, kol jame nebus balkonų platinimo sprendinių. Teismas teisingai pastebėjo, kad ekspertizėje nėra pastabų dėl balkonų stiprinimo sprendinių, nes jie atitinka teisės aktus. Tačiau būtent tokiems sprendiniams atsakovė neduoda suderinimo, o suderinimas yra būtina sąlyga gauti teigiamą ekspertizės išvadą.

22.16.                      Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Sutarties įvykdymo terminas yra esminė sąlyga, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, tačiau neįvardina, kokius konkrečiai principus šiuo atveju reiktų vertinti. Net ir tuo atveju, jei Sutartyje atsakovė įtvirtino atvejus, kurie laikomi esminiais sutarties pažeidimais, tačiau šie pažeidimai netenkina Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) apibrėžto esminio pažeidimo turinio, t. y. tokie pažeidimai gali būti pagrindas nutraukti sutartį vienašališkai (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), tačiau tai nebus pagrindas nutraukti sutartį vienašališkai dėl tiekėjo padaryto esminio pažeidimo. Apeliantė, dalyvaudama viešajame pirkime, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad balkonų didinimo klausimas yra esminis (ši informacija iš viso nebuvo atskleista, o atvirkščiai – specialiai nuslėpta nuo tiekėjo), taip pat, jog šilumos punktas nebus išpirktas (esminė kliūtis gauti statybą (renovaciją) leidžiantį dokumentą), ar kad namo administratoriui užtruks 9 mėnesius gauti pastato elektros įvado galios padidinimo technines sąlygas (be kurių neįmanoma projektuoti saulės elektrinės, kuri numatyta Investicijų plane ir Techninėje užduotyje).

22.17.                      Teismas neanalizavo apeliantės ar atsakovės kaltės, siekiant nustatyti abiejų šalių veiksmų įtaką apeliantės galimybei įvykdyti Sutartį nustatytu terminu, nors apeliantė prašė taikyti CK 6.248, 6.259 straipsnius. Teismas formaliai vertino tik terminą, kaip vienintelę sąlygą, kvalifikuojančią pažeidimą esminiu, kas laikytina ydinga praktika, ypač tuo atveju, kai apeliantė pateikė į bylą eilę įrodymų, patvirtinančių ir atsakovės kaltę. Teismas netyrė ir nevertino kiekvieno į bylą pateikto įrodymo pagal įrodymų tyrimo taisykles, tokiu būdu padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

23.       Atsakovė VšĮ ,,Atnaujinkime miestą“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1.                      Apeliantės teikiamos pastabos dėl atskirų rašytinių įrodymų yra teisiškai nereikšmingos. Sprendime teismas išvardino atsakovės ir apeliantės vienos kitai teiktus raštus, taip pat kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nurodė kuriais iš pateiktų įrodymų grindė (motyvavo) daromas išvadas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo.

23.2.                      Nors nagrinėjamos civilinės bylos ginčo objektas ir nėra atsakovės patirtų nuostolių (netesybų) atlyginimas, tačiau apeliantė, siekdama įrodyti, jog ne ji, o būtent atsakovė yra kalta dėl to, jog apeliantė laiku neįvykdė Sutarties, iš tiesų siekia būti atleista ir nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Atsakovė po Sutarties nutraukimo yra įtraukusi apeliantę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei pareiškusi apeliantės draudimo kompanijai reikalavimą išmokėti sumą, numatytą ginčo Sutarties įvykdymo užtikrinimo rašte, kurio vykdymas draudiko sprendimu yra sustabdytas, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

23.3.                      Apeliantė atkreipia dėmesį į teismo padarytą akivaizdų rašymo apsirikimą, kai sprendimo tekste vietoje sąvokos „atsakovas“ buvo pavartota sąvoka „ieškovas“. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas. Šis rašymo apsirikimas neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

23.4.                      Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad nepripažįsta atsakovės atstovo teiginių, išsakytų bylos nagrinėjimo metu, jog apeliantė (jos atstovai) apie gyventojų lūkestį didinti (platinti) balkonus žinojo ne tik vykstant viešojo pirkimo procedūroms, bet taip pat buvo informuota ir neabejotinai žinojo dar iki Sutarties sudarymo. Atsakovė toliau laikosi savo bylos nagrinėjimo metu išsakytos pozicijos, jog dar prieš Sutarties pasirašymą su apeliante įvykusio šalių susitikimo metu jos atstovai informavo apeliantės atstovus apie gyventojų lūkestį dėl balkonų išplatinimo. Apeliantė šioje byloje pati įrodinėjo, kad balkonų išplatinimas buvo viena iš esminių renovacijos vykdymo sąlygų, kurią kėlė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priimdami sprendimą dėl renovacijos. Todėl manyti, kad ši aplinkybė apeliantei iki Sutarties sudarymo galėjo likti neatskleista, nėra jokio pagrindo. Apeliantei neigiant atsakovės nurodytą faktą, tačiau nepateikus jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, teismas, priimdamas sprendimą, išvadą, jog apeliantė turėjo žinoti apie atsakovės planus didinti balkonus dar viešojo pirkimo procedūrų metu, padarė įvertinęs kitų byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą.

23.5.                      Apeliantė apeliaciniame skunde neneigia, kad prieš teikdama pasiūlymą viešajame pirkime, ji žinojo tikslų (faktinį) esamų balkonų plotą, nors jos atstovai buvo atvykę į objektą atlikti matavimų. Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad esant akivaizdiems neatitikimams tarp faktinių balkonų dydžių ir planuojamų stiprinti ir stiklinti balkonų plotų, apeliantė, kaip profesionalus viešojo pirkimo dalyvis ir rūpestingas verslo subjektas, prieš sudarydama Sutartį ir teikdama pasiūlymą, turėjo pasidomėti tokių žymių neatitikimų priežastimis. 

23.6.                      Išvadą, jog apeliantė, prieš teikdama pasiūlymą viešajam pirkimui, negalėjo nežinoti apie atsakovės ketinimą, o tuo pačiu ir jos ketinamą prisiimti prievolę platinti balkonus, pagrindžia ir tai, jog Techninės užduoties 12 puslapyje pateiktoje Valstybės remiamos Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės pagal suderintą investicijų planą (A paketas) 11 dalyje buvo numatyta, kad įgyvendinant balkonų aliuminio profilio įstiklinimą (per visą aukštį) pagal vieningą projektą bei stiprinimą, be kita ko, reikės atlikti gręžtinių pamatų įrengimą ir plieninių ar gelžbetonio kolonų montavimą. Ši aplinkybė apeliantei, kaip statybos rangos profesionalei, leido suprasti apie atsakovės ketinimą platinti balkonus. Šią išvadą papildomai patvirtina pačios apeliantės Sutarties vykdymo metu atsakovei 2022 m. liepos 15 d. pranešime Nr. MBP-07/15 pateikta informacija apie Techninėje užduotyje numatytus sprendinius ir jų reikšmę. Apeliantei dar prieš teikiant pasiūlymą viešajame pirkime atlikus balkonų matavimus objekte ir gavus faktinius skaičius, taip pat matant, jog Techninėje užduotyje yra numatytas gręžtinių pamatų ir metalinių ar gelžbetonio kolonų įrengimas, negalėjo likti jokių abejonių dėl ketinimo platinti balkonus, o jei tokių liko, ji turėjo šias abejones pašalinti. Bet kuriuo atveju, vėlesni apeliantės konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog vėliausiai po 2022 m. gegužės 31 d., šalys patikslino Sutartimi įsigytus darbus (t. y. buvo išsklaidytos tariamos abejonės dėl balkonų platinimo projektavimo ir kitų statybos darbų), ir tuo apeliantė prisiėmė neigiamų padarinių dėl šių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo) įvykdymo riziką.

23.7.                      Techninės užduoties, Investicijų plano atitinkamos korekcijos, paaiškėjus objektyviam jų poreikiui, galėjo būti atliktos po projektavimo darbų atlikimo iki perduodant projektą bendrajai ekspertizei ar kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tačiau apeliantė priėmė vienašalį sprendimą jos prisiimtų ir mažiausiai pusę metų faktiškai vykdytų įsipareigojimų (dėl balkonų platinimo sprendimų projektavimo ir darbų atlikimo) nebevykdyti, nepagrįstai ir nesąžiningai prisidengdama šių darbų finansavimo klausimais. Kaip vėliau paaiškėjo, tam nebuvo jokio pagrindo. Investicijų plano bei Techninio projekto atitinkamų korekcijų nebuvimas nebuvo kliūtis apeliantei tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi jai buvo žinomi konkretūs atsakovės reikalavimai dėl balkonų išplatinimo – buvo pateikti konkretūs šių reikalavimų įgyvendinimo sprendiniai, kuriuos apeliantė siūlė. Tačiau, apeliantė vėliau šių sprendinių vienašališkai atsisakė, pateikdama naujos versijos techninį darbo projektą, pašalinant balkonų platinimo sprendinius. Atsakovės vertinimu, apeliantė tokiais veiksmais siekė išvengti jai nuostolingos Sutarties vykdymo.

23.8.                      Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. MBP08/18 prašė atsakovės pratęsti Sutarties vykdymo terminą 3 mėnesiams. Minėtame rašte išdėstė aplinkybes, kurios trukdo vykdyti projektavimo darbus. Kaip vienas iš argumentų buvo nurodytas teiginys, jog laukiama atsakymo dėl Techninės užduoties patikslinimo techninio darbo projekto sudedamųjų dalių rengimui, tačiau, tai nurodydama, apeliantė referavo į savo 2022 m. liepos 15 d. pranešimą Nr. MBP-07/15, kuriame buvo nurodžiusi, kad nėra galimybės šalia daugiabučio namo įrengti polinių pamatų, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Apeliantė prašė keisti Techninę užduotį tam, kad nereikėtų įrengti polinių pamatų, tačiau ne tam, jog Techninėje užduotyje būtų papildomai įrašytas (numatytas) balkonų platinimas. Atsakovė į minėtą pranešimą atsakė 2022 m. rugsėjo 16  d. raštu Nr. 02-22-1848 ir nurodė, kokius veiksmus apeliantė privalo vykdyti pagal Sutartį, siekiant nurodytų sprendinių įgyvendinimo. Apie Techninės užduoties keitimą, ar kokias kitas korekcijas, minėtame atsakyme nėra užsimenama. Apeliantės 2023 m. vasario 27 d. rašte buvo pranešta apie Sutarties vykdymo sustabdymą, kadangi apeliantei kilo klausimų dėl balkonų platinimo darbų finansavimo, t. y. ar šie darbai gali būti finansuojami valstybės paramos/lengvatinio kredito lėšomis. Tačiau priešingai nei teigia apeliantė, Sutarties vykdymas minėtu raštu nebuvo stabdomas dėl to, jog atsakovė nevykdė savo tariamai duoto pažado pakoreguoti Techninę užduotį.

23.9.                      Apeliantė Sutartimi įsipareigojusi atlikti balkonų platinimo projektavimo ir rangos darbus, privalėjo juos vykdyti Sutartyje nustatytais terminais ir prisiėmė riziką dėl jų neįvykdymo laiku. Apeliantės argumentai, jog ji šių darbų negalėjo atlikti laiku, nes atsakovė nepakoregavo Techninės užduoties, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Apeliantės nurodytos aplinkybės niekaip netrukdė rengti techninio darbo projekto ir tai patvirtina aplinkybės, jog apeliantė buvo parengusi techninį darbo projektą su balkonų išplatinimo sprendiniais, kuriuos pristatė atsakovei ir daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams, tačiau, šiuos sprendinius vėliau iš techninio darbo projekto vienašališkai pašalino, prisidengdama klausimais dėl šių darbų finansavimo.

23.10.                      Apeliantė skunde kartoja, kad 2023 m. sausio 23 d. atsakovei pateikė naują techninio darbo projekto versiją be suprojektuotų balkonų platinimo sprendinių, nes atsakovė neištesėjo pažado pakoreguoti Techninę užduotį. Tačiau dar 2023 m. sausio 17 d. vykusio apeliantės ir atsakovės atstovų susirinkimo metu, kai buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2023  m. sausio 23 d. pateikti galutinai parengtą Techninį darbo projektą (įskaitant balkonų platinimo sprendinius), jokių reikalavimų iš apeliantės dėl Techninės užduoties korekcijų nebuvo gauta. Tos dienos susirinkimo protokole, jokių susitarimų ar atsakovo įsipareigojimų dėl Techninės užduoties korekcijų nėra fiksuota.

23.11.                      Nors apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos pozicija dėl Sutarties vykdymo yra nenuosekli, tačiau atsakovės vertinimu, teismas pakankamai tiksliai apibendrino susidariusią situaciją dėl šalių pozicijos balkonų platinimo projektavimo ir įrengimo darbų aspektu, o būtent, jog neatsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalavimai dėl balkonų platinimo nepateko į Sutarties objektą, apeliantė su tokiu reikalavimu sutiko, neatsisakė rengti projektą STR 1.04.04:2017 1 priedo 3.2 punkte numatytu pagrindu, be to, nekėlė klausimų dėl papildomo finansavimo, Sutarties kainos ar apmokėjimo tvarkos pakeitimo.

23.12.                      Apeliantė Sutarties vykdymo metu dėl balkonų platinimo iškėlė tik vieną klausimą, t. y. klausimą dėl šių darbų finansavimo ir tik tuomet, kai Sutarties vykdymas vėlavo jau daugiau nei 4 mėnesius. Žinodama, kad balkonų platinimas buvo vienas iš esminių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų turėtų renovacijos siekių, apeliantė pradėjo kelti finansavimo klausimus, t. y. jog šiems darbams galimai negali būti taikoma valstybės parama/lengvatinis kreditas, o šie darbai turi būti finansuojami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų asmeninėmis lėšomis. Tuo buvo siekiama, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai negaudami paramos šių darbų atlikimui iš viso atsisakytų renovacijos projekto įgyvendinimo, kadangi jo tolesnis vykdymas apeliantei buvo nuostolingas. Apeliantė buvo vienintelis tiekėjas, kuris pateikė pasiūlymą viešojo pirkimo procedūrų metu dėl Sutarties vykdymo. Jos pasiūlymas buvo pateiktas labai maža kaina, lyginant su kitų tiekėjų pasiūlymais, kuriuos atsakovė gavo vykdydama kitų iš esmės analogiškų daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo ir rangos darbų viešuosius pirkimus. Apeliantė, artėdama prie projektavimo darbų pabaigos ir prieš pereidama prie rangos darbų vykdymo, pradėjo ieškoti būdų išvengti tolesnio Sutarties vykdymo. Jos teiginiai, kad ji siekė toliau vykdyti Sutartį, neatitinka tikrovės ir yra nesąžiningi.

23.13.                      Apeliantė į teismą su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu kreipėsi tik todėl, kad buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir buvo pateiktas reikalavimas jos draudikui dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos išmokėjimo. Jeigu šių pasekmių apeliantei nebūtų kilę, tikėtina, ji nebūtų gynusi savo tariamai pažeistų teisių ir interesų teismine tvarka, nes Sutarties nutraukimas jai buvo ekonomiškai naudingesnis nei tolesnis jos vykdymas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad apeliantė pareikštu ieškiniu nereikalavo Sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, atnaujinti jos vykdymą, pratęsti Sutarties įvykdymo terminą ir leisti ją vykdyti natūra.

23.14.                      Nors apeliantė kritikuoja teismo išvadas dėl elektros įvado galios padidinimo ir saulės elektrinės projektavimo sąlygų išdavimo, jos ieškinyje ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog ji negalėjo niekaip paspartinti ar perimti elektros įvado galios didinimo klausimo, yra teisiškai nereikšmingi pasiteisinimai. Apeliantė turėjo atlikti matavimus, kad išsiaiškintų, ar būtent 6 kW galios saulės elektrinės įrengimas yra reikalingas, nes ji turėjo būti suprojektuota ir įrengta tik tokia, kokios reikia daugiabučio gyvenamojo namo faktiniams bendro naudojimo objektų elektros energijos poreikiams patenkinti. Apeliantė šių matavimų Sutarties vykdymo metu neatliko. Jeigu šie matavimai būtų buvę atlikti, tikėtina, jog elektros įvado galios padidinimo būtų net nereikėję, kadangi faktinis elektros suvartojimas yra ženkliai mažesnis. 6 kW saulės elektrinės įrengimas buvo numatytas su tam tikru galios rezervu. Tokiu atveju, nustačius, kad esamo 5 kW elektros įvado didinimas nėra reikalingas, nebūtų reikėję kreiptis į ESO dėl elektros įvado galios padidinimo ir būtų buvę galima iš karto kreiptis dėl saulės elektrinės prijungimo sąlygų gavimo. 

23.15.                      Apeliantės pasiteisinimai dėl užtrukusio elektros įvado galios didinimo ir dėl to užsitęsusio prisijungimo sąlygų išdavimo, atsižvelgiant į papildomai nustatytus sutartinių prievolių įvykdymo terminus prieš Sutarties nutraukimą, yra teisiškai nereikšmingi. Apeliantė iki nurodyto termino pabaigos, net ir turėdama reikiamas projektavimo (prijungimo) sąlygas, techninio darbo projekto dalies „Elektros gamyba“ tinkamai neparengė. Dėl šios techninio darbo projekto dalies 2023 m. balandžio 7 d. bendrosios ekspertizės akte buvo pateiktos privalomos pastabos, kurių apeliantė po šio akto gavimo per Sutartyje nustatytą 15 dienų terminą nepašalino ir nebandė šalinti, nepagrįstai remdamasi tuo, jog Sutarties vykdymas yra sustabdytas. Sutartis su apeliante buvo vienašališkai nutraukta tik 2023 m. balandžio 26 d., taigi, apeliantė iki Sutarties nutraukimo turėjo realią galimybę tinkamai parengti projekto „Elektros gamyba“ dalį ir ją ištaisyti, esant nustatytų trūkumų.

23.16.                      Iki Sutarties nutraukimo apeliantė turėjo visas sąlygas tinkamai parengti techninį darbo projektą dalyje dėl daugiabučio namo šildymo sistemos. Tam, kad būtų galima kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, turi būti parengtas techninis darbo projektas, gauti atsakovės pritarimai (suderinimai) siūlomiems sprendiniams ir gauta teigiama bendrosios ekspertizės išvada. Apeliantė neparengė techninio darbo projekto pagal šalių sutartas darbų apimtis ir šilumos punkto išpirkimo procesas tam neturėjo jokios reikšmės. Tai, kad projektavimo sąlygos rekonstruoti šilumos punktą yra išduodamos, o jose yra nurodomas reikalavimas išpirkti šilumos punktą, patvirtino pačios apeliantės kartu su dubliku pateiktas AB „Vilniaus šilumos tinklų“ 2023 m. gegužės 16 d. atsakymas. Apeliantė, teikdama atsakovei 2023 m. vasario 27 d. raštą dėl Sutarties vykdymo sustabdymo jį grindė išimtinai aplinkybėmis, susijusiomis su balkonų platinimo darbų (įskaitant projektavimą) finansavimu. Minėtame rašte nei apie uždelstą elektros įvado galios padidinimą, nei apie saulės elektrinės projektavimo sąlygų neturėjimą, nei apie šilumos punkto neišpirkimą, kaip priežastis, dėl kurių yra stabdomas Sutarties vykdymas, nebuvo užsiminta.

23.17.                      Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad apeliantė, net ir vėluodama, sugebės parengti tinkamą Techninio darbo projektą pagal šalių sutartas projektavimo darbų apimtis, įskaitant ir balkonų išplatinimo sprendinius, ir juos atliks laiku. Tačiau po 2023 m. sausio 17 d. šalių susirinkimo apeliantei 2023 m. sausio 23 d. pateikus naujos redakcijos techninį darbo projektą, kuriame nepagrįstai nebeliko (buvo pašalinti) prieš tai pačios apeliantės pasiūlytų ir su atsakove bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais suderintų sprendinių dėl balkonų išplatinimo, atsakovei neliko nieko kito, kaip tik įspėti apeliantę apie padarytą esminį Sutarties pažeidimą, suteikti papildomą 30 dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir tikėtis, jog šie pažeidimai bus pašalinti. Apeliantė net per papildomai atsakovės suteiktą terminą nustatytų Sutarties vykdymo esminių trūkumų nepašalino, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Sutartį.

23.18.                      Apeliantės argumentai, kad atsakovė, imdamasi veiksmų dėl Sutarties nutraukimo, gerokai vėliau nei atsidaro jos esminis pažeidimas, prisidėjo prie netinkamo šios Sutarties vykdymo, yra nelogiški. Iš tokių apeliantės samprotavimų seka, kad ji kaltina atsakovę tuo, jog jai buvo suteikta per daug laiko Sutarties vykdymui (techninio darbo projekto parengimui). Nors apeliantė apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad atsakovė per protingą terminą nepranešusi apie esminį Sutarties pažeidimą prarado teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau ieškinio reikalavimų nurodytais motyvais pirmosios instancijos teisme negrindė ir jais nesivadovavo. Aplinkybė, kad atsakovė iš karto po to, kai apeliantė pažeidė kalendorinį darbų vykdymo grafiką nesiėmė inicijuoti Sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo, jokiu būdu nereiškia, jog ji tokiais veiksmais (neveikimu) atsisakė šios Sutartyje numatytos teisės. Atsakovė Sutarties nutraukimo, kaip kraštutinės teisinės priemonės, buvo priversta imtis tik po to, kai apeliantė 2023 m. vasario 27 d. raštu informavo atsakovę apie tai, jog vienašališkai nusprendė sustabdyti Sutarties vykdymą, kol bus išspręsti klausimai, susiję su balkonų platinimo darbų finansavimu.

