Administracinė
byla Nr. AS525-20/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 63.3.1; 63.3.3; 63.3.8
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto
Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo
J. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos
administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties
administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl
sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas J. J. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį
teismą, prašydamas pripažinti, kad kreditoriaus J. J. pasiūlymas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) skolos prievoles užbaigti
priešpriešiniais vienarūšių reikalavimų užskaitymais neprieštarauja 1991 m.
gegužės 21 d. priimtam Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio
draudimo įstatymui Nr. I-1336 ir 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo pensijų įstatymui Nr. I-549, atitinka Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.39, 6.130, 6.131 straipsnių nuostatas
ir prašymą patenkinti, taip pat įpareigoti Valdybą vieno mėnesio laikotarpyje
nuo sprendimo priėmimo dienos padaryti ekvivalentiškų piniginių skolų užskaitą
ir užskaitos padarymą įforminti atitinkamais įrašais buhalteriniuose
dokumentuose.
Šiaulių
apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė
įpareigoti J. J. iki 2010 m. rugsėjo 23 d. pateikti teismui
nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą su
priedais bei tiek jo nuorašų, kiek byloje bus šalių.
Nurodė, jog iš
skundo turinio matyti, kad pareiškėjui liko neišmokėta valstybinės socialinio
draudimo senatvės pensijos dalis – 6 667,21 Lt. Telšių apskrities valstybinė
mokesčių inspekcija 2010 m. gegužės 24 d. nustatė mokestinę nepriemoką – 6
506,89 Lt, susidariusią už nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo nuolatinių
Lietuvos gyventojų, priskaičiuotą metinėje deklaracijoje, įmokas bei
delspinigius. Pareiškėjas, motyvuodamas tuo, kad jam liko neišmokėta dalis
senatvės pensijos, kreipėsi į Valdybos Mažeikių skyrių dėl naujų įmokų mokėjimų
padengimo piniginėmis užskaitomis sąskaitose. Valdybos Mažeikių skyrius
2010 m. vasario 8 d. raštu atsisakė padaryti buhalterinę užskaitą. Pareiškėjas
tokį atsisakymą skundė Valdybai, kuri konstatavo, kad Valdybos Mažeikių
skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, jog
pareiškėjas neskundžia nei Valdybos Mažeikių skyriaus, nei Valdybos 2010 m.
gegužės 25 d. sprendimo Nr. (9.8)I-3068, nors iš skundo turinio matyti, kad jo esmė
yra dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies bei privalomojo sveikatos draudimo
mokesčio (72 Lt). Pabrėžė, jog pareiškėjo skunde pateiktas reikalavimas yra
neapibrėžtas ir nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Padarė
išvadą, jog pareiškėjas įpareigotinas pateikti skundą, kurio reikalavimai būtų
aiškiai suformuluoti, konkretūs ir atitiktų ABTĮ reikalavimus.
II.
Pareiškėjas pateikė
prašymą, kuriuo prašė:
1) panaikinti Valdybos
Mažeikių teritorinio skyriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (5.33)-I-1136;
2) pripažinti,
kad kreditoriaus J. J. pasiūlymas Valdybai skolos prievoles
užbaigti priešpriešiniais vienarūšių reikalavimų užskaitymais neprieštarauja
1991 m. gegužės 21 d. priimtam Valstybinio socialinio draudimo įstatymui
Nr. I-1336 ir 1994 m. liepos 18 d. Valstybinio socialinio draudimo pensijų
įstatymui Nr. I-549, atitinka CK 6.39, 6.130, 6.131 straipsnių nuostatas
ir prašymą patenkinti; įpareigoti Valdybą vieno mėnesio laikotarpyje nuo
sprendimo priėmimo dienos, padaryti ekvivalentiškų piniginių skolų užskaitą ir
užskaitos padarymą įforminti atitinkamais įrašais buhalteriniuose dokumentuose;
3) įpareigoti Valdybos
Mažeikių teritorinį skyrių, pareiškėjo J. J. 2010 m.
balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu papildomai sumokėtus 6 488,02 Lt į Valdybos
Mažeikių teritorinio skyriaus sąskaitą, kodo Nr. 292, grąžinti į įmokos
mokėtojo sąskaitą;
4) pripažinti
pareiškėją J. J. asmeniu, morališkai nukentėjusiu nuo valstybės
viešojo administravimo institucijų neteisėtų veiksmų ir, kompensuojant
neturtinę žalą pinigais, priteisti J. J. 10 000 Lt
piniginę išmoką.
