Civilinė byla Nr. e2A-19-883/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03167-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.; 2.6.10.8.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1.; 3.1.7.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „Bolsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bolsta“ ieškinį atsakovui Š. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Bolsta“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Š. R. 16147,30 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi. 2023 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus (nustatytas 1,24 promilės neblaivumas) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Darbo sutartis ieškovės iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 2023 m. gegužės 4 d. nutraukta.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad transporto priemonės „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo ieškovės patirtą žalą atsakovas atlygino, tačiau 2024 m. kovo 8 d. akcinė draudimo bendrovė (toliau ir – ADB) „Gjensidige“ Klaipėdos apylinkės teisme pateikė ieškinį, kuriuo iš atsakovės UAB „Bolsta“ reikalavo priteisti 12707,74 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindas buvo Š. R. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas kitos transporto priemonės - VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) teisėtam valdytojui. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš UAB „Bolsta“ 12657,74 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 12657,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės ABD „Gjensidige“ naudai.
4. Įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui M. M.. UAB „Bolsta“ nurodė, kad teismo sprendimą įvykdė sumokėdama bendrą 16147,30 Eur sumą.
5. Atsakovas Š. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 12657,72 Eur žalos atlyginimą, priteisti jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iš atsakovo reikalauja 16147,30 Eur žalos, tačiau ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes ji ignoravo galimybę sudaryti taikos sutartį ir atlyginti draudimo kompanijos reikalavimą. Be to, ieškovė buvo pasyvi Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024 metu, neteikė tripliko, neatvyko į teismo posėdį, dėl ieškovės kaltės nebuvo galima nagrinėti bylos iš esmės ir posėdis atidėtas trims mėnesiams. Vykdymo procese atsakovė taip pat buvo pasyvi, todėl dėl jos pačios kaltų veiksmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimą įvykdytas 2025 m. sausio 23 d. atlikus antstolio išieškojimo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo Š. R. 12657,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas už priteistą 12657,22 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2636,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovui Š. R. iš ieškovės UAB „Bolsta“ 366,07 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas sprendė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip darbuotojo, atsakomybės dėl ieškovės, kaip darbdavės, patirtų nuostolių, sumokėtų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3893-637/2024, priteisimo. Ieškovė, sumokėjusi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu priteistas sumas ir apmokėjusi antstoliui vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidas, reiškia reikalavimą atsakovui atlyginti 16147,30 Eur žalą regreso tvarka.
9. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovės vardu registruotą transporto priemonę „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs Š. R. sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ADB „Gjensidige“ turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimas, 17 punktas). ADB „Gjensidige“ prašė priteisti iš UAB „Bolsta“ 12707,74 Eur žalą (draudimo išmoką), kurią sudaro 10939,00 Eur nuostoliai už automobilio remontą, 1050,00 Eur – už pakaitinį automobilį, 718,74 Eur – už ekspertizę (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo 22 punktas). Š. R. byloje dalyvavęs trečiojo asmens procesiniu statusu, teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinio reikalavimą, išskyrus reikalavimą dėl pakaitinio automobilio nuomos priteisimą už dviejų dienų laikotarpį (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimas, 28 punktas). Spręsdamas draudimo išmokos priteisimo iš UAB „Bolsta“ klausimą, teismas atsižvelgė ir sutiko su Š. R., byloje dalyvavusiu trečiojo asmens procesiniu statusu, argumentais ir atitinkamai sumažino draudimo išmokos dydį dėl pakaitinio automobilio nuomos atlyginimo už dvi paras ir priteisė iš UAB „Bolsta“ 12657,74 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 10939,00 Eur nuostoliai už automobilio remontą, 1000,00 Eur – už pakaitinį automobilį, 718,74 Eur – už ekspertizę (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo 31 punktas).
10. Teismas konstatavo, kad atsakovo neblaivumas ir pasišalinimas iš eismo įvykio byloje, jo kaltė dėl eismo įvykio, eismo įvykio faktas, žalos padarymas atsakovo veiksmais, aplinkybės, kad atsakovą ir ieškovę atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo metu siejo darbo teisiniai santykiai ir žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, yra įrodyti (CPK 177–178 straipsniai, 182 straipsnio 2 ir 5 punktai, 187 straipsnis).
11. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės patvirtina, kad žala, susijusi su teismo sprendimu papildomai priteistomis sumomis (palūkanomis, paskaičiuotomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidomis) atsirado išimtinai dėl pačios ieškovės veiksmų, t. y. ieškovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, prievolės atlyginti ADB „Gjensidige“ išmokėtą draudimo išmoką, pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį nevykdymo, lėmusių pralaimėjusiai civilinę bylą Nr. e2-3893-637/2024 šaliai (ieškovei) tenkančių papildomų finansinių padarinių atsiradimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą apie įrodytą ir tenkintiną ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu priteistos 12657,22 Eur draudimo išmokos iš atsakovo priteisimo.
12. Teismas nurodė, kad, jeigu ieškovė būtų įvykdžiusi įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą, papildomi turtiniai nuostoliai ieškovei nebūtų atsiradę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieškovei, neįvykdžius įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo, ADB „Gjensidige“ 2024 m. lapkričio 29 d. prašymu 2024 m. gruodžio 3 d. išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu buvo pradėtas priverstinis teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tai, kad atsakovas nesutiko apmokėti visų teismo sprendimu priteistų sumų neatleidžia ieškovės nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nes būtent ji (t. y. ieškovė), pagal įsiteisėjusių teismo sprendimą yra skolininkė išieškotojos atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bolsta“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9643-995/2025 ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo Š. R. ieškovės UAB ,,Bolsta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovo neteisėti veiksmai - vairavimas būnant neblaiviu ir pasišalinimas iš eismo įvykio - sąlygojo, kad draudikė ADB „Gjensidige“ įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į UAB „Bolsta“. Jei atsakovas jam patikėtą transporto priemonę būtų vairavęs blaivus bei nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, draudikė nebūtų įgijusi regresinio (atgręžtinio) reikalavimo ir ieškovei nebūtų buvusi padaryta žala.
13.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, pateiktais skundžiamo sprendimo 21-24 punktuose, kurie, apeliantės vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės - atsakovo neteisėti veiksmai, transporto priemonės valdymas neblaiviam, kurie yra sąlygojo draudikui teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti draudikės sumokėtą draudimo išmoką žalai padarytai atsakovo sukelto eismo įvykio veiksmais. Atsakovo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlęs svetimo turto sugadinimą, nebūtų sukūręs draudikei atgręžtinio reikalavimo teisės bei ieškovei nebūtų padaręs žalos, t. y. ieškovei draudikė jokių reikalavimų nebūtų pareiškusi, jokios bylinėjimosi išlaidos nebūtų atsiradusios, taip pat nebūtų ir kitų išlaidų.
13.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Apeliantė nurodė, kad ginčo byloje nėra, kad ieškovė savo prievoles nustatytas TPVCAPDĮ vykdė tinkamai, t. y. transporto priemonę FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini) apdraudė privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau atsakovas jam perduotą transporto priemonę valdė pažeisdamas KET reikalavimus, būdamas neblaivus, todėl būtent dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudikas įgijo reikalavimo teisę į ieškovę. Nagrinėjamu atveju žala ieškovei buvo padaryta ne dėl to, kad ieškovė buvo padidinto pavojaus šaltinio FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini) valdytoja, o dėl to, kad atsakovas atliko teisės aktais draudžiamus veiksmus.
13.4. Be to, jei atsakovas būtų elgęsis atidžiai ir rūpestingai ir būtų atlyginęs žalą, kurią padarė valdydamas transporto priemonę neblaivus ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas, tai draudikė nebūtų turėjusi prievolės išmokėti draudimo išmokos ir nebūtų įgijusi regresinio (atgręžtinio) reikalavimo teisės. Tačiau atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos neatlygino.
13.5. Apeliantė pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta byla pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Bolsta“ dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad ji draudikės ieškinio reikalavimų neginčijo, tik siekė, kad būtent atsakovas, būdamas atsakingas žalą, kuri yra atsiradusi dėl jo neteisėtų veiksmų, susitartų dėl jos atlyginimo. Apeliantė pažymėjo, kad elgdamasis sąžiningai nedidino bylinėjimosi išlaidų, nesudarė sutarties dėl atstovavimo bei pasinaudojo procesine teise nedalyvauti bylos nagrinėjime. Tuo tarpu, iš teismui pateikto teismo sprendimo su draudike bylinėjosi ir ginčijosi atsakovas, dėl ko civilinės bylos Nr. e2- 3893-637/2024 nagrinėjimas užsitęsė iki 2024 m. spalio 25 d., t. y. beveik 8 mėnesius, kas sąlygojo didesnį reikalavimą atsakovui, t. y. palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė papildomai pažymėjo, kad 2024 m. spalio 25 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 ieškovei nebuvo tinkamai įteiktas, o apie sprendimo įsiteisėjimą, išduotą vykdomąjį raštą apeliantei tapo žinoma tik gavus pranešimą iš antstolio apie pradėtą priverstinį vykdymą. Ieškovė sužinojusi apie teismo sprendimo įsiteisėjimą teismo sprendimą įvykdė sumokėdama bendrą 16 147,30 Eur sumą.
13.6. Teismas turėjo nustatyti ir vertinti aplinkybes ir priežastį, kodėl ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas civilinis procesas, dėl kokių aplinkybių ir kurio asmens neteisėtų veiksmų ieškovė buvo įtraukta atsakove byloje ir jai buvo pareikšti turtiniai reikalavimai.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Š. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės UAB „Bolsta“ atsakovo Š. R. naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 teismas tenkino regresinį reikalavimą. Priešingai, negu teigia apeliantė, prasidėjus bylos nagrinėjimui ji buvo prisijungusi per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) prie bylos ir pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Apeliantė šioje byloje nepateikė tripliko ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, nors apie juos buvo informuota tinkamai.
14.2. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų padidėjimo šiame procese, sąžiningai įgyvendino savo procesines teises. Civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 vyko du teismo posėdžiai: pirmasis (2024 m. liepos 9 d.) buvo atidėtas todėl, kad buvo būtina apeliantei pranešti apie perėjimą į teismo posėdį, antrojo teismo posėdžio metu (2024 m. spalio 9 d.) byla buvo išnagrinėta iš esmės. Be to, buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas: 286 Eur žyminį mokestį bei 447,70 Eur su ieškinio parengimu susijusias išlaidas, o ne su atstovavimu teismo posėdyje susijusias išlaidas.
14.3. Apeliantė neskundė teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024, todėl apeliantė iš esmės siekia pakeisti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį kitoje byloje kritikuodama pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų pagrįstumą. Ieškovės reikalavimas lemia situaciją, kai ji reikalauja atlyginti pačio atsakovo patirtas ir apeliantės jam atlygintas išlaidas, kurias priteisė teismas, taigi, apeliantė siekia pakeisti įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, neatitinka CPK numatytos teismo sprendimų apskundimo tvarkos bei esminio teisės principo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo.
14.4. Apeliantė elgiasi nesąžiningai ir siekia suklaidinti teismą, kad dėl atsakovo kaltės užtruko procesas, todėl padidėjo išlaidos. Būtent apeliantė sąmoningai pasirinko nedalyvauti civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024, pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu, nors buvo neteisi, nesutiko sudaryti trišalės taikos sutarties būtent dėl to, kad nepripažino savo, kaip darbdavės pareigos atlyginti žalą, neteikė tripliko, neatvyko į teismo posėdžius, dėl to nebuvo galima nagrinėti bylos iš esmės ir posėdis atidėtas trims mėnesiams. Procesinės palūkanos nėra susijusios su atsakovo veiksmais, o jas lėmė išimtinai pačios apeliantės pozicija ir jos pasirinktas procesinių teisių įgyvendinimo būdas.
14.5. Nors sprendimas priimtas 2024 m. spalio 25 d., tačiau apeliantė jo laiku asmeniškai nevykdė, dėl to tik 2025 m. sausio 23 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir baigta išieškojimo byla visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
14.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 25 punkte išsamiai paaiškino įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinius, o sprendimo 26 punkte paaiškino, kad jeigu apeliantė būtų įvykdžiusi civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 įsiteisėjusį sprendimą, papildomi turtiniai nuostoliai apeliantei nebūtų atsiradę.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2022 m. spalio 3 d.
18. Ieškovė 2023 m. gegužės 4 d. aktu dėl Š. R. šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo konstatavo, kad atsakovas 2023 m. gegužės 4 d. sukėlė avariją (eismo įvykį) būdamas neblaivus. Iškrovęs krovinį ,važiavo į ieškovės buveinę, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijoje, nesilaikydamas distancijos kliudė į šalutinį kelią sukantį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio metu ieškovės automobiliui „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas variklio aušinimo radiatorius bei įskeltas tepalo karteris, automobilis nuvažiavo tik iki (duomenys neskelbtini) žiedo šiaurinės pusės, ten atvykę policijos pareigūnai, patikrinę atsakovo blaivumą, nustatė 1,24 promilės girtumą.
19. Darbo sutartis su atsakovu 2023 m. gegužės 4 d. nutraukta ieškovės iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.
20. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. raštu, adresuotu ieškovei, dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Eismo įvykių informacinėje sistemoje užregistruotas eismo įvykis, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo UAB „Bolsta“ priklausanti transporto priemonė „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 4 d. dėl aptariamo eismo įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi ir 426 straipsnio 2 dalimi. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2023 m. gegužės 4 d., 11.31 val., pirmojo tikrinimo metu nustatytas lengvas (1,24 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.
21. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024, ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Bolsta“, trečiajam asmeniui Š. R., dėl žalos atlyginimo, tenkino iš dalies, priteisė ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Bolsta“ 12657,74 Eur draudimo išmoką, 5 procentų metinės palūkanas už priteistą 12657,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat trečiajam asmeniui Š. R. 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
22. Antstolio M. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3893-637/2024 buvo vykdomas piniginis išieškojimas dėl 12657,74 Eur draudimo išmokos, 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 541,31 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Bolsta“ išieškotojos ADB „Gjensidige“ naudai.
23. Antstolio M. M. 2025 m. sausio 23 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
Dėl ginčo esmės
24. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias atsakovo civilinę atsakomybę. Jei atsakovas jam patikėtą transporto priemonę būtų vairavęs blaivus bei nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, draudikė nebūtų įgijusi regresinio (atgręžtinio) reikalavimo, ieškovei nebūtų buvusi padaryta žala. Apeliantės vertinimu, jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų - vairavimo transporto priemonės neblaiviam, ieškovės atžvilgiu nebūtų pradėtas ir vykdymo procesas. Todėl su vykdymo proceso pradėjimu ir sprendimo vykdymu susijusios pasekmės tenka atsakovui.
25. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi, regreso teisės apimtis tiesiogiai (proporcingai) priklauso nuo atlygintos žalos dydžio (nebent įstatymai nustato kitokią regreso teisės apimtį). Pažymėtina, jog tokia regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties apibrėžtimi yra užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingo principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, įgyvendinimas.
26. DK 153 straipsnis, reglamentuojantis darbuotojų materialinės atsakomybės ribas, nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis, į šį sąrašą, be kitų atvejų, patenka atvejis, kai žala padaryta tyčia, žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas žalą padarė veika, turinčia nusikaltimo požymių, taip pat žalą sukėlė būdamas neblaivus.
27. Svarbu pažymėti, kad bendrą ieškovės ieškiniu reiškiamą reikalavimo dydį sudaro 12657,74 Eur draudimo išmoka, kurią ieškovė buvo sumokėjusi ADB „Gjensidige“, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti ieškovės nuostoliais nurodomų 730,84 Eur ADB „Gjensidige“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, 541,31 Eur palūkanų, 786,50 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, 1 430,93 Eur priverstinio vykdymo išlaidų.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje ginčo nėra, kad atsakovas 2023 m. gegužės 4 d. sukėlė avariją (eismo įvykį) būdamas neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos.
29. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024, ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Bolsta“, trečiajam asmeniui Š. R., dėl žalos atlyginimo, tenkino iš dalies, priteisė ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Bolsta“ 12657,74 Eur draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 12657,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat trečiajam asmeniui Š. R. 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
30. Apeliantė akcentuoja, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 ėmėsi veiksmų, kad ieškovui padaryta žala būtų kuo didesnė, t. y. kad atsakovas su draudiku devynis mėnesius ginčijosi dėl 50,02 Eur sumos, nors galėjo susitarti dėl viso draudiko reikalavimo atlyginimo tvarkos bei išvengti visų nurodytų išlaidų.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės argumentus, akcentuoja kelis esminius aspektus: pirma, atsakove Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 buvo būtent UAB „Bolsta“, kuri, kaip matyti iš minėtoje byloje pateikto atsiliepimo į ieškinį, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, todėl apeliantė nepagrįstai perkelia taikaus susitarimo pareigą išimtinai trečiajam asmeniui. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo, neginčydamas savo kaltės dėl įvykusios avarijos, siekė taikaus ginčo išsprendimo, tačiau kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nesutiko su ADB „Gjensidige“ siūlomos sudaryti trišalės taikos sutarties sąlygomis, t. y., kad ji taptų laiduotoja Š. R. pagal sudarytą trišalę sutartį, neatlyginus žalos ADB „Gjensidige“, be to, nesutikimą su siūlomomis ADB „Gjensidige“ sąlygomis lėmė ir apyvartinių lėšų bendrovėje nebuvimas. Taigi, atsakovas be UAB „Bolsta“ sutikimo neturėjo teisės sudaryti taikos sutarties, todėl susidarė situacija, kad draudimo bendrovė savo pažeistas teises turėjo ginti teisme.
32. Antra, nors apeliantė teigia, kad išimtinai dėl atsakovo kaltės buvo vilkinamas Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024 nagrinėjimas, kas iš esmės lėmė draudimo bendrovės ir Š. R. bylinėjimosi išlaidų susidarymą, tačiau civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024 LITEKO kortelėje matyti, kad teismui nustačius pasiruošimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, UAB „Bolsta“ tripliko nepateikė, todėl teismas 2024 m. liepos 9 d. organizavo parengiamąjį posėdį, kurio metu buvo pereita į teismo posėdį ir bylos nagrinėjimas atidėtas, nes UAB „Bolsta nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą. 2024 m. spalio 9 d. byla išnagrinėta UAB „Bolsta“ atstovui nedalyvaujant. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, civilinė byla buvo išnagrinėta kaip įmanoma greičiausiu terminu, o ne išimtinai Š. R. vilkinant bylos nagrinėjimą.
33. Trečia, civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 teismas 2024 m. spalio 25 d. priimdamas sprendimą paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš UAB „Bolsta“ ADB „Gjensidige“ naudai priteisė 730,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui Š. R. - 786,50 Eur. Teismas sprendimo 37 punkte nurodė, kad atsižvelgdamas į trečiojo asmens (Š. R.) atstovės paaiškinimus apie Š. R. siekį išspręsti ginčą taikiai, atsakovės pasyvumą nagrinėjamoje byloje, darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas trečiojo asmens prašymą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų tenkinti. Kaip matyti, teismas atsižvelgė į Š. R. procesinį elgesį ir jį vertino skirstant bylinėjimosi išlaidas, t. y. teismas, priteisdamas Š. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas, svarbiomis aplinkybėmis laikė pačios UAB „Bolsta“ procesinį elgesį tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek bandant šalims išspręsti ginčą taikiai. Svarbu pažymėti, kad UAB „Bolsta“ dėl priimto sprendimo apeliacinio skundo neteikė ir jokių nesutikimo argumentų dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 nereiškė.
34. Apeliantė skunde taip pat argumentuoja dėl 1 430,93 Eur priverstinio vykdymo išlaidų, kurios nebuvo priteistos ieškovei iš atsakovo ir pažymėjo, kad 2024 m. spalio 25 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 ieškovei nebuvo tinkamai įteiktas, o apie sprendimo įsiteisėjimą, išduotą vykdomąjį raštą apeliantei tapo žinoma tik gavus pranešimą iš antstolio apie pradėtą priverstinį vykdymą. Ieškovė sužinojusi apie teismo sprendimo įsiteisėjimą teismo sprendimą įvykdė sumokėdama bendrą 16 147,30 Eur sumą.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismui 2024 m. spalio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 priėmus sprendimą, jis per EPP (Elektroninių paslaugų portalą) buvo išsiųstas UAB „Bolsta“. Svarbu pažymėti, kad UAB „Bolsta“ apie iškeltą bylą buvo informuota, ji buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį, todėl taip pat turėjo pareigą domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir bylos baigtimi. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo iš dalies tenkintas draudimo bendrovės ieškinys atsakovei UAB „Bolsta“, sąlygojo tai, kad UAB „Bolsta“ nevykdant teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimo draudimo bendrovei, ji kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, siekdama pradėti priverstinį skolos išieškojimo vykdymą, todėl UAB „Bolsta“ nevykdant teismo sprendimo, ji turėjo suvokti, kad tai sukels papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių susidarymą lėmė pačios apeliantės pasyvumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei šių priverstinio išieškojimo išlaidų iš atsakovo.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
37. Taigi, teismui civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 priteisus procesines palūkanas ir UAB „Bolsta“ delsiant atsiskaityti su draudimo bendrove, antstolis pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą, taip pat skaičiavo procesines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, kaip minėta, atsakovas Š. R. neginčijo, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir jis siekė išspręsti ginčą taikiai, tačiau ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 iš esmės nesutiko su ieškiniu, nurodydama, kad ji prievolės mokėti draudimo bendrovei neturi, o žalą draudimo bendrovei privalo atlyginti Š. R.. Taigi, apeliantei atsisakius derinti taikaus susitarimo galimybę, o draudimo bendrovei nukreipus reikalavimą į UAB „Bolsta“ kaip atsakovo darbdavę, tai lėmė ir ieškovės papildomų finansinių padarinių, tokių kaip procesinės palūkanos, atsiradimą. Akcentuotina, kad nors taikos sutarties sudarymas yra šalių valios išraiška, tačiau tiek nagrinėjamos bylos, tiek civilinės bylos Nr. e2-3893-637/2024 duomenimis, atsakovas ir draudimo bendrovė patvirtino siekį ginčą su UAB „Bolsta“ išspręsti taikiai. Inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-3893-637/2024 UAB „Bolsta“ atsiliepimą, kaip minėta, grindė esminiu argumentu, kad atsakovu turi būti Š. R., o nesutikimo su prašomomis priteisti sumomis UAB „Bolsta“ neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Taigi, UAB „Bolsta“ nesutinkant apmokėti darbuotojo veiksmais sukeltą žalą, bylą teismui išnagrinėjus iš esmės, buvo patvirtinta UAB „Bolsta“ prievolė atlyginti draudimo bendrovei susidariusį žalos dydį, o UAB „Bolsta“ pozicija lėmė ir procesinių palūkanų atsiradimą.
38. Apibendrinant pažymėtina, kad apeliantė neįrodė, jog susidariusios papildomos išlaidos (bylinėjimosi, procesinių palūkanų, priverstinio skolos išieškojimo) yra atsakovo Š. R. neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties ir rašymo apsirikimo ištaisymo
39. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
40. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 24 punkte nurodyta, jog teismas pripažįsta įrodytą ir tekintiną ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimu priteistos 12657,22 Eur draudimo išmokos iš atsakovo priteisimo. Rezoliucinėje dalyje teismas, be kita ko, sprendė priteisti ieškovei UAB „Bolsta“ iš atsakovo Š. R. 12657,22 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 22 ct) žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta priteisti iš atsakovės UAB „Bolsta“ 12657,74 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 74 ct) išmokėtos draudimo išmokos, taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasi minėtame sprendime nurodyta suma, padarė rašymo apsirikimą, kuris ištaisomas: vietoje 12657,22 Eur sumos įrašant teisingą – 12657,74 Eur sumą (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo paruošimą patyrė 726 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, ištaisant rašymo apsirikimą, padarytą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje, vietoje neteisingai nurodyto žalos atlyginimo dydžio 12657,22 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurų ir 22 ct), įrašant teisingą – 12657,74 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 74 ct) dydį.
Priteisti iš ieškovės UAB „Bolsta“, j. a. k. 302928972, atsakovui Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Irena Stasiūnienė