NUORAŠAS
Civilinė byla Nr. 2-902-876/2010
Proceso Nr. 2-40-30-00834-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 129.17.(N)
(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 17 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbšaitei, dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Arūnui Balčiūnui, skolininkui V. M., suinteresuotiems asmenims B. M., jos atstovei advokatei Stanislavai Staniukynienei, R. K., J. V., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Arūno Balčiūno prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, ir
n u s t a t ė:
antstolis Arūnas Balčiūnas pareiškimu prašo vadovaujantis CPK 589 str. išaiškinti, ar galima neišskyrus turto dalių nukreiptis išieškojimą į V. M. ir B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,58 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl 16.2050,13 Lt (be vykdymo išlaidų) skolos išieškojimo iš V. M.. Pagal vykdomąsias bylas areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis 0,58 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK normomis skolų išieškojimas pagal prievolės pobūdį gali būti nukreiptas į skolininko ir jo sutuoktinės turtą, neišskiriant turto dalių. Kilus abejonėms teko kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo ar galima, neišskyrus turto dalių, nukreipti išieškojimą į V. M. ir B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,58 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei B. M. pajamas. J. V. yra paaiškinusi, kad pinigus V. M. skolinosi verslui, tačiau juos naudojo visa šeima. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei pinigus naudojo šeima, skolas galima išieškoti iš bendro turto. V. M. J. V. skolingas 40 000 litų, o R. K. – apie 127 000 litų.
B. M. pateikė pareikšimą dėl proceso atnaujinimo Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5R-34-829/2009 ir prašė išaiškinti, kad iš skolininko V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo priteista skola J. V. yra bendra (solidari) sutuoktinių prievolė ir jos išieškojimas turi būti nukreipiamas į bendrąją jungtinę nuosavybę – 0,58 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0255-6820, esantį (duomenys neskelbtini), bei B. M. pajamas, nenustatinėjant sutuoktinio turto dalies pagal Lietuvos Respublikos CPK 667 str. Prašymą dalyje, išaiškinti dėl skolos išieškojimo R. K. iš bendro sutuoktinių turto, netenkinti.
Patikslintame pareiškime B. M. prašo išaiškinti, kad iš skolininko V. M. teismo priteista skola J. V. yra asmeninė jo prievolė ir jos išieškojimas turi būti nukreipiamas į V. M. priklausančią žemės sklypo dalį, nustačius V. M. priklausančią dalį V. M. ir B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,58 h ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o prašymą dalyje, išaiškinti dėl skolos išieškojimo R. K. iš bendro sutuoktinių turto, netenkinti, nes vyksta tyrimas dėl vekselio teisėtumo. Patikslintame pareiškime ji nurodė, kad V. M. jai aiškino, jog iš J. V. skolintus pinigus jis panaudojo V. M. prekybos įmonės reikmėms. Nagrinėjant bylą paaiškėjo aplinkybės, kad iš J. V. gautus pinigus V. M. nepanaudojo V. M. prekybos įmonės veiklai, nes pinigai nebuvo įnešti nei į įmonės kasą, nei į banko sąskaitą, ar kitaip nebuvo panaudoti įmonės išlaidoms dengti. (b.l. 89-90).
Teismo posėdžio metu B. M. nurodė, kad jau 10 metų su sutuoktiniu V. M. gyvena tik bendruose namuose, apie jo verslą nieko nežinojo. Kiekvienas gyveno savo gyvenimus, ji turėjo savo verslą – augino gėles. Kur V. M. panaudojo pinigus ji nežino, juos panaudojo savo poreikiams. Apie skolas sužinojo tik tuo metu, kai atėjo dokumentai iš antstolio.
Teismo posėdžio metu skolininkas V. M. nurodė, kad žmona apie skolas nieko nežinojo, paskolas panaudojo verslui, o žmona į verslą nesikišo.
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad jis nesutinka su B. M. argumentu, jog Šakių rajono apylinkės teismas negalėjo išaiškinti, jog skola R. K. yra solidari sutuoktinių prievolė. Nurodoma, kad R. K. ir B. M. bei V. M. skoliniai santykiai atsirado būtent dėl šeimos poreikių tenkinimo, todėl tai yra sąlyga, kuriai esant prievolės pripažįstamos solidariomis ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas nutraukiant santuoką padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar prievolė būtų padalinta tarp skolininkų. R. K. nurodė, kad tokio sutikimo kreditoriui nesuteikė, todėl prievolė pasibaigia, tik kai ji tinkamai įvykdoma. Atsiliepime nurodoma, kad V. M. pasirašytas vekselis yra galiojantis. Vekselis pasirašytas po santuokos sudarymo, todėl jo nevykdymo pasekmes sukelia abiem sutuoktiniams. Tad vadovaujantis CPK 666 str., CK3.109, CK3.112 str. ir CK 3.88 str. skolų išieškojimas pagal prievolės pobūdį gali būti nukreiptas į bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. (b.l. 14-18).
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašė pareiškimą atmesti ir nurodė, kad B. M. nurodyti teiginiai atmestini. Tyrimas dėl vekselio teisėtumo yra baigtas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, nes paprastąjį vekselį pasirašė pats V. M.. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminas tyrimas dėl vekselių jau baigtas, vekseliai pripažinti. M. nedalyvavo pinigų pskolinimo procese. Jie su M. bendravo kaip draugai apie tris metus. Jis matydavo M. kartu su žmona važinėjančius, poilsiauti kartu važiuodavo, jie gyveno šeimoje. Kai buvo skolinami pinigai jis žinojo, kad pinigai bus panaudoti įmonės veiklai.
Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad nesutinka dėl proceso atnaujinimo, nes byloje dalyvavo pati B. M., kuri turėjo teisę nutartį apskųsti apeliacine tvarka, pateikti prašymą per tris mėnesiu po nutarties gavimo. Taip pat ji laikosi nuomonės, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą V. M. ir jo žmonos B. M. turtą.
Teismo posėdžio metu J. V. nurodė, kad jos giminaitis V. vertėsi automobilių verslu tai buvo apie 2006 m. V. paskė, kad turi draugą, kuriam labia gerai klesti šeimos verslas, kuriame dalyvauja visi vaikai, bet jam reikia apyvartinių lėšų. Žadėjo mokėti palūkanas geras. Jie pasitarę su vyru ir paskolino pinigus. M. nedalyvavo, kai skolino pinigus, bet jiems skambindavo M. ir jis visada prašydavo palaukti skolos, sakydavo, kad sūnus dirba Norvegijoje ir atiduos pinigus. M. ji pamatė tik teisme, bet jie nebūtų skolinę pinigų, jeigu tai nebūtų šeima. Ant paskolos raštelio nėra M. parašo. Rašant paskolos raštelį paskolos paskirtis nebuvo įvardinta.
Anstolio prašymas atmestinas.
B. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 2-5R-34-829/2009 pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. Dėl pateikto prašymo teisme buvo atnaujintas procesas nurodytu pagrindu. Kaip matyti, atnaujintoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo išaiškinimo pagal CPK 589 str. dėl V. M. skolų J. V. ir R. K. vykdymo. Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog išaiškintina, jog teismo priteista skola yra bendra sutuoktinių prievolė ir jos išieškojimas turi būti nukreipiamas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Kaip matyti, teismas nurodė, kad tai teismo priteista skola, nenurodydamas, kurio kreditoriaus skolos vykdymą išaiškina. Atsižvelgdamas į tai, kad B. M. pateikė prašymą procesą atnaujinti visoje byloje, bei į tai, kad pagal ankstesnę teismo nutartį negalima nustatyti, kurio kreditoriaus skolos vykdymas išaiškintas, bylos procesas buvo atnaujintas visoje civilinėje byloje bei teismas nustatė, jog turi pasisakyti dėl abiejų kreditorių skolos vykdymo.
Dėl J. V. skolos vykdymo
Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad vykdomieji raštai išduoti tik dėl atsakovo V. M. skolų. Duomenų apie tai, kad teismo procese, kurio metu buvo pasirašyta taikos sutartis tarp J. V. ir V. M., dalyvavo B. M. nėra. Tai, kad B. M. nedalyvavo nurodytame procese teismo posėdžio metu patvirtinos ir suinteresuotas asmuo J. V..
Atsižvelgiant į nurodytą išaiškintina, jog prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. antstolė N. Š., K. S., B. A. S., bylos Nr.3K-3-81/2010). Atkreiptinas dėmesys, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kat. 78.2.1; 75.7; 75.8; Teismų praktika 33). Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Taigi tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kat. 78.2.1; 75.7; 75.8; Teismų praktika 33).
Iš bylos duomenų matyti, kad B. M. nedalyvavo teismo procese, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl V. M. skolos J. V. (Civilinės byla Nr. 2-180-829/2009). Tai, kad ji nedalyvavo paskolos suteikimo bei teismo procese patvirtino ir skolininkas V. M., bei suinteresuotas asmuo J. V., todėl teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje B. M. negali būti įtraukta kaip skolininkė, nes ji nedalyvavo ankstesniame procese. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, J. V. turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį B. M., siekdama įrodyti CK 3.109 str. taikymo sąlygas.
Dėl R. K. skolos vykdymo
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0087/09/03281/2009 matyti, jog prašoma išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką dėl skolos, kuri atsirado pagal vekselį. (vykdymo bylos lapas Nr. 2).
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Įstatymo dalies nuostata, kad, aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Šios normos nuostata, kad antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, reiškia ne tik teismą, į kurį turi kreiptis antstolis, bet ir šioje byloje keliamą esminį klausimą, ar teismas turi teisę aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. CPK 589 straipsnis suformuluotas taip, kad aiškiais žodžiais ( expressis verbis) nurodyta, jog vykdymo procese teismas aiškina teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju, jeigu jis yra neaiškus. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas. Taigi CPK 589 straipsnyje nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio turinio jis netyrė. Taigi darytina išvada, kad teismas, remdamasis CPK 589 straipsniu, turi teisę aiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą, tačiau vykdymo procese neturi teisės aiškinti notaro vykdomojo įrašo vekselyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010, kat. 134; 129.1;).
Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Šiuo atveju notaro vykdomasis įrašas vekselyje nepripažintas negaliojančiu. Taigi notaro įrašo turinys yra toks, koks jame įrašytas.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte. Taigi yra nustatytas teisinis reglamentavimas, kaip turi būti ginčijami notarų vykdomieji įrašai atitinkamuose vekseliuose. Apie jų ginčijimą atitinkamoje teisenoje pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Š., M. K., D. B., bylos Nr. 3K-3-76/2009). Remdamasi išdėstytu ir formuojama teismų praktika teismas konstatuoja, kad tuo atveju, kai antstoliui neaišku, kaip pagal notaro vykdomąjį įrašą vekselyje turi būti vykdomas išieškojimas – iš vieno asmens ar kaip prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, šis neaiškumas negali būti pašalintas remiantis CPK 589 straipsniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010, kat. 134; 129.1;)
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 589 str., 593 str., teismas
n u t a r i a:
Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 5R-34-829/2009 panaikinti ir priimti naują sprendimą – antstolio Arūno Balčiūno pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Nuoraažšas tikras:
Teisėjos parašas.
Teisėja Judita Sungailaitė