Administracinė byla Nr. I-672-562/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00701-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. B. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012-02-23 sprendimą Nr. 1D-1332(11) ir iš atsakovų solidariai priteisti 127,21 Lt jam neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas, taikydamas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, pritaikęs jame nurodytas formules, 2010-02-28 neišmokėjo 127,21 Lt valstybinės pensijos dalies. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reglamentavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir pasaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 48, 52 straipsnių svarba. Paaiškino, kad dėl nustatyto teisinio reguliavimo pareiškėjas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Pareiškėjas teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsniu ir 6.249 straipsnio 1 dalimi, neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė, kad jis patyrė nuostolius, kuriuo sudaro pareiškėjui neišmokėta valstybinės pareigūnų pensijos dalis. Pareiškėjo teigimu yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos būtinos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Be to, pareiškėjas prašo remtis ir bendruoju teisės principu iura novit curia.
Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47–48). Atsiliepime nurodė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta, vadovaujantis galiojančių įstatymų nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl atsakovų veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais, ir nėra teisinio pagrindo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo.
Skundas atmetamas.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2004-10-11 sprendimu Nr. 2/17-2168 pareiškėjui neterminuotai buvo paskirta 477,44 Lt dydžio valstybinė pareigūnų pensija (b. l. 7) bei paskirtas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 21). Vidaus reikalų ministerijos 2012-02-23 raštas Nr. 1D-1332(11) ir Sveikatos priežiūros tarnybos 2012-11-21 pažyma Nr. 11D-(P)-5783 patvirtina, kad pareiškėjui su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu buvo paskirta 837,44 Lt dydžio pensija (b. l. 45-46, 67). Pareiškėjas 2012-02-09 su prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išspręsti klausimą dėl jam paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei neišmokėtos dalies išmokėjimo (b. l. 44). Vidaus reikalų ministerija 2012-02-23 rašte Nr. 1D-132(11), išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nurodė, kad perskaičiavo pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Paaiškino, kad nenumatyta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo pareiškėjui mokėti paskirtą pensiją ir išmokėti nepriemoką (b. l. 45–46).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio 3 dalyje (2010-11-12 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo šio straipsnio dalies pakeitimas, nustatantis, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalies valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. 2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 straipsnio buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsiamas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 (nuo 2012-12-31) minėtas terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme, nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui valstybinė pensija sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 67). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2012-11-21 pažymos Nr. 11D-(P)-5783 matyti, kad pareiškėjui su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu buvo paskirta 837,44 Lt dydžio pensija, o išmokėta pensijos dalis, perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį – 710,23 Lt.
Kaip minėta anksčiau, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl valstybės civilinės atsakomybės yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip minėta anksčiau, teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos ribojimas atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai. Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2012-02-23 sprendimas Nr. 1D-1332(11) yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl minėto sprendimo panaikinimo ir solidariai priteisti iš atsakovų neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį.
Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rosita Patackienė
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė