Civilinė byla Nr. e2-1422-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Uno“, R. P., V. T.,       M. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“, uždarajai akcinei bendrovei „Gavera“,     V. U..

Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasa“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pradėti atsakovės UAB „Uno“ juridinio asmens veiklos tyrimą; nustačius, jog atsakovės vadovo R. P. bei valdybos narių V. T. ir M. G. veikla yra netinkama, pašalinti atsakovės direktorių R. P. ir valdybos narius      V. T., M. G. iš užimamų pareigų ir laikinai, iki UAB „Uno“ bus išrinktas naujas direktorius ir sudaryta nauja valdyba, UAB „Uno“ vadovu skirti                   E. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. pareiškėjos pareiškimą dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo atmetė.

3.       Teismas nustatė, kad UAB „Rasa“ yra UAB „Uno“ akcininkė, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 proc. visų balsų, t. y. turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitos akcininkės – UAB „Tilžės turgus“, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 proc. visų balsų, bei UAB „Gavera“, turinti 1 186 akcijas, kurios sudaro 50 proc. visų balsų.

4.       UAB „Rasa“ 2020 m. vasario 5 d. pateikė atsakovams ir tretiesiems asmenims kreipimąsi, kuriuo nustatė 15 dienų terminą netinkamai veiklai nutraukti, t. y. įvykdė CK 2.126 straipsnio  2 dalies nuostatą.

5.       Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo sudarytas atskiras šalių susitarimas, keičiantis UAB „Uno“ įstatuose nustatytą kiekybinio atstovavimo taisyklę ar 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties (toliau ir – Akcininkų sutartis) 7.4.2. ir 7.3.5. punktų nuostatas. Todėl pagrįsti asmenų, nesutinkančių su pareiškimu, argumentai, kad UAB „Uno“ įstatuose nėra jokių specialių taisyklių, nustatančių, kad UAB „Uno“ direktorius                 R. P. Akcininko 2 (UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“) sandorius UAB „Uno“ vardu turi teisę sudaryti tik kartu su valdybos nariu V. U.. Teismas konstatavo, kad bendrovės kiekybinio atstovavimo taisyklė pažeista nebuvo.

6.       UAB „Uno“ įstatų 4.42. (12) punkte nustatyta, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai). UAB „Uno“ įstatinis kapitalas bylos nagrinėjimo metu yra 1 036 546 Eur, todėl valdybos pritarimas būtų reikalingas tuo atveju, jei perleidžiamo ilgalaikio turto vertė viršytų                        51 828,20 Eur sumą. Nesant duomenų, kad 2018 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „EDM statyba“ perleistas turtas perleistas už mažesnę nei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro nustatytą vidutinę rinkos vertę, negalima daryti išvados, kad UAB „Uno“ vadovas R. P. pažeidė UAB „Uno“ įstatus. Todėl nėra pagrindo manyti, kad UAB „Uno“ vadovas R. P. veikė netinkamai. Be to, asmenų, palaikančių pareiškimą, samprotavimai apie UAB „Uno“ vadovo R. P. grynųjų pinigų pasisavinimą yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl yra nepagrįsti.

7.       Asmenų, palaikančių pareiškimą, samprotavimai apie UAB „Uno“ vadovo R. P. grynųjų pinigų pasisavinimą taip pat yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrįsti. Byloje nėra tikėtinų duomenų apie tai, kad UAB „Uno“ vadovas R. P., siekdamas išgryninti lėšas, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją valstybės institucijoms.

8.       Teismas sprendė, kad byloje nėra tikėtinų duomenų apie tai, jog UAB „Uno“ vadovas       R. P. įmonės turtą pardavinėja neadekvačiai mažomis kainomis, kurios neatitinka tų kainų, už kurias buvo susitarta tokį turtą parduoti. Tikimybę dėl UAB „Uno“ sudaromų sandorių nuostolingumo paneigia UAB „Uno“ finansiniai rezultatai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad UAB „Uno“ iš sandorių galėjo uždirbti daugiau. UAB „Uno“ veiklos koncepcija, modelis paneigia galimybę uždirbti daugiau, nes įmonė statinių pati nestato (tik pamatus), todėl nėra pagrindo manyti, kad UAB „Uno“ vadovas R. P. veikė netinkamai. Be to, UAB „Uno“ nėra susidariusi sprendimų įšaldymo situacija (taip pat ir sprendimų įšaldymo situacija, apibūdinta teismų praktikoje).

9.       Teismas, nustatė, kad pareiškėjai buvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su prašoma informacija apie bendrovę. Aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime yra pateiktas civilinis ieškinys bendrovės vadovui, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad UAB „Uno“, jos valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. UAB „Uno“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimas neišspręs UAB „Uno“ susiklosčiusios situacijos, t. y. neegzistuoja galimybė pasiekti perspektyvinį juridinio asmens veiklos tyrimo tikslą.

III. Atskirojo skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėja UAB „Rasa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Rasa“ argumentus, patvirtinančius netinkamą direktoriaus R. P. bei valdybos narių V. T. ir M. G. veiklą, rėmėsi prielaidomis bei šių asmenų niekuo nepagrįstais paaiškinimais. Teismas net neįvertino visų aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų netinkamą veikimą.

10.2.                       Teismas nepagrįstai rėmėsi R. P. paaiškinimais, nors jie yra prieštaringi bei melagingi. Pavyzdžiui, R. P. teismo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 13 d. metu, teigė, kad neva V. U. piktnaudžiavo ir savivaliavo, statydamas uošvienės namą, iškirto mišką, todėl UAB „Uno“ gavo baudą. Šios aplinkybės yra melagingos. Atsižvelgiant į tai, UAB „Rasa“ teikia R. J. el. laiško kopiją, iš kurio matyti, jog šis asmuo, veikdamas UAB „Uno“ interesais bei prisistatydama UAB „Uno“ bei UAB „Danesta“ teisininke, pati nurodė surašyti fiktyvų paaiškinimą valstybinei institucijai dėl iškirsto miško, taip siekiant išvengti UAB „Uno“ atsakomybės.

10.3.                       R. P. siekė įrodyti, kad neva vienintelis V. U. tikslas yra siekis, jog jo akcijos būtų išpirktos už 1,3 mln. Eur sumą, tačiau šis teiginys yra niekaip neįrodytas. Pats R. P. baigiamojoje kalboje pripažino, kad „nebuvo nei vieno rašto“ (dėl atidalinimo, akcijų išpirkimo ir panašiai).

10.4.                       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, sudarančias pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

10.5.                       UAB „Uno“ yra susiklosčiusi aklavietės situacija, dėl kurios jokie sprendimai dėl įmonės turto pardavimo ir tolimesnio veiklos vykdymo nėra ir negali būti priimami. UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“, kartu bendrai valdantys 50 proc. UAB „Uno“ akcijų, pagal UAB „Uno“ galiojančią akcininkų sutartį, kaip ją aiškina atsakovai ir tretieji asmenys jų pusėje, turi veikti ir sprendimus priimti kartu. Nesant šio bendro sutarimo, sprendimai UAB „Uno“ negali būti priimami dėl 50 proc. UAB „Uno“ turto. Atsižvelgiant į tai, kad akcininkės UAB „Gavera“ ir akcininkių UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“ turtas yra ar bent turėtų būti visiškai atskirtas, UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“ nesutarimas dėl bendro valdymo reiškia, kad realiai yra paralyžiuota 50 proc. UAB „Uno“ veiklos. Šias aplinkybes 2020 m. liepos 13 d. posėdžio metu patvirtino ir R. P., nurodydamas, kad UAB „Uno“ šiuo metu realiai nevykdo jokios veiklos, nieko neparduoda ir parduoti negali.

10.6.                       Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sukūrė prieštaringą situaciją: viena vertus, nei viena iš ginčo šalių nesiginčija, kad šiuo metu bendrovėje UAB „Uno“ yra susiklosčiusi aklavietės situacija, dėl ko įmonės veikla yra paralyžiuota. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažįsta, kad UAB „Uno“ yra aklavietės situacijoje, kas reiškia visišką įmonės veiklos paralyžiavimą. Kita vertus, teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nepadės šios situacijos išspręsti, nepagrįsdamas tokios savo abstrakčios išvados jokiais faktais ar įrodymais.

10.7.                       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. P. ir valdybos narių veikla yra tinkama bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas, atsižvelgdamas vien į atsakovų niekaip nepagrįstus paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovų veikla yra tinkama bei taip iš esmės atliko ekspertų vaidmenį. Siekiant nustatyti, ar UAB „Uno“ bei jos valdymo organų narių veikla yra tinkama, reikia bent jau minimalių audito, buhalterijos ir kitų specialių žinių. Tačiau šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėdamas tokių specialių žinių, ėmėsi eksperto vaidmens ir konstatavo UAB „Uno“ bei jos valdymo organų narių veiklos teisėtumą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad šioje stadijoje teismas turi įvertinti tik tai, ar prima facie yra duomenų, leidžiančių teigti, kad juridinio asmens bei jo valdymo organų veikla yra netinkama.

10.8.                       UAB „Uno“ direktoriaus R. P. neteisėti veiksmai prasidėjo nuo piktybiško informacijos apie UAB „Uno“ veiklą neteikimo UAB „Rasa“. V. U. (UAB „Uno“ valdybos narys, atstovaujantis UAB „Rasa“ interesus) pastebėjo galimai netinkamus direktoriaus R. P. veiksmus, kai 2019 m. buvo pakviestas UAB „Uno“ vardu pasirašyti sutartį dėl (duomenys neskelbtini) esančio objekto pardavimo. Sandorio vertė buvo nurodoma 13 033 Eur, o pastato baigtumas 15 proc. Tuomet valdybos narys V. U. pareikalavo, kad būtų pateikti visi dokumentai, susiję su šiuo sandoriu, tačiau jie pateikti nebuvo. Po šio reikalavimo V. U. buvo siekiama daryti spaudimą dėl pasitraukimo iš valdybos nario pareigų. Nepavykus nušalinti V. U., 2019 m. spalio 18 d. jam galiausiai buvo atsiųstas naujas sutarties projektas, kuriame nurodoma sandorio vertė yra 65 164,50 Eur, o pastato baigtumo procentas nepakitęs. Taigi, sandorio kaina padidėjo beveik 5 kartus nors pastato baigtumas išliko nepakitęs.

10.9.                       UAB „Rasa“ 2020 m. vasario 5 d. pateikė kreipimąsi dėl netinkamos veiklos nutraukimo, tačiau nei R. P., nei kiti atsakovai net neatsakė į šį kreipimąsi ir net nebandė paneigti kreipimesi nurodytos informacijos. Taip pat R. P. 2020 m.              liepos 13 d. vykusio teismo posėdžio metu net negalėjo atsakyti, kodėl nepateikė atsakymo į kreipimąsi ir nurodė, jog jo neva net nepamena siųsto kreipimosi.

10.10.                      R. P. 2020 m. liepos 13 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) dokumentus paėmė tik 2020 m. vasario mėnesį, tad nesuprantama, kodėl iki to laiko direktorius atsisakydavo pateikti informaciją nesant jokių objektyvių aplinkybių. Aplinkybė, kad neva negali pateikti informacijos dėl atliekamo FNTT tyrimo yra jokiais įrodymais nepagrįsta gynybinė pozicija.

10.11.                      Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad neva S. U. bei         V. U. susitikimo metu gavo informaciją ar neva pareiškė, jog susipažinimas su UAB „Uno“ dokumentais jų nedomina. Tai yra tik niekuo nepagrįsta atsakovų gynybinė pozicija, kuria dėl nesuprantamų priežasčių vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

10.12.                      UAB „Uno“ valdybos narys V. U. ilgą laiką išduodavo pritarimą įmonės sandoriams sudaryti (daliai jų), pasitikėdamas R. P. sąžiningumu. Nors net   16 sandorių apskritai buvo nuslėpta nuo V. U., 2020 m. liepos 13 d. vykusio teismo posėdžio metu R. P. ir jo atstovai tvirtino, kad tik vos 2 sandoriai buvo sudaryti be V. U. pritarimo.

10.13.                      Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pasikliovė R. P. paaiškinimais, neva patvirtinančiais, kad turtas parduodamas remiantis valdybos nutarimu patvirtintomis kainomis, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog valdyba 2018 m. kovo 5 d. nutarimu nustatė tik abstrakčias turto pardavimo kainas. Be to, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad preliminariose sutartyse yra numatytos kur kas didesnės pardavimo sumos nei pagrindinėse sutartyse ir šio fakto direktorius nepaaiškino.

10.14.                      Nei valdybos nariams, nei akcininkams nebuvo pateikta jokia informacija, kuo remiantis direktorius nustato parduodamų pastatų kainą, t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, tokių kaip atitinkamos ekspertizės ar turto vertinimai, pagrindžiantys, kad R. P. nustatyta kaina yra rinkos kaina. Tokių duomenų atsakovai nepateikė ir teismui. Dėl šios priežasties nesuvokiama teismo padaryta išvada, kad UAB „Rasa“ turtas yra pardavinėjamas adekvačiomis kainomis, kai byloje UAB „Rasa“ pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad direktorius neatlieka ir niekada neatliko jokio parduodamo turto vertinimo, siekiant nustatyti šio turto objektyvią rinkos kainą, be to, vien pagal viešus skelbimus to paties turto rinkos kaina nuo direktoriaus nustatytos kainos skiriasi ne kelis, o keliasdešimt kartų.

10.15.                      UAB „Uno“ direktorius neteisėtai išsigrynina lėšas iš UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“ bendrai valdomos sąskaitos. Remiantis UAB „Rasa“ prieinama informacija, šiai dienai, naudodamas tokias schemas, direktorius R. P. galimai yra pasisavinęs apie 1,5-2 mln. Eur. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad direktoriaus veiksmuose galimai yra ir nusikalstamos veikos požymių. Nors įstatymai nedraudžia grynųjų pinigų operacijų, tačiau visiškai nėra suprantama, kodėl buvo pasirinkta tokia piniginių operacijų schema. Negana to, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad dauguma asmenų, įsigijusių UAB „Uno“ turtą yra susiję su direktoriumi įvairiais draugystės bei giminystės ryšiais.

10.16.                      Teismas taip pat nesiaiškino ir aplinkybių, susijusių su UAB „Uno“ parduoto turto statybomis, kurių neįvykdžius neva buvo grąžintos lėšos pirkėjams, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, jog UAB „Uno“ turėjo pajėgumų bei apskritai kada nors vykdė kažkokius statybos ar infrastruktūros darbus. Priešingai, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, UAB „Uno“ dirba vos vienas darbuotojas, taip pat jokių rangos bei infrastruktūros darbų sutarčių byloje nėra pateikta, tad kyla pagrįstas klausimas, kodėl apskritai buvo tariamasi. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiu būdu R. P., būdamas UAB „Tilžės turgus“ didžiuoju akcininku, fiktyviai nemažina UAB „Tilžės turgus“ įsipareigojimų UAB „Uno“.

10.17.                      Byloje susiklostė situacija, kai iš UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“ valdomos sąskaitos lėšos neaiškiais pagrindais yra pervedamos R. P. bei jo valdomai UAB „Tilžės turgus“, taip pat kitam valdybos nariui. Tačiau to nei direktorius, nei valdybos nariai niekaip nepaaiškina ir teismas šią aplinkybę ignoravo, dėl jos nepasisakė.

10.18.                      Direktorius vykdo UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ sandorius UAB „Uno“ vardu, nors negauna tam UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ valdybos nario V. U. pritarimo, taip pažeisdamas UAB „Uno“ įstatų 4.2. punktą bei 4.47. punktą. Vadovaujantis UAB „Uno“ įstatų 4.2. punktu, įmonėje yra numatytas kiekybinis atstovavimas, t. y. įmonės vadovas išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis privalo veikti kartu su UAB „Uno“ valdybos nariu. Taip pat įmonės įstatų 4.47. punkte numatyta, kad                UAB „Uno“ vadovas kartu su valdybos nariu veikia įmonės vardu ir turi teisę sudaryti sandorius.

10.19.                      R. P. yra didysis UAB „Tilžės turgus“ akcininkas, todėl UAB „Uno“ susidarė sprendimų įšaldymo situacija. Teismas visiškai nesigilino dėl kokių priežasčių UAB „Rasa“ buvo atjungta nuo bendros UAB „Uno“ sąskaitos, t. y. kaip pasireiškė klaida, kurios pagrindu neva UAB „Rasa“ buvo atjungta nuo banko sąskaitos. Akivaizdu, kad tam reikalingi aktyvūs subjekto veiksmai, kreipimasis į banką, tad tokie direktoriaus teiginiai yra niekuo nepagrįsta gynybine pozicija. Tai papildomai patvirtina į bylą pateiktas direktoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. raštas, kuriame direktorius nurodo, kad apie atjungimą nuo banko sąskaitos nieko nežino ir neva V. U. prisijungimo prie banko kodų nepatiki UAB „Rasa“.

10.20.                      FNTT atlieka tyrimą dėl bendrovės vadovo R. P. galimų nusikalstamų veikų. Pareiškėjos žiniomis, ikiteisminis tyrimas yra vykdomas dėl dalies UAB „Uno“ sudarytų sandorių, dėl ko galimai buvo pasisavintas UAB „Uno“ turtas ir galimai pateikti neteisingi duomenis apie pajamas, pelną ar turtą bei apgaulingai tvarkoma apskaita. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai turėjo pakankamai prima facie duomenų, patvirtinančių galimas direktoriaus atliekamas nusikalstamas veikas.

10.21.                      Teismas savo teiginiais paneigė susiformavusią teismų praktiką, kadangi sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos pradėjimo esminę reikšmė turi abejonė ar direktoriaus veikla buvo tinkama. Aplinkybė, kad šiuo metu yra atliekamas FNTT tyrimas dėl R. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų daugiau nei patvirtina, jog UAB „Rasa“ turi pagrįstas abejones, jog direktoriaus veikla yra netinkama.

10.22.                      Direktorius vykdo sandorius UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ žemės sklypuose UAB „Uno“ vardu, nors tam negauna valdybos pritarimo, taip pažeisdamas UAB „Uno“ įstatų 4.42. punktą. Be to, direktorius, siekdamas išsigryninti lėšas, teikia tikrovės neatitinkančią informacija valstybės institucijoms. Pasyvus UAB „Uno“ valdybos narių V. T. ir M. G. vaidmuo neabejotinai leidžia teigti, jog šie valdybos nariai su direktoriumi veikia kartu, glaudžiai bendradarbiauja ir prisideda prie galimai vykdomų nusikalstamų veikų. Be to, į organizuojamų valdybos posėdžių darbotvarkę yra piktybiškai atsisakoma įtraukti bet kokius UAB „Rasa“ siūlomus klausimus dėl informacijos suteikimo ir direktoriaus veiksmų neteisėtumo.

10.23.                      Pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti bei prijungti UAB „Rasa“ prašomus rašytinius įrodymus, o skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad neva UAB „Rasa“ neįrodė, jog direktoriaus ir valdybos narių veikla yra netinkama. Teismo veiksmai, kuriais šis atsisakė tenkinti UAB „Rasa“ prašymus, kadangi neva byloje pakanka įrodymų spręsti dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, yra nepagrįsti.

11.       Atsakovai V. T., M. G. ir trečiasis asmuo UAB „Gavera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsisakyti prijungti prie bylos UAB „Rasa“ naujai pateiktus įrodymus, UAB „Rasa“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                        Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, vertino kiekvieną pareiškėjos nurodytą aplinkybę, sprendė, ar kiekviena konkreti aplinkybė iš esmės pažeidžia mažumos akcininkų interesus ir trukdo pasiekti UAB „Uno“ veiklos tikslus ir sudaro pagrindė manyti, kad įmonė ar jos valdymo organai veikė netinkamai.

11.2.                        Nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovai ir tretieji asmenys nepripažino, kad UAB „Uno“ yra susiklosčiusi „aklavietės“ situacija. Atsakovų teigimu, pareiškėja ir jos vienintelės akcininkės UAB „Uno“ valdybos narys V. U. yra asmenys, sukėlė situaciją, kurią pareiškėja atskirajame skunde įvardija kaip „aklavietės“ situaciją.

11.3.                        Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės pasiekti perspektyvinį juridinio asmens veiklos tyrimo tikslą, teisingai pastebėjo, kad atliktas tyrimas vis tiek negali pakeisti 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties, kurios šalys ir toliau privalės laikytis. Dėl UAB „Uno“ valdybos ir vadovo paskyrimo reikalinga abiejų šalių valia, t. y. UAB „Gavera“ ir UAB „Tilžės turtus“ su pareiškėja suderinta valia, todėl, ar būtų pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas, ar ne, bet kuriuo atveju pareiškėjai reikės susitari tiek su UAB „Tilžės turtus“, tiek su UAB „Gavera“ dėl valdymo organų kandidatūros. Be to, svarbi aplinkybė, kad UAB „Uno“ neinicijuoja 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties pakeitimo ar nutraukimo.

11.4.                        Pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Uno“ valdymo organų veiklos yra išvestinė, t. y. padaryta dėl to, kad asmenų, palaikančių pareiškimą, iškeltos abejonės buvo pernelyg nepagrįstos, o pateikti duomenys nebuvo pakankamai teigi, kad įmonės valdymo organai atliko neteisėtus veiksmus.

11.5.                        Pareiškėjos atstovas patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) yra atliekamas tų pačių pareiškėjos nurodytų netinkamų veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų pagrindu kaip ir nagrinėjamoje byloje. Todėl retrospektyvinis juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas nustatyti už netinkamą veiklą atsakingus asmenis bus pasiektas atlikus ikiteisminį tyrimą, o atskiras juridinio asmens veiklos tyrimas, kuriame būtų dar kartą tiriamos tos pačios aplinkybės, yra netikslingas. Be to, tokiu atveju, juridinio asmens veiklos tyrimo procesas dubliuotųsi su ikiteisminio tyrimo procesu, t. y. tos pačios aplinkybės būtų vertinamos du kartus skirtinguose procesuose ir nebūtinai vienodai.

11.6.                        Pareiškėjos argumentai dėl teisės į informaciją pažeidimo yra nepagrįsti. Akcininkų sutarties 7.5.2. punkte nustatyta teisė susipažinti su visa UAB „Uno“ informacija ir dokumentais pareiškėja gali naudotis tik kartu su UAB „Tilžės turtus“, o ne viena atskirai, taip pažeisdama akcininkų sutartį, tiek 2015 m. vasario 6 d. kietinimų protokolą. Kadangi UAB „Uno“ veikia pariteto principu, yra padalinta į dvi atskiras dalis, pareiškėjai žinoti apie UAB „Gavera“ tenkančios UAB „Uno“ turto dalies pardavimą bei finansines operacijas, iš esmės nėra ne tik pagrindo, bet ir jokio tikslo. Be to, būdamas UAB „Uno“ valdybos nariu, V. U. turi ne tik galimybę, žinoti, bet ir faktiškai žino visą informaciją, susijusią su ta veiklos dalimi, kurią per UAB „Uno“ vykdo UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“.

11.7.                        Pareiškėjos argumentai dėl turto pardavimo ženkliai mažesnėmis, nei rinkos kainomis, yra nepagrįsti. Visi UAB „Uno“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti vadovaujantis 2018 m. kovo 5 d. UAB „Uno“ valdybos posėdyje patvirtinta tvarka. Už nustatytą nebaigtų statyti statinių pardavimo tvarką ir kainas balsavo vienintelis pareiškėjos akcininkas V. U..

11.8.                        Pareiškėjos argumentai, kad UAB „Uno“ direktorius R. P. naudoja įvairias pinigų išgryninimo schemas, yra nepagrįsti. Prie pareiškimo nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tretieji asmenys iš tiesų negavo jiems pagal kasos išlaidų orderius išmokėtų lėšų, nebuvo jokių šių asmenų paaiškinimų, tretieji asmenys niekam nepareiškė jokių reikalavimų.

11.9.                         Pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai, esą UAB „Tilžės turgus“ perveda į UAB „Uno“ sąskaitą lėšas, jas R. P. išgrynina, vėl įnešą į UAB „Tilžės turgus“ sąskaitą, o pastaroji vėl jas perveda į UAB „Uno“ sąskaitą taip fiktyviai mažindamas savo įsiskolinimą UAB „Uno“, yra ne tik visiški deklaratyvios prielaidos, bet ir naujos faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėja nesirėmė perimosios instancijos teisme.

11.10.                      Argumentai dėl sandorių sudarymo tariamai be V. U. pritarimo, yra nepagrįsti. Šiuo atveju nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad UAB „Uno“ sandoriams sudaryti būtų buvęs reikalingas išankstinis valdybos nario V. U. rašytinis pritarimas.

11.11.                      Atitinkamai, nepagrįsti ir argumentai dėl UAB „Uno“ susidariusios sprendimų įšaldymo situacijos. Sprendimų įšaldymo situacija savaime nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Net ir esant sprendimų įšaldymo situacijai, asmenys, prašantys pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, vis tiek privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas juridinio asmens veiklos netinkamumas. Be to, UAB „Uno“ akcininkų struktūra, susiklosčiusi situacija, neatitinka pareiškėjos nurodomų teismų praktikoje taikomų taisyklių. Be to, pareiškėjos argumentai, susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nėra pagrįsti. Vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nėra ir negali būti pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

11.12.                      Pareiškėjos argumentai dėl sandorių sudarymo be įmonės valdybos pritarimo yra nepagrįsti. Pareiškėja nepateikė ir nenurodė nė vieno be valdybos pritarimo sudaryto sandorio dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 1/20 UAB „Uno“ įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos. Teiginiai, kad esą analizuotose preliminariose sutartyse buvo numatomos ženkliai didesnės pardavimo kainos, o notarinės žymiai mažesnės, taip pat pareiškėjos pateikti duomenys apie turto perleidimo kainas preliminariose sutartyse su devyniais fiziniais asmenimis, kurios esą fiktyviai buvo sumažinto, yra visiškai naujos aplinkybės, kurių pareiškėja nenurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

11.13.                      Argumentai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos teikimo valstybės institucijoms yra nepagrįsti. Iš pareiškėjos pateiktų argumentų nėra suprantama, ką konkrečiai ir kaip duomenis esą galėjo klastoti direktorius R. P.. Taip pat argumentai dėl valdybos narių V. T. ir M. G. fiduciarinių pareigų pažeidimo yra nepagrįsti.

12.       Atsakovas R. P. ir trečiasis asmuo UAB „Tilžės turgus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo; atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą; skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                        Byloje nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas pradėti UAB „Uno“, R. P., V. T., M. G. veiklos tyrimą. Sprendžiant, ar pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, teismas nustatinėja šiuos esminius kriterijus (taiko 4 kriterijų testą): (i) pakankamą pagrįstumą; (ii) tikslingumą; (iii) subsidiarumą; (iv) proporcingumą. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, tokie įrodymai (pagrindžiantys netinkamą UAB „Uno“ veiklą) šioje byloje nebuvo pateikti, todėl teismas, priėmęs nutartį, pagrįstai atsisakė pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą.

12.2.                        Byloje nagrinėjamu atveju juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumas (tikslas) nėra tenkinamas, kadangi UAB „Uno“ veiklos tyrimo pradėjimas ir atlikimas nepadės išspręsti akcininkų konflikto, kuris gali būti išspręstas tik keičiant akcininkų sutartį. Taip pat, UAB „Uno“ veiklos tyrimo pradėjimas neužtikrintų geresnės bendrovės veiklos bei veiklos tęstinumo.

12.3.                        Pareiškėja gali ginti (ir gina) savo tariamai pažeistas teises kitais teisių gynimo būdais – pavyzdžiui, pareiškėja yra inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-6722-512/2020 dėl UAB „Uno“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir UAB „Uno“ valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais; UAB „Rasa“ pareiškimo pagrindu FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo R. P. veiklos (tyrime UAB „Rasa“ pripažinta civiliniu ieškovu).

12.4.                        Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Rasa“ teisė į informaciją apie UAB „Uno“ veiklą buvo užtikrinta tinkamai. UAB ,,Uno“ kvietė UAB „Rasa“ direktorę atvykti ir susipažinti su visa dominančia informacija. Susitikimo metu S. U. ir V. U., kaip UAB „Rasa“ atstovai, pareiškė, kad susipažinimas su dokumentais jų nedomina, todėl paprašė padaryti visų UAB ,,Uno“ dokumentų kopijas. Toks prašymas negalėjo būti tenkinamas, nes tai susiję su neprotingomis darbo ir laiko sąnaudomis kopijuojant visus įmonės dokumentus, be to, būtų neužtikrinta tinkama asmens duomenų apsauga, konfidencialumo įsipareigojimų vykdymas, netinkamai vykdoma komercinių paslapčių apsauga, nes prašomi pateikti duomenys taptų žinomi asmenims, neturintiems teisės su jais susipažinti.

12.5.                        Taip pat, UAB „Rasa“ (jos paskirtam valdybos nariui V. U.) buvo sudaryta galimybė išsamiai susipažinti su bendrovės dokumentais, kurie buvo susisteminti ir pateikti 2019 m. gruodžio 4 d. vykusiame bendrovės valdybos posėdyje pagal UAB „Rasa“ reikalavimą. Tačiau UAB „Rasa“ paskirtas bendrovės valdybos narys V. U. į valdybos posėdį neatvyko.

12.6.                        Pasisakant dėl susipažinimo su dokumentais, kurių UAB „Rasa“ ir valdybos narys V. U. reikalavo 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. balandžio 29 d., 2020 m. balandžio 30 d. raštais, pažymėtina, kad kaip buvo nurodyta bendrovės 2020 m. balandžio 30 d. rašte, bendrovė objektyviai negali pateikti prašomų dokumentų dėl FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo. Kadangi šie dokumentai yra paimti FNTT ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, UAB „Uno“ jų neturi.

12.7.                        Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Rasa“ nepateikė duomenų, jog UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ priskirtas bendrovės turtas yra perleidinėjamas neva ženkliai mažesnėmis kainomis negu rinkos kainos.

12.8.                        UAB „Rasa“ kvestionuojami sandoriai, sudaryti kaip neva nepagrįstai maža kaina, buvo sudaryti vadovaujantis UAB „Rasa“ valdybos 2018 m. kovo 5 d. posėdyje patvirtinta kaina, t. y. nemažiau negu už 10 000 Eur, o tuo atveju, jeigu perleidžiamo objekto rinkos vertė didesnė – už vidutinę objekto rinkos kainą. Nebaigtos statybos statinius UAB „Uno“ vystomame projekte „Dvaro slėnis“, esančius (duomenys neskelbtini), yra įsigijusi ir UAB „Riandra“, kurios viena iš akcininkių yra V. U. sutuoktinė S. U.. Be to, siekiant tinkamai paaiškinti, kad bendrovė objektus perleidinėjo rinkos kainomis (ir R. P. nesisavino jokio kainų skirtumo, kadangi tokio paprasčiausiai nebuvo), būtina išanalizuoti UAB „Uno“ veiklos modelį ir pirkėjams taikoma kainodarą. Pareiškėjos atskirajame skunde iškelti samprotavimai neva UAB „Uno“ turtas buvo parduotas ženkliai mažesnėmis kainomis nei rinkos kainos, kadangi neva statinių kaina nepriklausė nuo statinių baigtumo, laikytini nepagrįstais. Taip pat nepagrįsti ir UAB „Rasa“ atskirajame skunde keliami samprotavimai apie tai, kad UAB „Uno“ ruošiasi sudaryti sutartį su pirkėju Kazlausku ir jam perleisti statinį, kurio baigtumas yra arti 100 proc., vos už 20 000 Eur.

12.9.                        Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nustatė, jog UAB „Rasa“ samprotavimai apie neva R. P. atliekamą UAB „Uno“ pinigų pasisavinimą yra neįrodyti, deklaratyvūs ir nepagrįsti.

12.10.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad sudarant sandorius dėl UAB „Uno“ turto perleidimo nebuvo pažeisti bendrovės įstatų 4.2. bei 4.47. punktai. Kaip pagrįstai nustatė teismas, bendrovės įstatų 4.2. ir 4.47. punktai, įtvirtinantys kiekybinio atstovavimo taisyklę, nenustato, koks konkrečiai valdybos narys kartu su UAB „Uno“ direktoriumi turi sudaryti bendrovės sandorius. Pagal įstatuose nustatytos kiekybinio atstovavimo taisyklės turinį bendrovės sandorius gali sudaryti veikdami kartu bendrovės vadovas ir bet kuris valdybos narys.

12.11.                      UAB „Uno“ 2018 m. spalio mėn. notarei, kuri paprastai tvirtindavo bendrovės nekilnojamojo turto sandorius, nusiuntė raštą, kuriame nurodoma, kad UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“) priskirtų objektų (žemės sklypų) perleidimą turi patvirtinti valdybos narys V. U., kaip pagrįstai nustatyta ir skundžiamoje nutartyje, jokiu būdu nepakeitė ir nemodifikavo įstatuose ir akcininkų sutartyje numatytos kiekybinio atstovavimo taisyklės turinio, nes tiek įstatai, tiek ir akcininkų sutartis nebuvo pakeisti.

12.12.                      Pareiškėjos kvestionuojamas neva nesąžiningas UAB „Uno“ valdybos sprendimas, kuriuo nustatoma, kad dėl bendrovės turto, priskirto UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“, sandorius bendrovės vardu gali sudaryti bendrovės vadovas ir bet kuris bendrovės valdybos narys, buvo priimtas tik siekiant UAB „Rasa“ suteikti aiškumo (kad bendrovės sandorius gali sudaryti bet kuris bendrovės valdybos narys su bendrovės vadovu) ir išvengti nuolatinėmis tapusių UAB „Rasa“ pretenzijų.

12.13.                      Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Uno“ nėra susidariusi sprendimų įšaldymo situacija, kaip ji suprantama teismų praktikoje. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, bendrovės akcininkų struktūra atrodo taip: 50 proc. akcijų turi UAB „Gavera“, 25 proc. – UAB „Rasa“, 25 proc. – UAB „Tilžės turgus“. Priešingai negu savo atskirajame skunde samprotauja UAB „Rasa“ , tai, kad UAB „Rasa“ per klaidą 10-12 valandų buvo apribota prieiga prie UAB „Uno“ banko sąskaitos, kuria disponuoja UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“, nereiškia, jog UAB „Uno“ susidarė sprendimų priėmimo įšaldymo situacija.

12.14.                      Skundžiama nutartį priėmęs teismas pagrįstai nustatė, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės vadovo R. P. veiklos negali pagrįsti netinkamos atsakovų veiklos. R. P. nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, tinkamai bendradarbiauja su FNTT ir kitomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, teikia prašomus dokumentus. FNTT tyrimas ir jame renkami duomenys negali sąlygoti ir nesąlygoja poreikio pradėti juridinio asmens ar jo valdymo organų veiklos tyrimą, kadangi tai būtų nesuderinama su nekaltumo prezumpcija.

12.15.                      Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Rasa“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog neva R. P. valstybės institucijoms teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėja, samprotaudama, kad neva R. P. klastojo UAB „Uno“ dokumentus, kurie buvo teikiami valstybės institucijoms, nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius.

12.16.                      Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad UAB „Uno“ valdybos nariai V. T. ir M. G. veikia tinkamai. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimas šioje byloje būtų netikslingas (neegzistuoja tikslingumo kriterijus). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų veiklos tyrimo pradėjimas ir atlikimas, nepakeistų UAB „Uno“ valdymo (akcininkų sutarties vykdymo) – atsakovų veiklos tyrimo pradėjimu nebūtų atkuriami konfliktuojančių UAB „Uno“ akcininkų santykiai, skundžiamą nutartį priėmęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neegzistuoja atsakovų veiklos tyrimo atlikimo tikslingumo kriterijus.

12.17.                      Kaip pagrįstai sprendė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, atsakovų veiklos tyrimas šioje byloje būtų nesuderinamas su subsidiarumo ir proporcingumo reikalavimais. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai taikė (nepažeidė) įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

13.       Atsakovė UAB „Uno“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                        Pareiškėja, teikdama atskirąjį skundą ir apskritai inicijuodama civilinę bylą dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo, siekia sužlugdyti bendrovės veiklą bei nesąžiningai perimti bendrovės kontrolę.

13.2.                        UAB „Uno“ veikla yra pelninga, todėl juridinio asmens veiklos tyrimas neturėtų būti pradėtas. Bendrovė 2019 m. (sausio – gruodžio mėn.) uždribo 127 538 Eur grynojo pelno, 2018 m. uždribo – 85 046 Eur grynojo pelno.

13.3.                        Priešingai nei teigia pareiškėja, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovei sudarant sandorius nebuvo pažeista bendrovės įstatuose (4.2. punktas ir           4.47. punktas) įtvirtinta kiekybinio atstovavimo taisyklė. Bendrovės sandorius kartu su bendrovės direktoriumi gali sudaryti bet kuris valdybos narys, kas ir buvo šiuo atveju tinkamai atlikta. Bendrovės valdyba pritarė bendrovės sudaromiems sandoriams – sandoriai buvo sudaryta pagal valdybos patvirtintą kainą, kas patvirtina sudarytų sandorių teisėtumą.

13.4.                        Prašomomis taikyti poveikio priemonėmis pareiškėja, būdama mažasis akcininkas (turėdama 25 proc. bendrovės akcijų), siekia vienvaldiškai perimti bendrovės valdymą     (de facto tapti didžiuoju akcininku) ir pakeisti akcininkų sutartyje nustatytą bendrovės valdymo bei sprendimų priėmimo tvarką. Pradėjus bendrovės veiklos tyrimą ir pritaikius pareiškėjos prašomas poveikio priemones – paskyrus bendrovės vadovu turto administratorių ir pašalinus bendrovės vadovą (R. P.) bei valdybą iš einamų pareigų, pareiškėja iš esmės įgytų vienvaldę bendrovės kontrolę, kas būtų nesuderinama su Akcininkų sutarties nuostatomis ir pažeistų ne tik trečiojo asmens UAB „Tilžės turgus“, bet ir UAB „Gavera“ interesus.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

16.       Pareiškėja UAB „Rasa“ kartu su atskiruoju pateikė naujus įrodymus (2018 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m.                rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį;      2018 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. balandžio 25 d.                  pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m.         birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2018 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis; Banko sąskaitos išrašai; el. laiško kopija; 2019 m. spalio 30 d. lydraščio kopija).

17.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą priimti įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartis), remdamasis tuo, jog neva byloje yra pakankamai įrodymų, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, tačiau skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog UAB „Rasa“ neįrodė, kad atsakovų veikla yra netinkama. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti UAB „Rasa“ teikiamas sutartis, be to, ne tik, kad pats nesiaiškino aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovų veikla yra galimai netinkama, tačiau užkirto kelią UAB „Rasa“ tai įrodyti. Būtinybė teikti teismui įrodymus iškilo vėliau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ar prijungti prašomus įrodymus.

18.       Atsakovai V. T., M. G., UAB „Gavera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo atmesti. Tokios pozicijos atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi ir tretieji asmenys R. P. bei UAB „Tilžės turgus“.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį (juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų vertinimas), jų ryšį (sąsajumą) su byloje nagrinėjamais klausimais, aplinkybes, kad šie duomenys šalims yra žinomi, su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima.

20.       Be to, pareiškėja UAB „Rasa“ 2020 m. spalio 16 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą kuriuo prašė: 1) prijungti papildomus įrodymus, teiktus su UAB „Rasa“ 2020 m.      liepos 29 d. atskiruoju skundu; 2) prijungi papildomus įrodymus: V. T. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą; UAB „Uno“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. šaukiamo valdybos posėdžio darbotvarkėje nurodomų klausimų sprendimų projektus; V. U. 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą; V. T. 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštą; V. U. 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą; V. T. 2020 m. rugpjūčio 9 d. raštą; V. U. 2020 m. rugpjūčio 9 d. raštą; V. T. 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštą; UAB „Uno“ valdybos 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdžio protokolą; Juridinių asmenų registro išrašus; JADIS išrašus; UAB „Gavera“, V. T. ir M. G. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6722-512/2020; El. banko sąskaitos išrašus; 3) išreikalauti iš UAB „Uno“ rašytinius įrodymus, t. y. informaciją, susijusią su parduotų nekilnojamo turto objektų realiu pastatymu, o taip pat informaciją, kokie realiai statybos darbai buvo atlikti parduotuose nekilnojamojo turto objektuose, įskaitant sutartis su rangovais, darbų priėmimo-perdavimo aktus, medžiagų PVM sąskaitas faktūras.

21.       Apeliacinės instancijos teismas prašymą prijungti naujus įrodymus, kurie buvo pateikti ne su atskiruoju skundu, atmeta. Pareiškėja nurodo, kad teikiami įrodymai atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvyko UAB „Uno“ valdybos posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Norstatus“ dėl gyvenamojo namo Austėjos g. 1, Klaipėdoje, statybos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bendrovei įnešant į bendrą jungtinę veiklą įnašą, kurio vertė bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudarys 400 000 Eur ir kitų su šios jungtinės veiklos sudarymu susijusių klausimų.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti nauji duomenys dėl UAB „Uno“ jungtinės veiklos sutarties sudarymo su UAB „Norstatus“ nėra susiję su ginčo, kuris buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, dalyku, t. y. sprendžiant klausimą dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo pradėjimo. Šie įrodymai, nors ir atsirado jau po pareiškimo dėl juridinės veiklos tyrimo išnagrinėjimo, ir susiję su UAB ,,Uno“ veikla, tačiau jie neturi teisinės reikšmės vertinant, ar egzistuoja pagrindai UAB ,,Uno“ veiklos tyrimui. Atitinkamai, su ginčo dalyku nėra susiję ir kiti prie pareiškėjos 2020 m. spalio 16 d. rašto pateikti įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.

23.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjos prašymo išreikalauti iš UAB „Uno“ rašytinius įrodymus (informaciją, susijusią su parduotų nekilnojamo turto objektų realiu pastatymu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teisingai įvertinti klausimą dėl UAB „Uno“ veiklos pradėjimo pagrindų egzistavimo, todėl pareiškėjos prašymas išreikalauti papildomus duomenis šiuo konkrečiu atveju yra perteklinis.

Dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir žodinio bylos nagrinėjimo

24.       Pareiškėja 2020 m. spalio 16 d. teiktame prašyme teismui prašo sudaryti trijų teisėjų kolegiją atskirojo skundo nagrinėjimui ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą bei pripažinti V. T. ir M. G. dalyvavimą civilinėje byloje būtinu.

25.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, kokia forma vyks apeliacijos procesas yra skundus nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos nuomonei, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami sudėtingi teisės ir fakto klausimai. Tačiau savaime bylos sudėtingumas nelemia poreikio nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, jeigu teismas gali priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, remdamasis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių apeliacinės instancijos tvarka įvertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teismas pareiškėjo prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka atmeta. Atitinkamai, atmetamas ir pareiškėjos prašymas pripažinti V. T. ir M. G. dalyvavimą civilinėje byloje būtinu.

26.       Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su atskiruoju skundu, 2020 m. spalio 9 d. nutartimi paskyrė jį nagrinėti vienam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių, taikant aptartą CPK išimtį, šią bylą turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės prašymas atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl juridinio asmens veikos tyrimo tikslų

27.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia šią nutartį ir prašo priimti naują sprendimą – pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą.

28.       Byloje šalys nekelia ginčo dėl procedūrinių pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo reikalavimų ir ginčija tik juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, pasisako dėl atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį keliamų klausimų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų vertinimo.

29.       Siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, visų pirma, reikšminga įvertinti ir juridinio asmens veiklos tyrimo tikslus.

30.       Juridinio asmens veiklos tyrimo instituto (CK 2 knygos X skyrius) taikymas pasižymi tam tikra specifika. Kitaip nei priverstinio akcijų pardavimo normų (CK 2 knygos IX skyrius) taikymo atveju, juo siekiama apginti ne pavienio dalyvio, o pačios įmonės interesus ir užtikrinti tinkamą jos veiklos vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-928-1120/2020).

31.       Įmonių veiklos tyrimo teisinis reglamentavimas CK yra sukurtas Olandijos civilinio kodekso pagrindu. Įmonės veiklos tyrimo tikslų kontekste pažymėtina, kad dominuojančioje Olandijos įmonių teisės doktrinoje, kurią palaiko ir Lietuvos įmonių teisės doktrinos atstovai, pripažįstama, jog įmonių veiklos tyrimas nėra priemonė, naudojama vien tik akcininkų naudai. Tai daugiau ar mažiau yra ir viešosios gerovės apsaugos priemonė. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016; A. Tikniūtė, „Juridinio asmens veiklos tyrimo esmė pagal Lietuvos civilinį kodeksą“, Jurisprudencija, 19 (2), 2012).

32.       Siekiant nustatyti juridinio asmens veiklos tyrimo tikslus apeliacinės instancijos teismas lyginamuoju teisės aiškinimo aspektu apžvelgia ginčo nagrinėjimui aktualias Olandijos civilinio kodekso, reglamentuojančio juridinio asmens veiklos tyrimą, nuostatas ir teisės doktriną.

33.       Olandijos teisės doktrinoje pripažįstama, kad juridinio asmens veiklos tyrimas turi du tikslus. Pirma, jo tikslas yra atkurti santykius tarp šalių, susijusių su įmone, konflikto atveju. Esminė prielaida yra ta, kad teismo procesas gali suteikti tam tikrą gynybos priemonę. Tai yra į perspektyvinis tyrimo proceso aspektas. Taip pat pripažįstamas retrospektyvinis tikslas. Tyrimo procesas taip pat gali būti naudojamas siekiant nustatyti faktinius įvykius ir įvertinti atsakomybę už galimai padarytas klaidas (L. Timmerman., A. Doorman, Rights of minority shareholders in the Netherlands, Netherlands Reports to the Sixteenth International Congress of Comparative Law. Antwerpen-Oxford-New York: Intersentia, International Law Series, 2002, p. 196).

34.       Olandijoje juridinio asmens tyrimas yra sudarytas iš penkių dalių. Pirma, turi būti nustatoma, ar prašymas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą yra pagrįstas. Antra, reikia nustatyti, kad egzistuoja pagrįstos priežastys, keliančios abejones dėl veiklos teisėtumo. Trečia, reikia įvertinti, ar įmonė buvo valdoma netinkamai. Ketvirta, nustačius, kad įmonė valdoma netinkamai, spręsti ar turi būti taikomos priemonės ir jei taip, kokios. Penkta, gali būti taikomos laikinosios priemonės, tačiau tik jei to prašo pareiškėjas. Pripažįstama, kad pagrindai iškelti juridinio asmens veiklos tyrimą gali būti interesų neatskyrimas, sprendimų priėmimo „įšaldymas“ ir neparengimas ar neteikimas metinių ataskaitų. Taip pat išskiriamos trys specifinės grupės tokių pagrindų: veikla ignoruojant įstatymines nuostatas ar bendrovės įstatus, kuriose įtvirtinta smulkiųjų ar kitų akcininkų apsauga; daugumos ir mažumos akcininkų ginčai paralyžiuojantys bendrovės veiklą; nepakankamas ar neteisingos informacijos teikimas smulkiesiems ir kitiems akcininkams (L. Timmerman, A. Doorman, Rights of minority shareholders in the Netherlands, Netherlands Reports to the Sixteenth International Congress of Comparative Law. Antwerpen-Oxford-New York: Intersentia, International Law Series, 2002, p. 199-200).

35.       Taigi, juridinio asmens veiklos tyrimas yra sudarytas iš atskirų etapų. Galutinis šio proceso tikslas yra nustatyti, ar įmonė yra (buvo) valdoma netinkamai ir, esant poreikiui, taikyti įstatyme nustatytas priemones.

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad įmonių veiklos tyrimas nėra priemonė, naudojama vien tik akcininkų naudai. Tyrimo proceso tikslai yra: pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas, šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė, antra, įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas. Veiklos tyrimu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-421/2018).

37.       Lietuvos teisės doktrinoje nurodoma, kad juridinio asmens veiklos tyrimo objektas yra įmonės valdymo organų veiksmai, atliekant valdymo veiksmus (A. Tikniūtė, „Juridinio asmens veiklos tyrimo esmė pagal Lietuvos civilinį kodeksą“, Jurisprudencija, 19 (2), 2012, p. 536)

38.       Taigi, juridinio asmens veiklos tyrimas turi kelis reikšmingus tikslus. Šiame procese siekiama mažųjų įmonės akcininkų apsaugos (taip pat atkurti konfliktuojančių akcininkų santykius) bei veikiančios įmonės veiklos tęstinumo išsaugojimo. Šie tikslai nėra vienas kitam prieštaraujantys ir yra suderinami. Šio proceso metu teismas įvertina juridinio asmens valdymo organų veiksmus (veikimą ir neveikimą).

39.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindai kiekvienu atveju vertinami individualiai. Atitinkamai, šių pagrindų vertinimas turėtų būti atliekamas ir juridinio asmens veiklos tyrimo vertinimo kontekste. Kadangi įstatymas nenustato, kokios konkrečios aplinkybės rodo netinkamą įmonės valdymą, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, turi įvertinti byloje esačių reikšmingų aplinkybių visumą.

Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo pagrindų

40.       Juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti pradedamas nustačius šios procedūros pradėjimo pagrindus. Nagrinėjamoje byloje šalys neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dėl prašymo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą pagrįstumo, t. y. pareiškėjos teisės pateikti pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bet ginčija tik pirmosios instancijos teismo atliktą juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų vertinimą.

41.       Olandijos civilinio kodekso 2:350 (1) straipsnis nustato, kad prašymas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tenkinamas, kai egzistuoja abejonės dėl įmonės vykdomos veiklos tinkamumo (oland. De ondernemingskamer wijst het verzoek slechts toe, wanneer blijkt van gegronde redenen om aan een juist beleid of juiste gang van zaken te twijfelen; angl. The Enterprise Chamber („ondernemingskamer“) shall award the request only if there appear to be well-founded reasons to doubt that the policy or state of affairs is or has been correct).

42.       Olandijos teismų praktikoje prašymai pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą teikiami dėl tokių pagrindų: 1) sprendimų priėmimo aklavietė įmonėje, 2) įmonės valdymo organai neatskleidė esminės informacijos (angl. vital information) mažiesiems akcininkams, 3) tarp įmonės valdymo organų ir akcininkų kilo interesų konfliktas ar jis nebuvo tinkamai įvertintas įmonėje, 4) įmonė nesilaiko informacijos atskleidimo ir buhalterinių reikalavimų, 5) įmonėje nėra dividendų tvarkos (angl. dividend policy) arba ji neteisinga (angl. unfair), 6) įmonės turtas buvo išimtas ar perkeltas padarant žalą akcininkams ar kitiems suinteresuotiems asmenims, ar 7) valdymo sprendimai ginčijami, kadangi jie nesuderinamu su Olandijos įmonių valdymo kodeksu (J. N. Gordon, W. Georg. Ringe, The Oxford Handbook of Corporate Law and Governance, Oxford University Press, 2018, p. 971-972).

43.       Įmonių teisės doktrinoje nurodoma, kad teismas pagal prašymą turi teisę pradėti įmonės verslo strategijos, valdymo ir verslo veiklos (angl. conduct of business) tyrimą, kai yra pagrįstos priežastys (angl. well-founded reasons) tikėti, kad įmonė yra ar buvo valdoma netinkamai ar neteisingai (angl. improperly or incorrectly) (J. N. Gordon, W. Georg. Ringe, The Oxford Handbook of Corporate Law and Governance, Oxford University Press, 2018, p. 966).

44.       Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018). Pripažįstama, kad juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002).

45.       Nors pirminiame juridinio asmens veiklos tyrimo etape teismas detaliai nevertina bei neanalizuoja konkrečių juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmų bei jų įtakos juridinio asmens veiklai bei jų rezultatams, tačiau tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas būtų pradėtas šaliai pateikusiai ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo tenka pareiga kartu su ieškiniu pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad egzistuoja pagrindai juridinio asmens veiklos tyrimui atlikti, t. y. tikimybė, kad bus atskleistas aplaidus ir netinkamas bendrovės valdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-943/2017).

46.       Aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys (vienas ar keli), prašantys atlikti tyrimą. Prašyme nurodytų aplinkybių kiekis neturi reikšmės, tačiau teismo posėdyje teismas turi patikrinti, ar jos yra tokios, kurios sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Taigi teismas turi kiekvienu atveju nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Kaip minėta, vertindamas šias aplinkybes, teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens tyrimą. Teismo išvada, ar yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015).

47.       Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Įstatymas nedetalizuoja sąvokos „netinkamai veikė“ turinio, ši sąvoka aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje              Nr. 3K-3-548/2013).

48.       Neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti susiję su jo turto (materialinių išteklių, lėšų ir kt.) naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai, nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų. Tyrimo tikslas yra nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015). Netinkama veikla reiškia CK 2.86-2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek valdymo organui in corpore, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005).

49.       Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002). Toks veiklos tyrimas, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, yra CK reglamentuotas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas), nes tik ištyrus bendrovės ir jos valdymo organo veiklą bei nustačius, jog ji yra netinkama, teismas turi įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196/2012).

50.       Naujausiojoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti pareiškėjas turi pateikti duomenis, pakankamus teismo abejonėms dėl juridinio asmens ir (ar) jo valdymo organo (šiuo atveju – vadovo ir vieno iš akcininkų) veiklos tinkamumo kilti. Tuo atveju, jei veiklos netinkamumas būtų akivaizdus ir aiškus, juridinio asmens veiklos tyrimo proceso iniciavimas nebūtų tikslingas, nes toks tyrimas ir yra skirtas abejonėms dėl juridinio asmens veiklos (ne) tinkamumo išsklaidyti, t. y. išsiaiškinti, ar keliamos abejonės dėl galimo juridinio asmens ir (ar) jo vadovo veiklos netinkamumo yra pagrįstos ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1323-516/2020).

51.       Juridinio asmens veiklos nuostolingumas yra pagrindas pradėti jo veiklos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje                                 Nr. 3K-3-590/2008).

52.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios pagrindai kiekvienu atveju vertinami individualiai. Tokiais pagrindais pripažįstamos įvairios aplinkybės, susijusios su netinkamu (neteisingu) įmonės valdymu (ginčijamas informacijos teikimas, sandorių sudarymas, finansinių (buhalterinių) pareigų vykdymas ir pan.). Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar gali būti nustatytas netinkamas įmonės valdymas, turi įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą.

53.       Kita vertus, kaip minėta, juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios pagrindų nustatymas yra vienas būtinųjų juridinio asmens veiklos tyrimo etapų. Teismui nustačius pakankamus netinkamo įmonės valdymo pagrindus, pradedamos juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros. Būtent šioje stadijoje teismui paskyrus ekspertus, įvertinamas įmonės valdymas. Todėl teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios pagrindų, turi tik nustatyti, ar egzistuoja pagrindai, kurie leidžia spręsti apie galimai netinkamą įmonės valdymą. Šioje prašymo dėl juridinio asmens valdymo tyrimo nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti, ar yra pakankamos abejonės dėl juridinio asmens ir (ar) jo valdymo organo veiklos tinkamumo.

54.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindai turi būti pakankamai svarbūs. Juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra (jos metu taikomos priemonės) yra intervencija į įmonės valdymą, vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Todėl ši procedūra turi būti naudojama, kai mažieji akcininkai savo teisių negali ginti kitomis, mažiau juridinio asmens veiklą varžančiomis priemonėmis.

55.       Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens veiklos tyrimas – instrumentas, skirtas akcininkų konfliktams spręsti, kai subsidiarios akcininkų teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje          Nr. e2-1339-407/2020).

56.       Atitinkamai, teismų praktikoje pripažįstama, kad mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1209-943/2019). Be to, juridinio asmens veiklos tyrimas yra skirtas iš esmės įvertinti įmonės veiklą, o ne atskirus pavienius įmonės valdymo ypatumus, pavyzdžiui (įmonės turto bei įsipareigojimų apskaitos vedimą), kurie galėtų būti sprendžiami atskirose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1209-943/2019).

57.       Juridinio asmens veiklos tyrimo tikslai gali būti perspektyviniai ir retrospektyviniai. Šalys byloje nesutaria dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl abiejų šių tikslų ir atitinkamų pagrindų vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo ribas ir šalių argumentus, atitinkamai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria spręsta dėl šių abiejų tikslų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl perspektyvinio juridinio asmens veiklos tyrimo tikslo

58.       Pareiškėja teigia, kad egzistuoja perspektyvinis UAB „Uno“ veiklos tyrimo tikslas.

59.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl perspektyvinio UAB „Uno“ veiklos tyrimo tikslo, nurodė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad perspektyviniu požiūriu UAB „Uno“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimas neišspręs UAB „Uno“ susiklosčiusios situacijos.

60.       Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad perspektyvinį tikslą rodo tai, jog akcininkų konfliktas yra susijęs su visų UAB „Uno“ akcininkų interesais ir tai pagrindžia UAB „Gavera“ elgesys, pavyzdžiui, siekis pakeisti galiojančią UAB „Uno“ sandorių sudarymo tvarką, suteikiant teisę Akcininko 2 (UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“) turto perleidimo sandorius sudaryti bet kuriam valdybos nariui, o ne V. U.. Pareiškėja teigia, kad Akcininkas 2 (UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“), kartu bendrai valdantys 50 proc. UAB „Uno“ akcijų, pagal UAB „Uno“ Akcininkų sutartį, turi veikti ir sprendimus priimti kartu; jokio bendro sutarimo tarp UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ nėra ir nebus dėl neteisėtų ir galimai nusikalstamų direktoriaus R. P. (kuris yra didysis UAB „Tilžės turgus“ akcininkas) veiksmų.

61.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja prašo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, kadangi įmonėje susidarė sprendimų įšaldymo (aklavietės) situacija ir egzistuoja akcininkų ir valdymo organų interesų konfliktas. Siekiant įvertinti šį pagrindą, visų pirma, reikia įvertinti UAB „Uno“ valdymo struktūrą.

62.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Rasa“ yra UAB „Uno“ akcininkė, turinti        593 akcijas, kurios sudaro 25 proc. visų balsų. Kitos akcininkės – UAB „Tilžės turgus“, turi       593 akcijas, kurios sudaro 25 proc. visų balsų bei UAB „Gavera“, turinti 1 186 akcijas, kurios sudaro 50 proc. visų balsų.

63.       UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Gavera“ 2015 m. vasario 6 d. sudarė ketinimų protokolą, kuriame šalys susitarė dėl būsimo žemės ūkio bendrovės „Uno“ pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę ir vėlesnio jos reorganizavimo atskyrimo būdu, turtą ir įsipareigojimus paskirstant tarp šalių pariteto pagrindais bei išlaikant pagrindinį šalių lygybės principą (50/50). Ketinimų protokolo 2.1-2.3 punktuose yra nurodoma, kad UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Gavera“ savo indėlį projekte vertina lygiomis dalimis, visų darbų ir paslaugų finansavimą projekte vykdys lygiomis dalimis (50/50) tomis pačiomis sąlygomis iki tol, kol reorganizuojant įmonę (UAB „Uno“) bus sukurti du atskiri juridiniai asmenys, kur kiekviena iš šalių valdys po 100 proc. būsimų juridinių asmenų akcijų ir balsavimo teisių, o tuo atveju, jei sukurti dviejų atskirų juridinių asmenų nepavyktų, – šalys įsipareigojo veikti bendram labui tokiu būdu, kad visais atvejais visi sprendimai būtų priimami vienbalsiai ir laikantis šiame ketinimų protokole nustatytų taisyklių.

64.       2015 m. liepos 23 d. UAB „Rasa“ ir kiti UAB „Uno“ akcininkai sudarė Akcininkų sutartį, pagal kurią UAB „Uno“ dalyviai yra Akcininkas 1 (UAB „Gavera“) bei Akcininkas 2                          (UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“). UAB „Uno“ vadovo pareigoms eiti buvo išrinktas R. P., valdybos nariais išrinkti V. U. bei V. T. ir M. G..

65.       Sprendžiant dėl perspektyvinio juridinio asmens veiklos tyrimo tikslo, reikšmingomis aplinkybėmis, visų pirma, laikytina tai, kad Akcininkas 1 (UAB „Gavera“) turi 50 proc. visų balsų, o Akcininkas 2 (UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“) sudarytas iš dviejų subjektų, turinčių po 25 proc. visų balsų UAB „Uno“.

66.       Be to, UAB „Uno“ vadovas yra R. P., kuris yra UAB „Tilžės turgus“ akcininkas (jam priklauso 2 527 vardinių akcijų) (2020 m. vasario 28 d. valstybės įmonės Registrų centras išrašas). Šalys šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

67.       Taigi, vertinant UAB „Uno“ valdymo struktūrą, galima teigti, kad iš esmės, kaip nurodo ir ginčo šalys, Akcininko 1 (UAB „Gavera“) interesus atstovauja du valdybos nariai – V. T. ir M. G., o vieno iš Akcininko 2 (UAB „Rasa“ ir                      UAB „Tilžės turgus“) interesus atstovauja valdybos narys V. U..

68.       Remiantis Akcininkų sutartimi, iš esmės pagrindinius sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, gali priimti tik Akcininkas 1 ar Akcininkas 2. Pavyzdžiui, pagal Akcininkų sutartį, visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyvos teisę turi abu akcininkai ir direktorius (7.2.4. punktas); bet kuri iš šalių turi teisę bet kada (net ir nenurodydama priežasties) reikalauti atšaukti bendrovės direktorių iš užimamų pareigų (7.4.4. punktas). Taigi, UAB „Uno“ valdyme pareiškėja (UAB „Rasa“) gali dalyvauti iš esmės tik esant UAB „Tilžės turgus“ pritarimui.

69.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad net ir nustačius sprendimų įšaldymo situaciją, tai savaime nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teisinis statusas vis tiek neatitinka teismų praktikoje aprašytos sprendimų įšaldymo situacijos, kadangi inicijuoti akcininkų susirinkimo dėl sprendimo atšaukti UAB „Uno“ direktorių R. P. iš pareigų ir priimti tokį sprendimą akcininkų susirinkime pareiškėja negali ne dėl to, jog yra kilęs konfliktas tarp pareiškėjos ir 50 proc. visų akcijų valdančios UAB „Gavera“, bet dėl to, jog pareiškėja, turėdama 25 proc. visų akcijų, nesugeba savo valios suderinti su kita UAB „Uno“ dalyve UAB „Tilžės turgus“, valdančia likusius 25 proc. visų akcijų, su kuria jie veikia bendrai kaip Akcininkas 2, ir tokiu būdu pasinaudoti Akcininkų sutartyje numatytomis akcininko teisėmis. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, pagrindžiančių jos įrodinėjamą UAB „Tilžės turgus“ nebendradarbiavimą.

70.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinė aplinkybė, jog bendrovę valdo du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų, lemia, kad nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, o ieškovas negali atšaukti kito akcininko iš bendrovės vadovo pareigų, t. y. bendrovėje yra vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, kai akcininko teisės negali būti tinkamai ginamos Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais būdais. Esant tokiai situacijai, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje         Nr. e3K-3-208-403/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-516/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-407/2020).

71.       Atsiliepime į atskirąjį skundą V. T., M. G., UAB „Gavera“ nurodo, kad yra kilęs konfliktas Akcininko 2 viduje, t. y. tarp UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“, bet tai nėra „aklavietės situacija“ ir pati pareiškėja ir jos vienintelis akcininkas V. U. sukėlė situaciją, kurią pareiškėja įvardija kaip „aklavietės“ situaciją. Be to, juridinio asmens veiklos tyrimas negali pakeisti Akcininkų sutarties ir jos šalys privalės toliau laikytis. Pareiškėja neinicijuoja, nei šios sutarties pakeitimo, nei jos nutraukimo.

72.       Atsiliepime į atskirąjį skundą R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovėje nėra susidariusi sprendimų įšaldymo situacija, kaip ji suprantama teismų praktikoje. Dauguma bendrovės valdymo sprendimų akcininkų susirinkime gali būti priimti ir nebalsuojant pareiškėjai ar jai balsuojant prieš. Pareiškėja, turėdama 25 proc. akcijų, neturi ne tik faktinės, bet ir teorinės galimybės vienasmeniškai atšaukti bendrovės vadovą. Pareiškėjai per klaidą 10-12 valandų buvo apribota prieiga prie bendrovės banko sąskaitos, kuria disponuoja pareiškėjas ir UAB „Tilžės turgus“, kas nereiškia, jog bendrovėje susidarė sprendimų priėmimo įšaldymo situacija. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje, kuri vis dar vyksta ir nėra baigta, šios bylos proceso dalyviai ginčijasi dėl bendrovės valdymo organų sprendimų (ne) teisėtumo savaime nereiškia, kad šie sprendimai yra neteisėti (priimti pažeidžiant Akcininkų sutarties nuostatas).

73.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Uno“ nėra susidariusi sprendimų įšaldymo („aklavietės“) situacija. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pagal Akcininkų sutartį, pareiškėja negali būti vertinama kaip savarankiškas UAB „Uno“ akcininkas, turintis teisę individualiai naudotis Akcininkų sutartyje, UAB „Uno“ įstatuose numatytomis akcininko teisėmis.

74.       Pirma, susidariusi situacija skiriasi nuo teismų praktikoje nurodomos situacijos, kai bendrovę valdo du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, UAB „Uno“ valdo Akcininkas 1 (UAB „Gavera“), turintis 50 proc. visų balsų, o Akcininkas 2 (UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“), kurių kiekvienas subjektas valdo po 25 proc. visų balsų. Tai reiškia, kad iš esmės pagrindinius sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, gali priimi UAB „Gavera“ ir / ar UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ (balsuodami kartu).

75.       Todėl nesant UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“ suderintos valios, Akcininkas 2 negali priimti esminių su įmonės valdymu susijusių sprendimų. Tokia sprendimų priėmimo tvarka yra nustatyta Akcininkų sutartyje, kuri privaloma visiems UAB „Uno“ akcininkams. Teismo vertinimu, savaime tokia sprendimų priėmimo tvarka nerodo, kad įmonėje susiklostė sprendimų įšaldymo situacija, kadangi sprendimai įmonėje gali būti priimami ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, yra priiminėjami. Be to, reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad pareiškėja neginčija Akcininkų sutarties. Pareiškėja, sudarydama minėta sutartį, pritarė joje nustatytam specifiniam UAB „Uno“ valdymo modeliui, kuris yra privalomas jos šalims.

76.       Pažymėtina, kad pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“ nesutarimas dėl bendro valdymo reiškia, kad realiai yra paralyžiuota 50 proc. UAB „Uno“ veiklos. Taigi, pati pareiškėja pripažįsta, kad ji negali dalyvauti UAB „Uno“ valdyme dėl jos ir UAB „Tilžės turgus“ nesutarimų, bet ne dėl nesutarimo su Akcininku 1 (UAB ,,Gavera“). Tokia situacija negali būti pripažįstama sprendimų įšaldymo situacija, nes tai yra dviejų, vienodą balsų skaičių (25 proc.) turinčių akcininkų nesutarimas dėl bendrų su įmonės valdymu susijusių sprendimų priėmimo. Tuo tarpu juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindu įprastai laikomas didžiųjų ir mažųjų akcininkų nesutarimas, kuris lemia sprendimų įšaldymo situaciją (L. Timmerman., A. Doorman, Rights of minority shareholders in the Netherlands, Netherlands Reports to the Sixteenth International Congress of Comparative Law. Antwerpen-Oxford-New York: Intersentia, International Law Series, 2002, p. 200). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks dviejų mažųjų akcininkų nesutarimas negali būti pagrindas inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, kadangi jis įmonėje nesukuria sprendimų įšaldymo situacijos.

77.       Antra, aplinkybė, kad UAB „Uno“ vadovas yra UAB „Tilžės turgus“ akcininkas savaime nepagrindžia sprendimų įšaldymo situacijos. Tačiau iš atskirojo skundo argumentų galima spręsti, kad pareiškėja sprendimų įšaldymo situaciją iš esmės sieja su UAB „Tilžės turgus“ atsisakymu bendradarbiauti priimant sprendimus. Byloje nustatyta, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6722-512/2020 pagal UAB „Rasa“ ieškinį UAB „Uno“ dėl 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų, priimtų 75 proc. balsų dauguma, pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjos vertinimu, UAB „Rasa“ bei UAB „Tilžės turgus“ galėjo balsuoti tik kartu dėl darbotvarkės klausimų, tačiau UAB „Tilžės turgus“ į UAB „Rasa“ nesikreipė dėl balsavimo suderinimo, tad nagrinėjamu atveju negalima laikyti, jog UAB „Tilžės turgus“ balsavo „už“ darbotvarkės klausimais. Tokie pareiškėjos teiginiai rodo, kad ji iš esmės nesutinka su kito įmonės akcininko – UAB „Tilžės turgus“ veiksmais ir akcininkų balsavimo rezultatais. Tačiau šios aplinkybės niekaip nepagrindžia, kad UAB „Uno“ yra susiklosčiusi sprendimų įšaldymo situacija, kadangi, akivaizdu, kad sprendimai įmonėje yra priimami.

78.       Trečia, aplinkybė, kad V. U. buvo laikinai ribota galimybė (10-12 valandų) naudotis bendra banko sąskaita, taip pat nepagrindžia sprendimų priėmimo įšaldymo situacijos. Nors ši aplinkybė gali kelti abejonių dėl įmonės valdymo tinkamumo, tačiau pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kokias neigiamas pasekmės sukėlė šis veiksmas. Be to, tokia aplinkybė tiesiogiai nesusijusi su sprendimų priėmimu įmonėje. Todėl vien ši aplinkybė taip pat nerodo, kad UAB „Uno“ yra susiklosčiusi sprendimų įšaldymo situacija.

79.       Ketvirta, kaip minėta, teismų praktikoje juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimas yra siejamas ir su poreikiu patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196/2012).

80.       Blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą. Neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti susiję su jo turto (materialinių išteklių, lėšų ir kt.) naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai, nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų. Jeigu tokie veiklos rezultatai neužtikrina pelno siekiančio juridinio asmens vieno iš veiklos tikslų – gauti tiek naudos iš juridinio asmens veiklos, kad ji būtų paskirstoma visiems akcijų savininkams, – tai paprastai sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Jo tikslas yra nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje                                      Nr. 3K-3-146-695/2015).

81.       Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir pelningai veikiantis juridinis asmuo gali pažeisti mažumos dalyvių (akcininkų) interesus, juridinio asmens veikla taip pat gali būti neteisėta, pažeidžianti viešosios teisės normas ar visuomenės interesus, jo veiklos rezultatai galėtų būti dar geresni, o įstatymas neriboja galimybės tokio pobūdžio aplinkybes ištirti juridinio asmens veiklos tyrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).

82.       Taigi, teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, turėtų atsižvelgti ir į esminius įmonės ekonominės veiklos rodiklius, kurių vertinimas susijęs su perspektyvinio juridinio asmens veiklos tyrimo vertinimu. Šių aplinkybių vertinimas yra individualus, priklauso nuo įmonės vykdomos veiklos, jos pobūdžio, turto, įsipareigojimų pobūdžio ir masto. Tačiau tai laikytina tik vienu iš reikšmingų argumentų tokio pobūdžio bylose.

83.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Uno“ veikla yra pelninga, įmonė turi turto. Remiantis UAB „Uno“ 2020 m. kovo 23 d. balansu, matyti, kad įmonės nuosavas kapitalas 2018 m. buvo 2 396 790 Eur, o 2019 m. – 2 450 786 Eur. Atitinkamai, įmonės pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad įmonės grynasis pelnas 2018 m. buvo 85 046 Eur, o 2019 m. – 127 538 Eur. Šie duomenys leidžia spręsti, kad UAB „Uno“ vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pelninga, pastaraisiais metais įmonės grynasis pelnas augo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad dėl susidariusios konfliktinės situacijos tarp jos ir kito akcininko, įmonės vykdoma veikla ir jos rezultatai būtų suprastėję, įmonė patirtų nuostolių. Teismo vertinimu, sėkmingas UAB „Uno“ veiklos vykdymas yra viena iš aplinkybių, rodančių, kad nėra įmonės veiklos tyrimo pagrindų.

84.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino perspektyvinį UAB „Uno“ veiklos tyrimo tikslą ir jo pagrindus. Vien dviejų mažųjų akcininkų įmonėje nesutarimas šiuo atveju nereiškia, nei sprendimų įšaldymo situacijos UAB „Uno“, nei turi įtakos įmonės vykdomai veiklai ir jos rezultatams. Todėl atmestini pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad egzistuoja perspektyvinis tikslas pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą.

Dėl retrospektyvinio juridinio asmens veiklos tyrimo tikslo

85.       Retrospektyvinio juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra siejamas su poreikiu įvertinti su įmonės valdymu susijusius jau priimtus sprendimus, nustatyti už netinkamą įmonės valdymą atsakingus asmenis. Pareiškėja retrospektyvinį UAB „Uno“ veiklos tyrimą grindžia įvairiomis aplinkybėmis, susijusiomis su įmonės valdymu (valdymo organų veiksmais), sudaromais sandoriais, kuriuos skundžiamoje nutartyje įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo ribas, įvertina šalių argumentus dėl pirmosios instancijos atlikto retrospektyvinio UAB „Uno“ veiklos tyrimo tikslo vertinimo.

Dėl kiekybinio atstovavimo UAB „Uno“ sudarant sandorius

86.       Pareiškėja argumentuoja, kad UAB „Uno“ valdymo organų netinkamą veiklą rodo tai, kad UAB „Uno“ vadovas R. P. vykdo Akcininko 2 sandorius UAB „Uno“ vardu, nors negauna tam valdybos nario V. U. pritarimo, taip pažeisdamas UAB „Uno“ įstatų 4.2. bei 4.47. punktus. Taigi, pareiškėja ginčija UAB „Uno“ sudaromų sandorių tvarką (kiekybinio atstovavimo taisyklės taikymą).

87.       UAB „Uno“ įstatų 4.2. punkte nustatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikia bendrovės vadovas kartu su valdybos nariu. Įstatų 4.47. punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas kartu su valdybos nariu veikia bendrovės vadu ir turi teisę sudaryti sandorius. Bendrovės vadovas be atskiro įgaliojimo turi teisę atstovauti bendrovę kitų juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose bei įgyvendinti ir naudotis visomis bendrovei, kaip juridinio asmens dalyviui, suteiktomis teisėmis, nebent visuotinis aakcininkų susitarimas nustatytų kitaip.

88.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekybinio atstovavimo taisyklė pažeista nebuvo, kadangi UAB „Uno“ įstatuose nėra jokių specialių taisyklių, nustatančių, kad UAB „Uno“ direktorius R. P. Akcininko 2 sandorius UAB „Uno“ vardu turi teisę sudaryti tik kartu su valdybos nariu V. U..

89.       Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad dėl žemės sklypų, priklausančių Akcininkui 2, detaliajame plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (mėlyna spalva pažymėti), pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (violetine spalva pažymėti), UAB „Uno“ interesams atstovauti ir sandorius pasirašyti teisę turi direktorius ir valdybos narys V. U.. Taigi, UAB „Uno“ direktorius visiems šiems sandoriams, susijusiems su aukščiau išvardytais sklypais, privalėjo gauti išankstinį valdybos nario rašytinį pritarimą ir juos sudaryti tik kartu su pačiu valdybos nariu. Pareiškėjos teigimu, 16 sudarytų UAB „Uno“ sandorių yra sudaryti be V. U. pritarimo.

90.       Pareiškėja, siekdama pagrįsti šias aplinkybes, remiasi notarei siųsto laiško ištrauka, 2019 m. gruodžio 4 d. valdybos posėdžio protokolo ištrauka, aplinkybe, kad 2020 m.            gegužės 11 d. vykusio valdybos posėdžio metu buvo pakeista galiojusi UAB „Uno“ sandorių sudarymo tvarka, t. y. suteikta teisė bet kuriam iš valdybos narių sudaryti sandorius Akcininko 2 vardu, kartu su direktoriumi.

91.       Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentais, kad pareiškėja neįrodė kiekybinio atstovavimo taisyklių pažeidimo.

92.       Pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Uno“ įstatuose nėra taisyklių, nustatančių, kad UAB „Uno“ direktorius sandorius turi teisę sudaryti tik kartu su valdybos nariu V. U.. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo sudarytas atskiras šalių susitarimas, keičiantis UAB „Uno“ įstatuose nustatytą kiekybinio atstovavimo taisyklę ar Akcininkų sutarties 7.4.2. ir 7.3.5. punktų nuostatas.

93.       UAB „Uno“ įstatų 4.2. ir 4.47. punktai sandorių sudarymą sieja tik su UAB „Uno“ vadovo ir vieno iš valdybos narių bendru veikimu (atstovaujant UAB „Uno“ sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis). Tačiau įstatuose nėra nurodyta, kad konkrečius įmonės sandorius gali sudaryti tik įmonės vadovas ir valdybos narys V. U..

94.       Antra, pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma notarei siųsto rašto ištrauka nepagrindžia, kad kiekybinio atstovavimo taisyklė buvo pakeista. Atitinkamai, pareiškėjos argumentų neįrodo ir aplinkybė, kad įmonės 2019 m. gruodžio 4 d. valdybos posėdžio protokole nurodyta, jog V. U. turėtų pasirašyti sandorius dėl UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ tenkančios turto dalies pardavimo. Pažymėtina, kad minėtame protokole nurodyta, jog V. U. neatvyksta sudaryti sandorių, todėl įmonė negali sudaryti sutarčių. Be to, pats V. U. šiame valdybos posėdyje nedalyvavo.

95.       Trečia, pareiškėja teigia, kad 2020 m. gegužės 11 d. valdybos posėdyje buvo neteisėtai pakeista UAB „Uno“ sandorių sudarymo tvarka. Tačiau pareiškėja šią aplinkybę grindžia tik V. T. 2020 m. gegužės 7 d. pranešimu apie šaukiamą valdybos posėdį, kuriame, kaip matyti, turėjo būti sprendžiama dėl turto pardavimo ir pardavimo kainų nustatymo, pardavimo sutarčių pasirašymo tvarkos nustatymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra domenų, kad buvo pakeista UAB „Uno“ įstatų 4.2. ir 4.47. punktuose nustatyta sandorių sudarymo tvarka, o pareiškėja šią išvadą paneigiančių argumento (įrodymų) nepateikė.

96.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl kiekybinio atstovavimo         UAB „Uno“ sudarant sandorius yra teisingos ir pagrįstos, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl sandorių sudarymo be valdybos pritarimo

97.       Pareiškėja argumentuoja, kad UAB „Uno“ vadovas R. P. vykdo sandorius Akcininko 2 žemės sklypuose UAB „Uno“ vardu, nors tam negauna valdybos pritarimo, taip pažeisdamas UAB „Uno“ įstatų 4.42. punktą.

98.       UAB „Uno“ įstatų 4.42. (12) punkte nustatyta, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai).

99.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Uno“ įstatinis kapitalas bylos nagrinėjimo metu yra 1 036 546 Eur, todėl valdybos pritarimas būtų reikalingas tuo atveju, jei perleidžiamo ilgalaikio turto vertė viršytų 51 828,20 Eur. Šalys šių aplinkybių neginčija.

100.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ne tik kad neprijungė prie bylos UAB „Rasa“ teikiamų turto perleidimo sutarčių bei nesiaiškino aplinkybės, kodėl preliminariose sutartyse buvo numatomos ženkliai didesnės kainos, o notarinėse žymiai mažesnės. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo 9 perleidimo preliminariąsias sutartis, kurių kainos yra 54 000 Eur, 100 000 Eur, 65 000 Eur, 60 000 Eur, 59 000 Eur, 60 000 Eur,             65 000 Eur, 85 000 Eur, 55 000 Eur. Tačiau, pareiškėjos teigimu, sudarant pagrindines sutartis, šios sumos dėl neaiškių priežasčių buvo fiktyviai sumažintos taip siekiant apeiti UAB „Uno“ įstatuose numatytą valdybos pritarimą tokių sandorių sudarymui.

101.       Pareiškėjos atskirajame skunde nurodomų perleidimo preliminarių sutarčių pirmosios instancijos teismas nevertino. Pareiškėja šių sutarčių nepateikė ir su atskiruoju skundu ir papildomai teiktais dokumentais, todėl šie pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti        (CPK 12, 178 straipsniai).

102.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos ginčijama 2018 m. birželio 6 d. su UAB „EDM statyba“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis sandorių sudarymo tvarkos nepažeidė. Nors šioje sutartyje nurodyta kaina yra 56 200 Eur, pagal šią sutartį buvo parduodami du daiktai (gyvenamieji namai), kurių kaina yra po 28 100 Eur. Taigi, sudarant šį sandorį UAB „Uno“ įstatų 4.42. (12) punktas pažeistas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

103.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja, manydama, kad UAB „Uno“ sudaryti sandoriai galimai pažeidė UAB „Uno“ įstatų 4.42. (12) punkte nurodytą tvarką, turi teisę kreiptis į teismą dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tačiau vien pareiškėjos prielaidos apie tokių sandorių sudarymą ir jų galimą neteisėtumą, nepatikrinus pačių sandorių, negali būti pakankamas pagrindas juridinio asmens veiklos tyrimui.

104.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl UAB „Uno“ sandorių sudarymo yra teisingos ir pagrįstos, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pinigų išgryninimo

105.       Pareiškėja argumentuoja, kad UAB „Uno“ direktorius R. P. savavališkai ima pinigus iš UAB „Uno“ banko sąskaitos. Pareiškėja neva turi informacijos iš trečiųjų asmenų, kuri patvirtina, kad UAB „Uno“ direktorius naudoja įvairias pinigų išgryninimo schemas, imdamas Akcininko 2 lėšas ir su trečiaisiais asmenimis pasirašydamas dokumentus, patvirtinančius, kad tretieji asmenys šias lėšas gavo, nors iš tiesų didžioji dalis UAB „Uno“ vadovo išgrynintų lėšų nėra perduodama tretiesiems asmenims ir lieka UAB „Uno“ vadovo dispozicijoje.

106.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos samprotavimai apie UAB „Uno“ direktoriaus R. P. grynųjų pinigų pasisavinimą yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrįsti.

107.       Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad UAB „Uno“ direktorius, manipuliuodamas informacija apie statinio baigtumo procentą ir tokiu būdu oficialiai mažindamas pardavimo kainą, perleisdavo turtą už ženkliai mažesnę sumą, nei jis yra vertas tam, kad įvairių schemų pagrindu galėtų pasisavinti Akcininkui 2 bendrai priklausančias lėšas. UAB „Uno“ direktorius galimai yra pasisavinęs apie 1,5-2 mln. Eur ir tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad direktoriaus veiksmuose galimai yra ir nusikalstamos veikos požymių.

108.       Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir aplinkybių, susijusių su Akcininko 2 parduoto turto statybomis, kurių neįvykdžius neva buvo grąžintos lėšos pirkėjams, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Uno“ turėjo pajėgumų bei apskritai kada nors vykdė kažkokius statybos ar infrastruktūros darbus.

109.       Pareiškėja su atskiruoju skundu0 pateikia UAB „Uno“ banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad tikėtina, jog direktorius niekuomet jokių išgrynintų lėšų nėra grąžinęs UAB „Uno“ turto pirkėjams. Jos nuomone, UAB „Uno“ direktorius iš Akcininko 2 banko sąskaitos išsigrynina atitinkamą sumą pinigų, tuomet tą pačią dieną į UAB „Tilžės turgus“ sąskaitą perveda tokią pačią arba ženkliai nesiskiriančią pinigų sumą, kuria neva dengia savo įsipareigojimus UAB „Uno“. Kaip matyti, kai kurios identiškos sumos taip buvo išgrynintos ir vėl įneštos į UAB „Uno“. Todėl kyla įtarimas, kad tokiu būdu UAB „Uno“ direktorius, būdamas UAB „Tilžės turgus“ didžiuoju akcininku, fiktyviai mažina UAB „Tilžės turgus“ įsipareigojimus UAB „Uno“.

110.       Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vien tai, kad UAB „Tilžės turgus“ pervesdavo vadovui pinigus, niekaip nepagrindžia pareiškėjos argumentų, kad UAB „Uno“ vadovas pasisavino lėšas. Atitinkamai, pareiškėjos pozicija, kad įmonės vadovas, su trečiaisiais asmenimis pasirašydamas dokumentus, patvirtinančius, kad tretieji asmenys šias lėšas gavo, nors iš tiesų didžioji dalis UAB „Uno“ vadovo išgrynintų lėšų nėra perduodama tretiesiems asmenims ir lieka UAB „Uno“ vadovo dispozicijoje, yra nepagrįsti jokiais duomenimis. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra tikėtinų duomenų dėl galimo UAB „Uno“ piniginių lėšų švaistymo ar pasisavinimo. Atitinkamai, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodomų pavedimų pagrindu yra fiktyviai mažinami UAB „Tilžės turgus“ įsipareigojimai UAB „Uno“.

111.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, manydama, kad UAB „Uno“ vadovas švaisto ar neteisėtai pasisavina įmonės pinigus, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, prašydama tirti tokias aplinkybes, priteisti įmonei žalą ir pan. Tačiau pareiškėjos prielaidos apie galimą įmonės direktoriaus atliekamą lėšų švaistymą ar pasisavinimą, nėra pakankamas pagrindas pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą.

112.       Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su pinigų iššvaistymu, yra teisingos ir pagrįstos, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl Akcininkui 2 priklausančio turto pardavinėjimo ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis

113.       Pareiškėja tvirtina, kad UAB „Uno“ direktorius įmonės turtą pardavinėja neadekvačiai mažomis kainomis, kurios neatitinka kainų, už kurias buvo susitarta turtą parduoti. Tokie vadovo veiksmai yra Akcininko 2 turto švaistymas, dėl to kyla didelė žala tiek pačiai įmonei, tiek ir jos akcininkams. Pareiškėjai nėra pateikti jokie paaiškinimai, kodėl UAB „Uno“ vadovas pardavinėja turtą neadekvačiai mažomis kainomis. Pasak pareiškėjos, tokie UAB „Uno“ vadovo veiksmai neabejotinai pažeidžia jos, kaip akcininkės, bei UAB „Uno“ interesus.

114.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos prielaidos apie tai, kad UAB „Uno“ direktorius R. P. UAB „Uno“ turtą pardavinėja neadekvačiai mažomis kainomis, kurios neatitinka tų kainų, už kurias buvo susitarta tokį turtą parduoti, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra tikėtinų duomenų apie tai, kad UAB „Uno“ vadovas įmonės turtą pardavinėja neadekvačiai mažomis kainomis, kurios neatitinka kainų, už kurias buvo susitarta tokį turtą parduoti. Tikimybę dėl UAB „Uno“ sudaromų sandorių nuostolingumo paneigia UAB „Uno“ finansiniai rezultatai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad UAB „Uno“ galėjo uždirbti daugiau. Be to,           UAB „Uno“ veiklos koncepcija, modelis paneigia galimybę uždirbti daugiau, nes UAB „Uno“ statinių nestato (tik pamatus), todėl nėra pagrindo manyti, kad UAB „Uno“ direktorius      R. P. veikė netinkamai.

115.       Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad UAB „Uno“ priklausančios žemės sklypo nuomos su statiniais teisės UAB „Uno“ direktoriaus R. P. buvo perleidinėjamos už sumą apytikriai nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur. Tuo tarpu, šių sandorių rinkos vertė, kaip patvirtina pareiškėjos pateikti skelbimai dėl panašių teisių pardavimo, galėjo siekti virš 100 000 Eur.      UAB „Rasa“ pateikta informacija dėl ketinamo parduoti pastato-gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio direktoriaus nurodyta pardavimo kaina buvo 20 000 EUR su PVM, kai iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad tas pats objektas yra pardavinėjamas už 170 000 Eur. Nei valdybos nariams, nei akcininkams nebuvo pateikta jokia informacija, kuo remiantis direktorius nustato parduodamų pastatų kainą, t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, tokių kaip atitinkamos ekspertizės ar turto vertinimai, pagrindžiantys, kad direktoriaus nustatyta kaina yra rinkos kaina. Priešingai, kaip matyti vien iš viešai prieinamos informacijos, analogiški objektai rinkoje yra pardavinėjami ženkliai brangiau. Direktorius nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų ir įrodymų dėl konkrečių sandorių kainų – tik abstrakčius pasvarstymus.

116.       Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pasikliovė UAB „Uno“ direktoriaus paaiškinimais neva patvirtinančiais, kad turtas parduodamas remiantis valdybos nutarimu patvirtintomis kainomis, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog: valdyba 2018 m. kovo 5 d. nutarimu nustatė tik abstrakčias turto pardavimo kainas; kaip matyti iš UAB „Rasa“ pateikiamų sutarčių, preliminariose sutartyse yra numatytos kur kas didesnės pardavimo sumos nei pagrindinėse sutartyse ir šio fakto direktorius nepaaiškino. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „Rasa“ turtas yra pardavinėjamas adekvačiomis kainomis, kai byloje UAB „Rasa“ pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad direktorius neatlieka ir niekada neatliko jokio parduodamo turto vertinimo, siekiant nustatyti šio turto objektyvią rinkos kainą ir vien pagal viešus skelbimus to paties turto rinkos kaina nuo direktoriaus nustatytos kainos skiriasi ne kelis, o keliasdešimt kartų.

117.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų jos atskirojo skundo teiginius. Kaip nurodo pareiškėja, valdybos 2018 m. kovo 5 d. protokole nustatyta, kad statiniai su priklausiniais parduodami už kainą, ne mažesnę, nei        10 000 Eur, įskaitant PVM ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro nustatytą vidutinę rinkos vertę, įskaitant PVM. Taigi, įmonėje buvo nustatyta parduodamo turto kainos nustatymo tvarka.

118.       Pirma, pareiškėja jokių duomenų, rodančių, kad UAB „Uno“ turtas buvo parduodamas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kaina, nepateikia. Byloje nustatyta, kad įmonės sandoriai buvo sudaromi laikantis UAB „Uno“ valdybos 2018 m. kovo 5 d. nutarime nustatytos kainos nustatymo tvarkos. Būtent šios tvarkos laikymasis yra pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl sandorių kainos nustatymo. Atitinkamai, vien pareiškėjos deklaratyvūs argumentai, pateikiant viešai prieinamą informaciją (apie 11,34 arų sklypo pardavimą) apie panašaus pobūdžio turto pardavimo kainą, nepaneigia sandorių kainos nustatymo, yra nepatikimi, neaiškios kilmės. Atitinkamai, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo teiginiai apie (duomenys neskelbtini) pardavinėjamą turtą už 170 000 Eur, kadangi tokie teiginiai nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais (pareiškėja teismui tik pateikė nuorodą į negaliojantį skelbimą interneto tinklapyje).

119.       Sprendžiant dėl UAB „Uno“ parduodamo turto kainos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju reikšminga ir įmonės veiklos koncepcija, modelis bei kainos nustatymo tvarka. Remiantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu apie atliktą mokestinį patikrinimą Nr. (7.8) FR0687-761, byloje esančiais duomenimis ir atsakovo R. P. ir trečiojo asmens UAB „Tilžės turgus“ pateiktais paaiškinimais, darytina išvada, kad UAB „Uno“ vystomas gyvenamųjų namų kvartalas „Dvaro slėnis“ yra vystomas tokiu būdu, jog bendrovė įrengia šio kvartalo bendrojo naudojimo inžinerines komunikacijas ir užtikrina detaliojo plano pagal kurį vystomas kvartalas įgyvendinimą. Tokiu būdu bendrovė iki nustatyto baigtumo (gyvenamojo namo ir statinių pamatai, tvora be vartų) pastato ir parduoda statinius pirkėjams, kartu perleisdama valstybinės žemės nuomos nuomininko teises pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Toliau pirkėjai, laikydamiesi plano, užbaiginėja statinius. Bendrovei perleidžiant nebaigtą statyti objektą (statinį / ius) ir valstybinės žemės nuomos teises pirkėjui, pirkėjo mokama kaina susideda iš dviejų dalių: statinių kaina mokama pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir bendrovei pagal preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis mokamas mokestis už viso gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės infrastruktūros įrengimą, statinių projekto korektūras ir susijusias paslaugas.

120.       Taigi, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pagal UAB „Uno“ veiklos modelį, įmonė pati statinių nestato, tik parengia visą reikimą infrastruktūrą ir atlieka tam tikrus statybos darbus. Tačiau statinius turi pabaigti patys pirkėjai.

121.       Atsakovai V. T., M. G. ir trečiais asmuo UAB „Gavera“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad UAB „Uno“ niekuomet nebuvo praktikos atlikti parduodamo turto vertinimą, jis niekuomet nebuvo atliekamas, kadangi bendro pobūdžio būsimų                      pirkimo-pardavimo sandorių sąlygos buvo nustatomos UAB „Uno“ akcininkų susirinkimuose, patvirtinamos valdybos protokoluose. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad UAB „Uno“ vadovas nėra atlikęs parduodama turto vertinimo ir turtas parduodamas aiškiai mažesnėmis, nei rinkos kainomis, atmetami kaip nepagrįsti.

122.       Taip pat nepagrįstais laikytini ir pareiškėjos atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad pareiškėjos nurodomose sutartyse kainos nesuderinamos su parduoto turto baigtumo procentais. Pareiškėjos teigimu, už 7 proc. baigtumo turtą buvo sumokama net 35 600 Eur, o kitais atvejais 10 000 Eur, tuo tarpu už 17 proc. baigtumo turtą buvo mokama vos 10 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai nepagrindžia, kad įmonės turtas buvo parduodamas ženkliai mažesnėmis, nei rinkos kaina, kadangi sudarant kiekvieną atskirą sandorį, atsižvelgiama į nustatytą kainos nustatymo tvarką ir įmonės veiklos modelį. Vien sudarytų prikimo-pardavimo sutarčių kainų sąsaja su joje nurodytu atitinkamo turto baigtumo procentu savaime neįrodo, kad konkretus turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą.

123.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl UAB „Uno“ parduoto turto kainos nustatymo įvertinimo yra teisingos ir pagrįstos. Pareiškėja jokių duomenų, rodančių, kad įmonės turtas buvo parduodamas pažeidžiant valdybos 2018 m. kovo 5 d. nutarimu nustatytą kainos nustatymo tvarką, nepateikė, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl informacijos UAB „Rasa“ neteikimo

124.       Pareiškėja teigia, kad jai kaip UAB „Uno“ akcininkei nebuvo suteikta jos prašoma informacija.

125.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai tinkamai buvo sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija apie bendrovę. Teismas konstatavo, kad V. U. yra UAB „Uno“ valdybos narys, kuris nedalyvavo (boikotavo) 2019 m. gruodžio 4 d. valdybos posėdyje, kuriame buvo pateikta ir išklausyta direktoriaus R. P. ataskaita apie UAB „Uno“ įvykdytas ir vykdomas inžinerinės infrastruktūros ir su tuo susijusias rangos sutartis, UAB „Uno“ dar reikalingų atlikti inžinerinės infrastruktūros darbų sąmatas ir įsipareigojimų įvykdymui reikalingas lėšas.

126.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Uno“ direktorius neteikė UAB „Rasa“ ir V. U. prašytos informacijos. Pareiškėjos teigimu, atsakovai niekaip neįrodė, kad UAB „Rasa“ buvo suteikta galimybė susipažinti su prašoma informacija. Tuo tarpu iš               UAB „Rasa“ pateiktų įrodymų bei aukščiau aptartų raštų turinio akivaizdu, kad UAB „Rasa“ nuolat kreipėsi į direktorių bei valdybos narius dėl informacijos suteikimo, siekdama įgyvendinti jam Akcininkų sutartyje numatytas teises, tačiau visi šie prašymai buvo paprasčiausiai ignoruojami. Pavyzdžiui, V. U. 36-ais atskirais laiškais buvo persiųstos 36 UAB „Uno“ Akcininko 2 turto perleidimo sutartys, nors teismo posėdžio, vykusio 2020 m.    liepos 13 d. metu, direktorius teigė, jog tokių sutarčių buvo virš 40. Taigi, ši aplinkybė patvirtina ne tik faktą, kad direktorius neteikia duomenų UAB „Rasa“ ir valdybos nariui                     V. U., tačiau siekia tik imituoti informacijos teikimą.

127.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad akcininko teisė gauti informaciją yra reikšminga akcininko teisė, leidžianti akcininkui žinoti apie įmonės vykdomą veiklą ir atitinkami, sudaranti galimybes spręsti dėl įmonės valdymo. Akcininko neturtinę teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą reglamentuoja ABĮ 18 straipsnis. Akcininko teisė gauti informaciją nustatyta ir UAB „Uno“ įstatų 3.3. (9) punkte.

128.        Pagal įmonių teisėje vyraujančias tendencijas (Europos modelinis bendrovių teisės aktas), akcininkams turi būti sudaromos visos sąlygos gauti visą su bendrove susijusią informaciją, išskyrus atvejus, kai informacijos pateikimas gali sukelti žalą bendrovei (European Model Companies Act First edition, 2017, p. 256, angl. If the board of directors/management board believes that the requested information cannot be disclosed without material harm to the company, the shareholder who requested the information must be notified immediately). Todėl su akcininko teise gauti informaciją nesuderinamas formalus įmonės nurodymas, kad prašoma informacija yra saugotina.

129.       Taip pat sprendžiant klausimą dėl informacijos akcininkams teikimo, svarbu ir pačių akcininkų susitarimas. Akcininkų sutarties 7.5.2. punkte nustatyta, kad Šalys įsipareigoja užtikrinti, jog bendrovės direktorius ir bendrovės administracija sudarytų sąlygas Akcininkams susipažinti su visa Bendrovės informacija ir dokumentais. Akcininkai įsipareigoja šią savo teise naudotis taip, kad nebūtų trikdomas normalus bendrovės darbas bei būtų laikomasi konfidencialumo įsipareigojimų.

130.       Informacijos akcininkui teikimo nustatymas yra fakto klausimas. Byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėja kreipėsi į UAB „Uno“ vadovą pateikti informaciją, tačiau informacija pateikta nebuvo. Pavyzdžiui, UAB „Uno“ 2019 m. lapkričio 29 d. raštu nurodė, kad buvo gautas UAB „Rasa“ direktorės prašymas pateikti informaciją, UAB „Rasa“ atstovams buvo sudaryta galimybę susipažinti su juos dominančiais dokumentais. UAB „Rasa“ atstovai informavo, kad pateikti dokumentai nedomina ir prašė padaryti jų kopijas, kuriose užfiksuoti asmens duomenys ir viešai neskelbiama informacija, kurios apskleidimas gali pakenkti UAB „Uno“ veiklos sėkmei ir interesams. Be to, nurodyta, kad UAB „Rasa“ teisė gauti asmens duomenis, konfidencialius duomenis ar duomenis, kurie yra komercinė paslaptis yra ribota įstatymu ir įstatais.

131.       Taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio 15 d. prašymu pareiškėja ir V. U. prašė UAB „Uno“ vadovo pateikti visas preliminariąsias sutartis, sudarytas UAB „Uno“ dėl žemės sklypų; visas rangos ar jungtinės veiklos sutartis ir kitokia sutartis, sudarytas UAB „Uno“ dėl žemės sklypų, išvardintų aukščiau; duomenis apie UAB „Uno“ parduodamo nekilnojamojo turto (aukščiau išvardintuose sklypuose) vidutinę rinkos kainą. UAB „Uno“ vadovas, atsakydamas į šį raštą, nurodė, kad prašomų dokumentų kopijos gali būti padarytos ir pateiktos valdybos nariui per 10 darbo dienų. Tačiau taip pat nurodė, kad UAB „Rasa“ valdo 25 proc. UAB „Uno“ akcijų ir tik kartu su UAB „Tilžės turgus“, pagal Akcininkų sutartį, laikoma Akcininku 2, todėl savo prašymą turėtų teikti kartu su kitu akcininku UAB „Tilžės turgus“, o ne valdybos nariu.

132.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės, susijusios su informacijos UAB „Rasa“ neteikimu, kelia abejonių dėl atsisakymo teikti informaciją pagrįstumo. UAB „Uno“ vadovo 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 21 d. atsakymai yra lakoniški, neargumentuoti. Juose nurodoma, kad prašoma informacija yra konfidenciali arba nors informacija galėtų būti teikiama, prašymą ją pateikti gali teikti tik UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“, kaip Akcininkas 2, kartu. Tačiau jokių argumentų, kad prašoma pareiškėjos informacija yra komercinė paslaptis, nėra nurodyta. Be to, pažymėtina, kad ABĮ 18 straipsnio      1 dalis suteikia teisę kiekvienam akcininkui gauti informaciją, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

133.       Tačiau nustatyti informacijos teikimo UAB „Rasa“ trūkumai nėra pagrindas šią aplinkybę  pripažinti pakankamu juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindu. Minėta, kad teisės doktrinoje tik esminės informacijos akcininkui neteikimas galėtų būti pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad jos prašoma informacija, kuri nebuvo pateikta, yra esminė, be kurios ji negali įgyvendinti kitų savo kaip akcininkės teisių.

134.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisės gauti informaciją, reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad vienas įmonės valdybos narių yra pareiškėjos atstovas                V. U., kuriam kaip valdybos nariui yra prieinama visa su įmonės valdymu susijusi informacija. Remiantis UAB „Uno“ įstatų 4.42. (8) punktu, bendrovės valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės konfidencialia informacija ir komercine (gamybine) paslaptimi. Tai rodo, kad valdybos nariams iš esmės yra prieinama įmonės informacija. Be to, UAB „Uno“ direktorius R. P. 2020 m. sausio 28 d. atsakyme valdybos nariui V. U. dėl informacijos suteikimo nurodė, kad jam yra teikiama informacija ir UAB „Uno“ vidaus dokumentai.

135.       Taip pat, sprendžiant dėl informacijos teikimo, teismas pažymi, kad šalių nesutarimai dėl informacijos neteikimo nėra pastovūs, pasikartojantys. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių nesutarimai dėl informacijos neteikimo (kaip ir iš esmės kiti šioje byloje ginčijami veiksmai) prasidėjo tik 2019 m. pabaigoje. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau tarp šalių būtų kilę ginčai dėl informacijos teikimo, nors tarp jų Akcininkų sutartis buvo sudaryta dar 2015 m. Taigi, ilgą laiką šalys iš esmės sutarė tiek dėl informacijos teikimo tvarkos, tiek dėl kitų ginčijamų veiksmų teisėtumo. Tai taip pat kelia abejonių dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų pagrįstumo nagrinėjamoje byloje.

136.       Pažymėtina, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Tai reiškia, kad akcininkas, manydamas, jog jo teisė gauti informaciją buvo pažeista, turi teisę kreiptis į teismą su konkrečiu prašymu. Tačiau savaime akcininkų ir valdymo organų nesutarimas dėl informacijos teikimo, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra savarankiškas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

137.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl informacijos UAB „Rasa“ (ne) teikimo nėra visiškai teisingos ir pagrįstos. Tačiau remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad toks informacijos neteikimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pakankamu pagrindu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes neatitiktų juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo

138.       Pareiškėja nurodo, kad UAB „Uno“ valdymo organų (įmonės direktoriaus) netinkamą veiklą rodo tai, kad FNTT atlieka tyrimą dėl direktoriaus R. P. galimų nusikalstamų veikų. Tai patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai turėjo pakankamai prima facie duomenų, patvirtinančių galimas UAB „Uno“ vadovo R. P. atliekamas nusikalstamas veikas.

139.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas (ar keli tyrimai) dėl direktoriaus R. P. galimų nusikalstamų veikų negali būti vertinamas kaip aplinkybė, pati savaime sudaranti pagrindą juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti dėl to, kad tokiu atveju būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

140.       Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas paneigė susiformavusią teismų praktiką, kadangi sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos pradėjimo, esminę reikšmė turi abejonė ar UAB „Uno“ direktoriaus veikla buvo tinkama. Aplinkybė, jog šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Uno“ direktoriaus galimai padarytų nusikalstamų veikų, patvirtina, kad UAB „Rasa“ turi pagrįstas abejones, jog direktoriaus veikla yra netinkama.

141.       Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš esmės pareiškėja pagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo vykdymas yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9/2012). Tačiau savaime tai nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, o yra tik viena iš aplinkybių, kurią teismas turėtų įvertinti, spręsdamas dėl pagrindų juridinės veiklos tyrimo pradėjimui egzistavimo.

142.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai UAB „Uno“ direktoriaus padarytų nusikalstamų veikų negali būti juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas. Pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir remiasi tik prielaidomis, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas rodo netinkamą UAB „Uno“ valdymą. Tokios nustatytos aplinkybės negali būti pagrindu pripažinti, kad UAB „Uno“ buvo (yra) valdoma netinkamai.

143.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl ikiteisminio tyrimo reikšmės sprendžiant dėl UAB „Uno“ veiklos patikrinimo pagrindų, yra teisingos ir pagrįstos, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl valdybos narių fiduciarinių pareigų pažeidimo

144.       Pareiškėja teigia, kad UAB „Uno“ valdybos nariai V. T. ir M. G. veikia netinkamai, pažeidžia savo fiduciarines pareigas. Šių valdybos narių fiduciarinių pareigų pažeidimą rodo tai, kad jie „dangsto“ UAB „Uno“ neteisėtus veiksmus. Be to, UAB „Uno“ valdybos nariai ir aktyviais veiksmais prisideda prie žalos darymo bendrovei. Viena iš sutarčių (dėl žemės sklypo, priklausančio Akcininkui 2 ir detaliajame plane pažymėto indeksu 114) iš pardavėjos UAB „Uno“ pusės buvo pasirašyta UAB „Uno“ vadovo R. P. ir valdybos nario V. T. (Akcininko 1 paskirto valdybos nario), nors pagal UAB „Uno“ galiojančią tvarką tokiai sutarčiai sudaryti buvo reikalingas valdybos nario V. U. parašas. Jokio teisės aktus atitinkančio įgaliojimo, kuriuo būtų suteikiamos teisės                  V. T. pasirašyti šį sandorį, V. U. nėra išdavęs.

145.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo manyti, jog UAB „Uno“ valdybos nariai V. T. ir M. G. veikė netinkamai.

146.       Atskirajame skunde pareiškėja tvirtina, kad esant duomenų, jog UAB „Uno“ direktorius pažeidžia savo pareigas įmonei, valdyba turi pareigą atšaukti tokį vadovą, kadangi direktoriaus veiklos kontrolė yra viena iš esminių ir svarbiausių UAB „Uno“ valdybos funkcijų. Pareiškėjos nuomone, ne tik direktorius, bet ir valdybos nariai sau iš Akcininko 2 sąskaitos neaiškiais pagrindais persivedinėja lėšas, nors UAB „Rasa“ nėra pateiktos jokios sutartys ar dokumentai, kurių pagrindu šios lėšos teisėtai galėtų būti pervestos. Be to, į organizuojamų valdybos posėdžių darbotvarkę yra piktybiškai atsisakoma įtraukti bet kokius UAB „Rasa“ siūlomus klausimus dėl informacijos teikimo ir direktoriaus veiksmų neteisėtumo.

147.       Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad UAB „Uno“ valdybos nariai V. T. ir M. G. neteisėtai persivedinėja UAB „Uno“ lėšas.

148.       Sutiktina su pareiškėja, kad UAB „Uno“ valdyba skiria įmonės direktorių ir prižiūri jo veiklą. UAB „Uno“ įstatuose nustatyta, kad bendrovės valdyba prižiūri bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vadovo veiklos (4.42. (3) punktas), teikia siūlymus bendrovės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams, visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimams (4.42. (5) punktas). Įstatų 4.45. punktas nustato, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatinti jį ir skiria nuobaudas valdyba. Taigi, remiantis UAB „Uno“ įstatais, bendrovės valdyba, kaip kolegialus organas, pati sprendžia, kaip įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kokių priemonių imtis, nustačius netinkamą direktoriaus valdymą. Be to, kaip minėta, bendrovės valdybos narys yra V. U., kuris atstovauja UAB „Rasa“ interesus.

149.       Pažymėtina, kad UAB „Uno“ įstatų 4.5. punkte nustatyta, jog bendrovės vadovas ar valdybos nariai, nevykdantys arba netinkamai vykdantys pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje bei šių įstatų 4.3. ir 4.4. punktuose, privalo visiškai atlyginti bendrovei padarytą žalą. Todėl pareiškėja, manydama, kad UAB „Uno“ valdybos nariai pažeidžia įstatyme nustatytas pareigas ir UAB „Uno“ interesus, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tačiau atskirajame skunde nurodomi atsakovės deklaratyvaus pobūdžio argumentai dėl galimai netinkamų bendrovės valdybos narių veiksmų, nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą.

150.       Taigi pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl UAB „Uno“ valdybos narių V. T. ir M. G. veiksmų vertinimo yra teisingos ir pagrįstos, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

151.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkama įvertino retrospektyvinį UAB „Uno“ veiklos tyrimo tikslą ir jo pagrindus. Vien pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su UAB „Uno“ sudaromais sandoriais, informacijos neteikimu, ikiteisminio tyrimo pradėjimu, ginčijamais įmonės direktoriaus bei valdybos narių veiksmais, nereiškia, kad egzistuoja retrospektyvinis UAB „Uno“ veiklos tyrimo tikslas, todėl atmetami pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad egzistuoja retrospektyvinis UAB „Uno“ veiklos tyrimo tikslas.

Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių taikymo

152.        Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti bei prijungti UAB „Rasa“ prašomus rašytinius įrodymus, o skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog UAB „Rasa“ neįrodė direktoriaus ir valdybos narių veiklos netinkamumo.

153.       Pareiškėja teigia, kad 2020 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo (visas preliminarias sutartis, sudarytas dėl UAB „Uno“ žemės sklypų, detaliajame plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (mėlyna spalva pažymėti), pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (violetine spalva pažymėti); visas rangos, jungtinės veiklos ar kitokių sutartis, sudarytas dėl UAB „Uno“ žemės sklypų, detaliajame plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (mėlyna spalva pažymėti), pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (violetine spalva pažymėti); visas sutartis, pavedimo kopijas ir (ar) kitus dokumentus, kurių pagrindu susidarė UAB „Uno“ B dalyvio (Akcininkas 2) 2019 m. suminėje skolų lentelėje nurodyti debetai, kreditai bei skolos visiems suminėje skolų lentelėje nurodytiems asmenims pateikimas; visus dokumentus, kurių pagrindu buvo nustatyta nekilnojamojo daikto, pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina, patvirtinta 2020 m. gegužės 11 d. valdybos posėdyje). Tačiau teismas šio prašymo netenkino.

154.       Pakartotinį prašymą išreikalauti įrodymus pareiškėja teismui teikė 2020 m. liepos 3 d., tačiau teismas jį taip pat atmetė. Be to, vėliau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos teikiamus duomenis protokoline nutartimi. 2020 m. liepos 13 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad teismas protokoline nutartimi prašymą dėl dokumentų išreikalavimo atmeta, nes teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo ribas, nusprendžia ar yra pagrindas pradėti juridinio veiklos tyrimą, o byloje esanti medžiaga yra pakankama tam išspręsti.

155.       Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad toks pirmosios instancijos teismo elgesys yra dviprasmiškas bei pažeidžiantis UAB „Rasa“ interesus, kadangi teismas neužtikrino jos teisių įrodyti nurodomų aplinkybių.

156.       Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

157.       Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018).

158.        Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio išreikalauti pareiškėjos prašomus duomenis ir juos priimti į bylą, įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų nepateikė. Byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių teismui spręsti klausimą dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo pagrindų. Be to, apeliacinės instancijos teismas priėmė į bylą pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Taigi, pareiškėjos teisė teikti įrodymus procese nebuvo pažeista.

Dėl ginčo baigties

159.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iš esmės pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisingai kvalifikavo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad UAB „Uno“ veiklos tyrimas turi būti pradėtas, kadangi nėra nustatytas pakankamas netinkamo įmonės valdymo pagrindas. UAB „Uno“ veiklos tyrimas neatitinka nei perspektyvinio, nei retrospektyvinio juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų. Kaip minėta, juridinio asmens veiklos tyrimas turėtų būti taikomas tuo atveju, kai akcininkas, kitomis, mažiau juridinio asmens veiklą varžančiomis priemonėmis (subsidiariomis akcininkų teisių gynimo priemonėmis) negali įgyvendinti savo teisių. Šiuo atveju, pareiškėja, tiek nesutikdama su įmones valdymo organų veikla, tiek įmonės sudaromais sandoriais ir informacijos neteikimu, turi teisę kreiptis į teismas su atitinkamai prašymas ir tokiu būdu ginti savo teises. Taigi pareiškėjos nurodomos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

160.       Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Gavera“ ir UAB „Tilžės turgus“ priteisė nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš UAB „Rasa“ priteisė UAB „Tilžės turgus“ naudai              18 633,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o UAB „Gavera“ naudai – 11 767,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

161.       Pareiškėja argumentuoja, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, neatitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme         Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Remiantis Rekomendacijomis, maksimalus galimas priteisti užmokestis už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą UAB „Tilžės turgus“ yra 6 841,47 Eur, o UAB „Gavera“ – 6 801,43 Eur.

162.       Atsakovai V. T. ir M. G. bei trečiasis asmuo UAB „Gavera“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti. Jų teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šioje byloje susiklostė išskirtinė situacija, nes procesinių dokumentų rengimas ir veiksmų planavimas pareikalavo daug byloje atstovaujančių asmenų laiko ir pastangų. Iš esmės tokią poziciją dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko ir atsakovas R. P. bei trečiasis asmuo UAB „Tilžės turgus“.

163.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Gavera“ priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija teisingumo ministro Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau šioje byloje, kaip pagrįstai teigia šalys, susiklostė išskirtinė situacija, nes byloje sprendžiami klausimai yra sudėtingi tiek teisės, tiek fakto klausimu, procesiniai dokumentai yra itin didelės apimties, bylos medžiaga yra gausi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nukrypti nuo teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų, tačiau nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl jas sumažina ir iš UAB „Rasa“ priteisia           UAB „Tilžės turgus“ ir UAB ,,Gevera“ naudai po 9 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

164.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, atsakovai ir tretieji asmenys įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

165.        Atsakovai V. T., M. G. ir trečiais asmuo UAB „Gavera“ prašo priteisti iš pareiškėjo 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šių bylinėjimosi išlaidų realumą, pagrįstumą ir sąsajumą pagrindžiantys duomenys yra pateikti, todėl prašymas yra tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gavera“ naudai po 9 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ V. T., M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gavera“ naudai 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                 Vilija Mikuckienė