Administracinė byla Nr. I-6348-764/2016
Proceso Nr. 3-61-3-00969-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos 1.15.2.3.1; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo
nustatė:
Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 600 Eur turtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 sprendimu jam buvo priteista 600 Eur neturtinė žala, tačiau Teisingumo ministerija nurodytą sumą pervedė ne pareiškėjui, o antstolei Ilonai Girdenienei. Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija tam neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atkurti socialinį teisingumą. Pervedus priteistą 600 Eur neturtinę žalą antstolei, neturtinės žalos atlyginimo tikslas pasiektas nebuvo. Pareiškėjo nuomone, turėtų būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiakinti, ar neturtinės žalos suma gali būti areštuojama.
Teisme 2016-10-10 buvo gautas pareiškėjo atsikirtimas į atsiliepimą, kuriame jis nurodė, kad palaiko savo skundą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 600 Eur turtinę žalą, taip pat 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 8–10) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad, vykdydama teismo sprendimus, ji vadovaujasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, todėl, gavusi antstolio reikalavimą, privalo jį vykdyti. Teisingumo ministerijoje 2016-02-22 buvo gautas antstolės Ilonos Girdenienės patvarkymas areštuoti pareiškėjui priklausančias sumas. Vykdant šį patvarkymą, teismo sprendimu priteista 600 Eur neturtinės žalos suma, 2016-03-22 buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Reikalavimas priteisti turtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, nes Teisingumo ministerijos veiksmuose negali būti nustatyta viena iš Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatytų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, vykdant teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taip pat dėl pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti iš to kildinamą turtinę žalą.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). CK 6.271 str. 4 d. nustato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Bylos duomenys tvirtina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015-08-07 iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 600 Eur neturtinę žalą. Administracinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-12-29 nutartimi pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmetė, palikdamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-08-07 sprendimą nepakeistą (b. l. 16–23).
Teisingumo ministerijoje 2016-02-22 buvo gautas antstolės Ilonos Girdenienės 2016-02-18 patvarkymas areštuoti M. Š. pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį priklausančią pervesti 600 Eur sumą ir ją iki 2016-04-22 pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 13).
Vykdydama antstolės patvarkymą, Teisingumo ministerija 2016-03-22 pervedė į jos depozitinę sąskaitą 600 Eur sumą (b. l. 11).
Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija neturėjo teisinio pagrindo pervesti jam priteistą neturtinės žalos sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, nes teismo sprendimu priteista neturtinės žalos suma negali būti areštuojama ir išieškoma.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 str. 3 d.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 str. 4 str. nuostatas, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka.
CPK 585 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti 2016-02-22 gautą antstolės Ilonos Girdenienės patvarkymą (b. l. 13), todėl 2016-03-22 pervesdama pareiškėjui priklausančią 600 Eur sumą į antstolės Ilonos Girdenienės depozitinę sąskaitą, Teisingumo ministerija tinkamai įvykdė Įstatyme jai priskirtas funkcijas.
Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d., administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 str., skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi, ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu būdu ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Manydamas, kad antstolis, išieškodamas iš Teisingumo ministerijos pareiškėjui priteistą 600 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra pagrindas kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, ar areštas gali būti taikomas sumoms, kurios priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas.
Konstitucijos 110 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 str. 2 d.). Analogiškas kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 4 str. 2 d. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis a. b. Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis a. b. Nr. A756-152/2009).
Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d., nustatantis, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012). Teismui abejonių, kad gali būti areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos, kurias jis gavo kaip neturtinės žalos atlyginimą, nekyla.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerija, vykdydama įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-08-07 sprendimą, teisės aktų nepažeidė. Teismas nenustatė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę žalą bei išvestinis reikalavimas atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Egidija Puzinskaitė