Šiaulių
apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė:
1) pareiškėjo J. J. patikslinto skundo 1 dalį dėl Valdybos Mažeikių
teritorinio skyriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (5.33)-I-1136
panaikinimo atsisakyti priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas
neprašo jo atnaujinti;
2) pareiškėjo
antrą reikalavimą dėl pripažinimo, kad kreditoriaus J. J. pasiūlymas
Valdybai, skolos prievoles užbaigti priešpriešiniais vienarūšių reikalavimų
užskaitymais, neprieštarauja 1991 m. gegužės 21 d. priimtam Valstybinio
socialinio draudimo įstatymui Nr. I-1336 ir 1994 m. liepos 18 d. Valstybinio
socialinio draudimo pensijų įstatymui Nr. I-549, atitinka CK 6.39, 6.130, 6.131
straipsnių nuostatas ir prašymą patenkinti; įpareigoti Valdybą vieno mėnesio
laikotarpyje nuo sprendimo priėmimo dienos, padaryti ekvivalentiškų piniginių
skolų užskaitą ir užskaitos padarymą įforminti atitinkamais įrašais
buhalteriniuose dokumentuose, atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teismų;
3) pareiškėjo J. J. trečią reikalavimą dėl Valdybos Mažeikių teritorinio
skyriaus įpareigojimo pareiškėjo J. J. 2010 m. balandžio
28 d. mokėjimo pavedimu papildomai sumokėtus 6 488,02 Lt į Valdybos Mažeikių
teritorinio skyriaus sąskaitą, kodo Nr. 292, grąžinti į įmokos mokėtojo
sąskaitą, atsisakė priimti, nes nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų
nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
4) įpareigoti J. J. iki 2010 m. spalio 8 d. pateikti teismui nutarties
aprašomojoje dalyje dėl skunde nurodyto ketvirto reikalavimo pašalinti
trūkumus, tinkamai nurodant proceso šalis bei suformuluoti aiškų, konkretų
reikalavimą.
Atsižvelgdamas
į ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, į tai, kad pareiškėjas ginčija Valdybos Mažeikių
skyriaus 2010 m. vasario 8 d. sprendimą, pareiškėjas prieš tai kreipėsi dėl šio
sprendimo panaikinimo į Valdybą, kuri 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu paliko
galioti Valdybos Mažeikių skyriaus sprendimą, pareiškėjas į Šiaulių apygardos
administracinį teismą kreipėsi 2010 m. rugsėjo 10 d., konstatavo, kad, skaičiuojant
terminą nuo ikiteismine tvarka priimto Valdybos 2010 m. gegužės 25 d.
sprendimo, ABTĮ apibrėžtas terminas 20 dienų yra praleistas. Todėl pirmą
pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo
terminas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Nurodė,
kad antras pareiškėjo skundo reikalavimas nenaginėtinas teismų, todėl jį taip
pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Nustatė, kad pareiškėjas į Valdybos
Mažeikių skyriaus sąskaitą 2010 m. balandžio 28 d. sumokėjo 6 488,02 Lt, tačiau,
pareiškėjo manymu, susiklosčius dvigubo standarto teisiniams reikalavimams, nurodyta
suma turėtų būti jam grąžinta į jo sąskaitą. Pabrėžė, jog pareiškėjas dėl
pinigų grąžinimo nesikreipė į Valdybos Mažeikių skyrių, nematyti, jog Valdybos
Mažeikių skyrius pareiškėjui būtų pateikęs atsisakymą raštu dėl sumokėtų pinigų
– 6 488,02 Lt grąžinimo, todėl teismas negali įpareigoti atsakovą vykdyti
teismo sprendimą, kai nėra atsisakęs tokio pareiškėjo reikalavimo. Todėl
teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo trečią reikalavimą, nes pareiškėjas nesilaikė
tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per
teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Rėmėsi ABTĮ 23 straipsnio 2
dalies 5 punktu ir nurodė, jog neaišku, iš ko ketvirtuoju skundo reikalavimu
pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Lt piniginę išmoką.
III.
Pareiškėjas
pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo:
1) tuo atveju,
jeigu teismas mano, kad buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, jo
praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir nulemtomis valstybės institucijos
išaiškinimais, skundo padavimo terminą laikyti pratęstu teismo nutartimi, esant
pateisinamoms aplinkybėms;
2) panaikinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti
nagrinėjimui pareiškėjo prašymus dėl Valdybos Mažeikių teritorinio skyriaus
2010 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (5.33)-I-1136 panaikinimo, dėl 6 667,02
Lt ekvivalentiškos piniginės užskaitos padarymo, dėl nepagrįstai sumokėtos 6
488,02 Lt įmokos grąžinimo įmokos mokėtojui ir dėl 10 000 Lt neturtinės žalos
priteisimo atmetimo;
3) įvertinus
tai, kad administracinės bylos nagrinėjimas užsitęsė vien dėl keliamų formalių
reikalavimų, bylą išnagrinėti iš esmės.
Pateikti tokie
pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Nesutinka su
teismo išvada, jog praleido terminą skundui dėl Valdybos Mažeikių skyriaus 2010
m. vasario 8 d. sprendimo paduoti teismui. Teigia, jog teismas netinkamai
skaičiavo skundo padavimo teismui termino eigos pradžią. Nurodo, jog faktiškai
toks skundo reikalavimas kartu su pareiškėjo skundu 2010 m. birželio 2 d. buvo
pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes tokią apskundimo
tvarką nurodė Valdyba savo sprendime. Būtent nuo 2010 m. birželio 2 d. turėtų
būti skaičiuojamas skundo dėl minėto sprendimo padavimo teismui terminas.
2. Pareiškėjas
nesutinka su teismo argumentu, kad jis nepadavė prašymo atnaujinti skundo
padavimo teismui terminą, kadangi jis terminų nepraleido, o byla Šiaulių
apygardos administracinį teismą pasiekė po kurio laiko ne dėl pareiškėjo kaltės
ar neveikimo, o dėl procesinių veiksmų, vykusių įvairiose teisminėse
institucijose.
3. Pažymi, jog
antrasis jo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo pinigus išmokėti užskaitos
būdu kyla būtent iš Valdybos priimto administracinio akto, kuriuo atsisakyta
atlikti viešojo administravimo veiksmą, todėl nepagrįstai atsisakyta priimti
tokį skundo reikalavimą.
4. Trečiasis
pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Valdybą grąžinti įmokų mokėtojui
nepagrįstai ir pakartotinai sumokėtą 6 488,02 Lt socialinio draudimo įmoką, yra
pasekmė Valdybos Mažeikių teritorinio skyriaus sprendimo, kurį prašoma
panaikinti pirmuoju skundo reikalavimu. Pabrėžia, jog kol nėra panaikintas toks
sprendimas, jis neturėjo pagrindo nevykdyti įmokų mokėjimo ir neturėjo teisinio
pagrindo viešojo administravimo institucijoje kelti klausimo dėl pakartotinai sumokėtų
įmokų grąžinimo. Teigia, jog toks reikalavimas nereikalauja išankstinio
nagrinėjimo viešojo administravimo institucijoje.
5. Pažymi, jog
ketvirtasis skundo reikalavimas atmestas, nes nurodyti nepakankami duomenys
apie proceso šalis. Nesutinka su tokia išvada, kadangi nurodyti visi reikiami
duomenys.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas
iš dalies.
Pareiškėjas
pateikė keturis reikalavimus, iš kurių teismas atsisakė priimti visus, išskyrus
paskutinį skundo reikalavimą dėl žalos priteisimo.
Pirmuoju skundo
reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Valdybos Mažeikių teritorinio skyriaus
2010 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (5.33)-I-1136.
Pagal ABTĮ 32
straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą
išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui
gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar
kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.
Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo
sprendimo gavimo dienos.
Bylos medžiaga
patvirtina, jog minėtą Valdybos Mažeikių teritorinio skyriaus sprendimą
pareiškėjas apskundė Valdybai, kuri 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.
