Nuorašas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

nukentėjusiajam P. A.,

kaltinamajam K. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., teistas:

1) 2016-05-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 m. 3 mėn., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2017-01-10 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi 2016-05-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. 2017-04-28 paleistas atlikus arešto bausmę;

2) 2017-05-22 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. laisvės atėmimu 8 mėn., bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 str. atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, ir lankyti elgesio pataisos programą. 2018-06-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) 2019-07-12 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal LR BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 30 valandų viešųjų darbų, 2020-02-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

K. V. 2022 m. gruodžio 23 d., apie 16.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. 3 namo kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį P. A. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kairės pusės šakos skeveldrinį lūžį, ir taip nesunkiai sutrikdė P. A. sveikatą.

Kaltinamasis K. V. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad P. A. yra bendradarbio kolega ar kaimynas. Iki įvykio jo nepažinojo. Susipažinau su juo, kai įvykio dieną atvažiavo pas savo kolegą J. V.. Jis, J. V., nukentėjusysis ir kažkoks jo draugas baliavojo pas nukentėjusįjį namie. Tai buvo vakarop, gali būti kaip nurodyta kaltinime – 2023 m. gruodžio 23 d. Iš pradžių jie buvo (duomenys neskelbtini), o paskui nukentėjusysis pasikvietė nuvažiuoti pas jo uošvę. Važiavo jis, J. V., nukentėjusysis ir jo draugė. Jis jautėsi išgėręs, bet ne visai. Visi gėrė degtinę ir visi buvo išgėrę. A. uošvienė gyvena link (duomenys neskelbtini), gali būti taip, kaip nuodyta kaltinime - (duomenys neskelbtini) kaime. Namuose buvo uošvienė ir uošvis. Ten jie vėl išgėrinėjo apie 1 val. laiko. Gėrimo metu konfliktų nebuvo, visi draugiškai gražiai bendravo. Po maždaug valandos jie trise: jis, V. ir nukentėjusysis išėjo į kiemą parūkyti. Pradėjo rūkyt, A. kažkas nepatiko, prasidėjo pyktis su juo, tiksliai negali papasakoti, kaip buvo, nes ilgas laikas praėjęs, o labai įsimintinų dalykų nėra. Dėl kažko jie susiginčijo, jis P. A. pasakė: „Nėr čia ko pyktis“ ir tada gavo nuo jo smūgį į nosį. Dėl to jis gynėsi ir sudavė jam vieną smūgį į nosį. Nors visi trys išėjo į kiemą, paskui J. V. įėjo į koridoriuką priestate kažko ieškoti, jų matyti negalėjo. Jis su A. stovėjo kieme prie durų, šone, apie 3 m atstumu nuo J.. Jis su nukentėjusiuoju susiginčijo dėl nieko, šis pradėjo tą ginčą, kad vyresnis, viršesnis, sportininkas, pradėjo užgaulioti jį ir pastūmė. Buvo apsistumdymas ir A. trenkė jam į nosį greičiausiai iš dešinės rankos kumščio. Jis nuo smūgio nenugriuvo, bet jam suskaudo, pradėjo bėgti kraujas. Kai A. jam sudavė, jis nusibraukė kraują ir kirto šiam atgal - davė vieną smūgį iš dešinės rankos kumščio tiesiai į veidą, į kurią tiksliai veido vietą pataikė, negali pasakyti. P. A. nuvirto, krisdamas suknarkė. Tada V. iš koridoriuko išbėgo su kirvuku į lauką ir pradėjo rėkauti: „Ką čia darot?“. Kai V. atėjo, nukentėjusysis jau gulėjo. Nei vienas asmuo nematė smūgio, negalėjo matyti. V. vedė nukentėjusįjį į kambarį, tada jis pats buvo kieme. Jis po to smūgio sudavimo bandė eiti į vidų, kad pasiimti daiktus, bet jo niekas įsileisti nebenorėjo, buvo duris jau užsikabinę. Jis pabaladojo, dar pradarė ir P. A. iš karto su savo ta šakute pradėjo pulti, bet jis duris užrėmė ir paskui jau ėjo link namų. Buvo, kad abu dar tuo momentu puolė - paskui, biškį pradarius duris. Niekas nebuvo išėjęs į lauką kalbėti su juo, visi buvo viduje. Jis girdėjo, kaip sakė: „Kvieskit policiją“, kada tai buvo, negali pasakyti. Tuo metu jis buvo lauke. Suprato, kad policiją nori kviesti, nes jis sudavė smūgį. Jis nenorėjo palaukti policijos, nes buvo išgėręs, jam buvo šokas. Jis pats nenorėjo kviesti policijos dėl vieno smūgio. Jei jis būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Šią situaciją vertina labai blogai. Gavosi, kaip gavosi. Pripažįsta, kad blogai padarė. Jaučiasi kaltu dėl to, kad irgi sudavė smūgį. Po įvykio jis nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju. Jis pripažįsta civilinį ieškinį, jei reiks, sumokės. Pripažįsta, kad gali būti, jog P. A. buvo padarytas lūžis, kaip nustatė ekspertai. Kaltės nepripažįsta tik dėl to, kad gynėsi. Prašo remtis pirminiais jo duomenimis. Į medikus jis pats nesikreipė, nors gavo smūgį, skausmą juto. Jis nestebėjo, ar J. mato, ar nemato. Iki įvykio piktumų su nekentėjusiuoju jis neturėjo. Su V. taip pat konfliktų neturėjo.

Nukentėjusysis P. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su K. V. susipažino įvykio dieną, pas jį kieme. Gali būti, kad įvykis buvo 2022 m. gruodžio 23 d. Iki įvykio asmeniškumų, piktumų K. V. atžvilgiu neturėjo. Įvykio dieną jis, K. V. ir kaimynas J. V. gėrė degtinę. Išgėrė 0,5 l butelį degtinės. Paskui jis pasiūlė kitoj vietoj atsigerti – pas jo uošvienę. Pas ją su taksi nuvažiavo jis, jo draugė G. M., J. ir K.. Draugės mama gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) 3. Jo draugė gal stiklinę sidro išgėrė. Kai važiavo, ji nebuvo išgėrusi. Be draugės mamos I., namuose dar buvo mamos sugyventinis V.. Ten nuvažiavus visi vartojo alkoholį. Pasibuvimas trūko valandą su viršum. Per tą laiką konfliktų nekilo, visi linksmai dainavo, kažkieno negražaus elgesio nebuvo. Viskas prasidėjo nuo to, kad sėdėjo kambary, gėrė, jam uošvė pasakė: „tas tavo draugelis daužo stalą“. K. stalą trankė, nes persigėrė. Svetimoj vietoj nedera taip elgtis, todėl jis pasikvietė K. pasišnekėti. Jis su K. išėjo į kiemą. J. jau prieš tai buvo išėjęs į lauką. Jis prisidegė cigaretę, jie pradėjo kažką šnekėtis. Lauke pokalbis truko 10 sekundžių. Jis nieko nepagarbaus K. nepasakė, sakė: „Apsiramink, svetimoj vietoj esi“. Ar kažką įžeidžiančio sakė, neatsimena. Jam iškrito cigaretė, todėl jis lenkėsi pasiimti ir gavo iš K. smūgį. Smūgį jis gavo, kai buvo pusiau pasilenkęs, iš dešinės rankos į kairį žandą. Kaip tik tuo metu J. išeidinėjo į kiemą ir pamatė, čiupo, pradėjo rėkti, vyti K. iš kiemo. Pastumti K., jis galimybės neturėjo, pasistumdymo nebuvo. Jis smūgių K. nesudavė. Jis nesuprato, už ką K. jam davė. Nuo smūgio jis nenugriuvo, tik žengė atgal porą žingsnių ir tuo metu pamatė J. atbėgantį iš dešinės. Smūgio sudavimo metu jam neskaudėjo, jis nieko nejuto, bet paskui jau pradėjo skaudėti, uošvienė greitąją iškvietė. Jam buvo suduotas smūgis iš K. dešinės rankos kumščio. Sudavęs vieną smūgį, K. atsitraukė. Jis tuo metu protavo, nebuvo girtas. K. buvo išgėręs, kaip ir visi, bet orientavosi aplinkoje. Kai jie kalbėjosi, jis matė, kad K. klauso, ką jis sako. Suduodamas smūgį K. kažką sakė, bet neatsimena ką, nes tai truko labai trumpai - apie 10 sekundžių. Tada atėjo J. ir įvedė jį į vidų. Paskui J. dar išėjo į kiemą, o jis atsisėdo ant kėdės. Jis neatsimena, ar kažkas be J. buvo išėjęs į kiemą pašnekėt su K.. Tuo metu jam ne tas galvoje buvo, nes ėmė skaudėti žandikaulį, skausmas vis stiprėjo ir stiprėjo, žandikaulį norėjo atidaryti, bet jau neatsidarė. Jis neatsimena, kas policiją iškvietė. Jis paprašė kažkieno, kad iškviestų greitąją pagalbą. Iki įvykio jo žandikaulis buvo sveikas, lūžis padarytas nuo K. smūgio. Jis pats K. nepuolė ir jokių smūgių šiam nesudavė. Po įvykio jis nebendravo su K., šis jo neatsiprašė. J. vėliau jam sakė matęs įvykį. Kai jis buvo viduje, nematė, ar K. norėjo užeiti į vidų. Jis pats nepuolė su šakute ir nematė, kad kas nors pultų K. ir grasintų šiam.

Iš P. A. pareiškimo matyti, kad 2022-12-23, apie 16.00 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. 3 namo kieme, be jokios priežasties jį sumušė nepažįstamas jaunuolis. Dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą. Dėl to jis juto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka minėtą jaunuolį (1 t., b. l. 22-30).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad P. A. atpažino K. V., paaiškindamas, kad būtent šis jam 2022-12-23 sudavė vieną smūgį ranka į veidą ir sulaužė žandikaulį. P. A. K. V. atpažino iš bendrų veido bruožų, iš to, kad vyriškio veidas yra stambesnis, ir iš pikto akių žvilgsnio (1 t., b. l. 58-65, 155-156).

Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko, nebelabai prisimena, gali tik pasakyti esmę. P. su K. išėjo į lauką, jis iš paskos išėjo, P. pasilenkė ir K. davė į žandikaulį P.. Tas įvykis buvo pernai metais prieš Kalėdas, pas P. uošvius, (duomenys neskelbtini) kaime. P. yra jo draugas, santykiai geri. K. - buvęs bendradarbis. Pykčių su K. iki įvykio nebuvo, santykiai buvo normalūs. Įvykio metu buvo jis, P. su drauge, K. ir uošviai. Jie vartojo alkoholį, buvo neblaivūs, bet jis orientavosi aplinkoje, apie kitus negali pasakyti. Iki įvykio apsižodžiavimo tarp žmonių nebuvo. Jis nežino, dėl ko įvyko konfliktas. Kieme buvo K. ir P. dviese, jis iš paskos išėjo ir pamatė, kad P. buvo pasilenkęs ir tuo momentu K. trenkė vieną kartą iš dešinės rankos kumščio P. į veidą. Jis negirdėjo, ar buvo apsižodžiavimas tarp P. ir K.. Atstumas nuo jo iki jų buvo per ranką. Nežino, ar K. ir P. matė, kad jis išėjo į kiemą. Nuo smūgio P. negriuvo. Tada jis iš karto įvedė P. į vidų, K. nebeleido į vidų ir išvarė šį iš kiemo, ant kelio abu koliojosi. Jis neatsimena, ar K. vejamas iš kiemo ką nors sakė apie jam padarytus sužalojimus. K. nesakė, kad jam kažką skauda, ir liudytojas nematė, kad K. veidas būtų kruvinas. K. į vidų nebesugrįžo ir nebandė sugrįžti, nes iš karto greitoji, policija atvažiavo. Vydamas K. iš kiemo, jis jokių įrankių rankose neturėjo, negrasino K. niekuo, nepuolė šio ir jokių veiksmų neatliko, tik po K. smūgio P. sudavimo išskyrė juos - patraukė vieną nuo kito. Jam P. nesakė, dėl ko įvyko konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes jis nurodė teisingai. Teismui pagarsinus J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos patvirtino kaip teisingus, prašė jais remtis ir papildomai parodė, kad kai jis vedė P. į vidų, iš karto nematė šio sužalojimų, paskui, kai grįžo į vidų, išvijęs K., pamatė žandikaulį. P. skundėsi, kad skauda žandikaulį. Iki įvykio P. jokiais skausmais nesiskundė, tie skausmai atsirado po įvykio. Kai jis vedė P. į vidų, K. stovėjo lauke, prie pat durų, iš paskos nebandė eiti, į vidų nesiveržė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, kad <...> Nuvykę ten, visi vartojo alkoholį, linksmai leido laiką, šoko. K. kažkas nepatiko, gal muzika, gal kompanija. P. kumščiu trenkė į stalą ir pasakė K., kad jeigu šiam nepatinka, kad eitų namo. K. pasikvietė P. į kiemą. K. su P. išėjo į kiemą. Jis ėjo šiems iš paskos. K. su P. stovėjo lauke, prie pat įėjimo į namą durų. Jis matė, kaip P. ant žemės iškrito cigaretė, P. pasilenkė tos cigaretės paimti ir tuo metu K. kumščiu vieną kartą iš viršaus trenkė P.. P. nuo smūgio suklupo ant žemės. Jis padėjo P. atsikelti ir nuvedė šį iš karto į vidų, kad būtų kambaryje ir nebekiltų toliau konfliktas, o pats puolė prie K., su šiuo nesimušė, vijo šį iš kiemo. Tikrai matė, kad P. nepuolė K. ir jokių veiksmų šio atžvilgiu neatliko. K. šiaip yra rūkantis, bet tuo momentu K. nerūkė. Po maždaug 10 minučių į kiemą atvažiavo policija ir greitoji. Kas iškvietė policiją ir greitąją, nežino. Iki atvažiuojant policijai, tuo momentu, kai jis vijo K. iš kiemo, į kiemą atėjo P. draugė G., kuri ėjo žiūrėti, kaip kūrenasi šašlykinė, po to ėjo link K. ir sakė, kad šis sulaužė jos vyrui žandikaulį. Kai K. trenkė P., daugiau kieme nieko nebuvo, niekas, išskyrus jį, nematė to momento, kaip K. sudavė P. smūgį. Bandydamas išvaryti K. iš kiemo, ėjo su šiuo už namo, link pagrindinio kelio. Pabuvo su K. prie pagrindinio kelio kokias 5 minutes, tuo metu jie koliojosi, jis K. aiškino, kad taip, kaip šis elgiasi nesidaro, aiškino, kad pasikvietė jį normaliai pabūti, o šis pridarė nesąmonių. <...> Po įvykio P. jam pasakė, kad medikai jam nustatė žandikaulio lūžį. Tokio dalyko, kad P. sudavė K. smūgį, tikrai nebuvo, nes visą laiką buvo šalia jų ir viską matė. K. nosis tikrai nebuvo praskelta. Tikrai nebuvo taip, kad su kirviu ar šakute kas nors pultų K.. Su K. po šio įvykio nebendravo (1 t., b. l. 83-87).

Iš akistatos tarp įtariamojo K. V. ir liudytojo J. V. protokolo matyti, kad jos metu kiekvienas jų patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 114-117).

Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nelabai atsimena, kada vyko įvykis, gali būti, kad pernai metų gruodžio 23. Ji grįžo iš darbo į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) važiavo pas jos mamą I. M. ir jos sugyventinį V. K. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiavo ji, P., J. ir K.. J. V. gyvena (duomenys neskelbtini), šalia jų. K. ji asmeniškai nepažįst, tada jį matė pirmą kartą. Ten nuvažiavę jie baliavojo. Kažkas K. nepatiko, jis trenkė kumščiu į stalą, kažką pasakė, kas labai nepatiko P.. P. išsivedė K. pašnekėti, kartu išlėkė ir J. su jais. Ji, V. ir mama pasiliko kambary. Paskui P. parbėga susiėmęs už žandikaulio ir sako: „-Man sulaužė žandikaulį“. Matėsi, kad raudona ties žandikauliu. Paskui P. pats išsikvietė greitąją ir policiją. Paskui viskas aprimo, mama išėjo į kiemą, pradėjo aiškinti, kad čia ne jų teritorija, kad būtų ramūs ir viskas. Nežino, kiek laiko jie buvo pas mamą iki įvykio. Įvykio metu K. buvo neblaivus, elgėsi nelabai adekvačiai. P. A. būklė buvo normali, biškį buvo išgėręs, elgėsi normaliai. Iki kumščio trenkimo į stalą konfliktų nebuvo. P. išgėręs būna ramus, neagresyvus, nebent kažkas supykdo. Ji nebežino, kuris, ar P., ar K., pakvietė išeiti į kiemą pašnekėti. Į kambarį P. grįžo po 5-10 min. Girdėjosi, kad jie kieme kažką šnekėjo, bet daugiau jokio triukšmo ji negirdėjo. P. vėliau jai sakė, kad lenkėsi pasiimti cigaretės ir gavo smūgį. P. sakė, kad norėjo suduoti K., bet susilaikė, nedavė atgal. Iki įvykio P. buvo sveikas. Po įvykio P. susiėmęs už žandikaulio, greitoji jį išvežė į ligoninę. Jam buvo sutrupintas žandikaulis, negalėjo valgyti normaliai, valgė košytes. Ji suprato, kad visa tai atsirado dėl K. veiksmų. Daugiau apie jokius apsižodžiavimus P. jai nepasakojo. Paskui, kai P. buvo viduje, ji nematė, kad kas nors grasintų, ką nors darytų. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes ji nurodė teisingai.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad P. yra jai kaip žentas, jis - jos dukros G. draugas. Buvo toks įvykis, kad pas ją atvažiavo P. su dukra ir dviem draugais. Gali būti, kad tai buvo pernai, gruodžio 23 d. Kaltinamąjį ji mačiusi, bet nepažįsta. Jis buvo atvažiavęs su J. pas ją į (duomenys neskelbtini). Jie baliavojo, susiginčijo ir visi 3 bernai: P., J. ir tas K. išėjo į lauką parūkyti. Ji su G. ir V. liko viduj. Paskui P. parėjo iš lauko susiėmęs už žando ir pasakė, kad jį sumušė, pats greitąją išsikvietė. P. nesakė, kas jį sumušė, nesakė, dėl ko. Iki bernams išeinant parūkyti, konfliktų viduj nebuvo, jie baliavojo, gėrė, šoko, visi gražiai elgėsi. Įvykio metu ji buvo išgėrusi, neatsimena visko detaliai. Jie jau atvažiavo pagėrę. Buvo ir alaus, ir „arielkos“. P. geria retai, išgėręs elgiasi normaliai. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad iki įvykio P. buvo sveikas. Ji su dukra buvo išėjusios į kiemą, kai P. jau buvo viduje. Kieme buvo J. su K., J. K. vijo. Gali būti, kad dėl neblaivumo ji ne viską atsimena. K. nebuvo sužalotas, kraujo nesimatė. Ji neatsimenu, ar kaltinamasis trenkė į stalą. Buvo taip, kaip ji sakė policijoj. Visi girti buvo, sunku atsiminti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad gyvena adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. 3, kartu su sugyventiniu V. K.. 2022-12-23 lankėsi jos dukra G. M. su sugyventiniu P. A., kartu su jais buvo P. kaimynas J. su kitu vyriškiu, kurio vardas K.. Visi vartojo alkoholį. Šiaip K. būnant kambaryje elgėsi mandagiai, tik vienu momentu trenkė kumščiu į stalą, kodėl taip pasielgė, ji nežino. Įvyko kažkoks žodinis konfliktas tarp K. ir P., dar būnant kambaryje, kodėl ji neatsimena, nes buvo neblaivi ir nuo įvykio praėjo daug laiko. P. kartu su J. ir K. išėjo į lauką parūkyti. Ji su sugyventiniu V. ir dukra G. pasiliko kambaryje. Po kiek laiko į kambarį atbėgo P., kuris paaiškino, kad jiems būnant lauke, P. lenkėsi paimti ant žemės iškritusios cigaretės ir tuo metu K. jam kumščiu vieną kartą trenkė į žandikaulį. Sužalojimų ant P. kūno nematė, jis buvo susiėmęs už žandikaulio, dejavo, kad skauda. To momento, kai K. sudavė P. nematė, nes buvo kambaryje. Suduotą smūgį galėjo matyti J. V., nes šis vienintelis buvo lauke su jais. Ji nežino, dėl kokios priežasties K. su P. išėjo į lauką. Po suduoto smūgio P. grįžo į kambarį ir išsikvietė policiją ir greitąją. Tuo metu, kai P. kvietė policiją, K. buvo lauke. Kai P. grįžo į kambarį, jis nebebuvo išėjęs į lauką, nes jos jo iš namų nebeišleido. Paskui P. į kambarį atėjo J. V.. K. liko lauke. Tuo metu K. norėjo užeiti iš lauko į vidų. Lauko durys užsirakina tik iš vidaus, kabliuku. Jos dukra G. laikė duris už rankenos, kad K. neatidarytų durų iš lauko ir neužeitų į vidų. Ar ką nors sakė K., norėdamas užeiti į vidų, ji neatsimena. Tikrai nebuvo taip, kad kas nors pultų K. su kirviu ar šakute. Kažkuriuo momentu K. atsitraukė nuo durų, tada J. V. išėjo į kiemą, ten kalbėjosi su K.. Ji ir jos dukra išėjo irgi į lauką, sakė K. priekaištus, kad taip elgtis nepridera. K. po truputį traukėsi iš kiemo ir išėjo tolyn keliu. Tikrai nebuvo taip, kad kas nors pultų K. su kirviu ar šakute. (1 t., b. l. 100-103).

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Gali būti, kad tas įvykis buvo pernai metų gruodžio 23 d. Pas jį su I. į namus pabaliavoti buvo atvažiavę I. dukra G. su draugu P., K. ir J.. Visi vartojo alkoholį, buvo išgėrę. Jis pats mažiau išgėręs buvo, praleisdavo stiklinę, nes jam koją skaudėjo. P. ir kaltinamasis, kurį liudytojas matė pirmą kartą, abu išėjo į kiemą. Jis nežino, dėl ko K. ir P. išėjo parūkyt, pašnekėt ant kiemo. Jokio konflikto, apsižodžiavimo nebuvo. Po to dar išėjo į kiemą J.. Paskui P. atėjo susiėmęs už žandikaulio, sako tuoj atvažiuos greitoji. Viskas įvyko per 5 minutes. Į kambarį J. su P. atėjo tik dviese, kaltinamojo jau nebebuvo. Kodėl šis negrįžo, nežino. P. sakė, kad pasilenkė cigaretės, o šitas berniukas (rodo į kaltinamąjį) šėrė vieną kartą ir pabėgo į kaimą. Nežino, ar kaltinamasis bandė grįžti į vidų. Matė, kad P. kairys žandas buvo ištinęs. Greitoji P. išvežė. P. nepasakojo, ar pats ką nors darė tam berniukui. Kambary niekas nesimušė, nesistumdė. Po to kaltinamojo jis nebematė. Jis nematė, ar kas nors iš jų kompanijos ėjo kaltinamąjį išvaryti iš kiemo. Jis pats išėjęs į kiemą nebuvo. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. K. juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad gyvena adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. 3, kartu su sugyventine I. M.. 2022-12-23 pas juos lankėsi sugyventinės dukra G. M. su  sugyventiniu P. A.. Kartu su jais buvo P. kaimynas J. su vyriškiu, kurio vardas K.. Visi vartojo alkoholį. K. matė pirmą kartą gyvenime, būdamas pas juos svečiuose, kambaryje šis elgėsi mandagiai, nekėlė problemų. Vienu momentu K., sėdėdamas prie stalo, trenkė kumščiu į stalą, kodėl jis taip pasielgė, nežino. Tada K. kažką pasakė apie G., ir tai, ką jis pasakė, labai nepatiko P.. Ką būtent K. pasakė, jis neatsimena. P. pasikvietė K. į lauką pašnekėti. P. kartu su K. išėjo į lauką parūkyti. Su jais kartu ėjo J.. Jis su sugyventine ir jos dukra G. pasiliko kambaryje, nėjo į lauką. Jiems būnant kambaryje, į kambarį atbėgo P., kuris jiems papasakojo, kad būnant lauke, P. lenkėsi paimti ant žemės iškritusios cigaretės ir tuo metu K. jam kumščiu vieną kartą trenkė į žandikaulį. P. žandikaulis buvo patinęs ir šiek tiek paraudonavęs, kitų sužalojimų ant P. kūno nematė, P. buvo susiėmęs už žandikaulio, sakė, kad jam skauda. To momento, kai K. sudavė P. nematė, nes buvo kambaryje. Suduotą smūgį galėjo matyti tik J. V., nes jis vienintelis buvo lauke su jais. P. pats išsikvietė policiją ir greitąją. J. grįžo į kambarį paskui P.. Tuo metu, kai P. kvietė policiją, K. buvo lauke. Kai P. grįžo į kambarį, jis nebebuvo išėjęs į lauką, nes jie jo iš namų neišleido, kad nebebūtų jokių konfliktų. Kai K. liko vienas lauke, jis norėjo užeiti iš lauko į vidų. Lauko duris laikė G., kad K. neatidarytų durų iš lauko ir neužeitų į vidų. Ar ką nors sakė K., norėdamas užeiti į vidų, jis negirdėjo. Tikrai nebuvo taip, kad kas nors pultų K. su kirviu ar šakute. Tada J. išėjo į kiemą, ten kalbėjosi su K.. G. su jo sugyventine I. išėjo į lauką, kažką kalbėjosi su K., ką, jis nežino. Po to K. išėjo iš kiemo (1 t., b. l. 108-111).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamo namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ties įėjimu į namą iš pietvakarių pusės. Namas medinis vieno aukšto. Įvykio vietos grindinys: žolė ir apledėjusi žemė. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 33-38).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis pateiktais medicinos dokumentais, P. A. nustatyta apatinio žandikaulio kairės pusės šakos skeveldrinis lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vienu smūgiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą 2022-12-23, 17:14 val. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės šakos skeveldrinis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė yra 1 minutė 18 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas. Filmuojamas namo kiemas, matyti namo stogo kampas. Toliau matyti ūkiniai pastatai. Lauke prie namo matyti du vyriškiai. Vienas vyriškis apsirengęs raudonos spalvos striuke, geltonos spalvos kelnėmis (toliau – vyriškis Nr. 1). Kitas vyriškis apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, žalsvos spalvos palaidine (toliau – vyriškis Nr. 2). Vyriškis Nr. 2 eina link vyriškio Nr. 1 ir klausia, kas šiam yra, o vyriškiui Nr. 1, paklausus "kas yra J.?", sako, kad su juo nesimuš. Vyriškiai kalba vienas per kitą, šaukia, todėl suprasti, ką kiekvienas sako, sunku. Peržiūrėjus vaizdo įrašo 14 sekundžių, į kiemą ateina mergina, kuri apsirengusi juodos spalvos palaidine, juodos spalvos kelnėmis (toliau – mergina). Mergina eina kiemu link šašlykinės. Vyriškiai toliau kalba vienas per kitą, šaukia, todėl suprasti, ką kiekvienas sako, sunku. Peržiūrėjus vaizdo įrašo 18 sekundžių, pasigirsta moteriškas balsas: „nerėkit blet, vaizdo kamera yra“. Vyriškis Nr. 1 sako: „Tu dabar nuėjai sakai aš būčiau galėjęs jam trenkt“. Vyriškis Nr. 2 kalba neaiškiai, negalima suprasti ką. Vėl girdisi moteriškas balsas: „atvažiavai kurva į svečius“. Vyriškis Nr. 1 numoja ranka. Peržiūrėjus vaizdo įrašo 40 sekundžių, vyriškis Nr. 1 ir vyriškis Nr. 2 nueina už namo, kamera jų nebefilmuoja. Girdisi, kad vyriškiai konfliktuoja, rėkia vienas ant kito. Peržiūrėjus vaizdo įrašo 46 sekundes, matyti, kad lauke palei namą link vyriškių eina moteris juodos spalvos plaukais, apsirengusi šviesios spalvos ilgą megztinį (toliau – moteris). Nuo šašlykinės link vyriškių nueina mergina, kuri sako: „ar girdit? Mano mamos prašyčiau klausyt, nes čia jos kiemas. Tu neklausai mano mamos, ką jinai sako“. Girdisi, kaip vyriškis Nr. 1 sako: „niekas nesimuša blet“. Mergina sako: „jau davei į dantis mano vyrui“ (1 t., b. l. 118-124).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausomas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu "BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia- 2022-12-23 16:09:08)”. Garso įrašas pateiktas mp3 formatu. Garso įrašo trukmė 2 minutės 4 sekundės. Perklausomas ir aprašomas garso takelis. Girdisi, kaip pranešėjas sako, iki atsiliepiant operatorei: „piso į dantis, eik tu nachui kurva, žandikaulis vos neišvažiavo“. Atsiliepus operatorei, pranešėjas sako, jog reikia policijos į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) 3, Panevėžio rajone, nes jam ką tik "dantis išdaužė biški". Girdisi, kaip pranešėjas kalba: "pizda, kaip piso į dantis, eik tu na asilas, išėjom tik paprikolint karočia", ką toliau sako nesigirdi. Operatorė aiškinasi su pranešėju, kokia seniūnija, koks kaimas, kokia gatvė, po to klausia pranešėjo, ar jis dabar buvo sumuštas ir kas jį sumušė. Pranešėjas atsako, kad "žandikaulį supiso. Nežinau, čia gėrėm kartu, išėjom į kiemą kažką pašnekėt, atsistojom, man trenkė į snukį. Taip trenkė, kad žandikaulis persisukė visas". Į operatorės klausimą pranešėjas atsako, kad reikia ir greitosios, ir kad mušeika yra lauke, kieme. Operatorei paprašius, pranešėjas prisistato A. P. (1 t., b. l. 125-129).

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Kaip matyti, kaltinamasis K. V. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvęs nurodytoje vietoje, kur, pasak jo, jam bekalbant su nukentėjusiuoju P. A., jis gavo nuo P. A. smūgį į nosį, dėl to jis gynėsi ir sudavė šiam vieną smūgį į nosį. Teismas gi tokius kaltinamojo parodymus dėl jo gynybos, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti, nukentėjusysis P. A. viso proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jam kaltinamojo atžvilgiu neatliekant jokių smurtinių veiksmų – jiems abiem kieme kalbant ir jam lenkiantis pasiimti nukritusios cigaretės, K. V. kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, po ko jis iškvietė pagalbą. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir įvykį iš esmės mačiusio liudytojo J. V. parodymai, netiesiogiai – ir liudytojų G. M., I. M., V. K. parodymai, be to, minėti nukentėjusiojo parodymai neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams – apžiūros, asmens parodymo atpažinti bei akistatos protokolų duomenims, specialisto išvadai.

Nukentėjusysis parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio ir kaltinamojo prieš jį atliktų smurtinių veiksmų, jis buvo sveikas, o po kaltinamojo veiksmų jam buvo padaryti specialisto išvadoje nustatyti, kaltinime nurodyti sužalojimai. Tokius P. A. parodymus patvirtina specialisto išvada, liudytojų J. V., G. M., I. M., V. K. parodymai, apžiūros protokolo duomenys. Netikėti specialisto išvada ar ją pateikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis. Taipogi teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Tuo tarpu kaltinamojo K. V. parodymai vertintini priešingai ir jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Nors kaltinamasis teigė apie jo atžvilgiu nukentėjusiojo atliktus pavojingus, puolamuosius veiksmus, nuo kurių jis tariamai gynėsi, jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų atlikęs kaltinamojo atžvilgiu kokius veiksmus, leidusius kaltinamajam pagrįstai manyti apie nukentėjusiojo keliamą realų, akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai bei būtinybę kaltinamajam gintis, byloje nėra. Byloje nėra ir tokius K. V. parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pastebėtina ir tai, kad pats kaltinamasis dėl jo nurodomo patirto smurto nesikreipė nei į medikus, nei į policiją, bei tokio nesikreipimo logiško paaiškinimo teismui kaltinamasis įvardinti negalėjo, kas tik sustiprina teismo manymą dėl kaltinamojo pateiktos versijos nerealumo.

Pažymėtina, kad pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški.

Teismas gi pastebi, kad šioje byloje surinktais įrodymais nustatyti, kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai liudija apie jo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Taigi, teismo įsitikinimu, būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju neegzistavo, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo teiginius apie būtinąją gintį, kas leidžia pagrįstai kaltinamojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis K. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas P. A. atžvilgiu nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis K. V. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir minėtus veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus jo sveikatai. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad K. V. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė P. A. sveikatą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo K. V. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis K. V. padarė vieną baigtą, tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką. Jis yra jauno amžiaus, nevedęs, jo paties teigimu – turi tris nepilnamečius vaikus, Sodros duomenimis – nedirbantis, nors teigia užsiimantis individualiai veikla, teistas (paskutinį kartą už smurtinį nusikaltimą) ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Iš byloje esančių duomenų apie kaltinamojo teistumą matyti, jog jam anksčiau buvo skirtos švelnesnės bausmių rūšys (laisvės apribojimas, viešieji darbai), taipogi taikymas švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas. Administracinių nusižengimų registro išrašas gi rodo, kad K. V. yra eilę kartų baustas administracine tvarka ir baudų nemoka.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam K. V. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant arešto bausmę, jo trukmę nustatant artimą maksimaliai.

Nors kaltinamasis yra teistas, administracine tvarka baustas, teismas, atsižvelgdamas į jį charakterizuojančius duomenis, tame tarpe ir tai, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, į ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų laiką (paskutinė veika padaryta 2018 m.), į šiuo nuosprendžiu konstatuotą pavartoto fizinio smurto apimtį (suduotas vienas smūgis), sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl K. V. paskirtos bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas maksimaliam vienerių metų laikotarpiui ir jam skirtina intensyvi priežiūra, kartu skiriant ir bausmės tikslus pasiekti padėsiančius tam tikrus minėto straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė šioje byloje pareiškė 111,95 Eur civilinį ieškinį dėl P. A. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (1 t., b.l. 132-137). Civilinį ieškinį pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, civilinį ieškinį pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui prašomą 111,95 Eur turtinės žalos atlyginimą iš K. V..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 31,87 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., taip pat įpareigojant per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. V. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 111,95 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 95 euro centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš K. V. valstybei 31,87 Eur (trisdešimt vieną eurą 87 euro centus) proceso išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                Rita Dirkė