Civilinė byla Nr. 2-158-798/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00593-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5.;3.6.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Magnawand Traders Inc. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo Magnawand Traders Inc. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo ANASYOR (Societe Civile) ieškinį dėl prekių ženklo „NATURCOKSINUM“ registracijos Nr. 5553 pripažinimo negaliojančia atsakovui Magnawand Traders Inc.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Atsakovas Magnawand Traders Inc. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuriais iš ieškovo ANASYOR (Societe Civile) atsakovo naudai priteista 3 041,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino atsakovo Magnawand Traders Inc. prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.
3. Teismas nustatė, kad Europos vykdomojo rašto išdavimą reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Atsakovas prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl jo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Reglamento 7 straipsnis nustato, kad kai teismo sprendimas apima ir vykdomąjį sprendimą dėl su teismo procesu susijusių išlaidų, įskaitant palūkanų normas, jis patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, taip pat atsižvelgiant į išlaidas, jei skolininkas, remdamasis kilmės valstybės narės teisės aktais, ypač neprieštaravo jo įpareigojimui prisiimti teismo proceso metu patiriamų išlaidų. Nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo išreiškęs sutikimo su įpareigojimu prisiimti teismo proceso metu patiriamų išlaidų, neužėmė šiuo aspektu pasyvios arba beveik pasyvios („ypač neprieštaravo“) pozicijos, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliaciniu skundu apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame, be kita ko, ginčijo teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.
4. Teismas konstatavo, jog pripažinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neginčytinu nagrinėjamoje byloje nėra faktinio pagrindo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskirajame skunde atsakovas Magnawand Traders Inc. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti Europos vykdomąjį raštą.
13. Nurodo, kad Reglamento 7 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog reikalavimas dėl proceso metu patirtų išlaidų negali būti tvirtinamas Europos vykdomuoju raštu tik tuo atveju, jeigu skolininkas ypač prieštaravo jo įpareigojimui prisiimti teismo proceso metu patiriamas išlaidas. Šiuo atveju ieškovas apeliaciniame skunde pasisakė dėl atsakovo naudai  priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, o ne dėl įsipareigojimo savaime, todėl negalima teigti, kad ypač prieštaravo pareigai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, ieškovas kasacinio skundo neteikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

14. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-951-115/5012, atmetė ieškovo ANASYOR (Societe Civile) ieškinį dėl prekių ženklo „NATURCOKSINUM“ registracijos pripažinimo negaliojančia ir priteisė atsakovui Magnawand Traders Inc. iš ieškovo 25 094,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. IV, b. l. 53–56).
15. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1018/2013, sprendė, kad nėra pagrindo ieškovės apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo. Tačiau apeliacinis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą – sumažino atsakovui iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 10 500 Lt, kadangi priteisdamas atsakovui 25 094,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato ir patentinio patikėtinio atstovavimo išlaidomis, apygardos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą (t. IV, b. l. 118–125).

Dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo neišdavimo pagrįstumo

16. Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio ES teisės akto tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo, neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis). Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti exequatur procedūrą (kad būtų vykdytinas užsienyje, teismo sprendimas turi būti paskelbtas vykdytinu) Europos Sąjungos valstybėms narėms tarpusavyje vykdant teismų sprendimus (Reglamento 5 straipsnis). Valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas (Preambulės 18 punktas).
17. Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas gali būti pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu pateikus sprendimo kilmės valstybės narės teismui atitinkamą prašymą. Ši Reglamento nuostata patvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje. Taigi, pagal Reglamento terminiją, vykdytinu dokumentu Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje turėtų būti kitos ES valstybės narės teismo sprendimas, pripažintas Europos vykdomuoju raštu, arba tiesiog pats Europos vykdomasis raštas (Reglamento 5 str.). Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu, užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu, yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnis). 
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas Magnawand Traders Inc. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusius Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį.
19. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės nurodytų teismo procesinių sprendimų pripažinimo Europos vykdomuoju raštu, pažymėtina, jog sprendimas gali būti pripažintas Europos vykdomuoju raštu, kai teismas konstatuoja, kad procesas dėl reikalavimo, kuris pripažįstamas neginčytinu pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b) ar c) punktus, atitiko Reglamento III skyriaus reikalavimus.
20. Reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu, kaip apibrėžta Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų. Tie patys reikalavimai taikomi ir išduodant Europos vykdomojo rašto pažymėjimą (Reglamento 12 str. 1 d. 2 d.). Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad:

„Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente“.

21. Taigi, Reglamento reguliavimo dalykas apima tik tokius atvejus, kai reikalavimas pagal Reglamentą yra laikomas neginčytinu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas priimtas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrindu, t. y. dėl prekių ženklo „NATURCOKSINUM“ registracijos Nr. 55553 pripažinimo negaliojančia ir šis pagrindinis reikalavimas bei su juo susijusi dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo bendrai apskųsti apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos CPK skolininkui nenustato jokių specialių prieštaravimo formų – sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti bendrai skundžiama apeliacine tvarka (ne atskiruoju skundu) (Nekrošius Vytautas. Europos Sąjungos civilinio proceso teisė. Pirma dalis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 205–206).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog skolininkė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu (dydžiu), t. y. teisminio proceso metu prieštaravo atsakovės reikalavimui priteisti dideles bylinėjimosi išlaidas, o Reglamente vadovaujamasi idėja, kad Europos vykdomojo rašto statusas gali būti suteiktas tik dėl teismo sprendimo, priimto dėl neginčytino reikalavimo, sprendžia, jog dėl ginčytinų reikalavimų negali būti išduodamas būtent Europos vykdomojo rašto pažymėjimas.
23. Konstatavus, jog kad Europos vykdomuoju raštu nepripažįstamas teismo sprendimas dėl ginčytino reikalavimo, dėl kitų reikalavimų, nustatytų Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje (vykdytinumo, teismingumo) ir Reglamento 7 straipsnio nuostatų, kurias turi atitikti teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, ir kurios turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
24. Apibendrinus išdėstytą sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pripažinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neginčytinu nagrinėjamoje byloje nėra faktinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-52/2011).
25. Pažymėtina, kad Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat vadinamo reglamentu „Briuselis I“. Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Reglamentas Nr. 1215/2012 yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau. Todėl šia nutartimi apeliantui Magnawand Traders Inc. nėra užkertamas kelias pasinaudoti tinkamu Reglamentu.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                      Antanas Rudzinskas