Civilinė byla Nr. e2S-1337-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06015-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-11420-877/2020 pagal ieškovų S. V. ir A. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai S. V. ir A. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami panaikinti: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto skyrius 2020 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 8VĮ-270-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo procedūrą“ ir 2020 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (-is) su ieškovais; 3) tuo atveju, jeigu teismas manytų nesant pagrindo tenkinti 2-ąjį reikalavimą, įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, išnuomavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo nuomos sutartį (-is) su ieškovais.

2.       Ieškovai reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno apylinkės teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo draudimo ir draudimą atsakovei bet kokiu būdu perleisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ar leisti naudotis tretiesiems asmenims, ar bet kokiu būdu suvaržyti iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodė, kad atsakovė atsisako toliau, t. y. po šiuo metu galiojančių sklypo nuomos sutarčių su ieškovais termino pabaigos, leisti naudoti ir valdyti sklypą pardavimo arba nuomos pagrindu. Nutraukus valstybinės žemės sklypo nuomos santykius, ieškovai neteks galimybės naudoti ir valdyti šiuo metu vis dar nuomojamą sklypą, gali būti priversti pašalinti jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus, dėl ko patirtų didelių nuostolių. Be to, vienašališkai nutraukus minėtus teisinius santykius, būsimo ieškovams palankus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasidarys nebeįmanomas arba apsunkintas, kadangi atsakovas galėtų sklypą tretiesiems asmenims parduoti, perleisti nuomos/panaudos ar kitais pagrindais, ir/ar kitaip suvaržyti, kas sąlygotų tai, kad ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas panaikinti įsakymus nebetektų teisinės prasmės. Todėl ieškovų prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo draudimo ir draudimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai bet kokiu būdu perleisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ar leisti naudotis tretiesiems asmenims, ar bet kokiu būdu suvaržyti iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

4.       Teismas, konstatavęs tikėtiną ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė gali ginčo nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip suvaržyti.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama vyriausiojo specialisto D. M., atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Neprašo prašymą atmesti Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesusipažinęs su Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-192-959-2019 bei atsakovės pateiktais įrodymais civilinėje byloje, patvirtinančiais, kad ieškovams nuosavybės teise priklausanti aikštelė ilgus metus (ir ginčo metu) nėra naudojama, yra apaugusi daugiamečiais medžiais ir krūmais, apšvietimo stulpai su išdaužytais šviestuvais, neveikiantys, nėra elektros žemės sklype, valymo įrenginiai neveikiantys (apžėlę krūmais) ir t. t., todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovai galėtų naudoti aikštelę pagal paskirtį (valymo įrenginiai, skirti ištekėjusių naftos produktų surinkimui, yra nefunkcionuojantys). Taigi, ginčo atveju nuomos sutarties nutraukimas yra siejamas su pačių ieškovų pasirinkimu – nenaudoti žemės sklypo ir aikštelės ne tik pagal paskirtį, bet apskritai nenaudoti. Ieškovams pradėjus naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, Tarnyba spręstų dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas nenurodė, nei vienos sąlygos, kodėl teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – galimai palankus teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo. Be to, anot apeliantės, nėra pateikta jokių duomenų, kad Tarnyba siektų perleisti žemės sklypą, priešingai, ieškovams nenaudojant statinių žemės sklype, jie jau yra sunykę, o bylos nagrinėjimui užtrukus, šių statinių apskritai gali nebelikti, tuo tarpu suvaržymas bus nustatytas. Juolab, kad valstybinės žemės sklypų perleidimas/pardavimas/suteikimas ir t. t. reguliuojamas teisės aktais, kuriais nustatomos tiek materialiosios sąlygos, tiek pats procesas, kuris yra imlus laikui, šiai dienai, žemės sklype yra įregistruoti – ieškovų valdomi statiniai. Teisinis reguliavimas nurodo, kad Tarnyba pirmiausia turėtų spręsti dėl statinių išregistravimo ir žemės sklypo atlaisvinimo, o ne dėl jo perleidimo. Pats Tarnybos sprendimas nepratęsti terminuotos valstybinės žemės nuomos sutarties, negali būti laikomas atsakovės piktybiškumu, nes būtent ieškovai yra atsakingi už statinių ir žemės sklypo naudojimą;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą, suvaržė visą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, kodėl jiems turėtų būti parduotas/išnuomotas visas valstybinės žemės sklypas (nekilnojamojo turto registre įregistruotos aikštelės plotas – 7 600,73 kv. m (realiai aikštelės dalis greičiausiai yra mažesnė, nes dalis yra sunykusi), o žemės sklypo plotas – 10 206 kv. m,), todėl laikytina, kad teismui tenkinus reikalavimą suvaržyti – visą valstybinį žemės sklypą, buvo pažeista ne tik atsakovų teisė naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, nereikalinga statiniams eksploatuoti, bet ir šalių procesinis lygiateisiškumas.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai S. V. ir A. V., atstovaujami advokato G. M., Kauno apygardos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                        Atsakovės skundo motyvai, kurie susiję su bylos esme, nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų, kad ieškovų ieškinys yra prima facie pagrįstas. Priešingai, ieškinio prima facie aiškų pagrįstumą patvirtina tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog atsakovė siekia neteisėtai nutraukti sklypo nuomos sutartis tuo pagrindu, jog sklype tariamai nestovi jokie savarankiškai funkcionuojantys ir/ar naudojami statiniai. Tuo tarpu sklypas ieškovams buvo išnuomotas ir netgi suformuotas būtent aikštelės, kaip savarankiškai funkcionuojančio statinio, eksploatavimui, ką patvirtino teismai įsiteisėjusiais sprendimais, kas neabejotinai patvirtina, kad ieškinys, kuriuo ginčijami įsakymai ir juose nurodyti sprendimai – atsisakyti išnuomoti / parduoti sklypą, tikėtinai gali būti patenkintas;

