Civilinė byla Nr. eA2-935-399/2018
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02010-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.4.2.9.; 3.3.4.3.; 3.2.7.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. gegužės 11 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,
sekretoriaujant R. K., Eglei Valinčienei
dalyvaujant pareiškėjos N. G. atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,
suinteresuotam asmeniui R. G. nedalyvaujant,
dalyvaujant suinteresuoto asmens R. G. atstovei advokato padėjėjai Sigitai Rubaževičiūtei – Sajonienei,
trečiojo asmens „Swedbank“ AB atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nagrinėjo civilinėje byloje pareiškėjos N. G. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl praleisto trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą paduoti atnaujinimo civilinėje byloje e2-2689-374/2016, suinteresuoti asmenys R. G.,“Swedbank” AB.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja N. G. (toliau pareiškėja) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-2689-374/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o būtent dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nurodo, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.53 straipsnis, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių kuri iš esmės pažeidžia pareiškėjos teises ir interesus, jeigu teismas laikytų, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą, prašo atnaujinti prašymo pateikimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; pakeisti 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą dalyje dėl gyvenamojo namo, su priklausiniais, žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo ir nurodo kaip šį turtą prašo dalinti; atleisti pareiškėją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą; priteisti iš R. G. pareiškėjos patirtas išlaidas.
Pareiškėja patikslintame prašyme nurodo, kad N. G. ir R. G. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydami nutraukti santuoką šalių bendru sutikimu bei patvirtinti šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau sutarties dalis dėl šalių santuokoje įgyto turto padalinimo iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinio (pareiškėjos) teises ir teisėtus interesus, dėl ko yra kreipiamasi į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-08-26 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2689-374/2016, kurio IV dalyje „Turto pasidalinimas“ (14-15 pastraipose) nusprendė:
„Šalys pripažįsta, kad N. G. panaudojo (80 000 Lt) 23 169,60 Eur savo asmeninių piniginių lėšų gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirminei 80 000 Lt įmokai įmokėti, šalims perkant nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančius priklausinius (tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Šalys iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančius priklausinius (tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką, šalys šio turto pasidalijimo klausimo nesprendžia.“
2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, nesibaigiant konfliktams dėl turto valdymo su buvusiu sutuoktiniu, siekdama turtu disponuoti pagal savo valdomą nuosavybės dalį, pareiškėja suprato, kad nutraukiant santuoką buvo neteisingai padalintas šalių turtas ir prievolės. Šalių santykiai iš esmės yra konfliktiški, šalys nebendrauja. R. G. ginčo turte dažnai vartoja alkoholį, atėjęs į namus išmėto daiktus, šiukšlina, kaip tikėtina tyčia neša purvą į namus ir pan. Į pareiškėjos pastabas nereaguoja, iš pareiškėjos tyčiojasi, persekioja. Tarp šalių joks bendravimas šioje stadijoje nėra įmanomas.
Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismui sutikus patvirtinti tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neatsižvelgė, kad sutarties dalis dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančių priklausinių (tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). padalinimo, iš esmės pažeidžia pareiškėjos interesus, todėl nepagrįstai priėmė sprendimą patvirtinti šią sutartį, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 3.53 straipsnis).
CPK 539 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Ginčo situacijoje pažeidžiami pareiškėjos interesai dalinant prieš santuoką įgytą turtą – Daiktus, kurie buvo įgyti 2007 m. rugsėjo 13 d. (santuoka sudaryta 2008 m. rugsėjo 12 d.), įregistruojant po ½ (vieną antrąją) dalį nuosavybės į Daiktus. Pažymi, kad įgyjant Daiktus, jų kaina buvo apmokėta iš dviejų finansavimo šaltinių:
- N. G. panaudojo (80 000 Lt) 23 169,60 Eur savo asmeninių piniginių lėšų gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirminei 80 000 Lt įmokai įmokėti – tai šalys pripažino pasirašydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (14 pastraipa).
- 26 066 Eur buvo panaudoti „Swedbank“, AB, bankui suteikus kreditą Daiktams įsigyti. Pažymėtina, kad buvo suteiktas kreditas tik 53 proc. įsigyjamo turto kainai apmokėti. Be to, kredito grąžinimo įmokos iki santuokos sudarymo buvo mokamos vos vienerius metus, jau šalims vedant bendrą ūkį, o likusi kredito suma buvo grąžinama santuokos metu. Šiuo metu kredito įmokas pagal šią sutartį moka tik pareiškėja, tačiau kreditas nėra grąžintas, todėl „Swedbank“, AB, traukiamas byloje trečiuoju asmeniu.
Vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai leidžia pripažinti, jog 47/100 dalys daiktų yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, o likusios 53/100 dalys daiktų pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (įgytos iš kredito, kuris buvo grąžinamas santuokos metu, lėšų).
Santuoką nutraukiant bendru sutarimu, nors pareiškėją ir atstovavo kvalifikuotas teisininkas, jai nebuvo išaiškinta teisė reikalauti pakeisti sutuoktinių asmeninio turto režimą, taigi, pareiškėja buvo suklaidinta, nurodant, kad iki santuokos įgytas turtas nėra dalinamas skyrybų procese, nes iš tiesų tokia teisinė galimybė egzistuoja. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Ginčo situacijoje pareiškėja, pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, suklydo, nes jai nebuvo išaiškinta teisinė galimybė reikalauti pakeisti iki santuokos įgyto nekilnojamojo turto teisinį režimą, atsižvelgiant į jos panaudotas asmenines lėšas šiam turtui įsigyti.
Minėtos faktinės aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui, nepagrįstai sutikusiam patvirtinti šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2017 m. rugsėjo mėnesio gale, siekdama spręsti bendro turto naudojimo klausimus, kurie buvo apsunkinti nuolatinių konfliktų su buvusiu sutuoktiniu, pareiškėja kreipėsi teisinės konsultacijos į advokato G. Z. kontorą. Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo išaiškinta egzistavusi teisė santuokos nutraukimo byloje reikalauti pakeisti sutuoktinių asmeninio turto režimą, dėl ko tą pačią dieną buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Nepraleidus trijų mėnesių termino, 2017 m. gruodžio 22 d. buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
CPK 78 straipsnio 1 dalis numato galimybę atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus. Apie prašymo atnaujinti procesą agrindą pareiškėja sužinojo 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymu. Jeigu, visgi teismas laikytų, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreipimuisi į teismą, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir nebuvo tinkami informuota apie galimybę santuokos nutraukimo byloje spręsti asmeninės nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą ir dalybas.
Tesimo posėdžio metu pareiškėjos N. G. atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis paaiškino, kad pareiškėja prašo bylą nagrinėti pagal 2018 m. sausio 29 d. patikslintą prašymą. Svarbios priežastys dėl ko buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas yra šios: pareiškėja kreipėsi į advokato G. Z. kontorą 2017 m. rugsėjo 28 d., jai buvo suteikta informacija, kad galimai neteisingai buvo sprendžiamas turto padalijimo klausimas santuokos nutraukimo byloje, nepraleidus 3 mėnesių termino 2017 m. gruodžio 22 d. buvo kreiptasi į teismą pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Santuokos nutraukimo byloje pareiškėjai nebuvo tinkamai išaiškintos santuokos nutraukimo pasekmės, arba pareiškėja netinkamai suprato pasekmes, kai buvo sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėja iki 2017 m. rugsėjo 28 d. nežinojo turinti teisę santuokos nutraukimo byloje reikalauti pakeisti sutuoktinių asmeninio turto režimą, šiuo metu šalių santykiai yra labai konfliktiški, todėl klausimų išspręsti geranoriškai bendradarbiaujant šalims nėra galimybės. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą turėjo būti išspręstas turto, kuris buvo įgytas bendros dalinės nuosavybės teise klausimas. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė šio turto nedalinti. Atsižvelgiant į CK 3.53 straipsnio 4 dalį, teismas turėjo patikrinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą, nes tokio pobūdžio bylose yra aktyvus. Kadangi minėtam turtui įsigyti buvo panaudotos asmeninės pareiškėjos lėšos, be to buvo paimtas kreditas, turtas buvo gerinamas pareiškėjos lėšomis, todėl neturėjo būti paliekama tokio pat dydžio, t.y. po ½ turto dalį.
Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog su prašymo reikalavimais nesutinka ir mano, kad jie nepagrįsti dėl šių motyvų: iš patikslinto prašymo (dalyje dėl faktinių bylos aplinkybių) matyti, jog esmine prielaida proceso atnaujinimui jau užbaigtoje byloje pareiškėja laiko aplinkybę, jog nutraukus santuokų teisėtai valdomomis kiekvieno iš pareiškėjų nekilnojamojo turto dalimis naudotis tapo nebepatogu dėl konfliktiškų buvusių sutuoktinių santykių. Pažymi, jog nuosavybės teisių (valdymo, naudojimo ir disponavimo) įgyvendinimo gynimas negalėtų ir neturėtų būti realizuojamas pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu. Pareiškėja galėtų siekti atidalyti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje sukuriant du atskirus turto vienetus arba nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tačiau tai, kad ji nei taikiai, nei ginčo tvarka to nesiekta padaryti tik patvirtina prielaidą, kad pareiškėja siekia dar kartą, pabandyti ginčą išspręsti savo naudai iki minimumo sumažinant pareiškėjo teisėtai valdomų nuosavybės teisės dalį bendrame turte.
Nurodo, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nurodant, kad teismas netinkamai taikė CK 3.53 straipsnyje įtvirtintą teisės normą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau minėto turto padalijimo pagrįstai nesprendė, nes sutuoktiniai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau -Sutartis) susitarė, kad šis turtas nutraukiant santuoką yra nedalintinas (sutuoktiniai jo dalinti neprašė, nes turtas buvo jų asmeninė nuosavybė). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutuoktiniai Sutartyje deklaravo, jog turtinių pretenzijų vienas kitam neturi, kad neturi kito (Sutartyje nepaminėto) santuokoje įgyto turto, kuris yra bendra jungtine sutuoktinių nuosavybė, pagrįstai tvirtino sutuoktinių pateiktą Sutartį. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos turtinių interesų pažeidimu sutuoktiniams susitariant dėl tokių Sutarties sąlygų, nes toks sutuoktinių susitarimas buvo analogiškas ankstesniam jų susitarimui ir pagrįstas ankstesniu abiejų sutuoktinių sandoriu dėl to paties turto statuso. Išimtinai sutuoktinių teisė yra susitarti dėl sutuoktinių asmeninio ir bendro turto paskirstymo tarpusavyje, teismas, nenustatė CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kliudančių teismui tvirtinti sutartį. Vertinant proceso atnaujinimo pagrindus, kuriuos pareiškėja sieja su jos pačios suklydimu ir teisinių santykių neišmanymu, pažymi, kad įstatymas nenumato tokio proceso atnaujinimo pagrindo, kaip šalies suklydimas dėl teisės ar fakto. Sandorį sudariusios šalies suklydimas galėtų būti vertinamas kitame — sandorio nuginčijimo arba pripažinimo negaliojančiu procese. Kita vertus, remiantis prašomos atnaujinti civilinės bylos aplinkybėmis, nėra pagrindo tikėti, jog pareiškėja suklydo ir nežinojo, jog egzistuoja teisinė galimybė reikalauti pakeisti sutuoktinių asmeninį turto režimą ar perskirstyti sandoriu nustatytas turto dalis, nes : 1) pareiškėja (buvusi ieškovė ginčo teisenoje) 2016-04-14 ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės dalyje „dėl kreditorių“ ir ieškinio 4,5,6 punktų reikalavimais reiškė sutuoktiniui turtines pretenzijas būtent dėl jos didesnio asmeninio indėlio į įsigytą iki santuokos turtą; 2) atsakovas (pagal ieškinį) atsiliepime pateikė detalius motyvus dėl ieškovės pareikštų minėtų reikalavimų; 3) teismas pirmojo parengiamojo posėdžio metu (ginčo teisenoje) aiškiai ir suprantamai paaiškino jos reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų esmę ir paaiškino ieškovei (kuri asmeniškai dalyvavo posėdyje) ir jos atstovui advokato padėjėjui galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus ginčijant 2007-09-13 dienos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent po šios teismo pastabos, nusprendusi neginčyti sandorio, ieškovė ir atsakovas nutarė ginčą baigti taikiai, sudaryti Sutartį ir teikti ją teismui tvirtinti; 4) nėra pagrindo tikėti, kad pareiškėja klydo sudarydama Sutartį, nes jos teisės į didesnę dalį bendrame turte buvo išaiškintos ir jai žinomos jau 2007-09-13 dienos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu. Tą pačią dieną pas tą patį notarą pareiškėja sudarė kitą sandorį - pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, ir iš šio sandorio gautos lėšos buvo panaudotos ginčo turto pradinei įmokai sumokėti. Atsakovas atsimena, kaip notarė ne vieną kartą pareiškėjos paklausė, o pareiškėja ne kartą patvirtino savo valią ginčo turtą su atsakovu pirkti lygiomis dalimis, nurodant, kad abu už įsigyjamą turtą moka taip pat lygiomis dalimis; 5) pareiškėja jau ilgą laiką dirba tyrėja (ikiteisminio tyrimo), turi specialių teisinių žinių, todėl turėjo ir galėjo žinoti savo teises santuokos nutraukimo byloje. Pareiškėjos ir atsakovo dalys bendrosios nuosavybės teisėje buvo nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu, t.y. jau 2007-09-13 dieną sudarant Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant ir įvertinant pareiškėjos asmeninį indėlį į ginčo turtą. Sutuoktiniams dar kartą patvirtinus tą pačią jų valią dėl to paties turto, pasirašant Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją pateikiant teismui tvirtinti, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo iš naujo svarstyti aplinkybę dėl pareiškėjos asmeninio indėlio į ginčo turtą, nes ta pati aplinkybė buvo kartą teisiškai įvertinta sudarant Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas tvirtindamas Sutartį pažeidė CK 3.53 straipsnį. Prašo patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2689- 374/2016 atmesti.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. G. atstovė advokato padėjėja Sigita Rubaževičiūtė – Sajonienė nurodė, jog su pateiktu patikslintu prašymu nesutinka. Kai buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, pareiškėja žinojo, kad ji gali ginčyti sudarytą sandorį ar reikalauti didesnės turto dalies, tos aplinkybės jai jau buvo žinomos, kai byla dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama ginčo teisena. Tai, kad ji gali pareikšti pretenzijas į didesnę turto dalį pareiškėjai buvo žinomos, nes teismas tai buvo išaiškinęs. Minėtos aplinkybės nepaaiškėjo tik 2017 m. rugsėjo mėnesį, todėl yra praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą ir procesas neturėtų būti atnaujinamas. Dėl prašyme nurodytų aplinkybių, suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka, nes teismas tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jokios teisės taikymo klaidos nepadarė. Teismas buvo išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, t. y. kad turtas buvo registruotas dalinės nuosavybės būdu lygiomis dalimis, kad pareiškėjos indėlis įsigyjant turtą buvo didesnis, o šalims susitarus nekeisti šio turto teisinio rėžimo, prieš tai teismas išaiškino pareiškėjai galimybę ginčyti sandorį ar reikšti turtines pretenzijas, teismas patvirtino tokią sutartį kokią pateikė šalys, ir jokio pareiškėjos interesų pažeidimo neįžvelgė, todėl prašymas yra nepagrįstas. Pareiškėjai tapo nepatogu naudotis turtu tokiomis sąlygomis kokios yra, todėl tuo pagrindu pareiškėja kreipiasi, o ne dėl to, kad kažkas naujai paaiškėjo, ar buvo pažeistos jos teisės. Kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas ne per proceso atnaujinimo institutą.
Teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo „Swedbank“ AB pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog bankas, R. G. ir N. G. 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), remiantis kuria bankas suteikė 26066,00 Eur dydžio kreditą. R. G. ir N. G. papildomai užtikrindami prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą bankui hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir papildomus statinius esančius (duomenys neskelbtini). Prievolė pagal šią kredito sutartį yra bendra ir solidari, t.y. kreditą privalo grąžinti R. G. ir N. G.. Iš pareiškimo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad šios prievolės pareiškėja modifikuoti neprašo, tačiau dar kartą pažymi, kad tai yra solidari prievolė ir ji gali būti modifikuojama tik esant kreditoriaus sutikimui. Pareiškimu siekiama pakeisti iki santuokos įgyto nekilnojamojo turto, kuris yra įkeistas banko naudai užtikrinant tinkamą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, nuosavybės dalis. Nors hipotekos lakštu įkeičiamo turto savininkai įsipareigojo be atskiro hipotekos kreditoriaus sutikimo neperleisti įkeisto turto nuosavybės teisių, tačiau pareiškimu nesiekiama pakeisti įkeisto turto savininkų ir tokiam reikalavimui atskiro kreditoriaus sutikimo nereikia. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos N. G. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo ir siūlomi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimai nepažeidžia kreditoriaus „Swedbank“, AB interesų, todėl prašo šiuos klausimus spręsti teismo nuožiūra.
