Administracinė byla Nr. eA-1623-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00243-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja Y. P. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 17 d. sprendimą
Nr. 24S20025 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. Sprendimu Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) grindžiamas tuo, kad pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, jai kylanti grėsmė tėra hipotetinio pobūdžio.
2.2. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) veikė prieš
(duomenys neskelbtini) režimą, dalyvaudama protesto akcijose bei socialinėje medijoje reikšdama savo opozicines pažiūras. Be kita ko, pareiškėja savanoriauja (duomenys neskelbtini).
2.3. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje priimtas atsižvelgus į pareiškėjos pasakojimą ir paaiškinimus bei jos daromas prielaidas, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika. Pareiškėja apklausų metu papasakojo viską, ką prisimena apie jai kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), bei tiek detaliai, kiek jos manymu yra reikšminga, o atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas išsiaiškinti pareiškėjos prieglobsčio prašymo tinkamam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Pareiškėjos pateikti duomenys yra įtikinami, suderinami su jos pasakojimu apklausų metu, todėl atsakovas privalėjo jais remtis darant išvadą dėl prieglobsčio pareiškėjai suteikimo. Pareiškėja pateikė įrodymus apie jai kylančias grėsmes, todėl atsakovo išvada yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas pareiškėjos atveju egzistuojančias aplinkybes vertino atsietai nuo kitų įrodymų, tačiau turėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėja ne tik savanoriauja (duomenys neskelbtini), tačiau dalyvavo ir protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) režimą, talpino antivyriausybinę medžiagą socialiniuose tinkluose. Pareiškėjos vertinimu, tos aplinkybės, kurias ji nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 86 str. 1 d. įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
2.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėja turi priešiškus įsitikinimus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini), susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra pilnai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausoma priežiūrai. Pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) ji taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys, pareiškėjos vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2.5. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad ji pranešimus apie dalyvavimą protesto akcijose skelbė savo paskyrose socialiniuose tinkluose. Taip pat jose dalinosi kitų informacijos šaltinių pranešimais apie protestus. Stengdamasi apsaugoti save ir savo šeimą, pareiškėja sunaikino bet kokį susirašinėjimą ir įrodymus, patvirtinančius jos dalyvavimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos paskyrą Instagram seka 25 tūkstančiai sekėjų, per mėnesį jos įrašus peržiūri 10 tūkstančių aktyvių sekėjų. Pareiškėjos pilietinės nuostatos dėl (duomenys neskelbtini) yra viešai žinomos. Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neginčija, kad vykdomi politiškai motyvuoti areštai, kadangi (duomenys neskelbtini). Šis Sprendimo argumentas nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei kilmės valstybės informacija apie persekiojimą už (duomenys neskelbtini). Tarptautinių dokumentų duomenimis, nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio sulaikytų ir apklaustų aktyvistų skaičius siekė 35 000 asmenų, dalyvavusių taikiuose protestuose, 4 691 asmeniui buvo iškeltos baudžiamosios bylos, 1 800 asmenys apklausų metu buvo kankinami, o dabartinė (duomenys neskelbtini) valdžia sistemingai persekioja ir sulaiko žmogaus teisių aktyvistus, dirbančius (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Represinėms struktūroms nuslopinus gatvių protestus, pareiškėja (duomenys neskelbtini), pareiškėja aktyviai reiškė savo poziciją (duomenys neskelbtini)grupėje. Ši grupė vėliau buvo uždaryta, o daugiau nei 30 jos dalyvių sulaikyti ir persekioti dėl viešai reikštos pilietinės pozicijos. Pareiškėjos teikiamą informaciją, jos pilietines pažiūras patvirtina jos veikla Lietuvoje. Pareiškėja pateikė detalią informaciją apie vykusius protesto renginius, tačiau šios aplinkybės nagrinėtos nebuvo. Migracijos departamentas, tirdamas šią pareiškėjos pateiktą informaciją turėjo galimybę ją tikslinti, tačiau papildomos apklausos nevykdė, papildomų duomenų neprašė ir jų nevertino. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl persekiojimo grėsmės kylančios iš jos dalyvavimo protestuose, viešo kritiškos nuomonės reiškimo socialiniuose tinkluose, dalyvavimo (duomenys neskelbtini), nors ir nurodytos prašyme ir net skundžiamame Sprendime, apskritai nebuvo tirtos ir vertintos.
2.6. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini) su jai išduota humanitarine viza prima facie įvertinus jai kylančią grėsmę kilmės valstybėje. Iki pasibaigiant vizos galiojimo laikui pareiškėja tris kartus kreipėsi į Migracijos departamentą prašydama pratęsti vizos galiojimą, tačiau kaskart prašymą atsisakyta priimti remiantis kitais žodžiu išsakytais argumentais. Klausimas dėl pareiškėjos teisinio statuso Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui nebuvo sprendžiamas dėl atsakovo kaltės. Šis atsakovo neveikimas turėjo įtakos pareiškėjos psichinės būsenos blogėjimui, patvirtintam psichologo pažymoje, pateiktoje prieglobsčio byloje. Net pateikus prieglobsčio prašymą 2023 m. sausio 30 d. atsakovas jį nagrinėjo metus laiko, dukart viršydamas įstatymo nustatytą imperatyvų terminą. Tai, kad pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą bijodama grįžti į kilmės valstybę, nėra pagrindas spręsti, kad tokia grėsmė nėra pagrįsta.
2.7. Prasidėjus plataus masto Rusijos Federacijos invazijai Ukrainoje pareiškėja susidomėjo (duomenys neskelbtini). Byloje nesurinkta informacija, kad pareiškėjos politinės pažiūros pasikeitė. Priešingai, pareiškėjos opoziciją režimui ir jos aktyvią veiklą prieš režimą paaiškina ir patvirtina kitos prieglobsčio byloje nustatytos aplinkybės.
2.8. Tai, kad Migracijos departamentui nepavyko surikti informacijos apie pareiškėjai iškeltą baudžiamąją bylą negali paneigti baudžiamojo persekiojimo grėsmės kilmės šalyje, kurią patvirtina surinkta kilmės šalies informacija. Tam, kad būtų konstatuota grėsmė kilmės valstybėje nebūtina įrodyti, kad jos faktiškas persekiojimas yra vykdomas. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) susidurtų su padidinta diskriminuojančio baudžiamojo persekiojimo tikimybe ir nežmoniško elgesio grėsmėmis įkalinimo įstaigoje. Neaišku, kodėl Migracijos departamentas reikalavo kratos orderio, kitų teisminių įrodymų, kaip būtinų galimos grėsmės kilmės valstybėje įrodymų. Pareiškėja išvykusi iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. ir nuo to laiko į ją negrįžusi neturi jokios informacijos apie jos atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą už ekstremistinę veiklą, tačiau visiškai pagrįstai bijo, kad kilmės valstybėje jai kyla tokia grėsmė. Tai, kad pareiškėja nėra įvardinta (duomenys neskelbtini) „ekstremistų sąraše“ niekaip nepaneigia persekiojimo rizikos. Argumentas, kad grėsmė pareiškėjai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tik dėl to, kad dar nėra įsiteisėjęs nuosprendis susijęs su ekstremistinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu patvirtina, kad tyrimas dėl prieglobsčio prašymo buvo vykdomas neobjektyviai ir nerūpestingai. Nepagrįstas argumentas, kad šeimos narių persekiojimas yra būtinas tam, kad būtų konstatuota grėsmė kilmės valstybėje.
2.9. Atsakovas prieglobsčio prašytojai perkelia pareigą vienareikšmiškai įrodyti, kad ji kilmės valstybėje bus persekiojama. Reikalavimas vienareikšmiškai įrodyti ateityje galimai įvyksiančius veiksmus negali būti perkeltas prieglobsčio prašytojui. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina individualias grėsmes pareiškėjai, dėl kurių ji buvo priversta išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjos subjektyvią baimę patvirtina kilmės valstybės informacija, kurią rinko, tačiau kurios nevertino Migracijos departamentas. Pareiškėja aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kilmės valstybei gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kyla grėsmė būti pagrobtai, kankinamai, žeminamai, savavališkai įkalintai sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Jai gresia represijos dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos subjektyvi baimė remiasi jai puikiai žinoma informacija, kurią ji seka interneto portaluose ir gauna iš kolegų, draugų ir bendražygių, išvykusių iš (duomenys neskelbtini) arba sulaikytų ir nubaustų kilmės šalyje. Tiek pareiškėjos pasakojimas ir pateikti įrodymai, tiek surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareiškėja pagrįstai bijo būti persekiojama dėl (duomenys neskelbtini), turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą, kaip jis suprantamas pagal 1951 m. liepos 28 d. Konvenciją dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija), UTPĮ 86 str. 1 d., t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios piliečiu jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 89 punktas nustato, kad Migracijos departamentas privalo surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.
2.10. Ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus visų pareiškėjos prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, pareiškėjos individualios padėties, visapusiškai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjos nurodomų duomenų, neįvertinus to, kad pareiškėja nurodė ir kitas aplinkybes bei jas pagrindė dokumentiniais įrodymais. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad priimant sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo buvo pažeistas reikalavimas tyrimą atlikti nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo Migracijos departamento atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
4.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjos (duomenys neskelbtini), kuriais ji grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Įvertinus aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti arba su ja susidoroti. Atitinkamai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, ji neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
4.2. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią/egzistuosiančią asmeninę grėsmę jos kilmės valstybėje. Departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojos profilis
(duomenys neskelbtini) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Atitinkamai, jos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Departamentas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Prieglobsčio prašytojos įžvelgiama grėsmė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Pareiškėja pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, iki išvykimo iš kilmės valstybės prieš ją asmeniškai dėl politinių priežasčių nebuvo panaudoti jokie persekiojimo veiksmai – teisinės ar administracinės priemonės. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, tyrimo metu nenustatyta tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nepagrindžia prielaidos, jog toks motyvas ir tikslas atsirado po prieglobsčio prašytojos išvykimo iš kilmės valstybės, t. y. nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojos profilis (valdžios viešai nekritikavo, nėra žinoma aktyvistė ar žurnalistė, akcijų organizatorė) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.
4.3. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo atliekamas perspektyvinis vertinimas. Atliekant šį vertinimą, buvo įvertinta aplinkybių visuma – tarp jų ir pareiškėjos profilis, aplinkybės, susijusios su jos patirtimi, kilmės valstybės informacija ir kt. Tyrimo metų nebuvo rasta informacijos, kad pareiškėja būtų asmenų, dalyvaujančių politinėse baudžiamosiose bylose, sąraše ar būtų bausta administracine tvarka, taip pat jos nėra asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše. (duomenys neskelbtini), nepriklausoma žiniasklaida, žmogaus teisių gynėjai, nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos plačiai ir iki smulkiausių detalių nušviečia įvykius (duomenys neskelbtini), politiškai motyvuotus sulaikymus, įkalinimus ir kitokio pobūdžio persekiojimą. Tačiau žmogaus teisių organizacijų duomenų bazėse nerasta informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Siekiant įvertinti prieglobsčio prašytojos kilmės valstybėje galimai kylančias grėsmes, buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjos paiešką. Atsižvelgus į tai, labai tikėtina, jog nėra paskelbta tarptautinė prieglobsčio prašytojos paieška. Patikrinus (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašą, kuriame skelbiami dingusiųjų be žinios bei besislapstančių nuo teisingumo, tame tarpe pagal „ekstremistinius“ straipsnius, duomenys, informacijos apie prieglobsčio prašytojos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta. Taigi, nerasta informacijos apie politiškai motyvuotą prieglobsčio prašytojos persekiojimą, t. y. nei (duomenys neskelbtini) ji asmeniškai nepateko į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, nebuvo sulaikyta, prieš ją nebuvo pradėta administracinė ar baudžiamoji byla nei buvimo (duomenys neskelbtini) metu, nei po išvykimo iš kilmės valstybės. Įvertinus pateiktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėja asmeniškai dėl dalyvavimo protestuose nėra patraukusi teisėsaugos dėmesio.
4.4. Tyrimo metu nustatyta, kad per visą laiką nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėja dėl savo pilietinės pozicijos asmeniškai nesusidūrė su jokiomis administracinėmis arba baudžiamosiomis pasekmėmis iš valstybės pusės, arba realia tokių pasekmių grėsme. Ginčijamame sprendime, įvertinus visą susijusią informaciją, konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai (duomenys neskelbtini) padidėja rizika patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus. Vien (duomenys neskelbtini) savaime nesuponuoja išvados, kad asmeniui dėl to gali kilti grėsmė kilmės valstybėje, turi būti įvertintos visos konkretaus asmens individualios aplinkybės ir šių aplinkybių pagrindu daromos išvados dėl šiam asmeniui kylančių grėsmių kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savaime nepatvirtina (duomenys neskelbtini) institucijų persekiojimo realumo. Prieglobsčio prašytojos tiek formalus, tiek neformalus bendradarbiavimas su minėta organizacija ar jos vadove nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali individualizuoto pobūdžio persekiojimo grėsmė. Apibendrinant visas prieglobsčio prašytojos nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
4.5. Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84,
86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies
1 punktu, pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, jog UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Teismas taip pat pažymėjo, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
7. Teismas sprendė, jog atsakovas įvertino pareiškėjos perspektyvinę riziką jos duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliktas perspektyvinis (ateityje gresiančios) rizikos vertinimas. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Apibendrinęs visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsakovas nustatė, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien tik jos deklaratyviais teiginiais.
8. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, priėjo prie išvados, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju ji patirtų persekiojimą dėl jos nurodytų motyvų. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant prieglobsčio prašymą, vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus ir bylos medžiagą, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), kas yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, Migracijos departamente apklausos metu pateiktus argumentus, motyvus, duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją, sprendė, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjos atžvilgiu jos kilmės valstybėje būtų imtasi persekiojimo veiksmų. Pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.
10. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios suponuotų papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjai UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose. Konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl būvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
III.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra atsakyta nei į vieną pareiškėjos nurodytų argumentų, persekiojimo priežastis ir epizodus, nenustatytos pareiškėjos politinės pažiūros, neištirtas nei vienas pareiškėjos pateiktas įrodymas ir visiškai nevertinta kilmės valstybės informacija.
12.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo, nenurodė, kodėl buvo atmesti įrodymai dėl pareiškėjos jau vykusio persekiojimo, įkaitant (duomenys neskelbtini) nenurodoma, kokia kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nekelia persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje, visiškai neaišku kokiu pagrindu atmetami pareiškėjos įrodymais ir kilmės valstybės informacija paremti argumentai dėl grėsmės, susijusios su pareiškėjos dalyvavimu Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, nukreiptuose prieš (duomenys neskelbtini).
12.3. Pareiškėja grindžia savo prieglobsčio prašymą individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas dėl pareiškėjos politinių pažiūrų pagal (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kyla grėsmė būti pagrobtai, kankinamai, žeminamai, savavališkai įkalintai sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Jai gresia represijos dėl politinių pažiūrų, žodžio laisvės ribojimai. Pareiškėjos subjektyvi baimė remiasi jai puikiai žinoma informacija, kurią ji seka interneto portaluose ir gauna iš kolegų, draugų ir šeimos narių, patiriančių persekiojimą dėl pareiškėjai priskiriamų politinių pažiūrų.
12.4. Politinių įsitikinimų, „konvencinės“ persekiojimo priežasties sąvoka neapsiriboja prieglobsčio prašytojo įsitikinimais, tikėjimu ar pažiūromis, tiesiogiai susijusiomis su politika, atsižvelgiant į tradicinę šio termino sampratą. Siekiant nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo veiksmai ar neveikimas laikytini politiniais įsitikinimais 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) 10 straipsnio prasme, atitinkamas reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas, atsižvelgiant į persekiojimo vykdytojų perspektyvą, o būtent, ar prieglobsčio prašytojo veiksmus ar neveikimą persekiojimo vykdytojai konkrečiu nagrinėjamu atveju suvokia, kaip prieštaravimą ar pasipriešinimą su jais pačiais ar jų politika ir (arba) jų metodais susijusioje srityje. Taigi, prieglobsčio prašytojo veiksmų ar neveikimo tikrieji tikslai ir motyvai šiuo aspektu lemiamos reikšmės neturi – net ir konkrečios asmeninės naudos siekiu pagrįstas prieglobsčio prašytojo elgesys savaime neeliminuoja galimybės jį kvalifikuoti kaip politinių įsitikinimų Direktyvos 10 straipsnio prasme išraišką, jei jam „politinį“ pobūdį – kaip jis aiškinamas Teisingumo Teismo praktikoje – konkrečiu atveju priskiria persekiojimo vykdytojai. Todėl šiame kontekste reikšminga, kaip pirmosios instancijos teismas politinių įsitikinimų Direktyvos 10 straipsnio prasme vertino ir kvalifikavo šiuo aspektu reikšmingas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes.
12.5. Teismo sprendimas nepagrindžia teiginio, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja oficialiai, pagal (duomenys neskelbtini). Persekiojimo grėsmei visiškai neturi įtakos (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad net atsakovo sprendime pripažįstamas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) faktas, tačiau nurodoma, kad tai savaime nesuponuoja persekiojimo rizikos. Pareiškėjos pateikti įrodymai dėl jos (duomenys neskelbtini) ir persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje atmesti nepagrįstai.
12.6. Tam, kad būtų pateikti kaltinimai dėl (duomenys neskelbtini) Viešai skelbiama, kad daugelis (duomenys neskelbtini).
12.7. Pareiškėjos pateikta informacija, įrodymai ir kilmės valstybės informacija leidžia manyti, kad įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes, ją grąžinus į kilmės valstybę, jai grėstų persekiojimas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis.
12.8. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 89 punktas nustato, kad Migracijos departamentas privalo surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jo atžvilgiu nebus taikomas fizinis ir psichologinis smurtas; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis, todėl Migracijos departamento sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir dėl to naikintinas.
12.9. Skunde, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus susijusius su humanitarinės vizos išdavimo pareiškėjai aplinkybėmis. Atsakovas šių dokumentų į bylą nepateikė. Pareiškėjai humanitarinė viza buvo išduota prima facie išnagrinėjus ir įvertinus galimo persekiojimo kilmės valstybėje grėsmę. Jokios užuominos apie šį prašymą teismo sprendime nėra, klausimas dėl įrodymų pateikimo apskritai nebuvo spręstas.
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
14.1. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją, o tik deklaratyviai nesutinka su vertinimu. Iš pareiškėjos apklausos transkripcijos bei esamo teisinio reglamentavimo, matyti, kad pareiškėjai buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjos apklausa buvo išsami, detali, apklausos metu pareiškėjai buvo suteikta galimybė nevaržomai papasakoti savo patirtį ir pateikti visą, jos manymų, reikšmingą informaciją.
14.2. Vien pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savaime nesuponuoja išvados, kad asmeniui dėl to gali kilti grėsmė kilmės valstybėje. Be to, galimas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savaime nelemia galimybės gauti prieglobstį, o vien tik abstraktūs teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) gali būti sulaikyta, nėra pakankami prielaidai, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Taip pat, kaip matyti iš pareiškėjos apklausų metu duotų paaiškinimų, pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra tik siekis įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje (ką iš esmės patvirtino ir pati prieglobsčio prašytoja apklausų metu Migracijos departamente), o ne reali individualizuota persekiojimo grėsmė.
14.3. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini)savaime nepatvirtina (duomenys neskelbtini) persekiojimo realumo. Prieglobsčio procedūroje esminiu vertinimo objektu yra laikomas ne paties fakto nustatytas, o tokio fakto potenciali rizika asmens saugumui ateityje. Prieglobsčio prašytojos tiek formalus, tiek neformalus bendradarbiavimas su minėta organizacija ar jos vadove nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali individualizuoto pobūdžio persekiojimo grėsmė.
14.4. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
14.5. (duomenys neskelbtini) neatspindi kylančios pareiškėjai realios grėsmės, kadangi pareiškėja pati (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios tikimybės patirti individualizuoto pobūdžio pavojų. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos išskirtinai dėl jos (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų dėl prieglobsčio prašytojos politinių įsitikinimų nei jos buvimo (duomenys neskelbtini) metu, nei jau gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu. Pažymėtina, kad pareiškėja apklausos metu apie tai, kad (duomenys neskelbtini), tai pat konkrečių įrodymų apie (duomenys neskelbtini), nepateikė.
14.6. Užsienietei nėra ir nebuvo išduota viza humanitariniais pagrindais. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio nėra susijęs humanitarinės vizos neišdavimu. 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjai buvo išduota nacionalinė viza Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.19 papunktyje nurodytu pagrindu, t. y. supaprastina tvarka, kuri buvo taikoma (duomenys neskelbtini) piliečiams. Analogišku pagrindu 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjai išduota kita nacionalinė viza (kvietėjas (tarpininkaujantis) asmuo – S. A., viza galiojo iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Analogiškais pagrindais 2021 m. rugsėjo 2 d. užsienietei buvo išduota dar viena nacionalinė viza, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 11 d. Pagal turimus duomenis negalima teigti, kad nacionalinės vizos pareiškėjai buvo išduotos dėl humanitarinių priežasčių – tokios vizos buvo išduodamos (duomenys neskelbtini)piliečiams dėl įvairių priežasčių, kai užsieniečio tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje (t. y. užsieniečio tikslai galėjo būti labai įvairūs – darbas, asmeniniai santykiai ir kt.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 24S20025, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei UTPĮ 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai nepatenkintas.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjos skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą.
18. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
19. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja UTPĮ 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
20. UTPĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų UTPĮ 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar UTPĮ 87 straipsnio
1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar
UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
21. UTPĮ 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;
3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta UTPĮ 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
22. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti UTPĮ 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą UTPĮ taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
25. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjos argumentų neišnagrinėjimu, sprendimo nemotyvuotumu, yra abstraktūs ir nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštais esminiais skundo reikalavimais, priėmė pareiškėjos teiktus papildomus paaiškinimus bei įrodymus, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Sprendimą, taip pat buvo išnagrinėti ir įvertinti atsakovo atsikirtimai, kurie pripažinti pagrįstais (ir jais pagrindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas), t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ar yra nemotyvuotas.
26. Pareiškėjos prašymas suteikti jai pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini)
27. Migracijos departamente atliekamo tyrimo metu prieglobsčio prašytoja (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apklausų metu patvirtino, jog kilmės valstybėje ji nebuvo sulaikyta ar kitaip baudžiama (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų išskirtinai dėl jos (duomenys neskelbtini) t. y. kilmės valstybės teisėsaugos institucijos nesiėmė veiksmų dėl prieglobsčio prašytojos (duomenys neskelbtini) nei jos buvimo (duomenys neskelbtini) metu, nei jau gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu.
28. Tyrimo metu įvertinus prieglobsčio prašytojos istoriją bei pateiktų dokumentų kopijas Migracijos departamentas pažymėjo, jog pareiškėja iš kilmės valstybės per (duomenys neskelbtini) atvyko teisėtu būdu, t. y. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms yra žinomas prieglobsčio prašytojos išvykimo faktas ir jai leista išvykti iš kilmės valstybės teisėtu būdu. Be to, (duomenys neskelbtini) liko šeimos narių ((duomenys neskelbtini)), kuriais režimas neturėjo tikslo pasinaudoti su tikslu daryti įtaką pareiškėjos grįžimo į (duomenys neskelbtini) klausimu. Migracijos departamentas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytoja į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. lapkričio 12 d., tačiau prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik 2023 m. sausio 30 d., t. y. po daugiau nei 2 metų, o laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 30 d., pareiškėja neturėjo pagrindo likti šalyje. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytoja nenurodė esmingai pasikeitusių priežasčių, dėl kurių jai būtų būtina tarptautinė apsauga nuo 2023 m. sausio mėn., Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra siekis įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje (ką iš esmės patvirtino ir pati prieglobsčio prašytoja apklausų metu Migracijos departamente), o ne reali individualizuota persekiojimo grėsmė. Migracijos departamentas taip pat nurodė, jog patikrinus Interpolo duomenų bazę, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie pareiškėjos paiešką. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamento vertinimu, labai tikėtina, jog nėra paskelbta tarptautinė prieglobsčio prašytojos paieška. Migracijos departamentas Sprendime taip pat akcentavo, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – sulaikymas, administracinių/baudžiamųjų bylų iškėlimas, neapribotas judėjimas iš/į (duomenys neskelbtini), bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., o leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog prieglobsčio prašytoja kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nėra svarbi kaip kelianti grėsmę pilietė, kurio neutralizavimo (duomenys neskelbtini) režimas siektų bet kokiomis priemonėmis.
29. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog pareiškėja pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, iki išvykimo iš kilmės valstybės prieš ją asmeniškai nebuvo panaudoti jokie persekiojimo veiksmai dėl jos individualių aplinkybių – teisinės ar administracinės priemonės. Atsižvelgus į surinktos informacijos visumą, Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl prieglobsčio prašytojos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.
30. Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi ir citavo įvairius šaltinius apie pareiškėjos kilmės valstybės situaciją 2020–2022 m., t. y. „Amnesty International“, Jungtinių Valstijų valstybės departamento, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“, „Freedom House“, „Human R. W.“, tarptautinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių tyrimus. Taigi atsakovas tyrimo metu rėmėsi naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, jog atsakovas neatliko išsamaus padėties kilmės valstybėje vertinimo.
31. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas įvertino pareiškėjos perspektyvinę riziką jos duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliktas perspektyvinis (ateityje gresiančios) rizikos vertinimas. Šiuo atveju Migracijos departamentas iš surinktos kilmės valstybės informacijos padarė išvadą, jog nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai už (duomenys neskelbtini) padidėja rizika patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus. Vien (duomenys neskelbtini) savaime nesuponuoja išvados, kad asmeniui dėl to gali kilti grėsmė kilmės valstybėje, turi būti įvertintos visos konkretaus asmens individualios aplinkybės ir šių aplinkybių pagrindu daromos išvados dėl šiam asmeniui kylančių grėsmių kilmės valstybėje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad dėl prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.
32. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, jog Migracijos departamentas įvertino ir pareiškėjos veiklą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes išnagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas, kuris pažymėjo, jog pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savaime nepatvirtina (duomenys neskelbtini) institucijų persekiojimo realumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog prieglobsčio procedūroje esminiu vertinimo objektu yra laikomas ne paties fakto nustatytas, o tokio fakto potenciali rizika asmens saugumui ateityje. Teismas sprendė, jog prieglobsčio prašytojos (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali individualizuoto pobūdžio persekiojimo grėsmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokioms išvadoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija ir individuali prieglobsčio prašytojui kylanti persekiojimo grėsmė. Akcentuotina, kad prieglobstis asmeniui suteikiamas ne savaime vien tik dėl jo kilmės valstybės informacijos, o kiekvienu individualiu atveju, įvertinus, kad užsieniečiui gresia persekiojimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos paaiškinimai ir kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo prieiti išvadą, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kelia realią jos persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja nurodo, jog jos nuotraukos buvo skelbiamos (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje, taip pat ,,Youtube“ kanale paviešinti vaizdo įrašai su pareiškėjos dalyvavimu (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad pareiškėja turėtų sulaukti padidinto (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog (duomenys neskelbtini) institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, tačiau kad asmuo sulauktu persekiojimo, reikalingas tam tikras išskirtinumas (aukštesnis oponavimo profilis, viešumas) ir nėra informacijos, kad stebima visa (duomenys neskelbtini) piliečių veikla užsienyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog vien prieglobsčio prašytojo savanoriška veikla ekstremistine pripažintoje organizacijoje nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1024-815/2024).
33. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos nurodytų argumentų dėl jos persekiojimo, įkaitant (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjos reiškiamomis politinėmis pažiūromis ar jos veikla. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog jos dukra buvo atleista iš darbo būtent dėl pareiškėjos politinių pažiūrų, laikytini nepagrįstais.
34. Pareiškėja taip pat akcentuoja, jog aktyviai reiškė savo (duomenys neskelbtini). Ši grupė vėliau buvo uždaryta, o daugiau nei 30 jos dalyvių sulaikyti ir persekioti dėl viešai reikštos pilietinės pozicijos. Nagrinėjau atveju pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir todėl jai gresia pavojus. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos išskirtinai dėl pareiškėjos galimo dalyvavimo socialinių tinklų veikloje nesiėmė veiksmų dėl prieglobsčio prašytojos politinių įsitikinimų bei jos buvimo (duomenys neskelbtini) metu, nei pareiškėjai gyvenant Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl jos (duomenys neskelbtini) nepagrindžia realios tikimybės patirti individualizuoto pobūdžio pavojų.
35. Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, atsakovo nustatytas aplinkybes ir argumentus, visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje buvo pakankami prašymui tinkamai išnagrinėti, o pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai abejoti atsakovo išvadomis. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
36. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjai kylančią riziką dėl politinių pažiūrų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėja nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.
37. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog jos nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jos kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jai kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėja neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
39. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A662-1380/2009).
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų aplinkybių.
41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas,
o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
42. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos Y. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Egidijus Šileikis
Skirgailė Žalimienė