23.19.                      Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, siekis išplatinti balkonus, nebuvo nei neteisėtas, nei nesąžiningas. Apie šį siekį turėjo žinoti dar iki teikiant savo pasiūlymą viešojo pirkimo procedūrų metu arba ne vėliau kaip po 2022 m. gegužės 31 d. Apeliantė balkonų platinimo sprendinius projektavo, siūlė galimus jų įgyvendinimo variantus, tačiau iki galo nesilaikė nei Techninės užduoties, nei atsakovės ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pateiktų nurodymų dėl projektavimo. Galiausiai pareiškė, kad vienašališkai stabdo Sutarties vykdymą, nors atsakovė tam niekada nepritarė ir su tuo aiškiai nesutiko. Atsakovė iš apeliantės niekada nereikalavo vykdyti kokių nors darbų neatlygintinai. Už balkonų išplatinimo sprendinių suprojektavimą ir jų įgyvendinimą su apeliante būtų buvę atsiskaityta. Tai, kokiomis (kieno) lėšomis tai būtų dariusi atsakovė, ne apeliantės rūpestis.

23.20.                      Apeliantės argumentai, kad ekspertizės akte pateikti privalomi nurodymai buvo neesminiai ir nesunkiai pašalinami, bet jų šalinimui nebuvo pagrindo, kadangi tarp jos ir atsakovės tuo metu dar buvo esminis nesutarimas dėl balkonų platinimo sprendinių, yra teisiškai nereikšmingi, nes tai bet kuriuo atveju neatleido apeliantės nuo pareigos Sutartyje nustatytais terminais šalinti bendrosios ekspertizės akte nurodytų techninio darbo projekto trūkumų, o balkonų platinimo sprendinių projektavimo klausimą spręsti lygiagrečiai.

23.21.                      Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Sutarties įvykdymo terminas laikytinas esmine Sutarties sąlyga, todėl apeliantės teikiamos pastabos dėl teismo motyvų ir išvadų išsamumo nurodytų aspektu neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje ginčo esmę sudaro aplinkybės, dėl kieno, t. y. apeliantės ar atsakovės, kaltės buvo pažeistos esminės Sutarties sąlygos. Būtent su tuo susijusias aplinkybes teismas šioje byloje ir įvertino bei pateikė savo išvadas.

23.22.                      Apeliantė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad dėl esminio Sutarties pažeidimo yra kalta atsakovė, o tai reiškia, jog ji nepaneigė ne tik savo neteisėtų veiksmų (Sutartyje nustatytų terminų pažeidimo), bet taip pat ir kaltės, kuri šiuo atveju yra ne tik kad preziumuojama, bet ir pagrįsta byloje surinktų įrodymų visetu.

24.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti ir sprendimą priimti savo nuožiūra. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1.                      Pagal Agentūros suderintą investicijų planą balkonų platinimas į energinį efektyvumą didinančias priemones nebuvo įtrauktas, nes pagal programą tokiems sprendiniams lengvatinis kreditas ir valstybės parama negali būti teikiama, tačiau tai netrukdė butų ir kitų patalpų savininkams priėmus daugumos sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įgyvendinti balkonų platinimą nuosavomis lėšomis.

24.2.                      Sutartis, sudaryta tarp apeliantės ir atsakovės, teisėta ir pagrįsta, sudaryta laisva valia. Dėl Sutarties nutraukimo pagrindų šalys susitarė ir numatė, kuris Sutarties pažeidimas bus traktuojamas kaip esminis.

24.3.                      Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu. Vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius, tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai bei apgina sąžiningos šalies interesus. Sutartį vienašališkai nutraukianti šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo ir dėl to jai tenkančių nepalankių padarinių.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

 

25.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2  dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

27.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti apeliantės ieškinio reikalavimai dėl pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

 

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių 

 

28.       Atsakovė ir Agentūra 2022 m. balandžio 1 d. sudarė valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartis. Tarp atsakovės ir apeliantės 2022 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų su techninio darbo projekto parengimu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apeliantė (tiekėja) įsipareigojo parengti techninį darbo projektą ir atlikti statybos rangos darbus pagal techninį darbo projektą per 13 mėnesių (pabaigti darbus iki 2023 m. birželio 26 d.), o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir atsiskaityti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties priede Nr. 2 ,,Įkainotame veiklos grafike“ nustatyta, kad techninio darbo projekto parengimas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 31 d., o nuo 2022 m. spalio 1 d. turi būti pradedami vykdyti Sutartyje numatyti rangos darbai.

29.       Atsakovės atstovas 2022 m. gegužės 31 d. apeliantei išsiuntė elektroninį laišką, kuriame informavo apie gyventojų lūkesčius balkonų plotams – rytinėje ir vakarinėje pusėje balkonų naudingas plotas turi būti apie 1,60 m, o pietinėje apie 1,80 m. Atkreipė dėmesį, kad bet kuriuo atveju šį klausimą reikia išdiskutuoti su požeminių komunikacijų ir jų apsauginių zonų valdytojais bei aptarti galimybes gauti specialiąsias sąlygas pamatų įrengimui. Turint oficialius ir galutinius atsakymus bus aišku ar yra galimybės vystyti klasikinį balkonų platinimo variantą, ar reikės ieškoti kitų išeičių, kurios galėtų būti alternatyvus balkonų tvirtinimo būdas. Balkonų plotis yra svarbus faktorius, nes jei jo nebus galima išgauti, teks daugiabučio namo butų savininkams pristatyti situaciją, jos apribojimus ir galimas alternatyvias galimybes.

30.       Apeliantė 2022 m. liepos 15 d. pranešimu Nr. MBP-07/15 informavo atsakovę, kad parengus topografinę nuotrauką aplink daugiabutį namą tapo aišku, kad esamus balkonus praplatinti įrengiant gręžtinius pamatus ir metalines ar gelžbetonio kolonas, kaip numatyta Techninės užduoties 11 dalyje ir Investicijų plano (paketas A) 5.1.15 skyriuje, nėra galimybės, kadangi prie pastato gausu įvairių inžinerinių tinklų, kurie turi apsaugines zonas, o balkonų platinimo kolonos ir gręžtiniai pamatai patenka į šias apsaugos zonas ar net ant pačių inžinerinių tinklų. Atsižvelgiant į tai, pasiūlė balkonus padidinti juos praplatinant iki apytiksliai 30 cm į priekį, sustiprinant esamą balkono konstrukciją metaliniais rėmais ir visą konstrukciją atremiant į pastato pamatus.

31.       Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 02-22-1546 informavo apeliantę, kad pagal įkainotos veiklos grafikus, ji įsipareigojo iki 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigos užbaigti projektavimo darbus ir nuo spalio mėn. pradėti rangos darbus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prašė iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikti išsamią informaciją apie projektavimo darbų eigą (pridedant jau parengtas techninio darbo projekto dalis) ir detalų veiksmų planą apie tolimesnius veiksmus, siekiant tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartyje ir apeliantės pateiktame veiklos grafike numatytus darbus. Taip pat prašė pateikti sąmatas, pagal kurias galėtų įvertinti kainų skirtumus tarp Investicijų plane numatytų sprendinių kainos, stiprinant daugiabučio gyvenamojo namo balkonus.