Teismas spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, nustatinėja ar yra dvi būtinas sąlygos:
1 ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 368 straipsnyje;
2. ar prašymas yra pagrįstas 366 pirmoje dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.).
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
CPK 368 str. 1dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2017-12-22. Teismo nutartimi nustatyti trūkumai buvo šalinami kelis kartus ir priimtas 2018-01-29 patikslintas prašymas (teisme gautas 2018-02-01).
Pareiškėja nurodo, kad apie tai jog Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu 2016-08-26 civilinėje byloje Nr. e2-3689-374/2016 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) (toliau turto) pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus sužinojo tik 2017-09-28 kai jai advokato Zavtrakovo kontoroje buvo išaiškinta galimybė santuokos nutraukimo byloje keisti turto teisinį režimą. Teismas nesutinka jog yra pagrindas skaičiuoti trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti nuo 2017 m. rugsėjo 28 dienos. N. G. santuokos nutraukimo procesą pradėjo ginčo teisena ir ją visa laiką atstovavo advokato padėjėjas (K.Žiemys)Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis 2007-0913 nebuvo ginčijama, pati pareiškėjadirba Marijampolės apskrities vyr. Policijos komisariate vyr. Tyrėja, vadinasi turi teisinį išsilavinimą ir turi teisinių žinių.Ginčo teisena teiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime) šalys pasisakė kiek ir kokių lėšų buvo panaudota perkant šį turtą, N. G. jau tada buvo žinoma galimybė reikšti reikalavimus dėl didesnės šio turto dallies jai skyrimo, sutuoktiniai patys susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų ir jų nekeitė, vadinasi jos tenkino abu sutuoktinius, teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai buvo įteiktas 2016-08-26 ir ji nei kiti proceso dalyviai jo apeliacine tvarka neskundė, taigi sprendimas įsiteisėjo. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja padavė praėjus faktiškai daugiau kaip metams laiko nuo jo įsiteisėjimo dienos, N. G. nepateikė įrodymų ir nepagrindė savo teiginio argumentais jog apie galimybę atnaujinti procesą ji sužinojo tik 2017-09-28 ir nenustačius svarbių priežasčių atnaujinti praleistam trijų mėnesių terminui prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti teismas pareiškėjo prašymo netenkina ir termino neatnaujina (CPK 368 str. 1 d., 78 str. 1 d.).
Dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymo
Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas jeigu padaryta aiški teisės normos taikymo klaida kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, taigi turi būti nustatytos aplinkybės, kad klaida yra padaryta, ji yra esminė, tai yra jos nepadarius sprendimas ar jo dalis būtų priimtas kitoks.
Pareiškėja nurodo jog teismas tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekkmių pažeidė CK 3.53 str. reikalavimus, pareiškėja toliau nurodo “jog akivaizdu kad ginčo situacijoje pažeidžiami pareiškėjos interesai dalinant prie santuoką įgytą turtą – daiktus, kurie buvo įgyti 2007-09-13, santuoka sudaryta 2008-09-12, įregistruojant po ½ dalį nuosavybės teise į daiktus”. Teismas pasisako, kad teismas šio turto nedalino, kadangi nei reikšdama ieškinį, nei teikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai neprašė dalinti turtą esantį (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovė (N. G.) prašė pripažinti jo turtui įsigyti ji sumokėjo pradinį įnašą iš asmeninių lėšų 80 000 litų (tuo metu -2007 m.) bei priteisti jai 3938,83 EUr kompensaciją turtu, priteisiant 8/100 turto esančio (duomenys neskelbtini). Byloje esantys VĮ Registrų centras duomenys bei pirkimo-pardavimo sutartis 2007-09-13, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau sutartis) patvirtina jog pareiškėja ir R. G. turtą įgijo lygiomis dalimis po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sutarties 2 p. įrašyta jog pirkėjai moka lygiomis dalimis, iš kurių 80 000 tūkstančių litų pardavėjai patvirtino, kad gavo iš pirkėjų prieš sutarties sudarymą. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrašė sąlygą, kad N. G. panaudojo 23 169,60 EUR (80.000 litų) savo asmeninių lėšų pirminei įmokai įmokėti šalims perkant turtą (4.3 sąlyga), bei sąlygą, kad turtas įgytas iki santuokos po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nutrauikant santuoką šio turto pasidalijimo nesprendžia (4.4 sąlyga), teismas tokią sutartį patvirtino ir perkėlė ją į sprendimą.
Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja būtinybę atnaujinti procesą grindžia savo nežinojimu, suklydimu bei konfliktiniais santykiais su buvusiu sutuoktiniu. CPK nenustato jog tai yra pagrindai (vados) procesui atnaujinti. Pareiškėja teikdama prašymą atnaujinti procesą vis tikslino savo reikalavimus dalyje kaip turėtų būti jos nuomone pasisakyta teismo sprendime (sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių) dalyje dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmiausia nurodė, kad 53/100 šio turto yra bendra jungtinė nuosavybė ir ji paskiriama pareiškėjai, kuri sumoka R. G. 8 363,67 EUR kompensaciją, vėliau, kad 53/100 šio turto yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, po padalinimo tampa po 265/100 kiekvieno sutuoktinio buvusio nuosavybe ir tai reikštų, kad kitokiomis dalimis, bet bendra dalinė nuosavybė išlieka ir N. G. bei R. G. lieka šio turto bendraturčiai ir tai niekaip neįtakotų jų asmeninių konfliktų, jeigu tokių yra, išsprendimui.
Įstatymų leidėjas leidžia sutuoktiniams santuoką nutraukti be ginčo ypatingąja teisena abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikiant bendrą pareiškimą (prašymą) bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.52 str., CPK 538-541 str.). CPK 541 str. 1 d. nustatyta, kad nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas patvirtina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. CK 3.53 str. 4d. nustato jog jeigu sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo. Pareiškėja įrodinėja, kad sutartimi buvo pažeista jos teisės bei teisėti interesai. Tačiau aiškiai nenurodo kokie būtent jos interesai buvo pažeisti CK 6.156 str. 1 d. įtvirtinta sutarties laisvės principas reiškiantis, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Bylos šalys 2007 metais sudarydamos turto ((duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sandorį susitarė būtent dėl tokių sąlygų ir ši sutartis yra galiojanti iki šio laiko. Sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė dėl sąlygų, kurios jiems tiko ir kurios nepažeidė imperatyvių įstatymo normų bei neprieštaravo viešajai tvarkai. Yra suformuota Teismų praktika, kad nutraukdami santuoką bendru sutikimu sutuoktiniai gali nukrypti nuo lygių dalių principo dalinantis turtą.
Vertinant ar buvo pažeistos N. G. teisės ir teisėti interesai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas pasisako, kad bylą nagrinėjant ypatingos teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo, teismas sutartį tvirtina arba ne nutraukdamas santuoką, pasidalinti sutuoktiniai turi turtą priklausantį jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir tokį turtą teismas padalino (sutarties 4.2 sąlyga), tačiau teismas negali dalinti nutraukiant santuoką turto priklausančio sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 3.116 str. 1 d., 3.127 str., 3.87 str.) .
CK3.90 str. numato, kad turtas, esantis asmenine nuosavybe gali būti pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustačius, kad turtas buvo iš esmės pagerintas ir pan. Sutuoktinių iki santuokos įgytas turtas už asmenines lėšas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), tačiau tokie reikalavimai teismo vertinimu turi ir gali būti sprendžiami nagrinėjant reikalavimus ginčo teisena.
Teismas nenustatė, kad teismas nedalindamas turto įgyto bendra daline nuosavybe padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, tai yra esminę klaidą, tai yra tokią klaidą kuri daro sprendimą neteisėtu ir pareiškėjai N. G. neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindo, nustatyto CPK 366 str. 1 dalies 9 punkte, teismas prašymo netenkina ir proceso civilinėje byloje neatnaujina.
Procesas neatnaujinamas ir teismui nustačius, kad prašymas procesui atnaujinti paduotas praleidus CK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą ir teismui šio termino neatnaujinus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos N. G. prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareiškimui procesui atnaujinti paduoti netenkinti ir termino prašymui atnaujinti procesą paduoti neatnaujinti nustačius, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių.
Pareiškėjos N. G. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Nr. e2-2689-374/2016 netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2689-374/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti (teikti) suinteresuotam asmeniui Swedbank AB per tris dienas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Janina Zaržeckienė