Administracinė byla Nr. eA-4032-442/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04165-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. (N. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. (N. T.) skundą atsakovui Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) konsulinio pareigūno 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1142 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Ambasados priimtas sprendimas Nr. (58.4.3.2)NV58-1142 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes sprendimo argumentai paremti prielaidomis ir įvertinti formaliai. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kartu su prašymu pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą su priedais ir kitus reikalingus dokumentus nacionalinei vizai gauti. Pareiškėjas manė, kad pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje UAB ,,Hegelmann Transporte“), kitas sąlygas, todėl jo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo atmestas be jokio teisėto pagrindo.
3. Pareiškėjas teigė, kad UAB ,,Hegelmann Transporte“ 2018 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita bei UAB ,,Hegelmann Transporte“ 2019 m. lapkričio 28 d. suvestinė apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, patvirtina, jog UAB ,,Hegelmann Transporte“ vykdo veiklą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į UAB ,,Hegelmann Transporte“ 2019 m. spalio 9 d. Tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos, kuriuo Bendrovė prašė išduoti jam nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., įsipareigodama jį įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kurio darbas susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, taip pat mokėti darbo užmokestį 725,00 Eur/mėn. bei mokėti nustatytą pagal buvimą užsienio valstybėje delspinigių normą. Pareiškėjas tvirtino, kad Bendrovė Tarpininkavimo rašte detaliai išdėstė UAB ,,Hegelmann Transporte“ įsipareigojimus: tinkamai apgyvendinti, padengti pragyvenimo, apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vizos galiojimo laikotarpiu bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę, išlaidas. Taip pat įdarbinti pagal veiklos sritį, užtikrinti, jog jis bus apdraustas sveikatos draudimu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 61 straipsnyje ir 17 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus
4. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. sudaryta darbo sutartis (duomenys neskelbtini) patvirtina darbo santykius tarp UAB ,,Hegelmann Transporte“ ir pareiškėjo. Aplinkybes, jog UAB ,,Hegelmann Transporte“ yra patikima, jau ilgametę patirtį turinti įmonė, neturinti įsiskolinimų, turinti savo ilgalaikį turtą, patvirtina Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimas išduotas dar 2004 m. liepos 23 d., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. birželio 19 d. Išrašas.
5. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.
6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijos Respublikoje 2019 m. spalio 22 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad yra bedarbis, pagrindinis kelionės tikslas – darbas, numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2019 m. gruodžio 6 d., numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. gruodžio 5 d., kviečiantis asmuo – UAB „Hegelmann Trasnporter“. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo prašymą išduoti vizą, banko sąskaitos išrašus, vairuotojo pažymėjimą, įmonės „Kogon trans-eksklyuziv“ 2019 m. rugsėjo 9 d. pažymą, darbo sutartį, lėktuvo bilieto rezervaciją, kelionės draudimą.
7. Atsakovas pažymėjo, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, jog pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą matyti, kad UAB „Hegelmann Transporte“ reikalaujama CE kategorija įgyta 2018 m. gruodžio 29 d., todėl konsului kilo pagrįsta abejonė dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, reikiamos UAB „Hegelmann Transporte“ pagal Darbo sutartį. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo konsului pateikta 2019 m. rugsėjo 9 d. privačios įmonės „Kogon trans-eksklyuziv“ pažyma apie tai, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje vairuotoju, nenurodant kvalifikacijos, o nuo 2019 m. balandžio 5 d. – nebedirba. Be to, konsulas nustatė, kad įmonės „Kogon trans-eksklyuziv“ veikla – taksi paslaugos, todėl konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, nes jokių kitų dokumentų dėl darbo patirties CE kategorijos vairuotoju pareiškėjas konsului nepateikė.
8. Atsakovas teigė, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą ir toks atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (58.4.3.2) NV58-1142, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę D vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas N. T. 2019 m. spalio 22 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę D vizą. Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė darbą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB ,,Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, pažymą iš darbovietės, darbo sutarties kopiją, vairuotojo pažymėjimo kopiją, Uzbekistano Respublikos piliečio paso kopiją. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje, išnagrinėjusi Uzbekistano Respublikos piliečio N. T. prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1142 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Uzbekistano Respublikos piliečiui N. T.“, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę D vizą Uzbekistano Respublikos piliečiui N. T. Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą N. T. tuo pagrindu, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų; kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo bei dėl rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
12. Teismas nurodė, kad Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, jog galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
13. UAB ,,Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo 2019 m. spalio 9 d. rašte nurodyta, kad užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – darbas įmonėje UAB ,,Hegelmann Transporte“. Užsienietis atvyksta dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – 833209. Tarpininkavimo 2019 m. spalio 9 d. rašte nurodyta, kad užsienietis turi vairuotojo kvalifikaciją C, CE kategoriją. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. sausio 3 d., galioja iki 2029 m. sausio 3 d. Užsienietis Bendrovėje ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
14. Vadovaudamasis 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.3-79 patvirtino „Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos“ Aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris taikomas ir vairuotojams – kitų valstybių piliečiams, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai, ir kurie veža krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais. Pagal Aprašo 18 punktą vairuotojų, ne ES valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius ES teritorijos keliais, pradinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą patvirtina vairuotojo liudijimai, išduodami pagal Vairuotojo išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.2B-292. Pagal Aprašo 27 punktą kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. – įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams yra keliami reikalavimai ne tik turėti CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet ir patirtį vairuojant puspriekabę ar priekabą. Byloje ginčo, jog užsieniečiui CE kategorija, suteikianti teisę vairuoti sunkiasvorius sunkvežimius ir krovinines transporto priemones, suteikta 2018 m. gruodžio 29 d., nėra.
15. Teismas nurodė, kad byloje pripažįstama aplinkybė, jog pareiškėjas konsului pateikė privačios įmonės „Kogon trans-eksklyuziv“ 2019 m. rugsėjo 9 d pažymą apie tai, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje vairuotoju, nenurodant kvalifikacijos, o nuo 2019 m. balandžio 5 d. įmonėje nebedirba. Teismas priėjo išvadą, jog konsului kilus įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos informacijos tikrumo, ir patikrinus įmonės „Kogon trans-eksklyuziv“ rekvizitus Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto internetiniame tinklalapyje, buvo nustatyta, kad įmonės „Kogon trans-eksklyuziv“ veikla – taksi paslaugos. Kitų dokumentų, patvirtinančių darbo patirtį vežant krovinius ir CE kategorijos transporto priemonėmis užsienietis konsului nepateikė. Šių aplinkybių kontekste, teismas konstatatvo, kad konsulas pagrįstai suabejojo pareiškėjo turimos profesijos įgūdžiais, todėl konsulinio pareigūno išvada, jog pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslo ir sąlygų yra pagrįsta (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Konsulinio pareigūno abejonės dėl pareiškėjo darbo patirties bylos duomenimis nepaneigtos, todėl teismas laiko, jog šios abejonės yra pagrįstos (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nusprendė, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas. Konsulinio pareigūno manymas, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė taip pat yra pagrįstas (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teismui pateikta papildoma vaizdine medžiaga užsienio kalba nebuvo pateikta Ambasadai, sprendžiant jo prašymą išduoti vizą, todėl ši medžiaga nėra reikšminga vertinant Ambasados 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjo su skundu pateikti dokumentai: suvestinė apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ 2018 m. pelno nuostolių (ataskaita) yra susiję su Bendrovės veikla, dėl kurios veiklos konsului abejonių nekilo. Konsulinis pareigūnas abejones išreiškė dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, susijusių su jo profesiniais įgūdžiais, kurie nieko bendro su Bendrovės veikla neturi. Todėl, teismas pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų, apibūdinančių Bendrovės veiklą, nevertino. Kitų įrodymų, paneigiančių konsulinio pareigūno abejones dėl pareiškėjo kelionės tikslo ir sąlygų, pareiškėjas nei konsuliniam pareigūnui nei teismui nepateikė.
18. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes priėjo išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. (58.4.3.2) NV58-114 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Uzbekistano Respublikos piliečiui N. T.“ atsisakyti išduoti nacionalinę D vizą Uzbekistano Respublikos piliečiui N. T., yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas tvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. įmonės ,,Kogon trans-ekslyuziv” pažymoje yra nurodyta, jog pareiškėjas dirbo šioje įmonėje nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. vairuotoju (pagal jam pavestus nurodymus, valdant transporto priemonę, kuriai reikia atitinkamos kategorijos). Pareiškėjas papildomai pateikia darbo sutartį, kurios pagrindu buvo susiklostę darbo santykiai tarp pareiškėjo ir ,,Kogon trans-ekslyuziv”. Darbo sutartis, kaip teigia pareiškėjas, patvirtina faktą dėl jo darbo funkcijų dirbant vairuotoju ir papildomai patvirtina 2019 m. rugsėjo 9 d. įmonės ,,Kogon trans-ekslyuziv” pažymoje nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo darbą vairuotoju.
21. Pareiškėjo vertinimu, teismas sprendime tinkamai neįvertino, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas įmonėje UAB ,,Hegelmann Transporte“. Be to, teismas be pagrindo nevertino pateikto įmonės tarpininkavimo rašto, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas įmonėje bus įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir neatsižvelgė, jog pareiškėjas turi vairuotojo kvalifikaciją – C ir CE kategorijas. Teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, kad UAB ,,Hegelmann Transporte“ įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir prireikus padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas, todėl nėra pagrindo nei abejoti minėtais duomenimis, nei atsisakyti juos vertinti.
22. Pažymi, kad abejonės dėl vairuotojo pažymėjimo ir atitinkamos kompetencijos yra paneigiamos pateiktu pažymėjimu, kuris patvirtina pareiškėjo teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemonę (nuo 2018 m. gruodžio 19 d.), o vairuoti transporto priemonę su C kategorija nuo 2018 m. kovo 28 d. Tai patvirtina, kad pareiškėjas turi atitinkamos patirties vairuojant minimos kategorijos transporto priemonę. Nurodymas, kad pareiškėjas neturi pakankamai kvalifikacijos dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, atmestinas. Nurodo, kad teismas, be kita ko, nevertino ir UAB ,,Hegelmann Transporte“ rašto dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jo sugebėjimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę (daugkartinę) D vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ambasadai iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
24. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais (nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti <...>, jeigu: <...> 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo <...>; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; <...>).
25. Ginčijamame sprendime jo priėmimo faktinis pagrindas nenurodytas, tačiau Užsieniečių registro vizų modulyje (b. l. 45–46) pažymėta, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto internetiniame puslapyje buvo patikrinta įmonė ,,Kogon Trans-Eksklyuziv“, išdavusi pažymą apie pareiškėjo darbą; įmonės veikla – taksi paslaugos; pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.; pareiškėjas kategoriją CE, leidžiančią vairuoti sunkiasvorius automobilius su priekaba, turi nuo 2018 m. gruodžio 29 d.; kitų dokumentų dėl darbo patirties pareiškėjas nepateikė; darytina išvada, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, vienu iš atmetimo pagrindu nurodęs, jog pritaria Ambasados pozicijai, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Teismas nurodė, jog konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, priėmė pagrįstą išvadą, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas. Teismas, be kita ko, pritarė konsulinio pareigūno manymui, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo profesinę kvalifikaciją patvirtina vairuotojo pažymėjimas (pareiškėjas turi teisę vairuoti C (nuo 2018 m. kovo 28 d.) ir CE (nuo 2018 m. gruodžio 19 d.) kategorijos transporto priemones), vairuotojo įgūdžius – bendrovės ,,Kogon Trans-Eksklyuziv“ pažyma. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad norint gauti nacionalinę vizą nereikia turėti 1 metų atitinkamos kategorijos vairavimo stažo, o UAB „Hegelmann Transporte“ užtikrintų reikiamą apgyvendinimą, prireikus padengtų pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžta, kad viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką; šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje; o 7 dalyje – jog nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą <...>.
30. Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
31. Į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui yra įtraukta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija, kuriai keliamas reikalavimas turėti C, CE kategorijas. Ši profesija yra įtraukta ir į Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui.
32. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d.) 70.13 punkte nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
33. Nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga patvirtina ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad pareiškėjas pateikė Ambasadai prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą siekdamas įsidarbinti UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė jokių abejonių dėl minėtos įmonės patikimumo ar jos vykdomos veiklos) bei reikiamus dokumentus, be kita ko, patvirtinančius, kad pareiškėjas turi teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones nuo 2018 m. kovo 28 d., o CE kategorijos – nuo 2018 m. gruodžio 19 d.
34. Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą dėl to, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Tokią išvadą atsakovas padarė įvertinęs pareiškėjo buvusios bendrovės – ,,Kogon Trans-Eksklyuziv“ – išduotą pažymą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas vairuotoju dirbo nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., tačiau kategoriją CE, leidžiančią vairuoti sunkiasvorius automobilius su priekaba, turi nuo 2018 m. gruodžio 29 d.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones nuo 2018 m. kovo 28 d., o CE kategorijos – nuo 2018 m. gruodžio 19 d. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, dirdamas taksi bendrovėje „Kogon Trans-Eksklyuziv“ vairuotoju, galėjo įgyti profesinių įgūdžių. Duomenų, paneigiančių šias išvadas, byloje nėra.
36. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalingų profesinių įgūdžių ir dėl to Ambasados priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos yra teisėtas bei pagrįstas. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijai keliamas tik reikalavimas turėti C, CE kategorijas. Šiame sąraše jokie kiti reikalavimai (stažo, vairuotojo liudijimo turėjimo ar pan.) nenustatyti. Pareiškėjo profesinius kvalifikaciją ir įgūdžius patvirtina jam išduotas vairuotojo pažymėjimas bei buvusio darbdavio išduota pažyma. Ambasados abejonės dėl pareiškėjo profesinių įgūdžių stokos yra teisiškai nepagrįstos.
37. Pažymėtina ir tai, kad Ambasada neteisingai aiškina bei taiko 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2003/59/EB ir 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/ EB dėl vairuotojų pažymėjimų nuostatas bei jas Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinantį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtintą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašą. Šiuose teisės aktuose nėra reikalavimo visiems vairuotojams būti įgijus teisę vežti krovinius CE kategorijos transporto priemonėmis nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Ši data nurodyta tik kaip atskaitos taškas, nuo kurio vairuotojas, norintis vežti krovinius ir keleivius Europos sąjungos teritorijoje, privalėjo turėti kvalifikacijos pažymėjimą (vairuotojo liudijimą) ir nuo šios datos skaičiuojami periodinio profesinio mokymo terminai. Vėliau įgiję teisę valdyti C ar CE kategorijos transporto priemones asmenys, prieš gaudami vairuotojo liudijimą, privalo išklausyti tam tikrus mokymus, tačiau šis reikalavimas nėra susijęs su konkrečia teisės valdyti tam tikros kategorijos transporto priemones įgijimo data (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-3997-552/2020; 2020 gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3865-556/2020).
38. Be to, kaip jau buvo nurodyta, Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Tai reiškia, kad pareiškėjui nėra taikomi Įstatyme įtvirtinti reikalavimai, keliami užsieniečiui, kuris turi pareigą įsigyti leidimą dirbti, tame tarpe ir turėti atitinkamo laikotarpio darbo patirtį (Įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
39. Konstatavus, jog Ambasados sprendimas negalėjo būti grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pripažintinas ir tos pačios teisės normos 10 punkto taikymo nepagrįstumas, nes atsakovas užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę tiesiogiai siejo su prieš tai nutartyje aptartų dokumentų nepatikimumu.
40. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, panaikinant ginčijamą Ambasados sprendimą ir įpareigojant Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
41. Pareiškėjas pateikė prašymą šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę penkių teisėjų kolegiją, siekiant Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija dviem atvejais, t. y. administracinėje byloje Nr. eA-4002-624/2020 ir Nr. eA-3864-575/2020 pripažino konsulų sprendimus dėl vizų neišdavimo pagrįstais, tuo tarpu keturiais atvejais, t. y. administracinėse bylose Nr. eA-4006-556/2020, Nr. eA-3865-556/2020, Nr. eA-3733-624/2020 ir Nr. eA-3997-552/2020 teisėjų kolegijos konsulų sprendimus dėl vizų neišdavimo pripažino neteisėtais ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti vizas vykti į Lietuvą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3864-575/2020 ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4002-624/2020 priimti skirtingi sprendimai apsprendžia ne skirtingas procesinės ar materialinės teisės normų aiškinimas ar taikymas, tačiau bylose pateiktų įrodymų visumos vertinimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, spręsti dėl išplėstinės penkių teisėjų kolegijos sudarymo nėra pagrindo.
42. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
43. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
44. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
45. Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 273 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 250 Eur už teisines paslaugas rengiant skundą teismui. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas patyrė 273 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 250 Eur už teisines paslaugas rengiant teismui apeliacinį skundą.
46. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomos priteisti sumos – 250 Eur už skundo teismui parengimą ir 250 Eur už apeliacinio skundo parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 punkte ir 8.10 punkte numatytų maksimalių priteistinų sumų už skundą ir apeliacinį skundą (nesiekia net jų vidurkių), todėl, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.
47. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir teikdamas apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 23 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 34,25 Eur žyminio mokesčio suma (23 + 11,25), o 11,75 Eur permokėtą žyminį mokestį turėtų grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Pareis?ke?jo N. T. (N. T.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo N. T. (N. T.) skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1142 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ Uzbekistano Respublikos piliečio N. T.“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Priteisti pareiškėjui N. T. (N. T.) iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 534,25 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjui N. T. (N. T.) 11,75 Eur (vienuolika eurų 75 euro centus) sumokėtą žyminio mokesčio permoką.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys