Civilinė byla Nr. e2A-2339-562/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08398-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui N. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1) Padidinti nepilnamečiam vaikui T. V. G. (toliau – ir nepilnametis vaikas, vaikas, sūnus) iš atsakovo N. G. (toliau – ir atsakovas) priteistą išlaikymo dydį, priteisiant išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį nuo 2021 m. balandžio 12 d. (t. y. nuo prašymo vykdyti privalomąją mediaciją dienos) iki vaiko pilnametystės, pervedant minėtas lėšas į ieškoves nurodytą sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) Nustatyti, kad atsakovas papildomai pagal faktą lygiomis dalimis su ieškove padengia išlaidas, susijusias su nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūra (tos, kurios nekompensuojamos, pvz., ortodontinis gydymas) ir papildomo ugdymo poreikių tenkinimui (pvz., korepetitorių paslaugos, įskaitant ir tam tikrų ugdymui reikalingų priemonių įsigijimui, pvz., kompiuteris) per 5 dienas nuo dokumento (-ų), patvirtinančio išlaidas, susijusius su sveikatos priežiūra ir / ar papildomu ugdymu, pateikimo padengti 1/2 nurodytos išlaidų sumos, pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą; 3) Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16995-558/2014 panaikino šalių bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų J. G. ir T. V. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš vaikų tėvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 500 Lt, kas šiai dienai sudaro po 145 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas papildomai įsipareigojo skirti po 150 Lt per mėnesį (t. y. 43 Eur) ugdymo įstaigai ar būrelių išlaidoms padengti. Dukra J. G. yra sulaukusi pilnametystės, tačiau gyvena kariu su motina, kuri prisideda prie jos poreikių tenkinimo. Nurodė, kad prieš 7 metus nustatytą išlaikymą atsakovas teikė nenuosekliai, t. y. savo pareigas (įskaitant ir bendravimą su vaikais) vykdė fragmentiškai. Be to, iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, todėl priteistas išlaikymas didintinas. Pažymėjo, kad jos mėnesinės pajamos siekia 300 Eur. Prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo iš esmės didžiąja dalimi prisideda jos tėvai, nes atsakovo teikiamas išlaikymas neatliepia vaiko poreikių. Tiek būtinųjų, tiek ir specialiųjų poreikių patenkinimui paaugliui (15 metų) suma per mėnesį siekia 1 000 – 1 200 Eur. Be būtinųjų poreikių (maistas, apranga, higiena ir pan.) patenkinimo, vaikui (dėl neproporcingai greito augimo) yra reikalingos kineziterapeuto paslaugos (2 kartus per savaitę), ortodonto paslaugos dėl dantų padėties anomalijos (indikuotas gydymas nenuimamais aparatais – breketų sistemomis), kuris nėra kompensuojamas. Taip pat vaiko ugdymui bus pasitelkti korepetitoriai, siekiant tinkamai pasirengti stojimui į (duomenys neskelbtini). Jei visgi įstojimas būtų nesėkmingas, tuomet planuojamos bakalaureato studijos, kurios yra mokamos (apie 700 Eur per mėn.). Atkreipė dėmesį, kad atsakovas iš esmės neįgyvendina savo kaip tėvo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais, todėl būtent jai tenka didesnė vaikų priežiūros ir jų poreikių tenkinimo mokestinė naštą. Tokiu būdu atsakovas nepatiria papildomų išlaidų, pvz., savaitgalių, atostogų su vaikais metu, nes yra bendravimo vakuumas. Paminėjo, kad atsakovas nėra pirkęs ir vaikų mokymuisi / ugdymui reikalingų daiktų (pvz., kompiuterio), todėl ji pati pirko, įskaitant ir vaiko pramogai bei susisiekimui su juo skirtus daiktus (mobilųjį telefoną, dviratį ir saugos priedus (šalmą, kojų apsaugas ir kt.). Nurodė, kad neturi itin tikslių duomenų apie ieškovo finansinę padėtį, tačiau yra žinoma, kad atsakovui po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise liko tam tikras nekilnojamas turtas. Be to, atsakovas yra darbingo amžiaus ir gaunantis pastovias pajamas bei galimai papildomai vykdantis individualią veiklą. Atsakovas neturi sveikatos problemų bei kitų išlaikytinių, išskyrus bendrus vaikus su ieškove.
3. Atsakovas atsiliepimu prašė: 1) Pripažinti, kad nebuvo tinkamai pasinaudota privaloma ikiteismine mediacija ir ieškinį palikti nenagrinėtu; 2) Nusprendus nagrinėti bylą iš esmės, ieškinį atmesti; 3) Priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog išlaikymas būtų padidintas iki 250 Eur per mėnesį, padidintą išlaikymą skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Didesne suma didinti priteisto išlaikymo nėra pagrindo, kadangi jis tiesiogiai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo – užtikrino jam gyvenamąjį plotą bei perveda lėšų tiesiogiai vaikui. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-16995-558/2014, šalys santuokos metu bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgijusios vienintelį nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto įgijimui bei remontui buvo paimtas kreditas banke Nordea Bank Finland PLC, kurio likutis santuokos nutraukimo dieną, skaičiuojat nacionaline valiuta, buvo 282 388,92 Lt. Dėl nekilnojamojo turto kainų svyravimo bei valiutos, kuria buvo imtas kreditas, ženklaus kurso pokyčio, kredito likutis santuokos nutraukimo dieną viršijo buto rinkos vertę. Iš pridedamų „Ober Haus“ nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje duomenų matyti, jog 2014 m. rugsėjo mėnesį vieno kambario buto senos statybos plytiniame name vieno kvadratinio metro kaina buvo nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt. Imant rinkos kainų vidurkį, šalių įgyto buto kaina santuokos nutraukimo metu galėjo būti apie 164 790 Lt (4 500 Lt x 36,62 kv. m). Taigi, jeigu šalys santuokos nutraukimo dieną būtų pardavusios įgytą butą ir grąžinusios jam įgyti imtą kreditą, papildomai bankui būtų likusios skolingos apie 117 548,92 Lt. Tokiu atveju, jeigu santuokoje įgytas butas bei prisiimtas kreditinis įsipareigojimas būtų padalytas laikantis lygių dalių principo, t. y., po 1/2, ieškovė nuosavybės teise turėtų pusę vieno kambario buto, kas akivaizdžiai yra nepakankamas būstas jai gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais (net jei atsakovas būtų leidęs naudotis ir jam tenkančia buto dalimi), be to, turėtų pareigą mokėti pusę kredito įmokų, kurios sudaro 350 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad ieškovės situacija būtų sudėtinga. Siekiant užtikrinti tinkamą gyvenamąją vietą vaikams, ieškovė būtų priversta nuomotis būstą, atitinkamai atsakovas tokiu atveju būtų turėjęs pareigą mokėti didesnes kasmėnesines išmokas vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą situaciją, į tai, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turėjo trijų kambarių butą tame pačiame daugiabučiame name, šalys susitarė, jog atsakovas perleis ieškovei 1/2 dalį savo asmeninės nuosavybės teise turėto trijų kambarių buto, prisiims pareigą išmokėti likusią kredito dalį už šalių santuokos metu įgytą butą (viršijančią santuokoje įgyto turto vertę), atitinkamai jam pereis santuokoje įgytas vieno kambario butas. Taigi, ieškovė vietoje 1/2 vieno kambario buto ir 1/2 dalies nepadengtos kredito dalies (tai yra vietoje 58 774 Eur dydžio nuostolio (117 548 Eur / 2)), įgijo pusę trijų kambarių buto be jokių skolinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad perleido savo asmeninį turtą ieškovės nuosavybėn tikslu užtikrinti tinkamą gyvenamąjį plotą ne tik šalių nepilnamečiams vaikams, bet ir jų motinai, su kuria buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Papildomai pažymėjo, kad nors jam liko 1/2 dalis trijų kambarių buto, joje jis negyvena ir nesinaudoja, o leidžia naudotis buvusiai sutuoktinei su vaikais. Iki pat 2022 m. sausio mėnesio mokėjo už visas buto komunalines paslaugas. Ieškovė prie to visiškai neprisidėjo, nors jai tokia pareiga tenka. Nurodė, kad šiuo metu 3 kambarių buto (duomenys neskelbtini) nuomos kaina vidutiniškai sudaro apie 750 Eur. Taigi, pagrįstai laikytina, kad šia suma, paskyręs savo asmeninį turtą, jis kas mėnesį prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo. Pažymėjo, kad nuo 2014 metų pasikeitė ne tik vaikų poreikių patenkinimui reikalinga suma, bet ir ženkliai išaugo nuomos kainos, todėl šių rodiklių augimas kompensuoja vienas kitą. Atkreipė dėmesį, kad mediacija dėl išlaikymo sūnui padidinimo vyko 2021 m. balandžio – liepos mėnesiais, o ieškovė kreipėsi į teismą tik beveik po metų. Iš tiesų mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties dėl tos priežasties, jog šalys nusprendė likti prie santuokos nutraukimo metu pasiekto susitarimo. Atsakovas išsakė poziciją, kurios laikosi ir dabar – privalo būti atsižvelgta į aplinkybę, jog atsakovas savo asmeniniu turtu užtikrino ir iki šiol užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą. Suprantama, kad ieškovei pažeidus šalių susitarimą, atsakovas negali atsiimti ieškovei perleistos 1/2 dalies buto, tačiau turi teisę naudotis jam likusia 1/2 dalimi. Tokiu atveju, jeigu nepaisant atsakovo parodyto geranoriškumo faktiškai padovanojant ieškovei 1/2 buto ir išvaduojant nuo skolos (prisiimant pareigą mokėti paskolos dalį, viršijančią santuokoje įgyto turto vertę), ieškovė ketina spręsti susidariusią situaciją piktnaudžiaudama teisinėmis priemonėmis, atsakovas kreipsis dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo ir galimai nuomos jam priklausančią buto dalį, o nuompinigiai bus skiriami padidinto išlaikymo mokėjimui. Išsakius šią poziciją, ieškovė nusprendė nebereikšti reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo. Taigi, mediacija buvo baigta, o ieškovė į teismą nebesikreipė. Aplinkybė, kad nei Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, nei kitame teisės akte nenustatytas terminas, per kurį po mediacijos pabaigos gali būti pateiktas ieškinys, nereiškia, jog šis terminas yra begalinis – tai prieštarautų teisinio apibrėžtumo principui. Atsakovei po mediacijos nebeketinant reikšti reikalavimo teisme, o beveik po metų vėl persigalvojus, mediacijos procedūra turėtų būti vykdoma iš naujo. Juo labiau, išlaikymo padidinimas negali būti skaičiuojamas nuo neteisminės mediacijos, kurios rezultate ieškovė pakeitė nuomonę dėl savo reikalavimo pagrįstumo ir atsisakė minties reikšti ieškinį teisme, pradžios. Papildomai pažymėjo, kad padidėjusius poreikius ieškovė detalizavo tik ieškinyje, o juos pagrindžiantys įrodymai yra nepateikti iki šiol. Dėl šios priežasties negalima laikyti, kad ieškovė iki ieškinio pareiškimo informavo atsakovą apie padidėjusius vaiko poreikius, nes vien deklaratyvus pareiškimas negali būti laikomas tinkamu informavimu apie poreikių padidėjimą. Taigi, ir dėl šios priežasties yra negalimas išlaikymo padidinimas nuo ankstesnės datos nei buvo pareikštas ieškinys. Ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir jos nurodomas gerokai užaukštintas išlaidų vaikui dydis, bei pateikiami čekiai, patvirtinantys pirkinius, visiškai nesusijusius su šalių vaiko poreikiais. Pavyzdžiui, atsakovė teikia čekius, kuriais patvirtinamas kūdikių indų ir valgymo įrankių pirkimas, seilinukų pirkimas, putojančio vyno pirkimas, prekių ir paslaugų gyvūnams pirkimas ir pan. Be to, pateikiami čekiai iš skirtingų odontologijos klinikų – (duomenys neskelbtini), paslaugos suteiktos 2021 m. rugsėjo 23 d., ir (duomenys neskelbtini) (pastaroji orientuota į mažus vaikus), odontologijos paslaugos joje suteiktos vos po savaitės – 2021 m. spalio 1 d., kas leidžia pagrįstai abejoti, ar iš tiesų juose abiejuose paslaugos buvo suteiktos būtent šalių sūnui. Ieškovė nurodo, kad vaikas kavinėse išleidžia 60 Eur per mėnesį, tačiau įrodinėjant šias išlaidas pateikiami tik UAB „Premier restaurants“ (McDonalds) čekiai, iš kurių matyti, jog ši suma yra išleidžiama apmokant kelių asmenų maistą, tame tarpe ir mažiems vaikams skirtą kompleksą su žaisliukais. Akivaizdu, kad ieškovės pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (čekiai) negali būti vertinami kaip tinkami, kadangi jie nepartvirtina vaiko poreikiams tenkinti patiriamų išlaidų. Be to, tokių čekių teikimas rodo ieškovės nesąžiningumą. Ieškovė nurodo, kad vaiko kasdienės būtinos išlaidos kas mėnesį sudaro 641,87 Eur bei vienkartinės išlaidos sudaro 17 220 Eur per metus. Taigi, ieškovės manymu, yra normalu vieno vaiko poreikiams skirti daugiau nei 2 000 Eur per mėnesį. Neabejotina, kad galima išleisti ir daugiau, tačiau vaiko poreikiams skiriamų lėšų suma neturi peržengti protingumo ir racionalumo ribų. Be to, išlaidos vaikui turi būti skaičiuojamos vadovaujantis sąžiningumo principu. Pavyzdžiui, ieškovė nurodo, kad paauglio pramogoms (kavinėms, teatrui, kinui bei draugų šventėms) reikalinga skirti apie 150 Eur per mėnesį, kas yra ženkli suma, be to, gali skatinti neatsakingą požiūrį į pinigus bei apskritai laiko leidimo būdą; nurodo, jog išlaidos vien aprangai sudaro 182 Eur per mėnesį (t. y. 547 Eur vienam sezonui), higienos priemonėms – vidutiniškai 50 Eur kiekvieną mėnesį ir pan. Pažymėjo, kad vaikui skiriamas išlaikymas yra laikomas vaiko turtu, todėl galioja pareiga tvarkyti vaiko turtą atidžiai ir rūpestingai. Tokiu atveju, jeigu ieškovė negeba ar nenori efektyviai naudoti finansinių išteklių, turėtų pati prisiimti to pasekmes. Kita vertus, akivaizdu, kad ieškovės nurodomos sumos neatitinka realybės ir prasilenkia su elementaria logika. Papildomai pažymėjo, kad nurodytus specialiuosius poreikius patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė teigia, kad jos pajamos yra 300 Eur dydžio darbo užmokestis. Tačiau ieškovė yra (duomenys neskelbtini) vadovė, tikėtina – ir vienintelė akcininkė, todėl jos oficialios pajamos priklauso nuo jos pačios valios. Kaip matyti, ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ji nurodo. Ieškovės gerą turtinę padėtį taip pat patvirtina jos pateikti čekiai ir banko sąskaitų išrašai.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad išlaikymo suma buvo nustatyta gan seniai, t. y. 2014 metais. Per ši laikotarpį pakito tiek vaiko poreikiai, tiek visa ekonominė situacija, todėl kyla abejonių, ar iš teikiamo išlaikymo galima tinkamai užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: padidino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16995-558/2014 patvirtintoje sutartyje dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 per mėnesį nuo prašymo vykdyti mediaciją dienos (2021 m. balandžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, šią pinigų sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė, kad atsakovas papildomai pagal faktą lygiomis dalimis (po 1/2) su ieškove padengia papildomas išlaidas, susijusias su vaiko ortodontiniu gydymu, per 5 dienas nuo dokumento, patvirtinančio šių išlaidų dydį gavimo dienos, pinigines lėšas pervesdamas į ieškovės sąskaitą; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 81 Eur žyminio mokesčio.
7. Pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi pažymėjo, kad vertina kritiškai atsakovo poziciją, jog mediacijos procesas turėjo būti vykdomas iš naujo. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad šalys pasiekė susitarimą ir ginčas ikiteisminėje stadijoje buvo išspręstas. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, kad per tą laikotarpį, iki ieškovė padavė ieškinį, įvyko esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, dėl ko būtų tikslinga mediaciją vykdyti iš naujo. Priešingai, galima pagrįstai teigti, kad atsakovo argumentai dėl jo atsisakymo mokėti sūnui didesnį išlaikymą nepasikeitė.
8. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pažymėjo, kad:
8.1. ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys nepilnamečiam vaikui reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, aprangos, laisvalaikio, sveikatos priežiūros ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį, nes apima trumpą laikotarpį, be to, iš pateiktų mokėjimo čekių, kaip ir atkreipė dėmesį atsakovas, nėra galimybės nustatyti kai kurių patirtų išlaidų tiesioginio ryšio su vaiko poreikių tenkinimu. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Įvertinęs ieškovės nurodytas sūnaus išlaikymui reikalingas sumas, jos paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, darė išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui aprangai ir avalynei, mokyklinei uniformai, pratyboms, spec. priemonėms, kanceliarinėms prekėms ir higienos priemonėms, skalbimo, valymo priemonėms, stomatologo paslaugoms, laisvalaikiui, atostogoms bei kirpimo paslaugoms, buities reikmenims, mobiliojo telefono išlaidoms, būreliams, įvertinus vaiko amžių, iš dalies pripažintinos realiomis ir protingomis, atitinkančiomis vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, kad minėtos išlaidos tik iš dalies yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o didžioji dalis šių išlaidų yra grindžiama iš esmės visuotinai žinomomis aplinkybėmis (prezumpcija), sprendė, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki bendros 600 Eur sumos, kuri pripažintina įrodyta. Pažymėjo, kad galima mažiau išleisti maistui, organizuojant jo gamybą namuose, taip pat sutaupyti aprangai ir avalynei, kuri galėtų tikti ir dviem sezonams, taip pat gali būti mažintinos išlaidos higienos ir skalbimo priemonėms. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas individualioms kineziterapeuto paslaugoms, tačiau išlaidų kosmetologo paslaugoms probleminei odai, kurios ieškovės teigimu sudaro 50 Eur per mėnesį, rašytiniais įrodymais nepagrindė. Įvertinus tai, kad dermatologo konsultacijos sveikatos apsaugos įstaigoje (poliklinikoje) ar specializuotoje gydymo įstaigoje, pvz. dermatovenerologijos centre, yra teikiamos nemokamai, sprendė, kad šios išlaidos priskirtinos prie bendrai paskaičiuotų kas mėnesį patiriamų išlaidų vaistams, tame tarpe ir aknės gydymui skirtoms priemonėms. Esant nurodytoms aplinkybėms, darė išvadą, jog ieškovė įrodė tik aplinkybes dėl patiriamų išlaidų kineziterapeuto paslaugoms, kurios sudaro 200 Eur per mėnesį, todėl pripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Prie būtinųjų išlaidų priskyrė ir išlaidas komunalinėms paslaugoms. Pažymėjo, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai savaime neįrodo jos nurodomų patiriamų išlaidų už teikiamas komunalines paslaugas. Kita vertus, nekyla abejonių, jog tokio pobūdžio išlaidos yra patiriamos. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad nepilnamečiam vaikui tenkanti išlaidų dalis už komunalines paslaugas vidutiniškai gali sudaryti apie 50 Eur per mėnesį. Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis sprendime nurodytais argumentais bei teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, konstatavo, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį yra (buvo) reikalinga 850 Eur suma (600 Eur + 200 Eur + 50 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, darė išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog jų sūnaus poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, ginčo laikotarpiu sudarė 765 Eur (850 Eur – 85,75 Eur), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu.
8.2. Nurodė, kad kritiškai vertina atsakovo argumentus, kuriais atsisakymas mokėti didesnio dydžio išlaikymą grindžiamas tuo, kad jis skyrybų su ieškove procese perleido dalį savo asmeninio turto vaikų gyvenamajam plotui užtikrinti, be to, iki 2022 m. sausio mėnesio mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir už ieškovei priklausančią buto dalį. Pažymėjo, kad iš šalių sudarytos bei 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu teismo patvirtintos sutarties dėl bažnytinės santuokos įrašo panaikinimo bendru sutikimu matyti, kad: i) nepilnamečiams vaikams išlaikymas buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, o ne turtu; ii) santuokos metu įgytas turtas – vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo vienintelis dalintinas nekilnojamasis turtas, atiteko atsakovui; iii) atsakovas prisiėmė atsakomybę baigti išmokėti kreditą, gautą šiam turtui įsigyti asmeninėmis lėšomis, tačiau prievolė išliko solidari (ieškovė iki šiol yra laiduotoja pagal kredito sutartį). Taigi, šalys sutarė turtą pasidalinti tokiu būdu, kad būtų kompensuojama ieškovei, su kuria liko gyventi nepilnamečiai vaikai, jos perleidžiamo atsakovui turto dalis, kartu užtikrinant vaikams gyvenamąjį plotą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė po santuokos nutraukimo turto gavo daugiau, todėl esą neturi teisės reikalauti didesnio išlaikymo vaikams. Pažymėjo, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, kad gyvenamoji vaikų vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Tai reiškia, kad pareigą užtikrinti gyvenamąjį būstą nepilnamečiams vaikams turi abu tėvai. Be to, remiantis informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis, atsakovas savo įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį vykdė nereguliariai, pažeisdamas sutarties reikalavimus, dėl ko jam teko teisme ginčyti kredito sutarties nutraukimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1191-862/2020). Šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14.3 punktas, kuriuo atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šios sutarties patvirtinimo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atlaisvinti nuo hipotekos bei spręsti klausimą dėl ieškovės (bendraskolės) pašalinimo iš kredito sutarties šalių, iki šiol nėra įvykdytas. Tai reiškia, kad ieškovė ir dabar patiria savo turtinių teisių suvaržymą, negalėdama, esant poreikiui, pasiimti kreditą, realizuoti jai priklausančią turto dalį. Be to, atsakovas pažeidė ir minėtos sutarties 14.5 punktą, kuriuo buvo įsipareigojęs nesudaryti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo, iki jis nebus įvykdęs sutarties 14.3 punkto. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu perleido tretiesiems asmenims, tuo tarpu už parduotą turtą gautų piniginių lėšų nei kredito grąžinimui, nei savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei įvykdymui, nepanaudojo. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovo teisinę poziciją vertino kaip deklaratyvią ir neatitinkančią faktinės situacijos.
8.3. Pažymėjo, kad bylos duomenimis, charakterizuojančiais šalių turtinę padėtį, galima pagrįstai teigti, kad ieškovės ir atsakovo finansinės galimybės iš esmės yra panašios. Abi šalys yra uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai ir vadovai, oficialias savo darbo pajamas deklaruoja kaip minimalias, naudojasi transporto priemonėmis, įgytomis savo bendrovių vardu, kiekvienas iš jų turi po kelis nekilnojamojo turto objektus. Taip pat byloje nustatyta, kad abu vaiko tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalių ribotą darbingumą byloje nepateikta. Atsakovas naujai sudarytoje santuokoje kitų išlaikytinių neturi, atlieka mokėjimus kredito įstaigai. Nurodė, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ir iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) jo poreikius, taip pat jam ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus apie abiejų tėvų turtinę padėtį, siekdamas užtikrinti ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų savo vaikams pusiausvyrą, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas nėra pajėgus finansiškai mokėti ieškovės reikalaujamą išlaikymą.
9. Pasisakydamas dėl papildomų būsimų išlaidų kompensavimo nurodė, kad sprendžia, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas tik iš dalies, būtinomis laikydamas tik būsimas išlaidas, reikalingas ortodontiniam gydymui. Iš į bylą pateikto 2021 m. rugsėjo 8 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nepilnamečiam vaikui yra diagnozuota dantų padėties anomalija. Siūloma gydyti nenuimamais aparatais breketų sistemomis, išdygus antriesiems krūminiams dantims. Pažymėjo, kad toks gydymas nėra kompensuojamas ligonių kasų. Nurodė, kad poreikis taikyti nepilnamečiam vaikui ortodontinį gydymą yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalingas ir atitinka geriausius vaiko interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir ją išdėstyti taip: padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16995-558/2014 patvirtintoje sutartyje dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią pinigų sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-654-465/2023 dalį dėl papildomų būsimų išlaidų kompensavimo, kuria atsakovas įpareigotas papildomai pagal faktą lygiomis dalimis (po 1/2) su ieškove padengti papildomas išlaidas, susijusias su vaiko ortodontiniu gydymu, per 5 dienas nuo dokumento, patvirtinančio šių išlaidų dydį gavimo dienos, pinigines lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą; 3) Priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
11. Atsakovas apeliaciniame skunde:
11.1. pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi nurodė, kad mediacija dėl išlaikymo sūnui padidinimo vyko 2021 m. balandžio – liepos mėnesiais, o ieškovė kreipėsi į teismą tik beveik po metų. Iš tiesų mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties dėl tos priežasties, jog šalys nusprendė likti prie santuokos nutraukimo metu pasiekto susitarimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. liepos 15 d. vykusios mediacijos rezultate ieškovė įvertino jo nepiniginį indėlį, prisidedant prie sūnaus poreikių tenkinimo, persvarstė galimas teisminio ginčo pasekmes ir nusprendė ieškinio nebeteikti. Tokia situacija pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinama kaip ginčo užbaigimas ikiteisminėje stadijoje – pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, kad ieškinys pareikštas nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, ir palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai pažymėjo, kad padidėjusius poreikius ieškovė detalizavo tik ieškinyje, o juos pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teismui taip ir nepateikė. Dėl šios priežasties nebuvo galima laikyti, jog ieškovė iki ieškinio pareiškimo informavo atsakovą apie padidėjusius vaiko poreikius, nes vien deklaratyvus pareiškimas negali būti laikomas tinkamu informavimu apie poreikių padidėjimą. Taigi, ir dėl šios priežasties buvo negalimas išlaikymo padidinimas nuo ankstesnės datos, nei buvo pareikštas ieškinys. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, padarė šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Aplinkybė, kad nei Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, nei kitame teisės akte nenustatytas terminas, per kurį po mediacijos pabaigos gali būti pateiktas ieškinys, nereiškia, jog šis terminas yra begalinis – tai prieštarautų teisinio apibrėžtumo principui. Ieškovei po mediacijos nebeketinant reikšti reikalavimo teisme, o beveik po metų vėl subjektyviai persigalvojus, mediacijos procedūra turėtų būti vykdoma iš naujo. Juo labiau, išlaikymo padidinimas negali būti skaičiuojamas nuo ankstesnės mediacijos, kurios rezultate ieškovė pakeitė nuomonę dėl savo reikalavimo pagrįstumo ir atsisakė minties reikšti ieškinį teisme.
11.2. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nurodė, kad
neabejojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad jis savo asmeniniu turtu užtikrino ir iki šiol užtikrina vaikams kokybišką, poreikius patenkinantį gyvenamąjį plotą. Suprantama, kad ieškovei pažeidus šalių susitarimą, atsakovas negali atsiimti ieškovei perleistos 1/2 dalies buto, tačiau turi teisę naudotis jam likusia 1/2 dalimi. Šiuo atveju buvo nepaisyta jo parodyto geranoriškumo, faktiškai padovanojant ieškovei 1/2 buto ir išvaduojant nuo skolos (prisiimant pareigą mokėti paskolos dalį, viršijančią santuokoje įgyto turto vertę). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu buvo tenkintas šalių pareiškimas dėl bažnytinės santuokos sudarymo įrašo panaikinimo bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, šalys santuokos metu bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgijusios vienintelį nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto įgijimui bei remontui buvo paimtas kreditas banke Nordea Bank Finland PLC, kurio likutis santuokos nutraukimo dieną, skaičiuojat nacionaline valiuta, buvo 282 388,92 Lt. Dėl nekilnojamojo turto kainų svyravimo bei valiutos, kuria buvo imtas kreditas, ženklaus kurso pokyčio, kredito likutis santuokos nutraukimo dieną viršijo buto rinkos vertę. 2014 metų rugsėjo mėnesį vieno kambario buto senos statybos plytiniame name vieno kvadratinio metro kaina buvo nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt. Imant rinkos kainų vidurkį, šalių įgyto buto kaina santuokos nutraukimo metu galėjo būti apie 164 790 Lt (4 500 Lt x 36,62 kv. m). Taigi, jeigu šalys santuokos nutraukimo dieną būtų pardavusios įgytą butą ir grąžinusios jam įgyti imtą kreditą, papildomai bankui būtų likusios skolingos apie 117 548,92 Lt. Tokiu atveju, jeigu santuokoje įgytas butas bei prisiimtas kreditinis įsipareigojimas būtų padalintas laikantis lygių dalių principo, t. y. po 1/2, ieškovė nuosavybės teise turėtų pusę vieno kambario buto, kas akivaizdžiai yra nepakankamas būstas jai gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais (net jei atsakovas būtų leidęs naudotis ir jam tenkančia buto dalimi), be to, turėtų pareigą mokėti pusę kredito įmokų, kurios sudaro 350 Eur kas mėnesį. Akivaizdu, jog ieškovės situacija būtų sudėtinga. Siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų būstą vaikams, ieškovė būtų priversta jį nuomotis, atitinkamai jis tokiu atveju būtų turėjęs pareigą mokėti didesnes kasmėnesines išmokas vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą situaciją, į tai, kad jis asmeninės nuosavybės teise turėjo trijų kambarių butą tame pačiame daugiabučiame name, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, jog atsakovas perleis ieškovei 1/2 dalį savo asmeninės nuosavybės teise turėto trijų kambarių buto, prisiims pareigą išmokėti likusią kredito dalį už šalių santuokos metu įgytą butą (viršijančią santuokoje įgyto turto vertę), atitinkamai jam pereis santuokoje įgytas vieno kambario butas. Taigi, ieškovė vietoje 1/2 vieno kambario buto ir 1/2 dalies nepadengtos kredito dalies (t. y. vietoje 58 774 Eur dydžio nuostolio (117 548 / 2)), įgijo pusę trijų kambarių buto be jokių skolinių įsipareigojimų. Tokiu būdu ieškovei neteko ir netenka mokėti nuomos mokesčio, ir atitinkamai jo pareiga teikti kasmėnesines išmokas vaikų išlaikymui yra mažesnė. Papildomai pažymėjo, kad nors jam ir liko 1/2 dalis trijų kambarių buto, tačiau jis joje negyvena ir nesinaudoja, o leidžia naudotis buvusiai sutuoktinei su vaikais. Iki pat 2022 metų sausio mėnesio išimtinai jis mokėjo už visas buto komunalines paslaugas, o ieškovė prie to visiškai neprisidėjo, nors jai tokia pareiga teko. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad jeigu atsakovas nebūtų paskyręs savo asmeninio turto šalių vaikų gyvenamajam plotui užtikrinti, ieškovei tektų nuomotis butą arba gyventi su vaikais vieno kambario bute, mokant dideles kredito įmokas. Šiuo metu trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini) nuomos kaina vidutiniškai sudaro apie 750 Eur. Taigi, pagrįstai laikytina, kad šia suma, paskyręs savo asmeninį turtą, jis kas mėnesį prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo. Pažymėjo, kad nuo 2014 metų pasikeitė ne tik vaikų poreikių patenkinimui reikalinga suma, bet ir ženkliai išaugo nuomos kainos. Taigi, šių rodiklių augimas neabejotinai kompensuoja vienas kitą. Darytina išvada, jog esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko poreikiai yra tenkinami net ne minimalūs, o ženkliai didesni. Vaiko poreikiams skiriamų lėšų suma neturi peržengti protingumo ir racionalumo ribų. Be to, išlaidos vaikui turi būti skaičiuojamos vadovaujantis sąžiningumo principu. Pavyzdžiui, ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog paauglio pramogoms (kavinėms, teatrui, kinui bei draugų šventėms) reikalinga skirti apie 150 Eur per mėnesį, kas yra ženkli suma, be to, gali skatinti neatsakingą požiūrį į pinigus bei apskritai laiko leidimo būdą; nurodė, jog išlaidos vien aprangai sudaro 182 Eur per mėnesį (t. y., 547 Eur vienam sezonui), higienos priemonėms – vidutiniškai 50 Eur kiekvieną mėnesį ir pan. Pažymėjo, kad vaikui skiriamas išlaikymas yra laikomas vaiko turtu, todėl galioja pareiga tvarkyti vaiko turtą atidžiai ir rūpestingai. Tokiu atveju, jeigu ieškovė negeba ar nenori efektyviai naudoti finansinių išteklių, turėtų pati prisiimti to pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu dirbtinai blogino savo turtinę padėtį. Ieškovė teigė, kad jos pajamos yra 300 Eur dydžio darbo užmokestis, ji neturi transporto priemonių. Tačiau ieškovė yra (duomenys neskelbtini) vadovė, tikėtina – ir vienintelė akcininkė, todėl jos oficialios pajamos priklauso nuo jos pačios valios. Taip pat ieškovė turi 2 automobilius įmonės vardu, kuriuos, tikėtina, naudoja savo asmeniniams poreikiams. Ieškovės gerą turtinę padėtį taip pat patvirtino bylos nagrinėjimo metu teikti čekiai ir banko sąskaitų išrašai. Vadovaujantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga daugiau nei 2 000 Eur išlaikymui per mėnesį (ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog vaiko kasdienės būtinos išlaidos kas mėnesį sudaro 641,87 Eur bei nurodė vienkartines išlaidas, kurios, ieškovės skaičiavimu, turėtų sudaryti 17 220 Eur per metus). Taigi, jeigu tikėti ieškovės deklaruojama turtine padėtimi, šalys negalėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis, išlaikymą proporcingai dalinant abiems tėvams. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo finansinės galimybės iš esmės yra panašios, tačiau tokios išvados tėra formalus vertinimas. Labai svarbu, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, būtų konkrečiai ir aiškiai įvertinta tėvų turtinė padėtis – ar ji pasikeitė (kaip pasikeitė) nuo tada, kai paskutinį kartą buvo teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis. Šiuo atveju, jo turtinė padėtis nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iš esmės nepasikeitė – gauna 800 Eur darbo užmokestį, o iki pat 2022 metų sausio mėnesio mokėjo komunalinius mokesčius už būstą, kuriame gyvena ieškovė su vaikais. Ieškovei mokami vaiko pinigai yra skirti šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir šiuo metu sudaro 92 Eur (nuo 2023 m. liepos 1 d.). Pagrindo manyti, kad ši išmoka bus mažinama ar naikinama, nėra; šiais pinigais disponuoja išimtinai ieškovė. Mano, kad iš jo vaikui galėtų būti priteisiama 250 Eur suma per mėnesį, kuri yra racionali ir pagrįsta.
11.3. Pasisakydamas dėl papildomų būsimų išlaidų kompensavimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas papildomai pagal faktą lygiomis dalimis (po 1/2) su ieškove padengti papildomas išlaidas, susijusias su vaiko ortodontiniu gydymu, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Ortodontiniai aparatai yra įrašyti į privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą. Yra nustatyta, kad gydymas gali būti kompensuojamas tais atvejais, kai vaikams yra diagnozuotos vaikų ortodontinės anomalijos. Breketai iš PSDF kompensuojami 100 proc. Šiuo atveju, ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog sūnui diagnozuota dantų padėties anomalija nėra kompensuojama PSDF lėšomis. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo įpareigoti atsakovą papildomai pagal faktą lygiomis dalimis (po 1/2) su ieškove padengti papildomas išlaidas, susijusias su sūnaus ortodontiniu gydymu, kadangi nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai ieškovė šias išlaidas patirs.
12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą:
12.1. pasisakydama dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi nurodė, kad apelianto teiginiai yra tik jo subjektyvi ir melaginga nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ikiteisminės privalomosios mediacijos metu nebuvo sudaryta taikos sutartis, nes šalys nesusitarė dėl išlaikymo dydžio sumos. Tai patvirtina mediatorės 2021 m. liepos 15 d. išduota pažyma apie mediacijos atlikimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad šalys pasiekė susitarimą ir ginčas ikiteisminėje stadijoje buvo išspręstas. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, kad per tą laikotarpį, iki ieškovė pateikė ieškinį, įvyko esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, dėl ko būtų tikslinga mediaciją vykdyti iš naujo.
12.2. Pasisakydama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog išlaikymas turi būti padidintas tik nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėjo, kad išlaikymo padidinimo momentas šiuo atveju yra sietinas ne su ieškinio padavimo momentu, o su privalomosios mediacijos pradžia. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino ne tik kiekvienos iš šalių turtinę padėtį – būdamas aktyvus 2023 m. birželio 21 d. papildomai patikrino šalių duomenis iš registrų apie esamą turtą, pajamas ir kt., bet ir papildomai analizavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-16995-558/2014, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Pažymėjo, kad išlaikymas vaikams nebuvo priteistas nei turtu, nei vienkartine išmoka, todėl tai neeliminuoja galimybės kreiptis dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Be to, pažymėjo, kad vaiko poreikius sudaro ne tik būsto užtikrinimas, bet ir daugelis kitų poreikių, kurie nėra statiški ir su laiku kinta.
12.3. Pasisakydama dėl papildomų būsimų išlaidų kompensavimo nurodė, kad sūnui skirtas gydymas nėra kompensuojamas PSDF lėšomis.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi
17. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16995-558/2014, be kita ko, patvirtino 2014 m. liepos 25 d. tarp šalių sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį dukrai J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki jos pilnametystės ir 500 Lt per mėnesį sūnui T. V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki jo pilnametystės (9.2. punktas). Taip pat įsipareigojo kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį skirti po 150 Lt ugdymo įstaigų ar būrelių išlaidoms padengti (9.3. punktas) (e. bylos 1 t., b. l. 10-14).
18. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. liepos 15 d. tarp šalių vyko neteisminė mediacija dėl išlaikymo sūnui dydžio pakeitimo, kurios rezultatas – pasibaigė nesudarius taikos sutarties (e. bylos 1 t., b. l. 9).
19. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neteisminės mediacijos metu įvertino jo nepiniginį indėlį, prisidedant prie sūnaus poreikių tenkinimo, persvarstė galimas teisminio ginčo pasekmes ir nusprendė ieškinio nebeteikti. Tokia situacija pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinama kaip ginčo užbaigimas ikiteisminėje stadijoje – pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, kad ieškinys pareikštas nesilaikius šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, ir palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Išankstinė šeimos ginčų sprendimo ne teisme tvarka numatyta Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, t. y. šio teisės akto 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
21. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nėra nustatytas maksimalus laikas, per kurį nuo civilinio ginčo mediacijos pabaigos ginčo šalis turi kreiptis į teismą.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, pradinis ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. gruodžio 30 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Vėliau ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2022 m. balandžio 7 d., t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo neteisminės mediacijos pabaigos.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau nurodytas laikotarpis, be kita ko įvertinus ir tai, kad pradinis ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas praėjus 5 mėnesiams nuo neteisminės mediacijos pabaigos, nelaikytinas neprotingai per ilgu bei sąlygojančiu ieškovės pareigą inicijuoti neteisminę mediaciją iš naujo. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys nepatvirtina, kad per tą laikotarpį, iki ieškovė padavė ieškinį, įvyko esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, dėl ko būtų tikslinga mediaciją vykdyti iš naujo. Todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai spręsta, kad nebuvo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad išlaikymo padidinimas negali būti skaičiuojamas nuo neteisminės mediacijos, kurios rezultate ieškovė pakeitė nuomonę dėl savo reikalavimo pagrįstumo ir atsisakė minties reikšti ieškinį teisme, pradžios.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas apie pasikeitusius sūnaus poreikius sužinojo neteisminės mediacijos metu, todėl padidintas išlaikymas ginčijamu sprendimu pagrįstai priteistas nuo neteisminės mediacijos pradžios – 2021 m. balandžio 12 d.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo
27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog jis savo asmeniniu turtu užtikrino ir iki šiol užtikrina vaikams kokybišką, poreikius tenkinantį gyvenamąjį plotą.
28. Šalys sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 14 punktu ir jo papunkčiais susitarė, kad santuokos metu įgytą turtą pasidalina tokiu būdu: po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ir natūra atitenka 36,62 kv. m. ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (14.1. papunktis); šios sutarties pasirašymo metu atsakovo vardu registruotas ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis 66,20 kv. m. ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos nutraukimo tampa bendrąja daline nuosavybe, kurioje ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui bei likusi ½ dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei; šalys susitaria, kad nurodytu butu naudojasi ieškovė ir jų vaikai; visas buto išlaikymo išlaidas šalys įsipareigoja padengti lygiomis dalimis (14.4. papunktis).
29. Pažymėtina, kad pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Nagrinėjamu atveju joks turtas nebuvo priteistas nepilnamečiam vaikui asmeninės nuosavybės teise, todėl vertintina, kad atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl šalių sūnui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio.
30. Atsakovas taip pat nurodė, kad mano, jog iš jo vaikui galėtų būti priteisiama 250 Eur suma per mėnesį, kuri yra racionali ir pagrįsta.
31. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje nurodė, kad jam išlaikyti reikalingą sumą per mėnesį sudaro: 105 Eur išlaidos maistui mokykloje, 300 Eur – maistui namuose, 15 Eur – mobiliojo telefono paslaugoms apmokėti, 22,22 Eur – pratyboms, knygoms ir pan., 13,33 Eur – kanceliarinėms prekėms, 60 Eur – būreliams, 200 Eur – individualioms treniruotėms (laikysenai, pilnapadystei, raumenų stiprinimui), 15 Eur – vaistams, vitaminams ir pan., 16,67 Eur – odontologo paslaugoms, 50 Eur – asmeninės higienos priemonėms, 15 Eur – kitoms švaros priemonėms (valymo, skalbimo priemonės), 20 Eur – kirpimo paslaugoms, 50 Eur – kosmetologo paslaugoms, 50 Eur – už komunalinius mokesčius, 50 Eur – buities reikmėms (baldai, patalynė ir pan.), 36,11 Eur – mokyklinei uniformai, 17,50 Eur – avalynei vasarą, 21,67 Eur – avalynei žiemą, 16,67 Eur – avalynei pavasariui / rudeniui, 23,33 Eur – striukėms, 54,17 Eur – viršutiniams rūbams, 12,92 Eur – apatiniams rūbams, 150 Eur – laisvalaikiui, 83,33 Eur – atostogoms, stovykloms ir pan. Pažymėjo, kad, atėmus valstybės skiriamus vaiko pinigus, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis sudaro 641,87 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 26-27).
32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį yra (buvo) reikalinga 850 Eur suma (600 Eur (išlaidoms maistui, mobiliojo telefono paslaugoms apmokėti, pratyboms, knygoms ir pan., kanceliarinėms prekėms, būreliams, vaistams, vitaminams ir pan., odontologo paslaugoms, asmeninės higienos priemonėms, kitoms švaros priemonėms, kirpimo paslaugoms, buities reikmėms (baldai, patalynė ir pan.), mokyklinei uniformai, rūbams ir avalynei, laisvalaikiui, atostogoms, stovykloms ir pan.) + 200 Eur (išlaidos individualioms treniruotėms) + 50 Eur (išlaidos už komunalinius mokesčius)).
33. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad vaiko poreikiams skiriamų lėšų suma neturi peržengti protingumo ir racionalumo ribų. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog, pavyzdžiui, paauglio pramogoms (kavinėms, teatrui, kinui bei draugų šventėms) reikalinga skirti apie 150 Eur per mėnesį, kas yra ženkli suma, be to, gali skatinti neatsakingą požiūrį į pinigus bei apskritai laiko leidimo būdą; išlaidos vien aprangai sudaro 182 Eur per mėnesį (t. y., 547 Eur vienam sezonui), higienos priemonėms – vidutiniškai 50 Eur kiekvieną mėnesį ir pan.
34. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas ne visas ieškovės nurodytas išlaidas vertino kaip realias ir protingas.
35. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šalių finansinės galimybės iš esmės yra panašios, tačiau tokios išvados tėra formalus vertinimas. Akcentavo, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) vadovė, tikėtina – ir vienintelė akcininkė, todėl jos oficialios pajamos priklauso nuo jos pačios valios. Ieškovės gerą turtinę padėtį taip pat patvirtino bylos nagrinėjimo metu teikti čekiai ir banko sąskaitų išrašai. Pažymėjo, kad jo turtinė padėtis nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iš esmės nepasikeitė – gauna 800 Eur darbo užmokestį, o iki pat 2022 metų sausio mėnesio mokėjo komunalinius mokesčius už būstą, kuriame gyvena ieškovė su vaikais.
36. Ieškovė pateikė duomenis, kad iš (duomenys neskelbtini): už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. gavo 161 Eur darbo užmokestį per mėnesį (e. bylos 1 t., b. l. 15), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. – 275,71 Eur darbo užmokestį per mėnesį, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. – 436,21 Eur darbo užmokestį per mėnesį, už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. – 556,36 Eur darbo užmokestį per mėnesį, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. – 634,50 Eur darbo užmokestį per mėnesį (e. bylos 2 t., b. l. 125). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena iš pajamų, kurias uždirba savo įmonėje (duomenys neskelbtini) (eina direktorės pareigas); šiuo metu jos pajamos yra 630 Eur darbo užmokestis per mėnesį; taip pat iš valstybės gauna išmoką už vaiką bei padeda tėvai; privatiems poreikiams naudojasi įmonės automobiliu (teismo posėdžio garso įrašo 30 min. 56 sek. – 33 min. 33 sek., 43 min. 16 sek. – 45 min. 23 sek.).
37. Atsakovas pateikė duomenis, kad iš (duomenys neskelbtini): už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. gavo iš viso 1 430,22 Eur darbo užmokestį (e. bylos 1 t., b. l. 140), už 2022 m. gruodžio mėn. – 442,99 Eur darbo užmokestį, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. – 610,46 Eur darbo užmokestį per mėnesį, už 2023 m. gegužės mėn. – 442 Eur darbo užmokestį (e. bylos 2 t., b. l. 182). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad gauna minimalų darbo užmokestį; turi nuosavą verslą (duomenys neskelbtini); kitų išlaikytinių neturi; privatiems poreikiams naudojasi įmonės automobiliu (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 18 min. 49 sek. – 1 val. 20 min. 10 sek., 1 val. 28 min. 24 sek. – 1 val. 28 min. 32 sek.).
38. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. bylos 2 t., b. l. 157-166); atsakovui asmeninės nuosavybės teisė priklauso 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/15 dalis ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kūrybinės studijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei įregistruotas juridinis faktas, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (e. bylos 2 t., b. l. 167-175).
39. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu spręstina, kad, priešingai nei nurodė atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog šalių finansinės galimybės iš esmės yra panašios. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės pajamos yra didesnės nei ši nurodė teismo posėdžio metu, bei kad šalių turtinė padėtis nuo jų santuokos nutraukimo dienos yra pablogėjusi. Pažymėtina, kad poreikis padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydi atsirado dėl jo išaugusių poreikių – šalių santuokos nutraukimo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, tuo tarpu šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.
40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktą). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
41. Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro 633 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga iki mokesčių sudaro 840 Eur). Ginčijamu sprendimu iš atsakovo sūnui priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 350 per mėnesį.
42. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, šalių sūnui yra diagnozuota akne, įgimta plokščia pėda (e. bylos 2 t., b. l. 47-48). Be to, ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad dėl neproporcingai greito augimo sūnui yra reikalingos kineziterapeuto paslaugos.
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį bei faktą, kad iš atsakovo sūnui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nežymiai viršija pusę minimalios mėnesinės algos, sprendžia, kad ginčijamame sprendimas šioje dalyje yra teisingas ir pagrįstas.
Dėl papildomų būsimų išlaidų kompensavimo
44. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2021 m. rugsėjo 8 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad šalių sūnui diagnozuota dantų padėties anomalija, kodas K07.3. Taip pat nurodyta, kad reikalingas gydymas nenuimamais aparatais – breketų sistemomis; kreiptis, kai išdygs antrieji krūminiai dantys (e. bylos 1 t., b. l. 33-34). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2023 m. vasario 6 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad yra visos nuolatinių dantų užuomazgos; dėl gydymo breketais registruotis pakartotinei konsultacijai (e. bylos 2 t., b. l. 127).
45. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ortodontiniai aparatai yra įrašyti į PSDF lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą. Yra nustatyta, kad gydymas gali būti kompensuojamas tais atvejais, kai vaikams yra diagnozuotos vaikų ortodontinės anomalijos. Breketai iš PSDF kompensuojami 100 proc.
46. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų medicinos priemonių ir jų bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-698 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bei jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ nustatyta, kad abiejų žandikaulių nenuimamas funkcinis aparatas kompensuojamas 100 proc., kai yra diagnozuoti šiais kodais pažymėti sveikatos sutrikimai: K07.0, K07.1, K07.2, K07.5, K07.6, K07.8, Q75.
47. Taigi, atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti – kaip buvo pažymėta, šalių sūnui diagnozuotas sveikatos sutrikimas, kurio kodas K07.3, todėl jo gydymas PSDF lėšomis nėra kompensuojamas. Be to, tai pažymėta ir minėtame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2021 m. rugsėjo 8 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime.
48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl: vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis); konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidų šios nutarties pirmiau nurodyta forma (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
49. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta aukščiau, byloje yra pateikti įrodymai, kad šalių sūnui bus reikalingas nurodytas gydymas, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje yra pagrįstas ir teisingas.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
52. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 649 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
54. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
55. Nustačius, kad atsakovo paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
56. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jo naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
apelianto N. G. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (apelianto) N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Rosita Patackienė
Jūra Marija Strumskienė