2.2.                        Atsakovė neįrodė nutarties nepagrįstumo ryšium ir su rizika dėl ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ateityje. Ieškovų teigimu, byloje ginčijamų įsakymų turinys patvirtina, kad atsakovė atsisako toliau, t. y. po šiuo metu galiojančių sklypo nuomos sutarčių su ieškovais termino pabaigos ieškovams leisti naudoti ir valdyti sklypą pardavimo arba nuomos pagrindu. Nutraukus valstybinės žemės sklypo nuomos santykius, ieškovai neteks galimybės naudoti ir valdyti šiuo metu vis dar nuomojamą sklypą, gali būti priversti pašalinti jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus, dėl ko patirtų didelių nuostolių. Be to, atsakovei vienašališkai nutraukus minėtus teisinius santykius, būsimo ieškovams palankus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasidarys nebeįmanomas arba apsunkintas, kadangi atsakovė galėtų sklypą tretiesiems asmenims parduoti, perleisti nuomos/panaudos ar kitais pagrindais, ir/ar kitaip suvaržyti;

2.3.                        Atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė visam sklypui, nepagrįsti, kadangi ieškovams jau nuo 2010 m. yra išnuomotas visas sklypas. Pati atsakovė priėmė sprendimą, kad sklype esančių statinių eksploatacijai reikalingas būtent visas sklypas, o ne jo dalis. Todėl šiuo metu procesiniuose dokumentuose nurodoma pozicija, neva ieškovams visas sklypas nėra reikalingas, laikytina tik atsakovės gynybine versija.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

10.       Atskirajame skunde apeliantai kvestionuoja teismo išvadas, susijusias su abejomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, t. y. ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes ieškovams pradėjus naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, atsakovė spręstų dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, be to, anot apeliantės, nėra ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes byloje nėra jokių duomenų, kad Tarnyba siektų perleisti žemės sklypą, juolab, galimai palankus teismo sprendimas apskritai nereikalautų jokio priverstinio vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

11.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia reikalavimus panaikinti atsakovės įsakymą, kuriuo atsisakyta pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą, ir įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo pardavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (-is) su ieškovais. Ieškovai ieškiniu taip pat prašo įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo išnuomavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo nuomos sutartį (-is) su ieškovais, tuo atveju, jeigu teismas manytų nesant pagrindo įpareigoti atsakovę pradėti žemės sklypo pardavimo procedūrą bei sudaryti šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (-is) su ieškovais. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi preliminariai įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.

12.       Tai, kad, anot apeliantų, ginčo atveju nuomos sutarties nutraukimas yra siejamas su pačių ieškovų pasirinkimu nenaudoti žemės sklypo ir aikštelės, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, iš esmės netiriami ir nevertinami ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai, o tik preliminariai nustatoma tikimybė, kad dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovams palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovams palankus sprendimas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (dėl įrodymų pagrįstumo ir pakankamumo teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės), ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus.

13.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nors byloje nėra jokių akivaizdžių duomenų, kad atsakovė ketina ginčo nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip suvaržyti, pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

14.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-646 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo ir nuomos (Kauno m.)“ 2 punktu ginčo žemės sklypo dalis – 0,6124 ha 9 metams buvo išnuomota UAB „Veba“ (2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-145), o dalis – 0,4082 ha 9 metams buvo išnuomota S. V. (2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-144). 2014 m. rugpjūčio 14 d. susitarimu Nr. 8SŽN-252 buvo pakeista 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-145 Žemės sklypo dalies – 0,3062 ha nuomininku nustatant A. V.. 2014 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu Nr. 8SŽN-262 buvo pakeista 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-144 žemės sklypo dalies – 0,7144 ha nuomininku nustatant S. V.. 2017 m. spalio 27 d. nuomininkai pateikė prašymus parduoti žemės sklypą išsimokėtinai. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2020 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-270-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo procedūrą“ informavo S. V. ir A. V. apie atsisakymą pradėti valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo procedūrą pagal ieškovų prašymą. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą, t. y. ieškovai siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, o nusprendus neparduoti – sklypą išsinuomoti.

15.       Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, atsakovė turėtų galimybę imtis priemonių dėl žemės sklypo išnuomavimo, pardavimo ar kitokio perleidimo tretiesiems asmenimis. Tuo tarpu byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tam tikra prasme daikto areštas: draudimo perleisti nekilnojamąjį daiktą nustatymas užkerta kelią pakisti bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas akivaizdžiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovės interesų, priešingai, jos užtikrina šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų laikymąsi ir padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki sprendimo byloje įsiteisėjimo apribojo atsakovei teisę disponuoti ginčo objektu.

16.       Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą, suvaržė visą 10 206 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kai ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančios aikštelės plotas yra 7 600,73 kv. m. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, ieškovams buvo išnuomotas visas žemės sklypas, būtent visą žemės sklypą ieškovai siekia įsigyti (išsinuomoti), todėl nėra pagrindo laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik daliai žemės sklypo.

17.       Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas