Administracinė byla Nr. N575-5973/2010
Procesinio sprendimo kategorija 52.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir
Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties administracinio teisės
pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir
Institucija) 2010 m. kovo 20 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio
teisės pažeidimo bylos teisenos pagal 2010 m. vasario 10 d., apie 7.40 min.,
gautą pranešimą dėl eismo įvykio, atsitikusio adresu Mileišiškių g. 21,
Vilnius. Nurodyta, kad policijos pareigūnai, nuvykę į eismo įvykio vietą, rado
automobilį CHRYSLER VOYAGER, kurio kairysis šoninis veidrodis buvo sugadintas. Šio
automobilio savininkas A. V. nurodė, kad pastebėjo, kaip prasilenkdamas su jo automobiliu, jį apgadino
automobilis BMW X5, paskui jį važiavo A. V. žmona, kuri
pranešė jo valstybinį numerį. Patruliuodami Antakalnio gatvėje BMW X5 pastebėjo
ir sustabdė policijos pareigūnai, jį vairavo N. M..
Pareigūnai ant automobilio BMW X5 jokių apgadinimo žymių nerado. Nutarime
nurodyta, kad iš surinktų įrodymų
negalima daryti išvados, kad minėtos transporto priemonės prasilenkdamos viena
kitą kliudė, negalima nustatyti, kuris iš automobilių buvo įvažiavęs į
priešinga kryptimi judėjusio automobilio važiuojamosios dalies pusę.
A.
V. skundu
prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 20 d.
nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos
komisariatui, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Nurodė,
kad su nutarimu nesutinka, nes nagrinėdamas su eismo įvykiu susijusią medžiagą Institucijos
įgaliotas pareigūnas iš esmės neišsprendė automobilio BMW X5 vairuotojo
pasišalinimo iš įvykio vietos bei nepranešimo policijai apie įvykį klausimų,
eismo įvykis tirtas paviršutiniškai, neįsigilinta į jo aplinkybes.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 20 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai
nagrinėti iš naujo. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė,
kad Institucijos pareigūnas, tirdamas 2010 m. vasario 10 d. eismo įvykį,
turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai
ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas
išvadas priimant nutarimą. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu
buvo apgadintas A. V. automobilis, kas reiškia, kad vienas
arba abu vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), tačiau,
kokia realiai buvo susiklosčiusi situacija pareigūnai netyrė. Nors byloje
pateikti vairuotojų paaiškinimai prieštarauja vienas kitam, tačiau byloje
nesiimta priemonių, siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus. Nutarimą priėmęs
pareigūnas nevertino šukių padėties išsidėstymo, neiškviesti abiejų transporto
priemonių vairuotojai su savo automobiliais, jų automobiliai nebuvo sugretinti arba
sustatyti į padėtį, kurioje jie galėjo būti eismo įvykio metu. Institucija
netyrė A. V. automobilio apgadinimų atsiradimo aplinkybių. Anot
teismo, iš schemoje pažymėtų duomenų, taip pat pasitelkus specialistus, galima
bandyti nustatyti transporto priemonių kryptį susidūrimo metu, patikrinti, ar A. V. nurodytos aplinkybės, kad jis prieš prasilenkdamas
pasitraukė į dešinę, atitinka tikrovę.
II.
Apeliaciniu skundu N.
M. prašo panaikinti Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 20 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nurodo, kad pirmos instancijos
teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo A. V. skundą,
netinkamai motyvavo priimtą sprendimą ir neteisingai įvertino byloje esančius
įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį. Minėta nutartimi ne
tik buvo išspręstas pareiškėjo skundo patenkinimo klausimas, bet ir imperatyviai
apibrėžtos tolesnio bylos tyrimo perspektyvos ir kryptys. Apelianto vertinimu,
teismas, panaikindamas nutarimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojo
instituciją, priėmusią nutarimą, iš naujo tirti administracinio teisės
pažeidimo bylą, jau preziumuodamas, kad šiame įvykyje dalyvavo būtent
apeliantas, o atnaujintas tyrimas privaląs būti ir organizuojamas taip, kad
būtų tikrinama, ar apeliantas pažeidė KET, išvažiuodamas į priešingą kelio
pusę, bet ne apskritai siekiant nustatyti, kas buvo antrasis eismo įvykio dalyvis.
Teigia, kad objektyvus byloje esančių rodymų vertinimas leidžia daryti išvadą,
kad apeliantas autoįvykyje apskritai nedalyvavo. Tuo tarpu pirmos instancijos
teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto pateiktų įrodymų ir argumentų, kurie
leidžia daryti išvadą, kad ne jo automobilis buvo eismo įvykyje. Teismas
nevertino to fakto, kad policijos pareigūnai asmeniškai pažįsta pareiškėją,
kuris taip pat yra policijos pareigūnas, neatsižvelgė, kad galimas eismo įvykis
buvo visiškoje tamsoje, kas reiškia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai
vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas apie veiksmus,
kuriuos privalanti atlikti institucija, priėmusi nutarimą, bylą grąžinus jai
tirti iš naujo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo
bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės
pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas
administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje.
Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės
pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas
nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų,
patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra
administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti
tęsiamas. ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant
administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji
turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės
pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Taigi, administracinio
teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos
stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau
nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios
stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai
įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai
įvykdžius šiuos reikalavimus. Tokia išvada seka iš ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų
administracinių teisės pažeidimo bylos teisenos uždavinių laiku, visapusiškai,
pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją
tiksliai pagal įstatymus.
Skundžiamu nutarimu buvo
panaikintas Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. kovo 20 d. nutarimas, kuriuo nutarta
nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal 2010 m. vasario
10 d., apie 7.40 min., gautą pranešimą dėl eismo įvykio, įvykusio adresu
Mileišiškių g. 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareigūnas, tirdamas
minėto eismo įvykio aplinkybes,
neįgyvendino visų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, t.
y. turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko
neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti
pagrįstas išvadas priimant procesinį sprendimą.
Nustatyta, kad ikiteisminis
tyrimas buvo pradėtas, gavus A. V. pranešimą, kad 2010 m. vasario 10 d., apie 7.30 min., įvyko
eismo įvykis, kuriame viena į kitą šoniniais veidrodėliais atsitrenkė
transporto priemonės CHRYSLER VOYAGER ir BMW X5, kurio vairuotojas N. M. iš eismo įvykio pasišalino. Minėtą versiją patvirtinantys
duomenys – eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobiliui CHRYSLER
VOYAGER padaryti apgadinimai (b. l. 14), A. V. ir jo žmonos
R. V. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 13, 16-17), policijos
pareigūno, patvirtinusio, kad N. M. prisipažinęs, kad
pajuto transporto priemonių kontaktą, tačiau nepamatęs apgadinimų nuvažiavo,
tarnybinis pranešimas (b. l. 11). Analogiškas aplinkybes šie asmenys nurodė ir
pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 52-56). Priešingą versiją pateikė N.
M., savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 12), taip pat teismo posėdžio
pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 53-55) kategoriškai neigęs, kad
dalyvavo eismo įvykyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad
Institucija nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus,
netyrė, kokia realiai buvo susiklosčiusi situacija, nesiaiškino A.
V. automobiliui padarytų apgadinimų atsiradimo aplinkybių, neatliko eismo
įvykyje galimai dalyvavusių transporto priemonių sugretinimo, o jos išvada, kad
automobilio šukės neatspindi tikrosios padėties, nepagrįsta jokiais
objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju svarbios
šios aplinkybės – kelio danga buvo apsnigta, tai pažymėta tarnybiniame
pranešime (b. l. 11), eismo įvykis atsitiko apie 7.30 val., įvykio aplinkybės
fiksuotos apie 7.40 val., t. y. praėjus labai neilgam laiko tarpui (b. l. 14),
kas sudaro pagrindą abejoti Institucijos pareigūno išvada, kad įvykio pėdsakai
nebuvo apsaugoti, todėl šukių padėtis negali patvirtinti tikrosios eismo įvykio
vietos.
Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo
išsakytais argumentais, kad Institucijos nutarimas atsisakyti pradėti
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, neištyrus ir neįvertinus visų
aplinkybių, konkrečiu atveju yra neteisėtas, administracinio teisės pažeidimo
byla pagrįstai grąžinta ją tirti iš naujo.
Atmetami apelianto argumentai, kad teismas,
panaikindamas nutarimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojo
instituciją, priėmusią nutarimą, iš naujo tirti administracinio teisės
pažeidimo bylą, jau preziumuodamas, kad šiame įvykyje dalyvavo būtent
apeliantas. Priešingai, nei vienas pirmosios instancijos teismo nutarties teiginys
tokios išvados nesuponuoja, teismas bendrai įpareigojo Instituciją ištirti
eismo įvykio aplinkybes, nustatyti jo priežastis ir kaltą dėl eismo įvykio
asmenį, nei A. V., nei N. M. kaltė
nepreziumuojama. Be to, jokių objektyvių duomenų, kad dėl eismo įvykio kaltas
būtų trečias asmuo, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigoti
Instituciją tirti šios versijos neprivalėjo.
Dėl apelianto argumentų, kad teismas
nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių, jog jis apskritai eismo įvykyje
nedalyvavo, jo išreikštų abejonių dėl liudytojų parodymų objektyvumo,
pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas N. M. kaltės
klausimo nesprendė, kaltinimas jam įstatymo nustatyta tvarka nepareikštas. Be
to, jo nurodytų aplinkybių išsamus įvertinimas įmanomas tik papildomai ištyrus
byloje esančius įrodymus. Dėl šios priežasties byla ir buvo grąžinta Vilniaus
apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pažymėtina, kad Institucijai atlikus
papildomą aplinkybių tyrimą, priklausomai nuo rezultato, apelianto argumentai
gali tapti teisiškai nereikšmingais.
Dėl išvardintų priežasčių
darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir
pagrįsta, tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. birželio
7 d. nutartis paliekama nepakeista.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per
šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3
dalį šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai
administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis
teisės pažeidimas galimai padarytas 2010 m. vasario 10 d. ir terminas skirti
nuobaudą baigiasi bylai esant teismo žinioje, įvertindamas, kad taikytinos
atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą neišspręstas
dėl objektyvių priežasčių (skundo padavimo ir jo nagrinėjimo), o byloje būtina
atlikti papildomą įvykio aplinkybių tyrimą, terminą pratęsia vieneriems metams.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
N. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Pratęsti
administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, skaičiuojant
termino pradžią nuo 2010 m. vasario 10 d.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Audrius Bakaveckas
|
|
|
Ričardas Piličiauskas
|
|
|
Virgilijus Valančius
|