Civilinė byla Nr. 2A-585-450/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14719-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija: 50.; 45.5.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui D. Š. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 318,78 Lt įsiskolinimo (kartu su paskaičiuotais delspinigiais) už suteiktas bendros dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, remonto ir komunalines paslaugas, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas yra namo Architektų g. 56, Vilniuje, kurio buto Nr. 34 savininku yra atsakovas, administratoriumi ir tiekė administravimo, eksploatavimo, remonto ir komunalines paslaugas. Už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2009-07-31 liko skola, kurią padengti pareiga kyla atsakovui, kaip turto savininkui, LR CK 4.82 str., 4.84 str. pagrindu. Įsiskolinimo sumą sudaro mokesčiai už namo šildymo sistemos priežiūrą, bendro naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą, atliekų išvežimą, bendro naudojimo objektų valymą, namo remonto darbus, t.y. kompleksines paslaugas, sumokėti už kurias pareiga kyla atsakovui kaip namo bendraturčiui.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, nurodydamas, jog pareiga atsakyti kyla buto nuomininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 318,78 Lt skolos ir delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 302,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, kas turi apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas, t. y. atsakovas ar tretysis asmuo. Teismas, pagal pateiktus duomenis, nustatė, kad butą, dėl kurio skolos kilo ginčas, administruoja ieškovas, o butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taip pat nustatyta, jog bute gyvena ir jį nuomoja 2001-02-20 pasirašytos sutarties pagrindu tretysis asmuo D. Š.. Remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 p. teismas pabrėžė, jog administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (būtų ir kitų patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už bendrojo naudojimo objektų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą) nuolatinę priežiūrą. Nustatęs, kad skola susikaupė dėl neapmokėtų sąskaitų už bendro naudojimo objektų priežiūrą teismas padarė išvadą, jog skolą turi mokėti patalpų savininkas, todėl tenkino ieškinį dėl 318,78 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 302,70 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai, nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d., taip pat Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintu Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatų 8 p. Atsakovas nurodė, jog teismas nepasisakė dėl jo išsakytų argumentų dėl to, jog tarp jo ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartis, kuri numato, jog komunalinius mokesčius moka nuomininkas, o pati sutartis jis šalims įgyja įstatymo galią. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jį netinkamai patraukė atsakovu ir ieškovui nesutikus pakeisti atsakovo, turėjo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus dėl bendros teismų praktikos formavimo ir nesirėmė jo nuomone analogišką teisinį santykį reglamentuojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Apeliantas pasisakė ir dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo ir pažymėjo, kad jis laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju tarp jo ir ieškovo nėra susiklostė prievoliniai santykiai, todėl CK 6.210 nuostata numatanti palūkanų mokėjimą netaikytina.
Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas UAB „Lazdynų būstas“ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėjo, kad apeliantas neteisingai taiko bendrosios ir specialiosios teisės normų kolizijos sprendimo principą, nes jo nuomone 6.584 str. 1 d. nėra specialioji teisė norma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygoje įtvirtintam bendrosios dalinės nuosavybės teisiniam rėžimui. Atsiliepime taip pat pažymima, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip buto savininkė turėjo rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. butu kuriame gyveno tretysis asmuo D. Š., tačiau to nedarė ir nors žinojo, kad tretysis asmuo ten gyvena dar nuo 1986 m. gruodžio mėnesio, tačiau niekada nesidomėjo buto būkle, mokesčių mokėjimu, nesudarė jokio susitarimo dėl mokesčių už suteiktas paslaugas mokėjimo tvarkos. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas, suteikdamas socialinį būstą turėjo suprasti, jog tokį būstą gaunantys asmenys dažnai nemoka jokių su naudojimusi butu susijusių mokesčių, todėl turėjo užkirsti kelią galimam dėl tokių mokesčių nemokėjimo atsiradusių skolų didėjimui. Pažymi, kad atsakovo minimos LAT nutarties faktinės aplinkybės neatitinka esamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių, todėl teismas neturėtų ja remtis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Lazdynų būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-31 įsakymo Nr. 30-2606 pagrindu administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Architektų g. 56, Vilniuje, kurio butas Nr. 34 priklauso atsakovui nuosavybės teise (b. l. 3-4). Butas 2001-02-20 nuomos sutartimi Nr. 2931 (b. l. 37-39) išnuomotas ir perduotas (b. l. 40-41) D. Š. (kito asmens pagal nuomos sutartį asmenybė dėl duomenų identifikavimui stygiaus nenustatyta). Buto patikrinimo aktu (b. l. 75-76) konstatuota, kad bute gyvena D. Š.. Duomenų apie nuomos sutarties nutraukimą nėra. Nuomininkė nuomos sutarties 20 p. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius (b .l. 37). Administratorius savo veikloje remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, byloje nėra duomenų, kad būtų sudaryta konkreti administravimo sutartis.
Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog apeliacija šioje byloje negalima, pažeidė atsakovo teisę ginti jo nuomone pažeistas teises apeliacine tvarka. Sutiktina, kad sprendimo priėmimo metu galiojusi CPK 303 str. 1 d. redakcija numatė atvejį, kai apeliacija buvo negalima, t.y. smulkiuose turtiniuose ginčuose, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 250 litų. Indeksacija šiuo atveju netaikytina. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2011-09-13 Vilniaus apygardos teismas, priimdamas apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, nutartyje iš esmės pasisakė dėl atsakovo argumentų, nutartis įsiteisėjusi.
Byloje kilo ginčas, kas - nuomininkas ar buto savininkas, turi apmokėti įsiskolinimą už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas butui, Architektų g. 56-34, Vilniuje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, butas Architektų g. 56-34, Vilniuje yra nuomojamas, vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str. 17 p. savivaldybėms priskirtą socialinio būsto suteikimo funkciją. Kaip jau nurodyta aukščiau, 2001 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 2931 ieškovas UAB „Lazdynų būstas“ išnuomojo butą D. Š. ir O. Š. Įsiskolinimo laikotarpiu bute, Architektų g. 56-34, Vilniuje, gyveno šių gyvenamųjų patalpų nuomininkė D. Š. Pagal CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 buvo patvirtinta „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka“ (ši Tvarka keista 2002 m. gegužės 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 658, 2004 m. vasario 9 d., Vyriausybės nutarimu Nr. 137 bei 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 33). Nuomos sutartis nėra nuginčyta, pripažinta negaliojančia. Šios sutarties 2.2 p. numato, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomos sutartis privaloma jos šalims, o pagal ją būtent nuomininkui tenka pareiga mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą už pasaugas be sutartinių įsipareigojimų, turi remtis aukščiau paminėto Vyriausybės nutarimo nuostatomis, bei CK 6.584 str. 1 d. ir reikalauti, kad už komunalines bei kitas paslaugas ieškovui UAB „Lazdynų būstas“ mokėtų buto nuomininkas, o ne savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, todėl pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, nepagrįstai konstatavo, kad už susidariusį įsiskolinimą yra atsakinga buto savininkė, Vilniaus savivaldybė. Šiuo atveju, vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto savininkė, nesudaro pagrindo reikalauti iš jos įsiskolinimo už buto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo. Priešingu atveju, būtų pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai, bet tokia praktika būtų nesąžininga, nepagrįsta ir neteisinga kitų gyventojų atžvilgiu, nes susidariusi situacija būtų palanki socialinio būsto nuomininkams, kurie galėtų vengti jiems priklausančių mokesčių mokėjimo
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad turtą valdo turto patikėjimo teise speciali savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 str. 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 patvirtino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatus. Šių įstatų 10 punkte numatyta įmonės ūkinė veikla tvarkyti Savivaldybės gyvenamųjų patalpų apskaitos duomenis, sudaryti nuomos sutartis ir jas vykdyti, surinkti ir išieškoti nuompinigius, kontroliuoti patalpų būklę ir ją vertinti, planuoti ir organizuoti patalpų ir su jomis susijusių bendrojo naudojimo objektų remonto darbus. Pagal CK 4.106 str. 1 d. patikėjimo teisė -tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (CK 4.107 str. 1 d.). Turto patikėjimo teisės subjektas šiuo atveju yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Valstybės ar savivaldybės įmones, įstaigas, organizacijas, kaip turto patikėjimo teisės subjektus, dėl savo žinioje turimo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo, sieja teisiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis.
Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (LR CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodyto įstatymo pagrindu perdavusi patikėjimo teisę specialiai įmonei, pastaroji nelaikytina, kaip netinkamai atlikusi savo kaip patalpų savininkės veiksmus ūkio subjektui, teikiančiam paslaugas savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai ne tik neprieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams, bei ir teisingumo, protingumo kriterijams (LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Teismas sutinka, kad šiuo atveju taikytina aukštesnių teismų praktika, konkrečiai 2010 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, kurioje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai - turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Pirmos instancijos teismo nurodytas argumentas, kad nagrinėjamoje byloje nėra sudaryta administravimo sutartis, nesudarė pagrindo nesivadovauti minėta teismo praktika. Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Bendrojo naudojimo patalpų administravimo išlaidas administratoriui turi apmokėti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei neatsiranda pareigos jų mokėti CK 4.82 str. 3 d. pagrindu. Teisingai nurodė atsakovas, kad Savivaldybė pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai savivaldybės butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, įvykdė ir vykdo per profesionalų administratorių - nagrinėjamoje situacijoje - ieškovą. Šiuo atveju, kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės Įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis), išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Teismas sutinka, kad šioje byloje taikytina ir kita teismo praktika, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-828-516/2010, kurioje padaryta išvada, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuojama, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnį ir kitas teisės normas, reglamentuojančias buto savininko ir nuomininko teises, ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Pripažinus, jog atsakovas neturi pagrindo mokėti komunalinių ir kitų išlaidų, pagrindo priteisti metines palūkanas taip pat nėra. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi atsakovo, kuris nuo žyminio mokesčio yra atleistas, apeliacinis skundas tenkinamas, o pareikštas ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinas 66 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 96 str. 2 d.), taip pat iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme išlaidos, viso 50,25 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teismas
n u s p r e n d ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškovo UAB „Lazdynų būstas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui D. Š. dėl skolos priteisimo, atmesti.
Priteisti iš UAB ,, Lazdynų būstas“ (įmonės kodas 121449348) į valstybės biudžetą 116,25 Lt (šimtą šešiolika litų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Asta Radzevičienė