(9.8)I-3068 iš esmės Mažeikių teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.
Kaip matyti iš ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatų, toks sprendimas
teismui galėjo būti apskųstas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos.
Pabrėžtina, jog tokie ABTĮ nustatyti procesiniai terminai yra bendro pobūdžio,
privalomi, jais turi būti vadovaujamasi visais atvejais kreipiantis į teismą.
Nors šiuo atveju byloje nėra konkrečių duomenų, kada pareiškėjas gavo minėtą
Valdybos sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 7 d.
skundu buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b.l. 5–6),
kartu nurodydamas ir su Valdybos sprendimu susijusias aplinkybes, skundas
Šiaulių apygardos administraciniam teismui paduotas tik 2010 m. rugsėjo 10 d.
(b.l. 2), o šiuo atveju konkretų reikalavimą dėl Valdybos Mažeikių teritorinio
skyriaus sprendimo panaikinimo pareiškėjas padavė tik 2010 m. rugsėjo 24 d.
(b.l. 26), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas
Valdybos Mažeikių teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti buvo praleistas.
Kaip jau minėta, ABTĮ nustatyti procesiniai terminai yra aiškūs ir konkretūs,
jie negali būti paneigti arba skaičiuojami kitokiu būdu dėl pareiškėjo nurodytų
aplinkybių, susijusių su netinkamu viešojo administravimo institucijos išaiškinimu
arba su tuo, kad pareiškėjas skundą dėl sprendimo panaikinimo padavė ne tam
teismui. Tačiau tokios aplinkybės gali būti reikšmingos, sprendžiant klausimą
dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.
Nagrinėjamu
atveju pareiškėjas prašymą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo
padavė jau apeliacinės instancijos teismui, nors toks prašymas, sprendžiant
skundo priėmimo klausimą, turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui.
ABTĮ 10 straipsnis nustato teismui pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų
procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba
neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pirmosios
instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, nustatydamas terminą
skundo trūkumams pašalinti, pats išaiškino pareiškėjui galimybę ginčyti minėtus
Valdybos Mažeikių teritorinio skyriaus ir Valdybos sprendimus, tačiau teismas
neišaiškino pareiškėjui jo teisės kartu paduoti prašymą atnaujinti terminą
skundui paduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios konkrečios
bylos faktines aplinkybes, tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmais buvo
netinkamai įgyvendintos ABTĮ 10 straipsnio nuostatos. Todėl, nepaisant to, kad
pareiškėjas praleido terminą skundui dėl minėto sprendimo panaikinimo paduoti
ir neprašė jo atnaujinti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais,
atsižvelgiant į ABTĮ 10 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo
nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti tokį skundo reikalavimą, naikintina,
o skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos
teismui. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali
nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, tačiau toks prašymas gali
būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Tuo tarpu
antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė pripažinti, kad kreditoriaus J. J. pasiūlymas Valdybai, skolos prievoles užbaigti
priešpriešiniais vienarūšių reikalavimų užskaitymais, neprieštarauja 1991 m.
gegužės 21 d. priimtam Valstybinio socialinio draudimo įstatymui Nr. I-1336 ir
1994 m. liepos 18 d. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymui Nr.
I-549, atitinka CK 6.39, 6.130, 6.131 straipsnių nuostatas ir prašymą
patenkinti bei įpareigoti Valdybą vieno mėnesio laikotarpyje nuo sprendimo
priėmimo dienos, padaryti ekvivalentiškų piniginių skolų užskaitą ir užskaitos
padarymą įforminti atitinkamais įrašais buhalteriniuose dokumentuose.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas iš esmės
jokių motyvų, tokį skundo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad administraciniams teismams
nepriskirta nagrinėti reikalavimų, susijusių su faktų pripažinimu, iš dalies
sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo skundo
antrojo reikalavimo dalies, kuria prašoma pripažinti, kad kreditoriaus J. J. pasiūlymas Valdybai, skolos prievoles užbaigti
priešpriešiniais vienarūšių reikalavimų užskaitymais neprieštarauja 1991 m.
gegužės 21 d. priimtam Valstybinio socialinio draudimo įstatymui Nr. I-1336 ir
1994 m. liepos 18 d. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymui Nr.
I-549, atitinka CK 6.39, 6.130, 6.131 straipsnių nuostatas ir prašymą
patenkinti. Tuo tarpu reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus iš esmės gali
būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose. Kadangi teismas apskritai
nepasisakė, kodėl reikalavimas įpareigoti Valdybą vieno mėnesio laikotarpyje
nuo sprendimo priėmimo dienos, padaryti ekvivalentiškų piniginių skolų užskaitą
ir užskaitos padarymą įforminti atitinkamais įrašais buhalteriniuose
dokumentuose šiuo atveju negali būti nagrinėjamas teisme, šioje dalyje skundo
priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Trečiuoju
skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Valdybos Mažeikių teritorinį skyrių
pareiškėjo 2010 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu papildomai sumokėtus 6 488,02 Lt
į Valdybos Mažeikių teritorinio skyriaus sąskaitą, kodo Nr. 292, grąžinti į
įmokos mokėtojo sąskaitą. Šiuo atveju teismas atsisakė priimti tokį pareiškėjo
skundo reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepasinaudojo ikiteismine
ginčų nagrinėjimo tvarka.
Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudėjai,
apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo
valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio
socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą)
Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne
teismo tvarka institucija.
Kitaip tariant,
nustatoma privaloma išankstinė ginčų dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų
ir veiksmų apskundimo Valdybai tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės
patvirtina, kad jis tokia tvarka nepasinaudojo, nes, jo nuomone, šiuo atveju
toks kreipimasis nebuvo galimas iki bus panaikintas Valdybos Mažeikių
teritorinio skyriaus sprendimas. Kadangi pareiškėjas tokia tvarka
nepasinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokią
pareiškėjo skundo dalį.
Ketvirtuoju skundo
reikalavimu pareiškėjas prašė pripažinti jį asmeniu, morališkai nukentėjusiu
nuo valstybės viešojo administravimo institucijų neteisėtų veiksmų ir
kompensuojant neturtinę žalą pinigais, priteisti J. J. 10
000 Lt piniginę išmoką. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, pirmosios
instancijos teismas skundžiama nutartimi neatsisakė priimti tokio pareiškėjo
reikalavimo. Nutartyje tik nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir nurodyti
trūkumai, kurie turi būti pašalinti.
Remiantis ABTĮ
149 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis
proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio
įstatymo nustatytais atvejais (1) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę
tolesnei bylos eigai (2). Šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės skųsti
nutartį, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tokia nutartis
neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl
skundžiamos nutarties panaikinimo šioje dalyje atmestinas.
Pareiškėjas
atskirajame skunde taip pat prašė apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti
bylą iš esmės. Kaip jau minėta, ABTĮ aiškiai reglamentuoja proceso
administraciniame teisme eigą, toks įstatymas nenumato galimybės, nepriėmus
skundo ir jo neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, bylą iš esmės nagrinėti
apeliacinės instancijos teisme, todėl toks pareiškėjo prašymas negali būti
tenkinamas. Tuo tarpu panaikinus skundžiamos nutarties dalį ir grąžinus dalies pareiškėjo
skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o šiam
galimai priėmus pareiškėjo skundą, būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Remiantis tuo,
kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais,
konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai nustatė
faktines aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė
iš dalies neteisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina –
teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo pirmąjį
reikalavimą ir antrojo reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
naikintina ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo
spręsti pirmosios instancijos teismui. Likusi teismo nutarties dalis paliktina
nepakeista.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį,
kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą – panaikinti Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių teritorinio skyriaus 2010 m.
vasario 8 d. sprendimą Nr. (5.33)-I-1136, ir antrojo skundo reikalavimo
dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo vieno mėnesio laikotarpyje nuo
sprendimo priėmimo dienos padaryti ekvivalentiškų piniginių skolų užskaitą ir
užskaitos padarymą įforminti atitinkamais įrašais buhalteriniuose dokumentuose,
ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios
instancijos teismui.
Likusią
nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Laimutis Alechnavičius
|
|
|
|
|
|
Irmantas Jarukaitis
|
|
|
|
|
|
Romanas Klišauskas
|
|
|
|