32.       Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei pateikė prašymą Nr. MBP-08/18 dėl Sutarties įvykdymo termino pratęsimo 3 mėnesiams. Nurodė, kad techninio darbo projekto parengimo terminai vėluoja ne dėl apeliantės kaltės, o dėl to, jog laiku nebuvo gautas pritarimas UAB ,,Statinio projektavimo studija“ pasitelkimui projektavimo darbams greičiau atlikti (2022 m. liepos 13 d. gautas pritarimas), negautas atsakymas dėl daugiabučio namo balkonų didinimui (2022 m. liepos 15 d. pranešimas), negautos ESO namo bendrojo naudojimo elektros leistinos galios didinimo techninės sąlygos, laukiama atsakymo dėl techninės užduoties patikslinimo techninio darbo projekto sudedamųjų dalių rengimui.

33.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu paštu kreipėsi į apeliantę, prašydama nurodyti, kada bus pateiktas techninis darbo projektas.

34.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 02-22-1848 atsakydama į apeliantės 2022 m. liepos 15 d. pranešimą, atkreipė dėmesį, kad priešingai nei nurodoma pranešime, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos nedraudžia šalia daugiabučio namo įrengti polinius pamatus. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, statybos darbai inžinerinių tinklų apsaugos zonose galimi gavus inžinerinių tinklų savininkų ar valdytojų pritarimą. Pažymėjo, kad pagal Techninės užduoties 9 punktą, projekto rengėjas privalo kreiptis į tiekėjus ir gauti būtinus leidimus dėl ties balkonais einančių komunikacijų tinklų. Priminė, kad 2022 m. rugsėjo 5, 14 d. buvo išsiųsti pranešimai su prašymu pateikti bent du alternatyvius balkonų įrengimo sprendinius, tačiau pasiūlymai nebuvo gauti. Atsižvelgiant į tai, pareikalavo nedelsiant pateikti: 1) techninius sprendinius, kaip galima nepažeidžiant inžinerinių tinklų įrengti polinius pamatus; 2) inžinerinių tinklų savininkų ar valdytojų pritarimo (derinimo, nederinimo) projektui raštus; 3) bent du alternatyvius balkonų įrengimo techninius sprendinius, kuriais po pastato modernizavimo darbų balkonai tenkintų STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ nurodytus reikalavimus.

35.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. pakartotinai elektroniniu paštu kreipėsi į apeliantę su užklausa, kada bus pateiktas techninis darbo projektas.

36.       Atsakovė 2022 m. spalio 3 d. raštu Nr. 02-22-1932 atsakydama į apeliantės 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymą nurodė, kad nemato objektyvių priežasčių pratęsti Sutarties terminą. Atkreipė dėmesį, kad iki rašto parengimo dienos apeliantė nėra pateikusi nė vienos parengtos techninio darbo projekto dalies, taip pat, nėra įgyvendinusi Sutarties 8.4.10 punkto ir suderinusi su atsakove visus koncepcinius sprendimus bei projekte nustatytas naudoti medžiagas. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 13 d. projekto vadovui buvo išduotas įgaliojimas, 2022 m. liepos 14 d. buvo pakeistas subtiekėjas, 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu buvo atsakyta dėl fotovoltinių saulės modulių jėgainių prisijungimo sąlygų, 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu atsakyta į paklausimą dėl balkonų įrengimo.

37.       Apeliantė 2022 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu pasiteiravo atsakovės, kada bus nupirktos techninio darbo projekto ekspertizės paslaugos. Tą pačią dieną atsakovė pateikė atsakymą, kad kol kas iš apeliantės nėra gauta nė viena techninio darbo projekto dalis, todėl nėra pradėtos ir ekspertizės paslaugų įsigijimo procedūros.

38.       Atsakovė 2022 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu kreipėsi į apeliantę, prašydama pateikti informaciją apie Sutarties vykdymo eigą, o taip ir negavusi techninio darbo projekto 2023 m. sausio 13 d. elektroniniu paštu pakvietė apeliantę 2023 m. sausio 17 d. atvykti į atsakovės buveinę ir pristatyti aiškų Sutarties įgyvendinimo planą.

39.       Apeliantės ir atsakovų atstovų susirinkime, įvykusiame 2023 m. sausio 17 d., buvo konstatuota, kad techninis darbo projektas nėra parengtas. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas kad apeliantė privalo: 1) ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. pateikti atsakovei techninį darbo projektą; 2) ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 25 d. pateikti techninį darbo projektą projekto bendrosios ekspertizės atlikimui; 3) ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 1 d. pateikti techninį darbo projektą į sistemą ,,Infostatyba“.

40.       Apeliantė 2023 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu atsakovei suderinimui pateikė techninį darbo projektą. Kitą dieną, susipažinusi su pateiktu projektu, atsakovė pateikė pastabas, kad techninio darbo projekto balkonų stiklinimo sprendiniai neatitinka Investiciniame plane ir Techninėje užduotyje nustatytų reikalavimų. Apeliantė 2023 m. sausio 30 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad techninis darbo projektas bus pateiktas 2023 m. sausio 31 d.

41.       Apeliantė 2023 m. vasario 27 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo, kad galimai neteisingai parengtas Investicijų planas, t. y. pažeidžiant investicinio plano rengimo metodiką bei galimai neteisingai pritaikant Valstybės paramos įstatymą Investicijų plano 5.1.15 punktui ,,Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą“. Nurodė, kad mano, jog minėtos priemonės pagrindu, galimai neteisėtai suplanuota gauti valstybės paramą ir lengvatinį kreditą, įgyvendinant valstybės neremiamą ir modernizacijos programoje nenumatytą priemonę, t. y. balkonų platinimą, šiuos darbus galimai paslepiant po Investicijų plano 5.1.15 punkte paminėta modernizacijos priemone. Atkreipė dėmesį, kad techninio darbo projekto perdavimą su parengtais balkonų dalies sprendiniais juos platinant sustabdo, nes Investicijų planas ir Techninė užduotis galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

42.       Atsakovė 2023 m. kovo 17 d. raštu Nr. 02-23-509 įspėjo apeliantę, kad tuo atveju, jei ji per 30 dienų nepašalins viso esamo darbų atsilikimo nuo grafiko, pasibaigus šiam terminui ir atsakovei papildomai įspėjus apeliantę prieš 10 dienų, Sutartis su ja bus laikoma vienašališkai nutraukta dėl apeliantės kaltės. Pažymėjo, kad pagal Sutartį ir grafiką apeliantė visus Sutartyje numatytus darbus privalo užbaigti ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 26 d. Atkreipė dėmesį, kad apeliantė atsilieka nuo grafiko daugiau nei 5 mėnesius, todėl atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės tinkamai įvykdyti Sutartį iki galutinio darbų atlikimo termino.

43.       Apeliantė 2023 m. kovo 21 d. pateikė ekspertizei pagal atsakovės pastabas pakoreguotą techninį darbo projektą (išskyrus dalį dėl balkonų platinimo). Atsakovė 2023 m. balandžio 7 d. iš UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centro“ gavo apeliantės parengto techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, jog jis neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, todėl jo negalima tvirtinti.

44.       Atsakovė 2023 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 02-23-710 informavo apeliantę, kad atsižvelgdama į tai, jog apeliantė neįvykdė reikalavimo pašalinti darbų atsilikimą nuo grafiko, vadovaudamasi Sutarties 11.1 punktu, papildomai įspėja apeliantę, kad nuo 2023 m. balandžio 26 d. Sutartis yra vienašališkai nutraukiama dėl apeliantės padaryto esminio Sutarties pažeidimo. Nurodė, kad esama faktinė Sutarties vykdymo stadija, o būtent tai, kiek darbų pagal Sutartį apeliantė yra atlikusi, leidžia pagrįstai numanyti, kad nenutraukus Sutarties nuo 2023 m. balandžio 26 d., ji bus pažeista iš esmės apeliantei praleidus galutinį darbų atlikimo terminą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė pažymėjo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.219 straipsniu, nuo 2023 m. balandžio 26 d. vienašališkai nutraukia Sutartį dar ir dėl šių priežasčių.

45.       Apeliantė 2023 m. balandžio 21 d. raštu informavo atsakovę, kad nesutinka, jog Sutartis neįvykdyta laiku dėl apeliantės kaltės ir pakvietė atsakovę deryboms. Atsakovė 2023 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 02-23-758 informavo, kad sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra galutinis, o apeliantės rašte nurodyti motyvai bei kvietimas derėtis nesudaro pagrindo šio sprendimo atšaukimui. Taip pat, 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 02-23-777 informavo apeliantę, kad inicijuoja apeliantės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

46.       Apeliantė, nesutikdama su atsakovės sprendimu vienašališkai nutraukti Sutartį kreipėsi į teismą dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip perkančioji organizacija, sudariusi su apeliante viešojo pirkimo sutartį, turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi apeliantė savo veiksmais (neveikimu) ją iš esmės pažeidė, o atsakovė, atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, turėjo pakankamą pagrindą nesitikėti, jog Sutartis bus tinkamai toliau vykdoma ir apskritai pilnai įvykdyta. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

 

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo

 

47.       Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei argumentų, o būtent, jog vykdydama Sutartį apeliantė susidūrė su tam tikrais, nuo jos valios nepriklausančiais sunkumais (iš ESO nebuvo gautos padidintos galios ir gaminančio vartotojo prisijungimo sąlygos, nebuvo išpirktas šilumos punktas, nepavyko suderinti balkonų padidinimo sprendinių, atsakovė nebendradarbiavo), kurie užkirto kelią vykdyti darbus grafike nustatytais terminais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

48.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir (ar) termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (lot. k. kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

49.       Sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50.       VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinius aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. Taigi, tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 41 punktas).

51.       VPĮ reguliuojamas ne tik tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas, bet ir viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymas, pakeitimas bei nutraukimas. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pagal to paties VPĮ 90 straipsnio 3 dalį, pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais.

52.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, bei į tai, jog VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

53.       Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 26 punktą).

54.       Remiantis kasacinio teismo CK 6.217 straipsnio nuostatų išaiškinimais, šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis bei aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55.       Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 63 punktas).

56.       Tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 79 punktas).

57.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Sutartyje šalys numatė, jog užsakovas ir tiekėjas turi teisę, įspėjęs kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš dešimt dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo bei kitais Sutarties 11.2–11.4 punktuose numatytais atvejais (Sutarties 11.1 punktas). Taigi, pažeidimai, susiję su terminų nesilaikymu, laikytini esminiai Sutarties 11.1 punkto prasme.

58.       Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad atsakovė 2023 m. kovo 17 d. įspėjo apeliantę (žr. šios nutarties 42 punktą), kad tuo atveju, jei ji per 30 dienų nepašalins viso esamo darbų atsilikimo nuo grafiko, pasibaigus šiam terminui ir atsakovei papildomai įspėjus apeliantę prieš 10 dienų, Sutartis su ja bus laikoma vienašališkai nutraukta dėl apeliantės kaltės. Atsakovė 2023 m. balandžio 17 d. papildomai informavo apeliantę (žr. šios nutarties 44 punktą), kad atsižvelgdama į tai, jog ji neįvykdė reikalavimo pašalinti darbų atsilikimą nuo grafiko, vadovaudamasi Sutarties 11.1 punktu, įspėja apeliantę, kad nuo 2023 m. balandžio 26 d. Sutartis yra vienašališkai nutraukiama dėl apeliantės padaryto esminio Sutarties pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį laikydamasi joje nustatytos tvarkos.

59.       Pagal Sutartį apeliantė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą ir atlikti statybos rangos darbus. Vadovaujantis Techninės užduoties 10 dalies 4 punktu, techninis darbo projektas turėjo būti parengtas ir pristatytas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams per 4 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Pagal Techninės užduoties 10 dalies 5 punktą projektas turėjo būti užbaigtas ir pateiktas užsakovo sprendinių pritarimui iki ekspertizės per 150 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties 11.1.1 punktu šalys susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį, laikytina situacija, kai ilgiau kaip vieną mėnesį iš eilės nevykdomi darbai pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką dėl tiekėjo kaltės, išskyrus galutinį darbų atlikimo terminą.

60.       Vertinant, ar atsakovė Sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar priimant sprendimą nutraukti Sutartį, egzistavo šios dvi sąlygos: 1) apeliantė vėlavo suteikti Sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal Sutartyje nustatytus terminus (įskaitant ir paslaugų suteikimo terminus atitinkančiame darbų vykdymo grafike numatytus etapus); 2) tokie vėlavimai atsirado būtent dėl apeliantės kaltės. 

61.       Byloje ginčo dėl to, kad apeliantė vėlavo parengti ir pateikti atsakovei techninį darbo projektą daugiau nei vieną mėnesį, tarp šalių nekilo (Sutarties 11.1.1 punktas). Minėtą aplinkybę pripažįsta ir pati apeliantė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (apeliacinio skundo 19 punktas). Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad, pasak apeliantės, atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį, neįvertinusi, jog darbai negalėjo būti laiku užbaigti dėl nuo apeliantės valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. ne dėl apeliantės kaltės.

62.       Apeliantė teigia, kad nei Investicijų plane, nei Techninėje užduotyje nebuvo užsimenama apie balkonų ploto padidinimo poreikį. Apie tai, kad daugiabučio namo gyventojai turi lūkestį padidinti balkonus jai tapo žinoma tik 2022 m. gegužės 31 d., gavus atsakovės atstovo projektų vadovo pranešimą, t. y. jau po Sutarties sudarymo. Pasak apeliantės, ji nuolat teikė pasiūlymus dėl balkonų padidinimo variantų, tačiau tuomet, kai nurodė savo abejones dėl tokių veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį dėl apeliantės kaltės. Taigi, esminis klausimas dėl kurio nesutarė šalys – apeliantė iš vienos pusės ir atsakovė kartu su daugiabučio namo patalpų savininkais iš kitos pusės – balkonų padidinimas, dėl kurio nepavyko parengti bei laiku suderinti techninio darbo projekto. Todėl toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl ginčo esmės. 

63.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta dėl daugiabučio namo renovavimo pagal Investicijų planą, siekiant gauti lengvatinį kreditą ir valstybės paramą. Investicijų plano 5 dalies ,,Numatomos įgyvendinti namo atnaujinimo (modernizavimo priemonės) 5.1.15 punkte numatyta viena iš priemonių – balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą. Investicijų plano 16 dalyje ,,Natūrinių matavimų atlikimo aktas“ 5 punkte nurodyta, kad planuojamas balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos laikančiosios konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą – apie 850,90 kv. m, o renovuojamų (stiprinamų) balkonų grindų plotas nenurodytas. Pagal Techninės užduoties 9 dalį, projektuojant turi būti atsižvelgiama į tai, kad yra numatytas balkonų stiprinimas, todėl būtina įvertinti po balkonais einančių komunikacijų tinklus, gauti būtinus leidimus ar sąlygas ir esant poreikiui kreiptis į tiekėjus dėl kitų reikalavimų įvykdymo. Taip pat nurodyta, kad detalūs balkonų stiprinimo techniniai sprendimai priimami techninio darbo projekto rengimo metu derinant su užsakovu. Balkonai po pastato modernizavimo darbų turi atitikti Statybos techninio reglamento (toliau – STR) Nr. 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ nurodytus reikalavimus.

64.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad balkonų platinimo (rekonstravimo) darbai nebuvo numatyti Investicijų plane ir Techninėje užduotyje. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje pateiktas Agentūros 2023 m. gegužės 2 d. raštas Nr. APVA-1900 bei atsiliepimas į ieškinį, kuriame pažymima, kad pagal Agentūros suderintą Investicijų planą, balkonų platinimas į energinį efektyvumą didinančias priemones nebuvo įtrauktas, nes pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, tokiems sprendiniams lengvatinis kreditas ir valstybės parama negali būti teikiama. Apie daugiabučio namo butų savininkų lūkesčius didinti (platinti) balkonus apeliantė buvo informuota atsakovės projektų vadovo elektroniniu laišku – 2022 m. gegužės 31  d. (žr. šios nutarties 29 punktą). Atsakovės atsakovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad apie daugiabučio namo butų savininkų lūkestį didinti (platinti) balkonus apeliantę žodžiu informavo dar prieš Sutarties pasirašymą (2023 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1  val. 52 min. 10 sek.), nėra objektyviai pagrįsti, todėl jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Tačiau pastaroji aplinkybė savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, kad Sutarties vienašalį nutraukimą lėmė apeliantės vėlavimas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

65.       Apeliantė neneigė, kad prieš sudarydama su atsakove Sutartį, turėjo galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais bei apžiūrėti daugiabutį namą nuvykus į vietą (2023  m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 10 sek.). Pažymėjo, kad apžiūros vietoje metu išmatavo faktinį balkonų plotį (2023 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 53 sek.). Paaiškino, kad pirkime pateikė pasiūlymą remdamasi faktiniu, o ne Investicijų plane nurodytu balkonų plotu (2023 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 22  sek.). Be to, neabejotina, kad apeliantei, kaip savo srities profesionalei, buvo žinoma, kad balkonų platinimo (rekonstravimo) darbai nebuvo numatyti Investicijų plane ir Techninėje užduotyje. Tačiau duomenų, kad iškart po to, kai sužinojo apie gyventojų lūkesčius didinti (platinti) balkonus bei žinodama faktinį balkonų plotą, būtų reiškusi pretenzijas dėl darbų apimties, apmokėjimo sąlygų, sustabdžiusi Sutarties vykdymą ar siekusi ją nutraukti, byloje nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, kad apeliantė toliau vykdė techninio darbo projekto rengimo darbus bei teikė atsakovei pasiūlymus, susijusius su balkonų išplatinimu (žr., šios nutarties 30 punktą). 2022 m. spalio 13 d. vykusiame daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkime pristatė balkonų sprendinius, numatant jų išplatinimą iki 1,30 m naudingo pločio, o 2022 m. gruodžio 6 d. vykusiame techninio darbo projekto pristatyme, pristatė balkonų sprendinius, numatant jų išplatinimą iki 1,50 m naudingo pločio. 

66.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą (žr. šios nutarties 65 punktą), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės veiksmai, sužinojus apie daugiabučio namo patalpų savininkų lūkesčius išplatinti balkonus, įrodo, kad ji pati sutiko atlikti pastato rekonstrukcijos (balkonų platinimo) darbus, kurie nebuvo numatyti Sutartyje, ir atitinkamai, sutikdama juos atlikti, prisiėmė galimų kilti neigiamų pasekmių dėl sutartinių įsipareigojimų, numatytų Sutartyje ir darbo grafike, neįvykdymo riziką, o teiginiai, kad Techninėje užduotyje nenurodžius balkonų platinimo darbų, apeliantė jų atlikti negalėjo, nėra pagrįsti įrodymais. Priešingai, Agentūros 2023 m. gegužės 2 d. rašte Nr. APVA-1900, be kita ko, nurodyta, jog vien tai, kad pagal programą balkonų platinimas nebuvo įtrauktas į energinį efektyvumą didinančias priemones, netrukdo butų ir kitų patalpų savininkams, priėmus daugumos sprendimą CK nustatyta tvarka, įgyvendinti balkonų platinimą nuosavomis lėšomis.

67.       Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad 2023 m. sausio 17 d. susirinkimo metu apeliantei buvo nustatytas terminas iki 2023 m. sausio 23 d. pateikti techninį darbo projektą (žr. šios nutarties 39 punktą), ji prieštaravimų nereiškė ir nustatytu terminu pateikė techninį darbo projektą, tačiau jame nurodydama balkonų sprendinius, kurie nebuvo suderinti su atsakove ir daugiabučio namo butų savininkais. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2023 m. sausio 24 d. nurodė pastabas dėl balkonų platinimo sprendinių, tačiau apeliantė neatsisakė rengti projekto, o 2023 m. sausio 30 d. raštu informavo atsakovę, jog techninis darbo projektas bus pateiktas 2023 m. sausio 31 d. (žr. šios nutarties 40 punktą). Apeliantės nurodyti teiginiai, kad jos rengtas 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. MBP08/18 ir 2023 m. vasario 27 d. raštas, kuriuose užsimenama apie Techninės užduoties koregavimą, įrodo, kad ji siūlė balkonų praplatinimo sprendinius tik todėl, kad atsakovė žodžiu minėjo pakoreguoti Techninę užduotį, nėra objektyviai pagrįsti (žr. šios nutarties 32, 41 punktus). Minimi raštai parengti pačios apeliantės, todėl jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Kita vertus, minėta (žr. šios nutarties 64–65 punktus), kad apeliantei, kaip savo srities profesionalei, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad balkonų platinimo (rekonstravimo) darbai nebuvo numatyti Investicijų plane ir Techninėje užduotyje, kadangi balkonų platinimas į energinį efektyvumą didinančias priemones nebuvo įtrauktas, todėl tikslinti Techninę užduotį nebūtų pagrindo.

68.       Minėta (žr. šios nutarties 67 punktą), nors apeliantė buvo nurodžiusi, kad techninio darbo projektą pateiks iki 2023 m. sausio 31 d., tačiau jo nepateikė, o 2023 m. vasario 27 d. pareiškė susirūpinimą, kad Investicijų projektas ir Techninė užduotis galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir sustabdė Sutarties vykdymą (žr. šios nutarties 41 punktą). Atsakovė 2023 m. kovo 17 d. nustatė apeliantei 30 dienų terminą pašalinti daugiau nei 5 mėnesių atsilikimą nuo grafiko (žr. šios nutarties 42 punktą), tačiau ir suėjus šiam terminui trūkumai nebuvo pašalinti. UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ parengė techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl jo negalima tvirtinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, gavusi ekspertizės pirminę išvadą, taip pat atsakovės pastabas, jų neginčijo. Nors apeliantė nurodė, kad pastabos dėl techninio projekto buvo neesminės ir greitai ištaisomos, tačiau byloje nėra duomenų, kad per Sutarties 8.1.4 punkte nustatytą 15 kalendorinių dienų terminą, projektas pagal ekspertizės privalomąsias pastabas būtų ištaisytas, juolab kad pati apeliantė nurodė, kad techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės akte nustatyti trūkumai nesusiję su balkonų stiprinimo darbais.

69.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad atsakovė vėlavo pateikti atsakymus į tam tikrus iškilusius klausimus (žr., pvz., šios nutarties 31, 34 punktus), tačiau apeliantei vėluojant parengti techninį darbo projektą daugiau nei 5 mėnesius, atsakovė Sutarties nenutraukė. Priešingai, elgėsi geranoriškai, siekė ją išsaugoti, ne vieną kartą kreipėsi į apeliantę (žr. šios nutarties 33, 35, 38 punktus), ragindama informuoti, kada bus pateiktas techninis darbo projektas, taip pat pateikti informaciją apie Sutarties vykdymo eigą, kvietė 2023 m. sausio 17 d. atvykti ir pristatyti Sutarties įgyvendinimo planą, suteikė papildomai laiko tinkamai parengti techninį darbo projektą (žr. šios nutarties 38 punktą). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad Sutarties nevykdymą lėmė atsakovės nebendradarbiavimas, juolab kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė dėl to būtų reiškusi pretenzijas.

70.       Apeliantė taip pat nurodo, kad Investicijų plano 5 dalies ,,Numatomos įgyvendinti namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės“ 5.1.3 punkte buvo nustatyta privaloma priemonė – fotovoltinių saulės modulinių jėgainių įrengimas ant pastato stogo, kurios įrengimui buvo reikalinga padidinti bendrojo naudojimo elektros leistiną galią iki 6 kW (pastato bendrojo naudojimo elektros įvado leistina naudoti galia – 5 kW) ir iš ESO gauti prisijungimo sąlygas. Tik gavus prisijungimo sąlygas buvo galima tinkamai pabaigti techninio darbo projekto dalies ,,Elektros gamyba“ parengimą. Atsakovė davė rašytinį pavedimą galios padidinimo klausimą sutvarkyti namo administratoriui UAB ,,Admeo“, šis pavedimas nebuvo atšauktas, todėl apeliantė negalėjo laiku pabaigti techninio darbo projekto dalies ,,Elektros gamyba“. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

71.       Techninės užduoties 9 dalyje nustatyta, kad apeliantė turi įvertinti daugiabučio namo naudojimo įvado galingumą ir esant poreikiui kreiptis į ESO dėl galingumo ir naujų sąlygų įvado padidinimui, t. y. pareiga kreiptis dėl esamos daugiabučio namo elektros įvado galios didinimo numatyta apeliantei. Aplinkybė, kad atsakovė 2022 m. birželio 6 d. raštu kreipėsi į UAB ,,Admeo“ dėl elektros įvado galios padidinimo, neatleido apeliantės nuo pareigos įvykdyti Techninės užduoties 9 dalyje numatytą pareigą ir laiku parengti techninį darbo projektą, prireikus imtis aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kita vertus, atsakovė 2023 m. kovo 17 d. raštu Nr. 02-23-509 įspėjo apeliantę per 30 dienų pašalinti visus esamus darbų atsilikimus nuo grafiko, įskaitant ir techninio darbo projekto dalį „Elektros gamybą“. Tačiau ir per šį papildomą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, nors prisijungimo sąlygos Nr. GAM23-14263 buvo išduotos 2023 m. kovo 1 d. Todėl apeliantės nurodyti argumentai, kad ji rašė raštus UAB ,,Admeo“ (2022 m. birželio 6 d. raštas; 2022 m. liepos 11 d. bei 2022 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniai laiškai) dėl elektros įvado galios padidinimo, nagrinėjamų aplinkybių kontekste nėra reikšmingi ir nepaneigia apeliantės prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo fakto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė negalėjo laiku pabaigti techninio darbo projekto dalies ,,Elektros gamyba“ ne dėl atsakovės, o dėl savo pačios nepakankamo veikimo. 

72.       Apeliantės nurodyti teiginiai, kad dėl vėlavimo išpirkti šilumos punktą nebuvo objektyvių galimybių užbaigti projektavimą, nepagrįsti įrodymais, t. y. byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti išvadą, kad apeliantės nurodyta aplinkybė galėjo prailginti techninio darbo projekto parengimo trukmę ir (ar) trukdyti rengti techninį darbo projektą. Pati apeliantė nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo išpirktas šilumos punktas, galėjo užkirsti kelią gauti leidimą statybai, tačiau tai yra projektavimą užbaigianti stadija. Nagrinėjamu atveju atsakovė nutraukė Sutartį ne dėl to, kad nebuvo gautas statybos leidimas, o todėl, kad apeliantė laiku dar iki projektavimą užbaigiančios stadijos neparengė tinkamo techninio darbo projekto. Atsižvelgiant į tai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pavėluotas šilumos punkto išpirkimas lėmė tinkamo techninio darbo projekto neparengimą.

73.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes, pasisakė dėl apeliantės nurodytų argumentų, susijusių su atsakovės kalte, ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė nepaneigė savo atsakomybės už Sutartyje nustatytų terminų, turėjusių esminę reikšmę (Sutarties 11.1.1, 11.1.4  punktai), pažeidimą. Byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, kad vėlavimą laiku atlikti projektavimo darbus lėmė ne atsakovės pasyvus elgesys (nebendradarbiavimas) ar Techninės užduoties nepatikslinimas, o pačios apeliantės netinkamas darbų apimties įsivertinimas ir rizikos dėl darbų, kurie nebuvo numatyti Investicijų plane ir Techninėje užduotyje, prisiėmimas.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

74.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino Sutarties bei teisės aktų nuostatas dėl apeliantės ginčijamo Sutarties nutraukimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

76.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

77.       Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 3 327,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą).

78.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

79.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. IV ketvirtį (2023 m. lapkričio 20 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2023 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,1 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 600,13 Eur (2 000,1 x 1,3).

80.       Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą rekomenduojamą dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, procesinių dokumentų apimtis, atsižvelgdama į aplinkybę, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, nusprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti iš apeliantės atsakovei maksimalią priteistiną 2 600,13 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai ,,Atnaujinkime miestą“, juridinio asmens kodas 300662245, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Modernaus būsto projektai“, juridinio asmens kodas 302530623, 2 600,13 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų ir trylika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                            Marius Bajoras

 

 

                                                                    Žilvinas Terebeiza

 

 

                                                                            Tomas Venckus