Civilinė byla Nr. e2S-179-221/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18546-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.1.2.4; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ieškovas su ieškiniu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas nepilnamečių vaikų A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, uždrausti atsakovei išsivežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ar ieškovo rašytinio sutikimo.

Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad dėl psichikos ligų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atsakovei dažnai būna nuotaikų kaita ir elgesio sutrikimai, atsakovė negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, dėl to yra daroma žala vaikams. Aplinkiniai ir ieškovas negali nuspėti atsakovės elgesio, todėl yra būtina kuo skubiau vaikams užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, kurioje nebūtų be priežiūros paliekamų atsakovei paskirtų itin stiprių medikamentų, vaikai nematytų keisto ir dažnai neobjektyvaus ar apatiško atsakovės elgesio, nepilnamečiai vaikai nebūtų atsakovės palikti vieni su trečiaisiais asmenimis (auklėmis) be pateisinamų priežasčių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas iš ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatė, kad šalių mažamečiai vaikai gyvena su atsakove. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų jiems žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų juos psichologiškai neigiamai ir pan. Atsižvelgęs į tai, jog šiuo metu šalių mažamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vaikai gyvena su atsakove, įprastinės mažamečių vaikų emocinės, socialinės aplinkos kaita, emocinio ryšio nutraukimas su motina gali turėti mažamečiams vaikams neigiamą įtaką, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką geriausiai atitinka gyvenimas kartu su motina. Institucijai, duodančiai išvadą, patvirtinus, kad vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir nenustatyta, kad atsakovės šeimoje būtų pažeidinėjamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo, kadangi vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir saugi aplinka jų nuolatinėje, vaikams įprastoje ir saugioje gyvenamojoje vietoje. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovės sveikatos būklė pablogėjo, ji nesirūpina vaikais ar kelia jiems grėsmę, neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog yra būtinas skubus vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią jo vaikų interesams ir saugumui kylančią grėsmę, neįrodė, kad ateityje nebus galimybės įvykdyti priimto teismo sprendimo. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovės darbo (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo uždrausti atsakovei išsivežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ar ieškovo rašytinio sutikimo. Teismas konstatavo, kad, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę dėl draudimo išvežti vaikus, būtų nepagrįstai suvaržytas nepilnamečių vaikų laisvalaikis ir galimybės išvykti į užsienio valstybes atostogų ar ugdymo įstaigos organizuojamas ekskursijas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad buvo netinkamai vertinti nagrinėjamam klausimui reikšmingi byloje surinkti duomenys ir įrodymai. Ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat 2017 m. spalio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose yra pateikti faktiniai duomenys, aplinkybės ir įrodymai, kurie patvirtina, jog yra reali grėsmė vaikų neturtiniams interesams. Atsakovė serga psichine liga, ji iš esmės koncentruojasi ir yra pedantiška išimtinai tik materialiniuose klausimuose, tačiau dėl ligos visiškai negeba pasirūpinti vaikų emociniais ir psichologiniais poreikiais. Atsakovei yra diagnozuotos psichinės sveikatos ligos yra objektyvios aplinkybės, kurios nulemia neigiamas pasekmes ir problemas atsakovės artimiesiems ir ypač nepilnamečiams vaikams. Turi būti imtasi priemonių kurti saugią aplinką vaikams, atsižvelgiant į atsakovės ligą – vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymas yra viena iš priemonių, kuri sukuria prielaidas tolesnei atsakovei būtinai pagalbai. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina atsakovės psichinės sveikatos problemas, aplinkybes, jog atsakovė nesilaiko gydytojų rekomendacijų, nevartoja vaistų, atsakovės sveikatos būklė reguliariai paūmėja ir dėl to kasdieniniame gyvenime atsakovės elgesys tampa žalingas vaikams. Atsakovė buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini), trečią kartą ir nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo gydoma (duomenys neskelbtini). Atsakovė sąmoningai teismui pateikė rašytinius įrodymus tik apie tris iš keturių atvejų, kai ji buvo hospitalizuota dėl psichinės sveikatos problemų paūmėjimo, tai liudija ilgą laiką besitęsiančias ir vis ūmėjančias atsakovės sveikatos problemas. Atsakovė pati pripažįsta, jog vaistų ji nevartoja nuo 2016 metų. Kiekvienu atveju atsakovei nusprendus nebesilaikyti gydymo kurso, kartojasi atsakovės ligos paūmėjimai. Nėra nurodoma faktinių duomenų, kokiu pagrindu Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė buvo keičiama tris kartus. Vaiko teisių apsaugos skyrius neskyrė dėmesio vaikų saugumui būnant su atsakove, kiek tai susiję su nematerialinių poreikių tenkinimu. Nagrinėjamu atveju nebuvo aiškinamasi, kokie yra vaikų interesai, kaip jie yra suderinami su noru tuo aspektu, jog yra pakankamai objektyvių duomenų apie atsakovės psichinės sveikatos problemas ir dėl to daromą žalą nepilnamečiams vaikams. Aplinkybę dėl atsakovės negebėjimo tinkamai suvokti vaikų poreikius taip pat liudija aplinkybė, jog atsakovė leido nepilnamečiams vaikams susipažinti su ieškovo pateiktu ieškiniu nagrinėjamoje byloje, jame dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nėra psichikos sveikatos specialistas, daugeliu atveju situaciją hiperbolizuoja, siekdamas savo procesinių tikslų. Turi būti vertinama dabartinė situacija. Tuomet, kai buvo ligos epizodas (duomenys neskelbtini) metais, nebuvo poreikio teikti socialines paslaugas, taip pat nebuvo situacijos, dėl kurios būtų buvęs pagrindas rūpintis vaikų priežiūra – šeimos nariai dėl to susitarė tarpusavyje. Šiuo metu atsakovei nėra reikalo vartoti vaistus, nes ligos simptomai nepasireiškia. Šalys kartu negyvena nuo 2014 metų, jų bendravimas yra formalus ir trumpas, todėl neaišku, kaip ieškovas galėjo susidaryti nuomonę apie jos dabartinę sveikatos būklę. Atsakovė neturi problemų bendrauti su vaikais, vaikai gyvena kartu su ja, jų teisių pažeidimai nėra fiksuoti. Atsakovė neneigia, kad (duomenys neskelbtini) metais ji turėjo psichikos sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dėl patirto streso, kuomet ieškovas reguliariai palikdavo šeimą. Taip pat atsakovei buvo labai sunkus laikotarpis (duomenys neskelbtini) metais, kuomet ji laukėsi trečiojo vaiko – ieškovas ją ignoravo, būdama gimdymo atostogose, vaikais rūpinosi dažniausiai viena. Iki šeimyninės krizės atsakovė neturėjo (duomenys neskelbtini) ar kitokio psichikos susirgimo, neturi nusiskundimų ir dabar. Atsakovė yra aktyvi, dirba atsakingą darbą, su vaikais gyvena pilnavertį ir vaikų poreikius atitinkantį gyvenimą, kuriame nėra ieškovo melagingai nurodytų aplinkybių, pagrįstų tik jo nepagrįstomis prielaidomis. Atsakovė nuolat stebi savo būklę, nes bylinėjimosi laikotarpiu nėra lengva, ypač ieškovui žinant, kad ji gali būti emociškai pažeidžiama. Psichologines konsultacijas tęsia ir šiuo laikotarpiu. Net sudėtingesniu laikotarpiu atsakovė rūpinosi vaikais, iš karto po paskutinės hospitalizacijos (duomenys neskelbtini) metais atsakovė gulėjo su dviem vaikais ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini), o ieškovas nei karto jų neaplankė. Byloje nėra duomenų apie vaikams padarytą ar daromą žalą. Dažniausiai komandiruotės būna planuojamos mažiausiai 2 savaitės iki išvykimo ir tai yra pakankamas laiko tarpas suplanuoti vaikų priežiūrą tuo laikotarpiu. Ieškovas niekada neinformuoja apie savo būsimas išvykas su nakvyne iš namų beveik kiekvieną savaitę. Bandydamas perdėtai sureikšminti atsakovės buvusias psichologines būsenas, neadekvačiai vertindamas tariamus pavojus vaikams, nepagrįstai kritiškai vertindamas atsakovės elgesį, ieškovas gilina konfliktinę situaciją ir tikėtinai bando išprovokuoti atsakovės emocinį nestabilumą, neįvertindamas, kaip tai gali atsiliepti šalių nepilnamečiams vaikams, o atsakovės emocinė būsena ieškovui rūpi mažiausiai. Atsakovė visada priėmė jai taikomą gydymą, psichoterapijos priemones, pati savo iniciatyva ieškojo specialistų pagalbos, nes jaučiasi atsakinga už save ir nepilnamečius vaikus, neatsisako ir neatsisakys tokios pagalbos ateityje, jeigu tik prireiks.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie  patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai). Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – bilietų į spektaklį kopijas, bilietų į Druskininkų parką kopijas, prašymą dėl komandiruotės, žaislų įsigijimo kvitus, nuotraukas, bilietų į zoologijos sodą kopijas, lankymosi pas psichologą sąskaitų kopiją, šalių susirašinėjimo žinučių kopijas. Kadangi atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl ieškovo atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, draudimo atsakovei išsivežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ar ieškovo rašytinio sutikimo. Ieškovas nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad buvo netinkamai vertinti duomenys apie atsakovės psichinę sveikatą, jos gebėjimą pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir atsakovės jiems daromą žalą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu ieškovo atskirojo skundo argumentą, kad šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, nes atsakovė dėl jai diagnozuotų psichikos ligų kelia grėsmę nepilnamečių vaikų neturtiniams interesams, nesugeba pasirūpinti vaikų emociniais ir psichologiniais poreikiais, daro jiems žalą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje esantys duomenys šių ieškovo teiginių nepatvirtina, o ieškovo argumentai, kad atsakovės elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra netinkamas, nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl jie negali būti vertinami kaip įrodantys būtinybę nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas prašymą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo grindė ieškovės psichikos ligomis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl atsakovei diagnozuotų psichikos ligų šiuo metu ji negali tinkamai rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais, jos psichinė sveikata yra pablogėjusi, dėl to jai reikalingas gydymas ir pan. Ieškovas tokių įrodymų taip pat nepateikė, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė medicininiais duomenimis apie atsakovės ligos paūmėjimus (duomenys neskelbtini) metais ir savo paaiškinimais. Pažymėtina, kad pats ieškovas 2017 m. spalio 13 d. paaiškinimuose nurodė negyvenantis su atsakove nuo 2014 metų, todėl jo dėstomi argumentai apie atsakovės netinkamą elgesį namuose vertintini kritiškai. Nors atskirajame skunde ieškovas akcentuoja atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams daromą žalą, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, išskyrus savo paaiškinimus, kurie dėl šalių konfliktiškų santykių ir priešingų interesų nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami kaip objektyvūs. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. spalio 18 d. patikslintoje išvadoje Nr. 19-6-613 nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad B. šeimoje būtų pažeidžiamos nepilnamečių – A. B., S. B. ir S. B. teisės ar neužtikrinamas jų teisėtų interesų įgyvendinimas. Atsakovei diagnozuota psichinė liga, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos iš medicinos įstaigų apie tai, kad atsakovė negali pasirūpinti vaikais. 2017 m. spalio 20 d. teismo posėdyje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė patikslintą rašytinę išvadą, išreiškė nuomonę, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikomos. Ieškovas pagrįstai teigia, kad pirminėje išvadoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo nurodęs esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad išvada buvo surašyta susipažinus tik su ieškovo pateiktais duomenimis. Dėl to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kausimą nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo vadovautis pirmąja, o ne patikslinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, pateikta įvertinus abiejų šalių argumentus. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė negali pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais arba tą daro netinkamai, nėra pagrindo konstatuoti ir nepilnamečių vaikų neturtinių interesų pažeidimą, pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovo prašymo dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, kitų byloje esančių dokumentų ir duomenų įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioms principinėms nuostatoms nenusižengė.

Nors ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas uždrausti atsakovei išsivežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ar ieškovo rašytinio sutikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė