Civilinė byla Nr. e2-955-780/2020;
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00590-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.5; 3.4.1.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 15 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,
sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovei J. Č.- S.,
atsakovei E. L. ir jos atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,
trečiajam asmeniui J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo E. L. ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei E. L., trečiasis asmuo J. P..
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:
1) Neterminuotai apriboti E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2) Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 404-743/2006 ir priteisti iš atsakovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą, S. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu po 50 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais disponuos vaikų globėjas uzufrukto teise.
Ieškinys grindžiamas šiais ieškinyje ir teismo posėdyje pateiktais argumentais ir paaiškinimais. Atsakovės vaikai T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra vienišos motinos vaikai, jų gimimo dokumentuose duomenys apie tėvą nenurodyti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-404-743/2006 laikinai apribota motinos E. L. valdžia į nepilnamečius vaikus S. L. ir T. L., vaikams nustatyta nuolatinė globa senelės J. P. šeimoje ir priteistas iš motinos E. L. išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt (36,21 Eur). Teismas laikinai apribojo motinos valdžią dėl girtavimo, nepilnamečių vaikų nepriežiūros, tačiau atsakovės elgesyje teigiamų pokyčių iki šiol nėra, iniciatyvos susigrąžinti vaikus į šeimą ji nerodo, nesiėmė realių veiksmų, jog vaikai augtų jos biologinėje šeimoje. 2019-12-30 paaiškinime E. L. nurodė, kad neturi tinkamų gyvenimo sąlygų auginti, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, neturi darbo, pastovių pajamų ir sutinka, kad būtų neterminuotai apribota jos motinos valdžia į nepilnamečius vaikus. Nuolatinė globėja J. P. nurodė, kad nepilnamečius augina nuo 2006 metų, o vaikų motina jais nesirūpina, nėra sudariusi tinkamų sąlygų jiems augti ir vystytis, nuo 2006 m. iki dabar vaikams išlaikymo neteikia. 2019-02-01 S. L. vaiko nuomonės akte nurodyta, kad pas mamą gyventi ji nenori, nes su globėja gyvena beveik 15 metų, todėl ji atstoja jai motiną. 2019-02-13 vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad T. L. nori gyventi globėjos šeimoje, jaučiasi saugus, nes žino, kad juo pasirūpins močiutė. Atsakovė nesistengia, kad esama situacija pasikeistų ir nuo 2006 m. nesiėmė realių veiksmų, užtikrinti jog vaikai augtų jos šeimoje. Jos abejingas požiūris į motinos pareigas lėmė, jog nepilnamečiai T. ir S. beveik 14 metų auga globėjos šeimoje. Atsakovė nevykdo motinos pareigų ir nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, todėl ieškovė prašo neterminuotai apriboti E. L. valdžią į nepilnamečius vaikus T. ir S. L.. Taip pat prašo pakeisti priteisto išlaikymo vaikams dydį, nes 2015 m. įvedus eurą, daugelis paslaugų ir prekių pabrango, vaikai sparčiai auga ir bręsta, jų poreikiai didėja, todėl šiems poreikiams tenkinti reikalingos papildomos išlaidos. Atsižvelgiant į formuojamų teismų praktiką, į tai kad atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, išlaikymo dydis keistinas ir vaikam priteistina po 50 Eur kiekvienam kas mėnesį.
Atsakovė E. L. su ieškiniu sutinka. Ji paaiškino, kad neketina ir nenori vaikų pasiimti auginti pati, nes dabar tam jau netinkamas laikas ir to nenori patys vaikai. Pripažįsta, kad reikėjo stengtis juos susigrąžinti kai jiems dar buvo 3-4 metai, tačiau ji niekada nebandė jų susigrąžinti, nes nemokėjo gyventi. Per 14 metų nuo laikino motinos valdžios apribojimo ji niekada nedirbo, išlaikymo vaikams niekada nemokėjo ir nemokės ateityje, nes neturi darbo. Dirbti negali, nes augina jauniausią vaiką, kuriam 7 metai, ir negali jo vieno palikti. Pripažįsta, kad ji praeitais metais gydėsi priklausomybę nuo alkoholio, nes nenori prarasti ir trečio vaiko. Vyresni vaikai T. ir S. pas ją ateina, jie bendrauja, bet vaikai nenori grįžti gyventi pas ją, todėl ir ji nori, kad jie toliau gyventų su močiute. Padidinto išlaikymo ji ir toliau nemokės, nes neturi iš ko.
Trečiasis asmuo J. P. su ieškiniu sutinka. Ji paaiškino, kad atsakovės vaikai bet kuriuo atveju su biologine motina negyvens, nes jie nori gyventi tik su ja, čia yra jų namai. Vaikai jau beveik 14 metų gyvena jos šeimoje, vaikų mokslu, sveikata ir visais kitais dalykais visą laiką rūpinosi ji, o ne atsakovė. Vaikai kategoriškai nenori grįžti gyventi pas motiną, o ši niekada nebandė jų atsiimti, nes negalėtų jų išlaikyti ir jais pasirūpinti. Priteisto išlaikymo iš atsakovės per visus 14 metų niekada negavo, o išlaikymą jai moka valstybės vaikų išlaikymo fondas. Ji vaikus išlaiko iš savo pajamų ir didesnio išlaikymo nereikalauja, nes atsakovė neturi iš ko mokėti.
Nepilnamečiai S. L. ir T. L. teismo posėdyje išreiškė norą toliau gyventi pas globėją, nes ją laiko savo mama, pas ją gyvena visą gyvenimą ir nėra gyvenę su biologine mama. Pas globėją jiems yra saugu, ji viskuo pasirūpina ir juos aprūpina, o mama niekada neprašė sugrįžti pas ją. Vaikai nurodė nesuprantantys kodėl turėtų gyventi kur nors kitur, nei pas dabartinę globėją.
Su ieškiniu pateiktas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-404-743/2006 patvirtina, kad motinos E. L. valdžia į nepilnamečius vaikus S. L. ir T. L. yra laikinai apribota, vaikams nustatyta nuolatinė globa senelės J. P. šeimoje ir priteistas iš motinos E. L. išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt (36,21 Eur).
Su ieškiniu pateiktas 2019-12-30 E. L. paaiškinimas patvirtina, kad ji nurodo, jog sutinka, kad būtų neterminuotai apribota jos motinos valdžia į nepilnamečius vaikus S. L. ir T. L., nes ji neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, neturi pastovių pajamų, neturi dvasinio ryšio su vaikais, kurie patys nenori grįžti pas ją, o vaikams yra gerai pas globėją, jų poreikiai patenkinti.
Su ieškiniu pateiktos pažymos iš duomenų bazių patvirtina, kad E. L. nėra nustatytas nedarbingumas, ji nedirba ir nėra registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo.
Teismas
k o n s t a t u o j a
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. 2017 03 30 įstatymu Nr. XIII-241, kuriuo buvo priimta ši CK norma, nustatyta, kad 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas iki įstatymo Nr. XIII-241 įsigaliojimo priimtiems sprendimams dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo pradedamas skaičiuoti nuo įstatymo Nr. XIII-241 įsigaliojimo dienos – 2018 m. sausio 1 d. CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.
Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad nuo 2018-01-01 laikinas tėvų valdžios apribojimas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį, todėl pagal sprendimus dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, priimtus iki 2018-01-01, turi būti peržiūrėtas ir išspręstas praėjus šešiems mėnesiams po 2018-01-01. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali tik tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas, todėl tokio reikalavimo negali reikšti nei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nei prokuroras. Pastarieji gali tik reikalauti laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, kurios motinos valdžia į nepilnamečius vaikus S. L. ir T. L. laikinai apribota dar 2006-09-19, niekada nesikreipė ir nebandė kreiptis dėl šio laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir neketina to daryti niekada. Atsakovė sutinka su ieškiniu ir pripažįsta, kad nenori susigrąžinti vaikų į savo šeimą, nori kad jie augtų globėjos šeimoje. Ji taip pat pripažįsta savo kaltę, kad netinkamai gyvendama nesistengė vaikų susigrąžinti laiku, kol jie dar buvo daug mažesni, ir sutinka, kad atitaisyti šią žalą vaikams jau per vėlu, nes jie nenori pas ją sugrįžti. Taigi, šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo svarstyti atsakovei nustatyto laikino motinos valdžios apribojimo į nepilnamečius vaikus S. L. ir T. L. panaikinimą, nes to nenori pati atsakovė, kuri vienintelė gali reikšti tokį reikalavimą. Be to, vaikų grąžinimas motinai prieštarautų pačių vaikų norui, kuris, atsižvelgiant į jų amžių ir pakankamą brandą, atitinka jų interesus. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis), todėl 14 ir 16 metų vaikų noras šioje byloje yra esminis sprendžiant jų motinos galimybes auginti juos pačiai. Vaikų noras visiškai atitinka jų interesą augti jiems visą gyvenimą įprastoje ir saugioje globėjos šeimos aplinkoje. Pažymėtina, kad globa vaikams nustatyta kai jiems buvo atitinkamai 11 mėnesių (T. L.) ir 2 metai 7 mėnesiai (S. L.) amžiaus, todėl iš esmės dabartinė globėjos šeima jiems ir yra vienintelė tikroji šeima, ką jie ir patvirtino teisme. Todėl vaikų grąžinimas biologinei motinai prieš pačių vaikų norą neatitiktų jų interesų ir būtų žalingas.
Sprendžiant ieškinio reikalavimą pakeisti motinos valdžios laikiną apribojimą į neterminuotą pažymėtina, kad tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas ir CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.159 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.
Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad tėvai negali atsisakyti pareigos auklėti savo vaikus, juos išlaikyti, jais visapusiškai rūpintis ir negali nusišalinti nuo šių pareigų vykdymo vien todėl, kad tai geriau už juos gali padaryti kiti asmenys. Asmeniniai sunkumai, turtinė tėvų padėtis nėra pagrindas nusišalinti nuo tėvų pareigų vykdymo, o priešingai, turi būti paskata dėti papildomas pastangas keisti savo gyvenimą, kad tėvai turėtų galimybę savo vaikais rūpintis patys. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad atsakovė jau beveik 14 metų nesiima jokių esminių pokyčių savo gyvenime ir nesistengia susigrąžinti savo vaikus bei pati jais rūpintis, juos auklėti ir auginti. Ji niekada nedirbo ir neišlaikė savo vaikų, nors neturi jokių darbingumo apribojimų, yra jauna bei darbinga. Savo elgesiu atsakovė vengia atlikti savo motinos pareigą, nes tai jai yra patogiau nei pačiai juos auginti. Kadangi vaikais visiškai pasirūpina netoli gyvenanti globėja, o atsakovė gali su vaikais matytis ir bendrauti, tai atsakovė iš esmės naudojasi tokia situacija, kuri užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas globėjos pastangų ir lėšų sąskaita, bet kartu leidžia atsakovei matytis su vaikais ir būti šalia jų, bet nevykdyti motinos pareigų pačiai. Tačiau toks elgesys laikytinas nusišalinimu nuo savo motinos pareigų, kurias vykdyti ji turėtų pati, bet vengia tą daryti be pateisinamos priežasties.
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-310-915/2015, 3K-3-548-915/2015).
Nagrinėjamu atveju už netinkamą motinos valdžios naudojimą atsakovei jau beveik 14 metų yra laikinai apribota motinos valdžia, tačiau akivaizdu kad ši atsakomybės forma nepasiekė prevencinių tikslų, nes atsakovė ne tik nepakeitė savo elgesio ir gyvenimo būdo ir nesistengė susigrąžinti savo vaikų, bet ir neketina to daryti niekada. Akivaizdu, kad ji visą laiką vengė ir toliau vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus pati, savo šeimoje, ir nėra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti. Todėl laikinu motinos valdžios apribojimu nepasiekus ir negalint pasiekti, kad atsakovė pakeistų savo elgesį vaikų atžvilgiu, atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Įstatymas numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomoms vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), o praėjus beveik 14 metų teismo sprendimu priteistas iš atsakovės 36,21 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai nepakankamas išaugusiems vaikų poreikiams tenkinti esant dabartiniam pragyvenimo lygiui, iš atsakovės priteistinas didesnis išlaikymas nepilnamečiams jos vaikams. Ieškiniu reikalaujama priteisti periodinė 50 Eur dydžio išmoka kiekvienam vaikui iš esmės taip pat nėra pakankama jeigu vertinti vien tik vaikų poreikių aspektu, nes teismų praktikoje kaip orientacinis būtinas išlaikymo dydis yra įvardijama viena minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu sudaro 607 Eur neatskaičius mokesčių. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė tokio dydžio išlaikymo akivaizdžiai nebūtų pajėgi teikti dviem vaikams, nes ji nedirba, turi trečią vaiką ir pati yra socialiai remtina. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikams dydis, nors ir nevisiškai atitinka vaikų poreikius, tačiau yra proporcingas atsakovės turtinei padėčiai, kuri yra sunki (CK 3.192 straipsnis). Svarstyti apie dar mažesnį išlaikymo dydį ar jo iš viso nekeisti nėra pagrindo, nes net ir sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti juos nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovė privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo nepriklausomai nuo to, kad jos turtinės padėtis nėra gera, nes tai yra pareiga, kurios tėvai negali atsisakyti ir negali nevykdyti. Pažymėtina, kad atsakovė yra jauna ir darbinga, todėl gali dirbti ir savo turtinę padėtį pagerinti. Todėl įvertinus padidėjusius vaikų poreikius, vaikų skaičių ir atsakovės turtinę padėtį, iš E. L. priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui padidintinas iki 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės CK 3.210 straipsnis).
Teismo sprendimai dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, nes šalys nuo žyminio mokesčio yra atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), o atsakovė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-3-20 sprendimu 100 procentų atleista ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnamečius jos vaikus S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
Padidinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-404-743/2006 priteisto išlaikymo nepilnamečiams S. L. ir T. L. dydį ir priteisti iš atsakovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2019 m. gruodžio 31 d., iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų globėją J. P.., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Teisėjas Ramūnas Šarka